Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. S. ieškinio atsakovui UAB „Credibell Europe“ dėl kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. sausio 2 d. gautas ieškovo 2023 m. gruodžio 22 d. raštas dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame ieškovas išdėstė savo poziciją dėl teismo priimtos nutarties, kelia abejones dėl teisėjos nešališkumo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

II. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

7. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos teismo nutarties teisėtumo

9. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir (ar) bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra išaiškinęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1387-178/2015, 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-302/2016).

10. Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, ieškinyje turi būti nurodoma: ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), taip pat pridėti įrodymai, pagrindžiantys išdėstytas faktines aplinkybes (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 punktai, 2 dalis). Ieškinio dalykas ir pagrindas yra esminiai ieškinio elementai, kurie apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas. Prie ieškinio turi būti pateikti dokumentai ir įrodymai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimą, bei pagrindžiantys žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą (CPK 135 straipsnio 2 dalis).

11. Tuo atveju, jeigu teismui paduotas procesinis dokumentas neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba ieškovas nesumokėjo už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, ne trumpesnį kaip 7 dienos, procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Jei trūkumai nepašalinami, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo 5 000 Eur kompensaciją už teisinius pažeidimus, šantažą, žmogaus teisių ir orumo pažeidimą, taip pat patirtus nuostolius bei prarastą laiką; spręsti klausimą dėl atsakovo tolimesnės veiklos sustabdymo; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi konstatavo, jog ieškovo ieškinys paduotas su trūkumais, todėl ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi pažymėjo, jog ieškovas neišpildė ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų ir nurodė, kad: 1. Iš ieškinio teksto turinio ir kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų – raginimo sumokėti skolą ir paties ieškovo dviejų raštų – neaišku, kaip ši prašoma priteisti suma yra apskaičiuota. 2. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų pagrįsti nurodomus nuostolius ir patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus. 3. Neaišku, ar ieškovas prašo priteisti nuostolius ar neturtinę žalą. 4. Neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą dėl atsakovo veiklos sustabdymo. 5. Ieškovas procesinius dokumentus padavė ne elektroninių ryšių priemonėmis, todėl ieškinio ir jo priedų kopijų skaičius turėtų būti toks, kad po vieną tektų priešingai šaliai. 6. Nesant aiškiai suformuluoto ieškinio dalyko nėra galimybės tiksliai nustatyti už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio dydžio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas 2023 m. gruodžio 18 d. nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijo ieškinio trūkumus ir pagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme 2024 m. sausio 2 d. gauta ieškovo papildoma informacija, kurią jis pateikė reaguodamas į 2023 m. gruodžio 18 d. nutartį. Ieškovas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 18 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų teikdamas papildomą informaciją nepasisakė, o taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad sumokėjo žyminį ieškinį už teikiamą ieškinį.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sprendęs, kad ieškovas nepašalino esminių ieškinio trūkumų dėl ieškinio dalyko ir pagrindo, kitų su tuo susijusių trūkumų, taip pat nesumokėjęs žyminio mokesčio, ieškovo ieškinį pagrįstai laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

15. Nors nagrinėjamu atveju įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimas už paduodamą ieškinį savaime yra pagrindas konstatuoti, jog ne visi ieškinio trūkumai buvo pašalinti ir ieškovo pareikštą ieškinį laikyti nepaduotu, visgi, pirmosios instancijos teismui taip pat konstatavus ieškinio trūkumus dėl ieškinio dalyko ir pagrindo bei kitus su tuo susijusius trūkumus, pasisakytina ir dėl jų. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad toliau pasisakytina tik dėl tų trūkumų (ir jų (ne)pašalinimo), kurie buvo nustatyti pirmosios instancijos teismo, nevertinant galimai kitų (naujų, papildomų) trūkumų buvimo fakto.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, tiksliai ir suprantamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas ne tik leidžia teismui tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-916/2022, 15 punktas).

17. Ieškinio dalykas (lot. petitum) yra suprantamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2011; 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-684/2021, 24 punktas). Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, savo nuožiūra gali pasirinkti teisės gynimo būdą (būdus) bei atitinkamai suformuluoti savo ieškinio reikalavimą (reikalavimus), t. y. gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 56 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės (lot. causa petendi), patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-309-378/2021). Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas).

18. Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl kompensacijos priteisimo už neteisėtus reikalavimus, šantažą ir žmogaus teisių bei orumo pažeidimą. Ieškinyje ieškovas dėsto aplinkybes, kurios, jo manymu, pagrindžia jos reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo ieškinio pagrindas dėl paties reiškiamo reikalavimo nėra pakankamai atskleistas, ieškovas nenurodo konkrečių atsakovo galimai neteisėtų veiksmų, jų nedetalizuoja, spręstina, kad ieškinio dalykas ir pagrindas, kiek jie susiję su subjektais, kuriems reiškiami materialaus pobūdžio teisniai reikalavimai, nėra tinkamai suformuluoti ir aiškūs. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš ieškovo nėra aišku, ar ieškovas prašo priteisti nuostolius ar neturtinę žalą. Taip pat neaišku, kokiu pagrindu ieškovas reiškia reikalavimą ir prašo spręsti klausimą dėl atsakovo tolimesnės veiklos stabdymo, neaišku, kokiu pagrindu reiškia šį reikalavimą.

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nustatytus ieškinio trūkumus, sutinka, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK 111, 135 straipsnių reikalavimų ir teismas juos nurodė pagrįstai, nusprendžia, kad šie trūkumai esminiai, ir savaime užkertantys kelią ieškiniui priimti ir teisminiam procesui pradėti. Pažymėtina, kad ieškovas, reaguodamas į skundžiamos teismo nutarties motyvus, kurių pagrindu ieškovo ieškinys laikytas nepaduotu, ir su tuo nesutikdamas, atskirajame skunde nenurodo argumentų dėl ko skundžiama teismo nutartis turėtų būti panaikinta.

20. Tas pats pasakytina ir apie įrodymų (ar dalies jų), pagrindžiančių ieškinyje dėstomas faktines aplinkybes, nepateikimą. Nors įstatymas ir numato pareigą šaliai įrodinėti aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis), tačiau tai, kaip ji šią pareigą ir kokia apimtimi įgyvendins, yra jos pasirinktas veikimo modelis, tuo pačiu prisiimant ir riziką, kad tokios pareigos nevykdymas (ar netinkamas vykdymas) jai gali sukelti neigiamas teisines pasekmes – reikalavimų atmetimą, neįrodžius jų pagrįstumo. Be to, paminėtina ir tai, kad šalis įrodinėjimo pareigą gali įgyvendinti ir vėlesnėse teisminio proceso stadijose, o ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, prisiimdama pavėluoto įrodymų pateikimo procesinę riziką.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad netinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo bei įstatyme numatyto dydžio žyminio mokesčio nesumokėjimas, laikytini esminiais ir užkertančiais kelią teisminiam procesui pagal ieškovo ieškinį pradėti. Dėl to, ieškovui nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovo ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovo atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, konstatuoja, kad apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.