- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-27
- Bylos Nr.
- eI3-2250-289/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01001-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius (pirm.), Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- I. F., M. Š., E. F., A. F., I. S.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrius
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracija
- Advokatai
- Dalia Averkienė, Dalia Averkienė Regionų
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, atstovaujamos Palangos skyriaus, atstovei Virginijai Vermontaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens Palangos miesto savivaldybės administracijos atstovui V. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. F., E. F., A. F., M. Š., I. S. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos I. F., E. F., A. F., M. Š., I. S. (toliau – ir pareiškėjos) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamos panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. F.“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas) dalį, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6444 ha žemės Palangos mieste, atlyginant pinigais –1194,43 Eur ir NŽT Palangos skyrių įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,6444 ha žemės.
Skunde pareiškėjos nurodo, kad pretenduoja į E. F. tenkančią buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamojo turto dalį – 4,9025 ha žemės. Teigia, jog NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. F.“ nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. tenkančią nekilnojamojo turto dalį - 0,7478 ha žemės: grąžinant natūra turėtoje vietoje 0,1034 ha žemės sklypo dalį, esančią 1,0612 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise su bendraturčiais: 0,9578 ha; į likusius negrąžintus 0,6444 ha žemės nuosavybės teisės atkurtos kitu būdu – atlyginant pinigais t. y. 1194,43 Eur. Teigia, kad pareiškėjos I. F. ir I. S. dar NŽT Palangos skyriaus vedėjos 2020 m. rugsėjo 16 d. pranešimu Nr. 16SD-1790-(14.16.104.) „Dėl atlyginimo pinigais už valstybės išperkamą žemę“ buvo informuotos, kad yra parengtas sprendimo projektas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į E. F. tenkančią 0,7478 ha dalį žemės buvusio savininko M. K. turėtos žemės Palangos mieste, už valstybės išperkamą žemę atlyginant pinigais ir buvo kviečiamos 2020 m. rugsėjo 30 d. 9.00 val. atvykti į NŽT Palangos skyrių susipažinti su parengtu sprendimo projektu. Pareiškėja I. F. 2020 m. rugsėjo 29 d. elektroniniu laišku informavo NŽT Palangos skyriaus darbuotoją, kad su parengtu sprendimo projektu nesutinka ir nurodė, kad prašyme atkurti nuosavybės teises buvo išreikšta valia, kad nuosavybės teisės į M. K. žemę būtų atkurtos natūra. Pareiškėja I. S. 2020 m. rugsėjo 29 d. rašte „Dėl nesutikimo su Sprendimo projektu dėl atlyginimo pinigais už valstybinę žemę ir sprendimo atidėjimo“ NŽT Palangos skyrių informavo, kad paduodant prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, buvo išreikšta valia, kad nuosavybės teisės į M. K. žemę būtų atkurtos natūra. Pareiškėjai teigė, kad M. K. valdytoje posesijoje (duomenys neskelbtini) yra laisvos (neužstatytos) žemės, iš kurios būtų galima suformuoti žemės sklypus (-ą) nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėja I. S. NŽT Palangos skyrius 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16SD-2127-(14.16.104.) buvo informuota, jog sprendimo už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais priėmimą nutarta atidėti dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmuose nagrinėjamo ginčo dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties, sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukimo/pakeitimo. NŽT Palangos skyrius 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 16SD-1010-(14.16.104) nurodė, kad vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta. Kadangi žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) 0,2736 ha dalis iš bendro 1,0612 ha sklypo ploto yra buvusio savininko M. K. valdytoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės tiesės į 0,2736 ha žemės bus atkurtos natūra, o už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę bus atlyginama pinigais. Pareiškėjos teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnio 5 punkto nuostatas nuosavybės teisės į žemę gali būti atkurtos atlyginant pinigais tik tuo atveju, kai nebuvo išreikšta asmens valia, ar toks atkūrimas nėra galimas. Mano, kad Skundžiamas sprendimas priimtas nesant aukščiau nurodytų sąlygų. Pažymi, kad buvusio savininko M. K. valdyta žemė buvo Palangos mieste. Dar 1991 m. spalio 31 d. prašyme grąžinti žemę, kurį pateikė M. K. įpėdiniai, tarp jų – E. F., buvo nurodyta, kad pretendentų valia yra susigrąžinti žemę buvusioje vietoje. Teigia, kad nuosavybės teisių atkūrimo byloje yra pakankamai informacijos, kad M. K. nuosavybės teisėmis valdyta žemė yra laisva ir nėra duomenų, kad ir ši žemė būtų užimta. Palangos miesto savivaldybės tarybos 5-ojo šaukimo 44-ojo posėdžio 2005 m. vasario 24 d. sprendime Nr. T2-38 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“ nurodyta, kad M. K. turėta žemė, sklypo Nr. 253 šiaurės rytų dalyje pažymima kaip laisva (neužstatyta). Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. A1-15 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“, 2008 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A1-1112; 2012 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. A1-326 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“; 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-508 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“; 2013 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. A1-894 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę“; 2014 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. A1-506, 2015 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. A1-161 taip pat informuojama, kad M. K. valdyta žemė yra laisva. NŽT Palangos skyriaus 2014 m. birželio 4 d. rašte Nr. 16SD-(14.16.104) ir 2015 m. rugpjūčio 20 d. rašte Nr. 16SD-1317-(14.16.104) nurodoma, kad M. K. turėta žemė yra laisva (neužstatyta). NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2015 m. sausio 27 d. įsakyme Nr. 16VĮ-24-(14.16.2); 2015 m. kovo 23 d. įsakyme Nr. 16VĮ-94-(14.16.2), 2020 m. vasario 6 d. įsakyme Nr. 16VĮ-26-(14.16.2) dėl pretendentų sąrašų patvirtinimo nurodyta apie natūra grąžintiną žemę. Pareiškėjos tvirtina, kad visada buvo teikiama informacija apie tai, kad M. K. turėtoje vietoje yra laisvos (neužstatytos) žemės. Akcentuoja, kad vykdydamas nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą, NŽT Palangos skyrius niekada neinformavo pareiškėjų, kad buvusio žemės savininko M. K. turėjote vietoje nėra laisvos žemės, kad nėra galimybės nuosavybės teises į E. F. tenkančią M. K. žemės dalį atkurti natūra. Pažymi, kad NŽT Palangos skyrius nesiūlė kitų nuosavybės atkūrimo būdų, kaip tai nurodyta Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Teigia, jog kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai (pvz., perduodant lygiavertį žemės sklypą) turėjo būti pasiūlyti iki 2003 m. kovo 1 d. Atkreipia dėmesį, kad šie NŽT Palangos skyriaus pažeidimai konstatuoti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2005 m. rugpjūčio 10 d. pažymoje Nr. 4D-2004/05-1363. Atsakovei nepasiūlius kitų nuosavybės atkūrimo būdų (pvz., perduoti lygiavertį žemės sklypą), pareiškėjos visada laikėsi savo išreikštos valios atkurti nuosavybės teises natūra ir netgi nežinojo apie galimybes atkurti nuosavybės teises į M. K. turėtą žemę kitokiu joms priimtinu būdu. Pažymima, kad pareiškėjai nebuvo pakviesti atvykti į posėdį, kuriame būtų svarstomas nuosavybės teisių atkūrimas į likusią negrąžintą žemę – NŽT Palangos skyrius 2020 m. spalio 22 d. raštu Nr. 16SD-2127-(14.16.104.) tik informavo, kad sprendimo priėmimas atidedamas, o NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 16SD-1010-(14.16.104) pranešta, kad už 0,6444 ha žemės bus kompensuota pinigais. Nors kompensuojamos pinigais žemės kiekis skiriasi, pareiškėjai į posėdį nebuvo kviečiami, kas prieštarauja Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 6 punkto bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 102¹, 112 punktų nuostatoms. Pareiškėjos nurodo, kad yra laisvos M. K. valdytos žemės, kuri pretendentams galėtų būti grąžinta natūra. Mano, kad NŽT Palangos skyriaus darbuotojai dirbo aplaidžiai, neatliko jiems priklausančių funkcijų ir pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 11 punktų nuostatas, nes buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai bei viešojo administravimo principai. Pažymi, kad už 0,6444 ha žemės Palangos mieste siūloma 1194.43 Eur suma yra visiškai neadekvati kaina, tuo pažeidžiamos asmenų teisės į nuosavybę, teisingumo, sąžiningumo principai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos M. Š. atstovė papildomai nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), trijų poilsio namelių nusidėvėjimas toks, kad NŽT netgi nenuomoja sklypų; žemės sklypas (duomenys neskelbtini) išnuomotas nuo 2002 m. ir keliamas klausimas, ar tikrai toks plotas yra reikalingas žemės sklypą nuomojančiai įmonei. Taip pat pažymėjo, kad dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), neturi duomenų, kurioje žemės sklypo dalyje nuosavybės teisės yra atkurtos. Taip pat akcentavo, kad pareiškėjos nebuvo pakviestos į posėdį, kuriame buvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (minėta, toliau – ir atsakovė, NŽT) atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundo reikalavimais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad nuosavybės teisės į pilietei E. F. (mirusi) tenkančią buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemės valdos dalį – 4,1547 ha žemės, miško, - ha vandens telkinio, buvo atkurtos Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 816, 2005 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. 1134, 2008 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. 2077, 2009 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu Nr. 2612, NŽT 2010 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. S16-18, 2011 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 16S-268, 2012 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. 16S-125, 2012 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 16S-344, 2015 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 16S-37, 2015 m. kovo 24 d. sprendimu Nr. 16S-40, 2018 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 16S-339-(14.16.3.) ir 2020 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 16S-71-(14.16.3.). Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-140-588/2020, įsiteisėjusiu 2021 m. kovo 25 d., buvo nutraukta prieš terminą 2012 m. gegužės 29 d. NŽT su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-14, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomotas 1,0612 ha ploto žemės sklypas (išnuomoto žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas – kitos paskirties žemės; rekreacinės teritorijos), kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus numeris 4400-2205-7227, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 0,2736 ha dalis iš bendro 1,0612 ha ploto sklypo pateko į buvusio savininko M. K. valdytą posesiją (duomenys neskelbtini). Buvo konstatuota, kad nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 16SŽN-14, bus pasiektas visų asmenų, pretenduojančių į ginčo žemės sklypą, interesų proporcingumas, tokiu būdu pretendentams atsiras galimybė atkurti nuosavybės teises į žemę, o atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.551 straipsnio 2 dalies pagrindu ne aukciono būdu turės galimybę išsinuomoti valstybinę žemę prie ginčo žemės sklype esančių ir atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančių pastatų. Nurodo, kad vykdant aukščiau nurodytą teismo sprendimą, buvo nutraukta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 16SŽN-14, NŽT Palangos skyrius kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl juridinio fakto išregistravimo, atliko kitus būtinus veiksmus ir priėmė Skundžiamą sprendimą, kuriuo, be kita ko, už likusią 0,6444 ha negrąžintą valstybės išperkamą buvusio savininko M. K. valdytą žemės dalį nuosavybės teisės atkurtos kitu būdu, atlyginant pinigais, nenustačius, kad buvusio savininko M. K. valdytoje posesijoje (duomenys neskelbtini) yra daugiau laisvos (neužstatytos) žemės. Mano, kad buvo išnaudotos visos galimybės atkurti nuosavybės teises pilietei E. F. (mirusi) tenkančią buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytos žemės dalį, Skundžiamu sprendimu buvo galutinai užbaigta nuosavybės teisių atkūrimo procedūra. Teigia, kad Skundžiamas sprendimas neprieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktams, jį priimant nebuvo pažeistas objektyvaus visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumo kriterijus, sprendimą priėmė kompetentingas subjektas, turintis teisę priimti sprendimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu. Taip pat teismo posėdyje papildomai nurodė, kad patikrinimas žemės sklype (duomenys neskelbtini) nebuvo atliktas. Nurodė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), nėra jokių namelių.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą nurodo, kad laisva grąžintina žemė buvusio savininko M. K. valdytoje posesijoje (duomenys neskelbtini), galutinai buvo pažymėta labai išsamiu Administracijos direktoriaus 2015 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. Al-161. Teigia, kad likusi negrąžinta buvusio savininko M. K. valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) žemė yra užimta suplanuotomis gatvėmis ir privačiais žemės sklypais. Sutinka, jog už valstybės išperkamą žemę yra nustatyta labai maža kaina, kuri visiškai neatitinka rinkos kainų, tačiau pažymi, kad šiuo klausimu yra pasisakę tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Nurodo, kad jam nėra žinoma, ar pareiškėjoms buvo siūlomas pasirinkti kitas sklypas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. F.“ (toliau – ir 2021 m. gegužės 20 d. sprendimas, Skundžiamas sprendimas) 1.5 dalies, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6444 ha žemės Palangos mieste, atlyginant pinigais –1194,43 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.
Panaikinus Skundžiamo sprendimo dalį, prašoma NŽT Palangos skyrių įpareigoti iš naujo išnagrinėti prašymą dalyje dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytus 0,6444 ha žemės.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Palangos miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. rugpjūčio 17 d. pažymoje dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 194 nurodyta, kad iš buvusios savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytos Palangos mieste, buvusios (duomenys neskelbtini) 19,61 ha žemės, – miško, – vandens telkinio E. F. tenkanti dalis sudaro 4,9025 ha žemės, - ha miško, - ha vandens telkinio.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjos yra E. F. (mirusi) turto bei turtinių teisių paveldėtojos, t. y. pareiškėjos yra pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą žemę.
Buvusio savininko M. K. įpėdinių 1991 m. spalio 31 d. prašyme grąžinti žemę nurodyta, kad pretendentai pageidauja žemę susigrąžinti natūra turėtoje vietoje, pagal dabartinį administracinį-teritorinį suskirstymą (duomenys neskelbtini).
NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 16SD-1010-(14.16.104.) „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjos buvo informuotos apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutraukimą ir apie tai, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), 0,2736 ha dalis (iš bendro sklypo ploto 1,0612 ha) yra buvusio žemės savininko M. K. valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) ribose. Pareiškėjos buvo įpareigotos per 2 mėnesius nuo šio rašto išsiuntimo dienos pateikti pretendentų susitarimą dėl natūra grąžinamos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 0,2736 ha dalies atkūrimo.
Pareiškėja E. F. 2021 m. gegužės 14 d. prašyme nurodė, kad prašo atkurti nuosavybės teises į 0,2736 ha žemės natūra, proporcingai pagal kiekvienam bendraturčiui likusį grąžinti žemės plotą.
Skundžiamu sprendimu buvo užbaigta buvusio savininko M. K. įpėdinių 1991 m. spalio 31 d. prašymo grąžinti žemę pagrindu pradėta nuosavybės teisių atkūrimo į E. F. tenkančią buvusio savininko M. K. nuosavybės dalį procedūra.
Pareiškėjos NŽT Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 16SD-1185-(14.16.104.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ buvo informuotos apie Skundžiamo sprendimo priėmimą.
Nuosavybės teisės į buvusių savininkų iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos teisės aktų nustatyta tvarka piliečio pasirinktu būdu. Pagal Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) įtvirtintą nuostatą, pilietis turėjo teisę pareikšti valią, kokiu būdu pageidauja atkurti nuosavybės teises, ar jau išreikštą prieš tai valią pakeisti iki 2003 m. balandžio 1 d., tuo atveju, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamų teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: 1) kai žemė yra užstatyta; 2) kai ji yra išperkama Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.
Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, gali priimti tik tuo atveju, jei savivaldybės administracijos direktorius patvirtina, kad buvusio savininko turėtoje žemės valdoje yra laisvos (neužstatytos) žemės, patvirtina laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (ų) planą (us) bei kitus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau- ir Tvarka) 106 (1) punkte nurodytus šio (šių) žemės sklypo (ų) duomenis ir šią dokumentaciją perduoda atitinkamam Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui.
Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktas nustatė, jog žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų aiškinimą, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su konkretaus, realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu (2007 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A10-640/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, aiškindama Tvarkos 106¹ punktą, reglamentuojantį nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje tvarką, yra išaiškinusi, kad teisės aktai nuosavybės teisių atkūrimui įgyvendinti paskyrė Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir jos teritorinius padalinius bei atitinkamos savivaldybės administracijos direktorių, kuriems priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Atkuriant nuosavybės teises, pareiga pagrįsti konkrečios žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį priskirta vietos savivaldybės administracijos direktoriui. Minėtais teisės aktais šioms institucijoms yra priskirtos konkrečios funkcijos, vykdomos tam tikru eiliškumu. Nors galutinius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ginčo atveju priima Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau iki šio momento tiek Nacionalinė žemės tarnyba, tiek savivaldybės administracijos direktorius turi atlikti pagal teisės aktus jų kompetencijai priskirtus veiksmus, nuo kurių priklauso, ar dėl žemės, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusios miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti priimamas sprendimas atkurti ją natūra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosavybės teisių atkūrimas yra sudėtinis procesas, grindžiamas inter alia (lot. be kita ko) tarpinstituciniu bendradarbiavimu ir siejamas su Atkūrimo įstatyme bei Tvarkoje nurodytų dokumentų parengimu ar veiksmų atlikimu. Šio proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žemės sklypas nėra laisvas ir (arba) yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, grąžintino žemės sklypo buvusioje žemėvaldoje ribų formavimas ir plano tvirtinimas nėra galimas. Kai savivaldybės administracija pateikia informaciją, jog buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama, Nacionalinė žemės tarnyba negali tęsti nuosavybės teisių į tokią žemę atkūrimo natūra procedūrų (2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-1432-858/2015). Pagal Tvarkos 106 punkte, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą. Taigi, įgalinimai įvertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimą yra suteikti atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-1035-442/2022 37 punkte nurodoma, kad „pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, netyrė ir nesiaiškino, ar 0,6444 ha žemės, į kurią nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais, negali būti grąžinta natūra, t. y. ar pagrįstai šią žemę atsakovas pripažino valstybės išperkama žeme. Pirmosios instancijos teismo sprendime tik nurodyta, kad atkurti nuosavybės teises pretendentams į buvusio savininko M. K. žemę grąžinant ją natūra nėra galimybių, nes buvusio savininko M. K. valdytos posesijos (duomenys neskelbtini) dalis, į kurią pretenduoja pareiškėjos, yra priskirta valstybės išperkamai žemei.“
Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad sprendžiant dėl skundžiamo akto teisėtumo, visų pirmiausia spręstina, ar Savivaldybės administracija pagrįstai visus žemės sklypus posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrė valstybės išperkamai žemei, būtina nustatyti, ar yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti; ar šie interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir ar šių interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu ginčo žemės sklypai būtų grąžinti natūra.
Žemesnės instancijos teismas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašytinių paaiškinimų dalyje dėl posesijos Nr. 253 nurodoma, kad 0,7391 ha žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastr. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra sudaryta 2000-07-17 nuomos sutartis Nr. 25/2000-106 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 14 d. išrašo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 2000 m. liepos 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sklypo plotas - 0,7391 ha, užstatyta teritorija - 0,1004 ha, kitos žemės plotas - 0,6387 ha.
Pareiškėjos M. Š. atstovės 2023 m. kovo 30 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad „sklype yra statiniai, tačiau atsižvelgiant į žemės sklypo plotą, būtina įvertinti, ar tokio ploto reikia statiniams eksploatuoti. Nustačius, kad statiniams eksploatuoti užtenka mažesnio ploto, dalis žemės sklypo galėtų būti grąžinta pareiškėjoms.“
NŽT Palangos skyrius 2021 m. gegužės 5 d. rašte Nr. 16SD-1010-(14.16.104) nurodė, kad „vykdant Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų sprendimą, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutartis, sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nutraukta. Kadangi žemės sklypo (kadastrinis (duomenys neskelbtini)) 0,2736 ha dalis iš bendro 1,0612 ha sklypo ploto yra buvusio savininko M. K. valdytoje (duomenys neskelbtini), nuosavybės tiesės į 0,2736 ha žemės bus atkurtos natūra, o už likusią neatkurtą valstybės išperkamą žemę bus atlyginama pinigais.“ Iš pareiškėjos M. Š. atstovės pateikto Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2023 m. kovo 29 d. išrašo matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 1,0612 ha. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 7876/10612, t.y. 78 arai. Iš pateikto išrašo matyti, kad pastatas-poilsio namelis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas 6%; pastatas-poilsio namelis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas 6%; pastatas-poilsio namelis (unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini) yra nebaigtas statyti, baigtumo procentas 6%. Pagal 2023 m. kovo 29 d. išrašą minėti statiniai nuosavybes teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Pareiškėjos M. Š. atstovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad „poilsio nameliai negali būti naudojami pagal paskirtį, yra apleisti ir apgriuvę. Šie duomenys patvirtina, kad žemės sklypas užimtas apleistais, apgriuvusiais nameliais, dėl ko trukdoma grąžinti žemės sklypo dalį pareiškėjoms, kurios turi teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į buvusio savininko M. K. žemę.“
Taip pat pareiškėjos atstovės rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis valdomas D. T. (pridedamas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Šis sklypas 2010-05-19 apskrities viršininko sprendimu Nr. 2746 buvo perduotas R. P.. Pažymėtina, kad NŽT vykdant nuosavybės teisių atkūrimą į M. K. turėtą žemę ir žinant, kad ne visa žemė atkurta 4 jo paveldėtojams, vis tiek sklypus, kurie netgi neužstatyti jokiais statiniais, suteikia kitiems asmenims.
Pažymėtina, kad Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatoje kalbama ne apie bet kokią prie statinių ar įrenginių esančią žemę, o tik apie tą, kuri yra būtina jų eksploatavimui, kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų teritorijų; minėtoje nuostatoje nurodyta žemė yra skirta įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė ir kt. Be to, minėtoje nuostatoje įtvirtinta, jog eksploatacijai būtini žemės sklypai turi būti suformuoti detaliaisiais planais.
Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismui nepateikta įrodymų, kad papildomai išnagrinėjus situaciją (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) žemės sklypuose (posesijoje Nr. (duomenys neskelbtini) galima daryti išvadą, kad posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorijoje ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) visame aktualiame žemės sklype yra vykdoma veikla, jog tretieji asmenys eksploatuoja visą Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypų plotą.
Darytina išvada, kad trečiasis suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija nepagrindė, kodėl visa posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija yra priskirta valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą, t. y. kodėl (kokiais kriterijais remiantis) būtent ši teritorija yra svarbi visuomenei / vietos bendruomenei, kokie su šia teritorija susiję viešieji poreikiai yra susiformavę ir kad šie poreikiai objektyviai negali būti patenkinti kitaip nei paimant šį nuosavybės objektą.
Taigi negalima daryti galutinės išvados, kad visa posesijos Nr. (duomenys neskelbtini) teritorija, kurioje pareiškėjos pretenduoja atkurti nuosavybės teises, priskirtina valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. F.“ dalis, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6444 ha žemės Palangos mieste, atlyginant pinigais –1194,43 Eur naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta, o prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,6444 ha žemės nagrinėtinas iš naujo.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandai). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
2023 m. kovo 29 d. teisme gautas pareiškėjos M. Š. atstovės prašymas, kuriuo prašoma iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pareiškėjos M. Š. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pridedamus dokumentus. Skundo parengimas – 1210 Eur; žyminis mokestis (pirmos instancijos ir apeliacinės) – 46 Eur; susipažinimas su atsiliepimais, pasirengimas teismo posėdžiui ir atstovavimas teismo posėdyje (2021-10-27 avansu) – 544,50 Eur; apeliacinis skundas 1210 Eur. Dėl šių išlaidų dokumentai pateikti byloje tiek pirmą kartą ją nagrinėjant teisme, tiek su apeliaciniu skundu, todėl pakartotinai jų neteikia. Bylą nagrinėjant iš naujo patirtos išlaidos: susipažinimas su sprendimu, raštų parengimas, pasiruošimas ir atstovavimas teismo posėdyje (2023-02-14) – 847 Eur; susipažinimas su institucijų pateiktais dokumentais ir jų analizė, paaiškinimų parengimas, pasiruošimas, atstovavimas teismo posėdyje – 710,50 Eur. Iš viso 2023-03-29 patirta išlaidų 4568 Eur.
Iš byloje pareiškėjo atstovo pateiktų dokumentų nustatyta, kad pareiškėja M. Š. advokatei 2021 m. birželio 23 d. (AB Šiaulių bankas, mokėjimo nurodymas Nr.06231658) sumokėjo 1210 Eur (nurodyta, kad ši pinigų suma sumokėta už skundo teismui parengimą). 2021 m. spalio 26 d. pareiškėja už pasirengimą posėdžiui (3 val., 300 Eur) ir atstovavimą teismo posėdyje (1,5 val., 150 Eur), susipažinimą su dokumentais) sumokėjo 544,50 Eur (2021 m. spalio 26 d. mokėjimas Nr.112025254, AB Šiaulių bankas). 2023 m. vasario 4 d. pareiškėja sumokėjo 847 Eur už susipažinimą su LVAT sprendimu, raštų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje, 2023 m. kovo 29 d. sumokėjo 710,50 Eur už atstovės susipažinimą su institucijų pateiktais dokumentais, paaiškinimų parengimą, pasiruošimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje. Taip pat 2021 m. birželio 23 d. sumokėtas 22,50 Eur žyminis mokestis.
CPK 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (toliau – ir Rekomendacijos).
Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių).
Rekomendacijų 8.19 p. numatyta, kad už vieną atstovavimo teisme valandą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Rekomendacijų 9 p. numato, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatė Dalia Averkienė Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 27 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 58 min. Šiuo atveju už dalyvavimą 2021 m. spalio 27 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 156,64 euro (1566,40 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2021 m. 2-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).
Advokatė Dalia Averkienė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 14 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 1 val. 1 min. Šiuo atveju už dalyvavimą 2023 m. vasario 14 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 179,90 euro (1799,0 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 1 (valandų skaičius).
Advokatė Dalia Averkienė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 30 dienos posėdyje pareiškėją atstovavo 1 val. 34 min. Šiuo atveju už dalyvavimą 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdyje vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu ir 9 punktu, galėtų būti priteistina iki 359,80 euro (1799,0 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 2 (valandų skaičius).
Atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės pateiktas sąskaitas-faktūras (jose nurodytas išlaidų sumas už atstovavimą teismo posėdžiuose) už atstovavimą teismo posėdžiuose Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų posėdžiuose iš viso priteistina 350 Eur suma, už atstovavimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 27 d. posėdyje priteistina 150 Eur suma. Iš viso už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina 500 Eur suma.
Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 p. (koeficientas už skundo parengimą 2,5), į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2020 m. 4-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1524,2 Eur, darytina išvada, kad už 2021 m. birželio 25 d. skundo parengimą galėtų būti priteistina iki 3810,5 Eur. Taigi 1210 Eur eurų suma neviršija maksimalios galimos sumos už skundo parengimą, todėl priteistina.
Pažymėtina, kad tokie teisiniai veiksmai kaip teisės aktų analizė, aktualių teisės aktų paieška, peržiūra, strategijos kūrimas, konsultacijos, susipažinimas su teismo dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1088/2010; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-762/2011; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-595/2011, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Atsižvelgiant į tai, prašymas dėl išlaidų priteisimo už susipažinimą su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu ir su institucijų pateiktais dokumentais netenkintinas.
Už advokatės pasirengimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. spalio 27 d. posėdžiui (3 val.) galėtų būti priteistina iki 469,92 Eur (1566,40 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2021 m. 2-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 3 (valandų skaičius), todėl prašoma 300 Eur suma priteistina.
Už advokatės pasirengimą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. vasario 14 d. posėdžiui (3,5 val.) galėtų būti priteistina iki 719,6 Eur (1799,0 eurų Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) x 0,1 (koeficientas) x 4 (valandų skaičius), todėl prašoma 350 Eur suma priteistina.
Pareiškėjos prašymu taip pat prašoma priteisti proceso išlaidas už 2023 m. vasario 14 d. prašymo dėl papildomų paaiškinimų parengimą. Rekomendacijų 8.16 numatyta, kad už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai taikomas 0,4 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.16 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1799 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina išvada, kad maksimali suma už prašymo parengimą galėtų būti 719,6 Eur sumos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad minėto prašymas parengimas ir kitos nurodytos paslaugos (NTR išrašų ištraukimas, susipažinimas su NŽT dokumentais) užtruko 3,5 val., už jas bendrai prašoma priteisti 350 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos atstovė nenurodė, kiek laiko užtruko būtent prašymo parengimas, už prašymo parengimą priteistina 300 Eur suma.
Rekomendacijų 8.18 p. numatyta, kad už kiekvieną paklausimą renkant bylai reikalingus įrodymus taikomas 0,01 koeficientas. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.18 p., į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. 3-ojo ketvirt.) vidutinio mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1799 Eur bei į Rekomendacijų 2.1-2.2 punktus, darytina išvada, kad maksimali priteistina suma už 2023 m. sausio 24 d. prašymo parengimą Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijai 17,99 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad visos pareiškėjos patirtos išlaidos apskaičiuotos pritaikant PVM, iš viso priteistina 3240,37 Eur (be PVM 2677,99 Eur).
Taip pat priteistinas 22,50 Eur žyminis mokestis ir 45 Eur išlaidos, patirtos už 12 vnt. NTR išrašų ištraukimą. Iš viso pareiškėjai iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus priteistina 3307,87 Eur.
Pareiškėjos atstovės prašyme prašoma priteisti proceso išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir žyminį mokestį. Pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS525-422/2009, AS8-83/2007, AS14-1/2007, AS11-53/2006) prašymas dėl išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo nagrinėtinas apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjų I. F., E. F., A. F., M. Š. ir I. S. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus 2021 m. gegužės 20 d. sprendimo Nr. 16S-8-(14.16.3) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste pilietei E. F.“ dalį, kuria nuspręsta atkurti nuosavybės teises į pilietei E. F. (mirusi) tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 0,6444 ha žemės Palangos mieste, atlyginant pinigais –1194,43 Eur.
Įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyrių iš naujo išnagrinėti prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko M. K. nuosavybės teisėmis valdytą 0,6444 ha žemės.
Pareiškėjos M. Š. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai M. Š. 3307,87 Eur (tris tūkstančius tris šimtus septynis eurus ir 87 ct) iš atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Palangos skyriaus.
Sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalį dėl atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, perduoti nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.