Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjo K. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. M., T. M., I. S., V. D., R. D., ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuoti asmenys, V. D. ir R. D. teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką suinteresuoti asmenys informuoti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Juridiniai faktai – tai įvykiai , asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą ( Civilinio proceso kodekso – toliau CPK 444,445 straipsniai).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis ( Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ( CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu ( valdo, naudoja ir disponuoja juo, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdų priimant palikimą nereikalaujama , kad įpėdinio veiksmai būtų teisiškai įforminti, tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą palikimo priėmimui, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Kiekvienas palikimo priėmimo faktiniu valdymu atvejis yra individualus, todėl įpėdinio, siekiančio įrodyti, jog jis palikimą yra priėmęs šiuo būdu, nurodytos aplinkybės vertinamos konkrečios bylos aplinkybių kontekste ir sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje įpėdinio elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus, kuriais remiantis pripažįstama, jog įpėdinis siekė paveldimą turtą įgyti nuosavybėn ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. G. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas K. L. 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašydamas patvirtinti mirusios L. G. asmeninį testamentą. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, patvirtintas asmeninis mirusios L. G. testamentas, kuriuo ji butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis paliko T. M., T. M., I. S. ir K. L., pinigines lėšas – V. D., papuošalus I. S., automobilį T. M., biuro baldus – T. M., R. D. – viskio butelį. Iš notaro pateikiamos paveldėjimo bylos matyti, kad 2019 m. kovo 21 d. pareiškimą dėl palikimo priėmimo notarui pateikė mirusios mama V. D. . Mirusios L. G. tėtis R. D. nuo jam priklausančios pagal įstatymą palikimo dalies – atsisakė. V. D. dėl palikimo priėmimo kreipėsi kaip įpėdinis pagal įstatymą. Kitų įpėdinių, išskyrus mirusios tėtį, notarui pateiktame pareiškime nėra nurodyta. 2019-03-14 Panevėžio 1-jame notarų biure užregistruotas pareiškėjo K. L. atstovo pareiškimas apie tai, kad yra sudarytas mirusios L. G. asmeninis testamentas ir pareiškėjas K. L. ketina priimti mirusios palikimą ir ruošia dokumentus. 2019 m. liepos 17 d. pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Panevėžio miesto 8-ojo notaro biuro notarė Lina Jocienė 2019 m. liepos 19 d. atidėjo paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą išdavimo. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą gali būti išduotas tuo atveju, jeigu iš įpėdinės V. D. bus gautas sutikimas dėl palikimo priėmimo pasibaigus terminui ar bus pateiktas teismo sprendimas, nustatantis juridinį faktą, kad L. G. palikimas priimtas faktiškai pradėjus turtą valdyti arba bus pateiktas teismo sprendimas dėl palikimo priėmimo termino atnaujinimo.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2020-01-06 pareiškėjas sumokėjo UAB „Aukštaitijos vandenys“ 9,24 EUR , iš jų 6,60 EUR už laikotarpį nuo 2019-06-30 iki 2019-11-30. 2019-12-20 pareiškėjas sumokėjo 68,80 EUR už buto, esančio (duomenys neskelbtini), administravimą UAB „Domo servis“.

Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyto, juo rūpintis kaip savo turtu ( daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.

Šiuo nagrinėjamu atveju, teismas atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas savo valią priimti palikimą pagal asmeninį testamentą išreiškė notarui 2019 m. kovo 14 d., o 2019 m. kovo 22 d. kreipėsi į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas siekė įgyvendinti savo paveldėjimo teisę pagal testamentą ir tai reiškė aktyviais veiksmais. Šiuo atveju negalima sutikti su suinteresuotų asmenų pozicija, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjas kreipiasi dėl asmeninio testamento patvirtinimo, negali būti vertinama kaip palikimo priėmimą patvirtinantys veiksnys. Pažymėtina, kad nepatvirtinus asmeninio testamento teismui, pareiškėjas negalėjo pateikti pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo. Tačiau pareiškėjas savo teisę priimti palikimą yra realizavęs pateikdamas pareiškimą notarui, kad jis kreipsis į teismą dėl asmeninio testamento sudarymo ir tuo pačiu paviešindamas faktą, kad asmeninis testamentas yra sudarytas ir pareiškėjas siekia realizuoti savo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą. Be to, pareiškėjas yra mokėjęs mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nors šie mokesčiai buvo sumokėti 2019-12-20 ir 2020-01-06, tačiau šiuo atveju atsižvelgiama į tai, kad mokesčiai buvo sumokėti UAB „Aukštaitijos vandenys“ už laikotarpį nuo 2019 m. birželio 13 d. , o UAB „Domo servis“ pareiškėjas sumokėjo administravimo išlaidas už 2019 m. lapkričio mėnesį, kartu apmokant 60,52 EUR skolą. Pateikiamoje sąskaitoje faktūroje nėra detalizuota už kokį laikotarpį buvo paskaičiuota skola, tačiau įvertinanti tai, kad mokėjimas už einamąjį mėnesį paskaičiuotas apie 8 EUR, tikėtina, kad skola apmokėta už kelis mėnesius. Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys, nesutikdami su teiginiu, kad pareiškėjas mokėjo mokesčius, jokių įrodymų, kad suinteresuoti asmenys yra mokėję mokesčius, į bylą nepateikė. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis iki L. G. mirties gyveno kartu su ja ir kartu rūpinosi butu. Pareiškėjas turėjo buto raktus. Po L. G. mirties, į butą jis nebuvo įleidžiamas. Įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo paaiškinimą, suinteresuoti asmenys nepateikė. O vertinant tai, kad tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų santykiai yra įtempti dėl atsiradusių turtinių santykių po L. G. mirties, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiuo pareiškėjo paaiškinimu.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių ( faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia daryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikro faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų paaiškinimus, daroma išvada, kad pareiškėjas po L. G. mirties savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais. Byloje nesant kitokių įrodymų, teismui nėra pagrindo abejoti prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumu, todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - tenkintinas ( CK 5.50 straipsnio 1,2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 2 dalies 8punktas).

Juridinę reikšmė turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą nuo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė testamentu, patvirtintu Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi, paliktą turtą – buto, esančio (duomenys neskelbtini),dalį.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui , paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.