- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-03-13
- Bylos Nr.
- 1-285-1011/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04482-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- S. I., D. J.
- Advokatai
- Povilas Latvys
- Kategorijos
- 2.5.4Nedelstinas paskelbto nuosprendžio vykdymas (BPK 340 str.)
- 2.5.10.5.2.16pavadinimo nepavyko patikrinti
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams S. I. AS Lietuvos filialui ir D. J. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovų S. I. AS Lietuvos filialui (toliau – ir Draudimo bendrovė) ir subsidiariai iš D. J. 3 066,01 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad 2016-01-28 kaltinamasis D. J., būdamas neblaivus, vairuodamas automobilį FORD (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas prieš eismą vienkrypčio eismo juostoje sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje nukentėjusiajam V. S. buvo sužalota sveikata, ko pasėkoje nukentėjusysis buvo hospitalizuotas į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas smegenų sutrenkimas, įtartas kaklo slankstelio lūžis, bei skilo 46, 25, 26 dantų protezai. Taip pat nepataisomai buvo sugadintas V. S. priklausantis automobilis R. M. (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suveikus oro pagalvei, jose esantis sprogstamasis mišinys sugadino rūbus. Atsakovo kaltė įrodyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1753-1011/2016.
Nurodė, kad eismo įvykio metu V. S. priklausantis automobilis R. M., draudimo specialistų nuomone, buvo sugadintas nepataisomai, šio automobilio remontas yra netikslingas. Draudimo bendrovės sprendimu ieškovui buvo išmokėta 3 654 Eur draudimo išmoka, automobilio likučius ieškovas pardavė už 700 Eur. N. D. bendrovė savo sprendimu buvo nustačiusi, kad automobilio rinkos kaina yra 4 436 Eur, tačiau ieškovas pateikia teismui komercinius pasiūlymus, iš kurių matyti, kad vidutinė tokios komplektacijos (paaukštintas ir prailgintas kėbulas) automobilio kaina 6 795 Eur, todėl susidaręs 2 441 EUR skirtumas turi būti priteistas iš atsakovo ir draudimo bendrovės solidariai.
Be to, po patirto smegenų sutrenkimo, remdamasis gydytojų rekomendacijomis ieškovas pirko vitaminus, kuriems iš viso išleido 418,64 Eur. Eismo įvykio metu ieškovui skilo 46, 25, 26 dantų protezai, jų gydymas, remiantis preliminaria sąmata kainuos 3 020 Eur, šio ieškinio pateikimo dienai ieškovas dantų gydymą yra apmokėjęs dalinai – 1 333 Eur, likusi suma bus apmokėta gydymo kurso pabaigoje. D ėl patirtų traumų ieškovas ilgą laiką buvo nedarbingas, todėl gaudavo pašalpą iš SoDros, kuri yra mažesnė nei gaunamas atlyginimas, todėl susidarė 206,37 Eur skirtumas, t. y.: už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 – 106,40 Eur (296 - 189,60 Eur); už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-3 – 7,56 Eur (36 - 28,44 Eur) už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-07-16 – 92,41 (157,50 - 66,09 Eur). Suveikus automobilio R. M., saugos (oro pagalvei), jose esantis sprogstamasis mišinys sugadino rūbus sportinį kostiumą (gamintojas Audimas), kurių vertė buvo 63,72 Eur. Ieškovas, prieš pakliūdamas į eismo įvykį buvo įsigijęs sporto klubo abonementą, kurio kaina sudaro 48 Eur.
Nurodo, kad dalį žalos Draudimo bendrovė atlygino, tačiau liko neatlyginta 3 066,01 Eur žalos dalis – 2441 EUR skirtumas tarp vidutinės automobilio R. M. kainos 6795 ir išmokėtos 3 654 Eur sumos bei automobilio 700 Eur likutinės vertės; 206,37 Eur skirtumas tarp valstybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio ir iš VSDFV Vilniaus skyriaus gautos ligos pašalpos; 418,64 Eur išlaidos vitaminams, pagal teismui pateiktus įsigijimo dokumentus. Viso nepadengta žala sudaro 3 066,01 Eur, kurią ir prašoma priteisti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu atsakovas Draudimo bendrovė su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, atlygindama eismo įvykio metu kilusią žalą iki šios dienos yra išmokėjusi tokias draudimo išmokas: 3 654 Eur už transporto priemonės R. M. (v/n (duomenys neskelbtini) pilną sunaikinimą; 2 063,72 Eur, kuria atlyginta ieškovo patirta 2 000 Eur neturtinė žala bei kompensuotas 63,72 Eur nuostolis dėl sportinio kostiumo sugadinimo; 820 Eur už dantų gydymą pagal pateiktus faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus; VSDFV išmokėta 276 Eur suma pagal pateiktą pretenziją dėl išmokėtų ligos pašalpų kompensavimo.
Taigi bendrai dėl šio eismo įvykio metu kilusios žalos Draudimo bendrovė išmokėdama draudimo išmokas jau kompensavo bendrą 6 813,72 Eur žalą. Dalis šių išmokų dengia ir dalį ieškovo pareikšto reikalavimo pagal šį ieškinį.
Šalies argumentai
Nors ieškovas ieškinyje nurodo, kad už sunaikintą transporto priemonę R. M. buvo išmokėta 3 400 Eur draudimo išmoką, šis teiginys nėra tikslus, nes išmokėta draudimo lygi 3 654 Eur, t. y. 254 Eur didesnė, nei nurodoma. Nors ieškovas nurodo, kad vidutinė sunaikinto automobilio kaina yra lygi 5 700 Eur, tačiau tokio teiginio neparemia absoliučiai jokiais įrodymais. Kadangi jokie įrodymai pagrindžiantys šį reikalavimą nėra pateikti, toks reikalavimas laikytinas visiškai nepagrįstu. Pažymi, kad draudimo išmoka už sugadintą transporto priemonę R. M. apskaičiuota kvalifikuotų draudimo bendrovės transporto priemonių žalų specialistų. Pirmiausiai buvo nustatyta R. M. rinkos vertė atlikus panašių transporto priemonių kainų analizę rinkoje, kuri lygi 4 436,00 Eur. Nustačius transporto priemonės rinkos vertę Draudimo bendrovės transporto priemonių žalų specialistai atliko skaičiavimą ir nustatė, kad sugadintos transporto priemonės remontas, vadovaujantis sudaryta remonto sąmata, kainuotų 5 185 Eur su V. E. tokiai situacijai ir įvertinus tai, kad būsimo remonto kaštai viršija sugadintos transporto priemonės rinkos vertę, buvo priimtas sprendimas remontą laikyti netikslingu. Tęsiant žalos atlyginimo procedūrą buvo nustatyta transporto priemonės likutinė vertė. Likutinei vertei nustatyti pasinaudota internetiniu transporto priemonių aukcionu www.evgauto.lt, t. y. buvo pasiūlyta pirkti sunaikintos transporto priemonės liekanas, o didžiausia pasiūlyta 782,64 Eur kaina laikytina transporto priemonės likutine verte. Taigi, ieškovo šioje ieškinio dalyje pareikštas reikalavimas nėra grindžiamas jokiais įrodymais ir apskaičiavimais, todėl atmestinas.
Taip pat pažymėjo, kad 63,72 Eur nuostolis už sugadintą sportinį kostiumą atlygintas 2016-10-04, todėl šis klausimas byloje neturi būti svarstomas. Draudimo bendrovė atsakovas nurodytus dantų pažeidimus pripažįsta eismo įvykio pasekme, tačiau žalą atlygina pagal faktiškai pateiktus dokumentus įrodančius patirtas gydymo išlaidas. Ieškovas faktiškai patyręs išlaidas ir turėdamas tai įrodančius dokumentus gali kreiptis į draudimo bendrovę dėl išlaidų kompensavimo ne teismo tvarka.
Šalies argumentai
Pabrėžė, kad vykdydama savo veiklą, pagrįstomis žalą patyrusių asmenų išlaidomis pripažįsta tik tas išlaidas, kurios yra susijusios su įvykiu dėl kurio kilo žala. Tam tikrais atvejais gali būti pripažįstamos pagrįstomis ir netiesiogiai su įvykiu susijusios išlaidos, tačiau tokios išlaidos būtinai turi būti protingos, neišvengiamos bei nenutolusios nuo paties įvykio, kurio metu padaryta žala. Šiuo atveju ieškovas byloje nėra pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų tai, kad vitaminų pirkimas ir vartojimas yra susijęs su įvykiu, byloje nėra jokio medicininio dokumento (gydytojo recepto), kurio pagrindu būtų pripažinta, jog papildomas vitaminų vartojimas yra paskirtas kaip gydymo plano dalis. Ieškovo reikalavimas dėl išlaidų vitaminams priteisimo yra teisiškai nepagrįstas, perteklinis, su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovas D. J. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad Draudimo bendrovė už apgadintą V. S. priklausantį automobilį išmokėjo 3 654 Eur draudimo išmoką. Tai patvirtina Draudimo bendrovės ir jo susitarimas (susitarimo bylos Nr. R16-0190) dėl padarytos 3 654 Eur žalos atlyginimo. Tačiau nukentėjusysis ir civilinis ieškovas ieškinyje nurodo, kad Draudimo bendrovė jam išmokėjo 3 400 Eur, t. y. 264 Eur nurodo mažiau negu faktiškai išmokėta draudimo išmoka. Nors ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad apgadinto automobilio R. M. vidutinė automobilio kaina 5700 Eur, ikiteisminiame tyrime nurodė, kad šio automobilio vertė buvo 5 000. Internete nurodomos tokių automobilių kainos svyruoja nuo 3 500 iki 4 500 Eur, priklausomai nuo automobilio techninės būklės. Pagal (duomenys neskelbtini) str. civilinio išekovo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus aplinkybes, kurių šio kodekso numatyta tvarka įrodinėti nereikia. Iš to seka išvada, V. S. privalo įrodyti apgadinto automobilio vertę. Be to V. S. autoįvykio metu apgadintą automobilį R. M. 2016 m. balandžio mėn. pardavė piliečiui J. P. (b. l. 21). Tačiau byloje nepateiktas joks dokumentas, patvirtinantis pinigų gavimą už automobilio pardavimą. Pažymi, kad nukentėjusysis vitaminų pirkimų faktą įrodinėja teismui pateiktomis sąskaitomis-faktūromis, tačiau pagal buhalterinės apskaitos reikalavimus, apmokėjimas patvirtinamas Kasos pajamų orderio kvitais, bankinio mokėjimo pavedimo kopijomis. Tokie dokumentai byloje nebuvo pateikti. Todėl sutinka atlyginti 100 Eur už vitaminų pirkimą. Taip pat nurodo, kad prašomos priteisti ieškinio surašymo bei atstovavimo teisme išlaidos yra nepagrįstai didelės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti pilnai. Paaiškino, kad byloje pateiktos vitaminų įsigijimus patvirtinančios sąskaitos faktūros, be to pardavėjo buvo paprašyta išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, kuri ir buvo išrašyta 2016 m. gruodžio mėn., tačiau už vitaminus buvo apmokėta tada, kai jie buvo pirkti, t. y. 2016 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais. Draudimo pateikti skaičiavimai dėl negauto darbo užmokesčio nėra teisingi, nes nuo ieškovo atlyginimas buvo pririštas prie minimalaus atlyginimo, kuris 2016 m. keitėsi. Todėl, apskaičiuojant negautas pajamas, imti už praeitą laikotarpį, t. y. 2015 m. buvusį atlyginimą, nėra pagrindo. Pažymėjo, kad automobilių kainos yra paimtos iš interneto ir šios kainos patvirtina eismo įvykio metu nukentėjusiajam priklausančio ir apgadinto automobilio kainą. Tai, jog dalis pirkėjų galima nusideri kelias dešimtis eurų, nėra esminė aplinkybė.
Teismo posėdžio metu Draudimo bendrovės atstovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Pažymėjo, kad pripažįsta, jog nukentėjusysis dėl eismo įvykio negavo 73,63 Eur pajamų. Patvirtino, kad nukentėjusiajam priklausiusio ir eismo įvykio metu apgadinto automobilio vertė buvo nustatyta vadovaujantis vertinimo metodika, atsižvelgiant į kitus kriterijus. Transporto priemonės rida, kuri buvo didesnė už statistinę tokio automobilio ridą, turėjo įtakos automobilio rinkos kainai. Išvadą dėl automobilio rinkos kainos pateikė specialistai, ši išvada nėra paneigta, todėl laikytina, kad žala dėl automobilio apgadinimo yra pinai atlyginta. Ieškovas į bylą pateikė skelbimus, kuriuose parduodamos kitokio modelio transporto priemonė. Todėl šie įrodymai nėra patikimi. Be to, kaip minėta, vien skelbimų pateikimas negali pagrįsti transporto priemonės vertės. Todėl šis reikalavimas turėtų būti atmestas. Dėl vitaminų įsigijimo pažymėjo, kad teismui nebuvo pateikti įrodymai, kad sąskaitos buvo apmokėtos. Pažymi, kad byloje nėra jokio recepto, kuris paliudytų vitaminų įsigijimo būtinybę. Todėl nėra jokios galimybės vitaminų įsigijimą sieti priežastiniu ryšiu eismo įvykio metu patirta žala. Todėl šis reikalavimas yra atmestinas. Dėl negautų pajamų pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokio skaičiavimo, kuriuo būtų pagrindžiama negautų pajamų suma. Todėl turi būti vadovaujamasi duomenimis apie ieškovo gautą darbo užmokestį iki eismo įvykio, taip pat jam Sodros duomenimis apie išmokas. Taip pat nesutinka dėl negautų pajamų dydžiu, negautų 2016 m. liepos 1–16 d., nes nėra aišku, ar šis laikotarpis kaip nors susijęs su eismo įvykiu. Be to, nuo eismo įvykio iki antro nedarbingumo laikotarpio praėjo ilgas laiko tarpas, apie 5 mėnesiai. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas taip pat nepateikė, kokias pajamas gavo nedarbingumo laikotarpiu. Atsižvelgiant į ieškovo pasyvumą, taip pat į bylos apimtį, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, neprotingos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu D. J. atstovas pilnai palaikė Draudimo bendrovės atstovo išdėstytą poziciją. Nurodė, kad reali automobilių kaina yra smulkiai ir detaliai aptarta vertinimo ataskaitoje. Vadovautis ieškovo pateikta automobilio kainos apskaičiavimais negalima, nes ji sudaryta neatsižvelgus į jokius kitus automobilio kainą apibūdinančius kriterijus. Ieškovas ir jo atstovas žinojo, kad vitaminams patirtas išlaidas reikės pagrįsti apmokėjimą patvirtinančiais įrodymais, tačiau tokie įrodymai teismui nebuvo pateikti. Atsižvelgus į bylos sudėtingumą, ieškovo prašomos bylinėjimosi išlaidos yra nepagrįstai didelės, todėl turėtų būti sumažintos.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-26 nuosprendžiu D. J. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 284 str. 2 d., ir jam už tai paskirta 26 MGL bauda bei taikyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams. Nuketėjusiojo V. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinta iš dalies ir priteista jo naudai iš D. B., taip pat subsidiariai iš D. J., 2 000 Eur kompensacija neturtinei žalai atlyginti, civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka. Šiame nuosprendyje, be kita ko, pažymėta, kad D. J. 2016-01-28, apie 4.29 val., Vilniuje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 p., 99 p., 118 p. reikalavimus sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas nukentėjusiajam V. S. vairuojamas automobilis „R. M.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nukentėjusiajam nesunkiai sutrikdyta sveikata. V. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Ieškovas V. S. prašė teismo priteisti 2 441 Eur žalos dėl automobilio apgadinimo; 418,64 Eur vitaminų įsigijimo išlaidas; 206,37 Eur negautų pajamų, susidariusių dėl VSDFV Vilniaus skyriaus išmokų ir negauto darbo užmokesčio skirtumo.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 str. 1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį, visiškai kompensuojant nukentėjusiajam dėl padaryto delikto atsiradusius nuostolius. Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovams šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, nustatytinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (CK 6.246 – 6.249 str.). Nagrinėjamu atveju spręstina dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos A. T. 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos A. T. 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576-687/2016 ir kt. ).
Pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą (CPK 12 str.) ir (duomenys neskelbtini) str. įtvirtintą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Lietuvos A. T. pažymėta, kad ginčuose dėl žalos atlyginimo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis rėmėsi ieškovas ieškinyje, priklauso ieškovui, o aplinkybes, kuriomis rėmėsi atsakovas atsikirtime į ieškinį, – atsakovui (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-642/2006; ). Aptariama taisyklė aktuali ir įrodinėjant žalą, kuri grindžiama realia tikimybe, kad nuostolių nebūtų patirta, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų
Taigi, pagal aptartas įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nagrinėjamoje byloje žalą (nuostolius) kaip sąlygą civilinei atsakomybei kilti, turi įrodyti ieškovas V. S..
Dėl žalos, susijusios su automobilio „R. M.“ apgadinimu, pagrįstumo
Draudimo bendrovė, nukentėjusiajam V. S. draudimo išmokos dydį dėl eismo įvykio metu automobilio R. M. apgadinimo pagrindė 2016-02-04 išvada (t. 2, b. l. 99), kurioje nustatyta šio automobilio rinkos kaina lygi 4 436 Eur, taip pat atsižvelgusi į didžiausią transporto priemonių aukcione www.evgauto.lt pasiūlyta apgadinto automobilio 782,64 Eur pardavimo kainą. Tokiu būdu V. S. buvo išmokėta 3 654 Eur žalos, susijusios su automobilio „R. M.“ apgadinimais (4 436 Eur - 782,64 Eur = 3 654 Eur) (t. 2, b. l. 99–110).
V. S. teigimu, automobilio R. M. vidutinė rinkos kaina, atsižvelgus į internetiniame puslapyje www.mobile.de pateiktas analogiškų automobilių kainas, iki eismo įvykio buvo lygi 6 795 Eur . Ieškovas pažymėjo, kad apgadintą automobilį R. M. pardavė už 700 Eur. Todėl dėl automobilio apgadinimo neatlyginta žalos dalis lygi 2 441 Eur (6 795 Eur – 3 654 Eur – 700 Eur = 2 441 EE).
Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (V. Ž., 2000, Nr. 33-946) 8 p. yra nustatyta, kad transporto priemonės vidutinė rinkos vertė – tam tikros markės, modelio ir komplektacijos neapgadintos (nesužalotos) transporto priemonės rinkos vertė, nustatyta rinkos kainų tyrimo metodais arba pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijoje pateiktą skaičiavimo metodiką. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos (V. Ž., 2000, Nr. 33-946) 5 p. yra įtvirtinta nuostata, kad transporto priemonių vidutinė rinkos vertė pirmiausia turi būti nustatoma lyginamosios vertės metodu ir nustatant transporto priemonės vertę rinkoje, lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 p. nustatyta principinė rinkos vertės apskaičiavimo formulė, kurioje vidutinė rinkos vertė koreguojama taikant koeficientus, kurie nustatomi atsižvelgiant į korekcijos koeficientas, įvertinus transporto priemonės tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumą; prekinę išvaizdą, bendrą techninę būklę, panaudojimo paskirtį; papildomai įrengtą įrangą ir jos vertę; padangų vertę; techninę būklę gerinančio remonto vertę; nepataisytus arba netinkamai pataisytus apgadinimus ir defektus, kitus veiksnius.
Taigi, vadovaujantis Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija, nustatant transporto priemonių vidutinė rinkos vertę lyginamosios vertės metodu, turi būti lyginamos tapačių transporto priemonių sandorių kainos. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovas palyginimui pasirinko automobilius R. M., kurie yra kitokio modelio (trumpesnės bazės) negu jo eismo įvykio metu sudaužytas automobilis. Todėl pripažintina, kad ieškovas eismo įvykio metu apgadinto automobilio R. M. vidutinę vertę nustatinėjo nesilaikydamas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 5 p. reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad Draudimo bendrovės pateiktoje ataskaitoje yra detaliai aptartas Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos 9 p. numatytų koeficientų taikymas, atsižvelgus į nukentėjusiojo automobilio „R. M.“ ridą, kuri buvo apie 91 000 km didesnė už vidutinę statistinę, pagrįstai taikytas 0,85 ridos korekcijos koeficientas.
Ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų abejoti 2016-02-04 išvados pagrįstumu. Teismas pastebi, kad ieškovas, nurodydamas, jog po eismo įvykio automobilis R. M. buvo parduotas už 700 Eur, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Ieškovas taip pat niekuo nepagrindė, kodėl nebuvo pasinaudota galimybę automobilį parduoti už didžiausią www.evgauto.lt aukcione pasiūlytą 782,64 Eur kainą.
Įvertintus aptartus įrodymus, darytina išvada, jog ieškovas neįrodė, kad dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio jisai patyrė 2 441 Eur žalą, todėl ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.
Dėl vitaminų pirkimo
Ieškovas teigimu, dėl gydymo tikslams pirktų vitaminų įsigijimo, jisai patyrė 418,64 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų. Pagrįsdamas savo reikalavimą pateikė 2016-03-10, 2016-04-07, 2016-05-05, 2016-06-02 priėmimo-perdavimo sąskaitas, pagal kurias bendra pirktų vitaminų vertė lygi 418,64 Eur (t. 1, b. l. 191–194). Taip pat buvo pateikta 2016-12-14 sąskaita, išrašyta 418,61 Eur sumai, kurioje nurodomi tie patys vitaminai, kaip ir 2016-03-10, 2016-04-07, 2016-05-05, 2016-06-02 priėmimo-perdavimo sąskaitose (t. 2, b. l. 125).
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad žala dėl patirtų išlaidų turi būti įrodinėjam teismui teikiamais ir mokėjimą patvirtinančiais dokumentais – kasos pirkimo čekiais, pinigų priėmimo kvitais ar pan.
Ieškovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 2016-03-10, 2016-04-07, 2016-05-05, 2016-06-02 priėmimo-perdavimo sąskaitos, ar 2016-12-14 sąskaita buvo apmokėtos. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad šiose sąskaitose nurodyti medikamentai (vitaminai) buvo rekomenduojami gydymo tikslais.
Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo minėtose sąskaitose nurodytas 418,64 Eur sumą vertinti kaip ieškovo patirtą žalą, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl negautų pajamų
Ieškovas nurodo, kad eismo įvykio patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas nuo 2016-02-01- iki 2016-03-03, taip pat nuo 2016-07-01 iki 2016-07-16, šiais laikotarpiais gaudavo pašalpą iš Sodros, kuri buvo mažesnė negu gautas atlyginimas. Nurodo, kad dėl gauto atlyginimo ir išmokėtos pašalpos susidarė 206,37 Eur (už laikotarpį nuo 2016-02-01 iki 2016-02-29 – 106,40 Eur; už laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-03-03 – 7,56 Eur; už laikotarpį nuo 2016-07-01 iki 2016-07-16 – 92,41 Eur) skirtumas negautų pajamų, kurias prašo priteisti iš atsakovų.
Nustatyta, kad iškarto po 2016-01-28 įvykusio eismo įvykio V. S. dėl patirtų sveikatos sužalojimų buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, nuo 2016-01-30 iki 2016-03-03 (23 dienas) jis nedirbo ir jam buvo mokama pašalpa. VDFV Vilniaus skyriaus 2016-11-14 pažyma patvirtina, kad iš minėta laikotarpį viso išmokėta 218,04 Eur išmoka. 2015 m. spalio–gruodžio mėnesiais V. S. buvo išmokėtas 811,59 Eur darbo užmokesčio, t. y. jo pajamos sudarė 12,68 Eur per dieną.
Taigi, ieškovo negautas pajamas sudaro skirtumas tarp jo gautos pašalpos ir pajamų, kurias būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs, ir kuris lygus 73,63 Eur (23 d. d. x 12,68 – 218,04 Eur = 73,63 Eur).
Nors V. S. atstovas teismo posėdžio metu aiškino, kad ieškovo negautas darbo užmokestis turėtų būti apskaičiuojamas atsižvelgus į tai, kad nuo 2016 m. padidėjo mokėtinas minimalus darbo užmokestis, teismui nebuvo pateikti jokie įrodymai (su ieškovu sudarytos darbo sutartys ar pan.), kuriuos vertinant galima būtų spręsti apie jo iki eismo įvykio gautas pajamas, šių pajamų rūšį, taip pat kaip jos sietinos su mokėtinu minimaliu darbo užmokesčiu.
Atsižvelgus į tai, vertinant byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo ieškovo gautų pajamų sieti su mokėtinu minimaliu mėnesiniu darbo užmokesčiu. Todėl teismas, spręsdamas dėl V. S. negautų pajamų dydžio, vadovaujasi VDFV Vilniaus skyriaus pateiktomis pažymomis. Taip pat teismui nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys dėl kokių priežasčių V. S. nedirbo nuo 2016-07-01 iki 2016-07-16, kaip šis nedarbingumas sietinas su ieškovo eismo įvykio metu patirtais sveikatos sužalojimais. Pažymėtina, kad šis nedarbo laikotarpis fiksuotas praėjus apie trims mėnesiams po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymo, ieškovui jau būnant darbingam, t. y. dideliam laiko tarpui.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio dalis dėl negautų pajamų priteisimo tenkintina iš dalies, priteisiant ieškovui nuo 2016-01-30 iki 2016-03-03 negautų pajamų dalį, t. y. 73,63 Eur.
Pagal CK 6.254 str. 2 d., tuo atveju, kai draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Taigi, D. J. atsakomybė yra subsidiari ir jis atlyginti žalą tiesiogiai V. S. privalėtų tuo atveju, jeigu priteista žala negalėtų būti išreikalauta iš atsakovės Draudimo bendrovės, t. y. nepakankant draudimo atlyginimo žalai visiškai atlyginti, ar Bendrovės nemokumo atveju.
Teismas, išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad V. S. ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam iš Draudimo bendrovės, taip pat subsidiariai iš D. J., priteistina 73,63 Eur negautų pajamų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Iš patikslinto ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškovas reiškė reikalavimą dėl 3 066,01 Eur žalos atlyginimo. Kadangi buvo tenkinta tik dalis ieškinio ir priteista 73,63 Eur suma, t. y. procentine išraiška ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų dalys atitinkamai sudaro 2,40 proc., todėl ieškovo prašomos 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Tokiu būdu iš atsakovų Draudimo bendrovės ir D. J. ieškovui priteistina 40,82 Eur, t. y. po 20,41 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 str., 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovo V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš S. I. AS Viliaus filialo (įmonės kodas 302677744), taip pat subsidiariai iš D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 73,63 Eur (septyniasdešimt tris eurus 63 cnt) turtinei žalai, susijusiai su negautomis pajamomis, atlyginti.
Kitus ieškinio reikalavimus atmesti.
Priteisti ieškovo V. S. naudai iš S. I. AS Viliaus filialo 20,41 Eur (dvidešimt eurų 41 cnt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; iš D. J. 20,41 Eur dvidešimt eurų 41 cnt) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.