Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (toliau Klaipėdos TLK) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau VLK) vyriausioji specialistė A. K. 2017 m. kovo 13 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. J., VšĮ (duomenys neskelbtini), už tai, kad atliekant planinį patikrinimą už 2015-10-01 – 2015-12-31 laikotarpį VšĮ (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė apmokėjimui neteisingus duomenis apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra neteisingai nurodyti pagrindinės diagnozės, pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymo Nr. V-164 „Dėl tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtojo pataisyto ir papildyto leidimo „Sisteminis ligų sąrašas“ (Australijos modifikacija, TLK-10-AM) įdiegimo“ bendrųjų ligų standartų 0001 pagrindinės diagnozės rašymo bei intervencijų kodavimo 2 skyriaus reikalavimus. Patikrinimo išvados ir nustatyti teisės aktų pažeidimai pateikti 2017-02-06 Ekspertizės pažymoje Nr. E1-17-16; nustatyti administracinio nusižengimo požymiai – neteisingų duomenų apie suteiktas stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas pateikimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų (toliau ANK) 57 straipsnio 3 dalyje.

VLK direktorius 2017 m. kovo 27 d. nutarimu V. J. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 57 straipsnio 3 dalyje, paskyrė 430 Eur baudą. V. J. atstovas advokatas J. Surblys nutarimą apskundė.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutarimu skundą tenkino ir VLK 2017 m. kovo 27 d. nutarimą panaikino bei bylą nutraukė, konstatuodamas, jog pažeisti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 35 straipsnio 1 dalyje numatyti administracinės nuobaudos skyrimo terminai.

Klaipėdos TLK apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą, kuriuo palikti Klaipėdos TLK nutarimą nepakeistą, o administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su tuo, kad V. J. pažeidimas kvalifikuotas ir atsakomybė taikyta pagal ATPK, nes Klaipėdos TLK už nustatytus teisės aktų pažeidimus pareiga taikyti įstaigų atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę atsiranda nuo dienos, kai įstaigoje vykdant kontrolės procedūrą yra nustatomas teisės aktų pažeidimo faktas. Klaipėdos TLK vykdoma asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su Klaipėdos TLK, veiklos kontrolė reglamentuota Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 6 dalyje. Klaipėdos TLK atliekamos kontrolės procedūros vykdomos vadovaujantis Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su VLK prie SAM ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto VLK direktoriaus 2014-01-21 įsakymo Nr. 1K-10 (toliau - Aprašas), nuostatomis. Šiuo nagrinėjamu atveju įstaigoje planine tvarka atlikta kontrolės procedūra, kurios užduotis buvo patikrinti 2015-10-01 - 2015-12-31 laikotarpiu teiktų, aktyviam gydymui priskiriamų, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšomis, kai nurodyta diagnozė pagal TLK-10-AM D21 Jungiamojo audinio ir kitų minkštųjų audinių gerybinis navikas, tinkamumą ir jų pateikimo apmokėjimui pagrįstumą. Sprendimas šioje kontrolės procedūroje priimtas 2017 m. vasario 6 d. ekspertizės pažymoje Nr. El-17-16. Būtent ekspertizės pažymoje buvo konstatuoti galutiniai sprendimai dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, dėl ko Klaipėdos TLK specialistams kilo pareiga taikyti atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę (Aprašo 4.13,26.4. punktai). ANK 5 straipsnyje nustatytas administracinių nusižengimų senaties ir teisenos taikymas. Minimo straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo protokolas surašytas 2017 m. kovo 13 d., t. y., po 2017 m. sausio 1 d., todėl VšĮ (duomenys neskelbtini) neteisėta ir turtinius nuostolius - žalą sukėlusi veika, kvalifikuota pagal nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ANK, pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, kad V. J. inkriminuotas teisės pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas ir jam atsakomybė taikyta pagal pažeidimo metu galiojusį ATPK yra nepagrįstas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad pagal Aprašo nuostatas kontrolės procedūra susideda iš dviejų etapų: patikrinimo ir ekspertizės. Būtent ekspertizės metu įvertinami patikrinimo pažymos duomenys ir išvados, taip pat įstaigos ar įmonės, kurioje buvo atliktas patikrinimas, pateikti paaiškinimai ir papildomi duomenys, ir nustatoma, dėl kurių neatitikčių buvo padaryta žala PSDF biudžetui bei nustatomas jos dydis (Aprašo 47 p.). Taigi, kontrolės procedūra baigiama ekspertizės pažymos surašymu, todėl tik šiuo momentu priimami, konstatuojami galutiniai sprendimai (dėl tikrinamoje įstaigoje nustatytų neatitikčių, padarytų teisės aktų pažeidimų) ir nuo šio dokumento pasirašymo dienos turi būti skaičiuojamas terminas taikyti poveikio priemones. Be to, sistemiškai vertinant Aprašo 4.7., 4.9., 47. punktų nuostatas, akivaizdu, kad patikrinimo pažymoje ir ekspertizės pažymoje neatitikčių vertinimas ir jų teisinis pagrindimas gali skirtis, nes teisės aktas nustato dvi atskiras kontrolės procedūros dalis, ekspertizės komisija vertintina kaip labiau patyrusi, kompetentingesnė ir galinti vertinti tiek patikrinimo pažymos teiginius, tiek kontroliuojamo subjekto paaiškinimus, tiek neatitikčių vertinimo teisinį pagrindimą. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. eA-509-756/2016). Šie dokumentai, šiuo atveju patikrinimo pažyma, paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir ja nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-857-662/2015 kolegija yra pažymėjusi, kad teritorinei ligonių kasai vykdant viešojo administravimo veiklą, teritorinės ligonių kasos reikalavimas, šiuo atveju surašyta ekspertizės pažyma, iš sveikatos priežiūros įstaigų atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą (Sveikatos draudimo įstatymo 33 straipsnio 9 punktas) yra privalomas sveikatos priežiūros įstaigai ir jai sukuria tiesiogines materialines pasekmes. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad, atlikus pirmąjį kontrolės procedūros etapą, kai buvo renkami ir apibendrinami duomenys ir faktai, susiję su įstaigos tikrinama veikla ir teikiami siūlymai dėl nustatytų neatitikčių įvertinimo, buvo surašyta 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo pažyma Nr. Kl-16-267. Sprendimas šioje kontrolės procedūroje priimtas 2017 m. vasario 6 d. ekspertizės pažymoje Nr. EI-17-16. Būtent ekspertizės pažymoje yra konstatuojami galutiniai sprendimai dėl padarytų teisės aktų pažeidimų, dėl ko Klaipėdos TLK specialistams kyla pareiga taikyti atsakingiems asmenims administracinę atsakomybę (Aprašo 4.13, 26.4. punktai). Teritorinės ligonių kasos joms įstatyme nustatytą funkciją vykdo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuoja paprastai už praėjusius kalendorinius metus, kaip ir šiuo atveju vykdant Klaipėdos TLK direktoriaus 2016-12-07 įsakymą Nr. V-536 „Dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) planinio patikrinimo“ įstaigoje buvo atliktas planinis patikrinimas dėl 2015-10-01 - 2015-12-31 laikotarpiu teiktų ir pateiktų apmokėti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto paslaugų tinkamumo ir pagrįstumo. Kaip minėta, kontrolės procedūra pabaigta priėmus sprendimą 2017 m. vasario 6 d., todėl teigti, kad terminas patraukti pažeidėją administracinėn atsakomybėn pradedamas skaičiuoti nuo tikrinamojo laikotarpio pabaigos yra neteisinga ir nepagrįsta.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidimo nustatymas - tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. Paprastai pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti (pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, atsakomybėn traukiamo asmens bei jo duomenų nustatymas). Kiekvienoje byloje apie pažeidimo nustatymo momentą turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, todėl vienose bylose pažeidimo nustatymo momentas gali būti galutinės išvados ar ataskaitos surašymo data (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-606/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-877-195/2011), o kitose - atsakymo į užklausimą gavimo, tyrimą atliekančio pareigūno tarnybinio pranešimo surašymo ar net pirminės informacijos gavimo data (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-148/2011, A525-2379/2011) (žr. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-454-92/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-606/2012). Remiantis tuo kas išdėstyta, akivaizdu, kad Klaipėdos TLK veikloje konkretaus pažeidimo nustatymo momentas yra teisės aktų pažeidimų nustatytų Klaipėdos TLK ekspertizės pažymoje konstatavimas. Atitinkamai terminas, per kurį turi būti už pažeidimą paskirta administracinė nuobauda, pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo - ekspertizės pažymos priėmimo, dienos ir yra 2 metai, kaip tai nustatyta ANK 39 straipsnyje. Todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada, kad administracinė nuobauda už šį pažeidimą galėjo būti paskirta ne vėliau kaip per šešis mėnesius, vėliausiai iki 2016 m. birželio 31 d., skaičiuojant terminą nuo tikrinamojo laikotarpio pabaigos (nuo 2015 m. gruodžio 31 d.) yra nepagrįstas. Klaipėdos TLK nuomone, būtent nuo 2017 m. vasario 6 dienos yra pradedamas skaičiuoti administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Administracinio nusižengimo protokolas dėl administracinės poveikio priemonės taikymo surašytas 2017 m. kovo 13 d. Nutarimas administracinio nusižengimo byloje dėl administracinės nuobaudos paskyrimo priimtas 2017 m. kovo 27 d. Atsižvelgiant į tai V. J. paskirta administracinė nuobauda - bauda nepažeidžiant ANK 39 straipsnyje nustatytų terminų.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. prašo apeliacinį skundą atmesti bei palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantė nesutinka su apylinkės teismo sprendimu V. J. inkriminuojamą pažeidimą kvalifikuoti bei atsakomybę taikyti pagal ATPK, pažymima, jog administracinio nusižengimo protokolas surašytas po 2017 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ANK 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisena vyksta pagal ANK.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas, naikindamas institucijos priimtą nutarimą dėl V. J. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 57 straipsnio 3 dalį, motyvavo tuo, jog ANK 57 straipsnio 3 dalis numato griežtesnę atsakomybę nei analogiška ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalis, todėl, atsižvelgdamas į Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau ANKPĮĮ) 3 straipsnio 1 dalį, pagal kurią administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., atitinkantis ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė, vertino, jog V. J. inkriminuotas pažeidimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalį, be to, taikomi administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui palankesni ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Šioje byloje nustatyta, kad V. J., kaip VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovui, inkriminuotas teisė pažeidimas buvo nustatytas Klaipėdos TLK 2016 m. gruodžio 30 d. patikrinimo pažyma (b. l. 37-39) bei konstatuotas Klaipėdos TLK 2017 m. vasario 6 d. ekspertizės pažyma (b. l. 33-34). Patikrinimo bei ekspertizės pažymose pažymėta, kad buvo tikrinami 2015-10-01 – 2015-12-31 laikotarpiu teiktų atitinkamų paslaugų, kurių išlaidos apmokamos iš PSDF biudžeto, kai nurodyta tam tikra konkreti diagnozė, tinkamumas ir pateikimo apmokėjimui pagrįstumas. Kaip matyti iš patikrinimo pažymos, patikrinimui buvo atrinkti minėto laikotarpio aktyvaus gydymo atvejai (5 vnt. F. Nr. 003/a ir 5 vnt. F. Nr. 066/a-LK) ir nustatyta, jog vienu atveju buvo neteisingai nurodyti pagrindinės ir gretutinės diagnozių kodai, o neteisingas kodavimas lėmė kainų skirtumą. Taigi pažeidimas, kuris inkriminuojamas gydymo įstaigos vadovui (neteisingų duomenų pateikimas Klaipėdos TLK), nors institucija tiksliai ir nenurodo, tačiau galėjo būti padarytas 2015-10-01 – 2015-12-31 laikotarpiu, taigi dar iki ANK įsigaliojimo. Kadangi asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas jau galiojant ANK už pažeidimą, padarytą iki ANK įsigaliojimo, akivaizdu, jog klausimas, pagal kurį teisės aktą kvalifikuoti pažeidimą, yra aktualus, todėl apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į ANKPĮĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias pažeidimų, padarytų iki 2017 m. sausio 1 d. perkvalifikavimo ypatumus. Nors Klaipėdos TLK nesutinka su skundžiamo nutarimo išvada, jog V. J. inkriminuotas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK, tačiau tokia apeliantės pozicija visiškai nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2015 m. pabaigoje vienu atveju gydymo įstaiga teritorinei ligonių kasai pateikė neteisingus duomenis, už tokią veiką atsakomybę numato tiek ATPK 43⁷ straipsnis, tiek ANK 57 straipsnis. Teisės pažeidimo padarymo laikas yra asmens veikimo (neveikimo) laikas arba įstatymuose numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. Tiek pagal ANK 3 straipsnio 1 dalį, tiek pagal galiojusio ATPK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą ar administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to teisės pažeidimo padarymo metu. Aplinkybė, jog kontrolės procedūra gydymo įstaigoje buvo atliekama gerokai vėliau (2016 metų pabaigoje ir sprendimas dėl jos priimtas 2017 metų pradžioje) nepaneigia objektyvaus inkriminuoto pažeidimo padarymo laiko, su kuriuo ir yra siejamas administracinės atsakomybės taikymas asmeniui, kadangi jau bendrieji teisės principai, kuriuos atspindi tiek ANK 3 straipsnio 1 dalis, tiek anksčiau galiojusio ATPK 8 straipsnio 1 dalis, draudžia reikalauti laikytis elgesio taisyklių, kurių nebuvo veikos padarymo metu. Apylinkės teismas motyvuotai ir visiškai pagrįstai, spręsdamas dėl inkriminuojamo pažeidimo kvalifikacijos, nustatė, jog ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalis numato švelnesnę atsakomybę nei inkriminuota ANK 57 straipsnio 3 dalis. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais, todėl, vertinant tiek ANKPĮĮ 3 straipsnio nuostatas, tiek minėtas ATPK ir ANK nuostatas dėl pastarųjų galiojimo laike, skundžiamame nutarime teisingai pripažinta, jog pažeidimas, kurio padarymu kaltinamas V. J., turėjo būti kvalifikuotas ir atsakomybė taikoma pagal ATPK 43⁷ straipsnį.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su apylinkės teismo išvadomis dėl praleistų administracinės nuobaudos skyrimo terminų, teigiama, jog administracinės nuobaudos skyrimo terminas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo ekspertizės pažymos priėmimo dienos (2017 m. vasario 6 d.), be to, atkreipiamas dėmesys į ANK 5 straipsnio 2 dalį (apygardos teismo vertinimu apeliantė tikėtina turėjo omenyje ne ANK 5 straipsnio 2 dalį, reglamentuojančią administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymo santykį, o ANKPĮĮ 5 straipsnio 2 dalį), pagal kurią administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Apygardos teismas su apeliantės argumentais nesutinka. Iš tikrųjų ANKPĮĮ 5 straipsnis reglamentuoja senaties terminų ir teisenos taikymą įsigaliojus ANK. Senaties termino taikymo taisyklėms skirta tik straipsnio 1 dalis, kitos 3 straipsnio dalys reglamentuoja teiseną. ANKPĮĮ 5 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK. Tačiau teisena bendrąja prasme yra bylų nagrinėjimo tvarka, kitaip tariant procesas. Administracinių nusižengimų teisenos normos ANK dėstomos III dalyje, ATPK jos buvo numatytos IV skyriuje. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas po 2017 m. sausio 1 d., todėl teisena (procesas) byloje vyko pagal ANK numatytas taisykles, kaip tai ir nurodoma ANKPĮĮ 5 straipsnio 2 dalyje, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą dėl skundo, be kitų vadovavosi būtent ir ANK numatytomis procesinėmis sprendimo priėmimo normomis (ANK 639, 642 straipsniais). Tačiau tai, jog teisena vyko pagal ANK numatytą tvarką, nereiškia, jog ir asmens veiksmai vertinami pagal ANK, priešingai, kaip jau minėta, tiek ATPK numatė, tiek ANK reglamentuoja, kad asmuo atsako pagal įstatymus, galiojančius pažeidimo ar nusižengimo padarymo metu ir tik atsakomybę švelninantys ar panaikinantys įstatymai turi atgalinio veikimo galią. Nuobaudos skyrimo terminus reglamentuojančios normos nėra priskiriamos prie procesinių (teisenos) normų, galiojančių būtent procesinių veiksmų atlikimo metu (ATPK 8 straipsnio 3 dalis, ANK 565 straipsnis). Šiuo atveju inkriminuoto pažeidimo padarymo metu galiojo ATPK 35 straipsnyje numatyti nuobaudos skyrimo terminai, todėl į juos visiškai pagrįstai, vertindamas ir tai, jog ANK nuobaudos skyrimo terminai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį tik pasunkina, atsižvelgė ir apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą.

Vienas iš administracinės atsakomybės skiriamųjų bruožų yra jos operatyvumas. Administracinė nuobauda turi būti skiriama per įstatyme numatytus nuobaudos skyrimo terminus. Be kita ko, administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui – per šešis mėnesius nuo paaiškėjimo dienos. Šioje dalyje taip pat numatytas sąrašas pažeidimų (pvz. dvyliktajame skirsnyje nurodyti pažeidimai, taip pat 41³, 85, 185² straipsniuose ir kt.), dėl kurių nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais šie terminai gali būti pratęsiami, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos. Taigi ATPK aiškiai ir konkrečiai numatė, kad, jeigu administracinis teisės pažeidimas nėra trunkamasis arba numatytas straipsnyje išvardintame konkrečiame pažeidimų sąraše, administracinės nuobaudos skyrimo termino skaičiavimo pradžia yra teisės pažeidimo padarymo diena.

Šioje konkrečioje byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J., nustatyta, kad ATPK 43⁷ straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas galėjo būti padarytas 2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais, nors institucija tikslios datos nenurodo, tačiau apie ją sprendžiama iš to, kad tikrinimui buvo pasirinktas būtent minėtas laikotarpis, todėl ir pažeidimas galėjo būti padarytas tik tikrintu laikotarpiu. Nėra pagrindo manyti, jog V. J. inkriminuotas teisės pažeidimas būtų trunkamasis (Klaipėdos TLK tikrinamu laikotarpi nustatė vieną atvejį, kai ligonių kasai buvo pateikti neteisingi duomenys, o tai reiškia tik vienkartinį veiksmą), be to, pažeidimas nepatenka ir į ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytų konkrečių pažeidimų sąrašą, dėl kurių taikomos kitokios administracinės nuobaudos skyrimo terminų skaičiavimo taisyklės. Taigi ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyto 6 mėnesių termino atskaitos pradžia yra būtent pažeidimo padarymo laikas, kas teisingai traktuota ir skundžiamame apylinkės teismo nutarime, ir akivaizdu, jog netgi kontrolės procedūros pradžia (2016 m. gruodis) buvo pradėta iš esmės pasibaigus ATPK 35 straipsnyje numatytam nuobaudos skyrimo terminui dėl ATPK 43⁷ straipsnyje numatytų pažeidimų. ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyta termino pratęsimo galimybe pasinaudota nebuvo ir šio trūkumo netgi nebebuvo galima ištaisyti, kadangi pratęsti gali būti tik nepasibaigę terminai. Jei nuobaudos skyrimo terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtą terminą nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo.

Apeliaciniame skunde nemažai dėmesio skiriama apeliantės deklaruojamai pozicijai, jog Klaipėdos TLK veikloje, konkretaus pažeidimo nustatymo momentas yra teisės aktų pažeidimų nustatytų Klaipėdos TLK ekspertizės pažymoje, konstatavimas, pažymima, jog teritorinės ligonių kasos joms įstatyme nustatytą funkciją vykdo ir asmens sveikatos priežiūros įstaigas kontroliuoja paprastai už praėjusius kalendorinius metus, kaip ir šiuo atveju. Šiuo aspektu apygardos teismas pastebi, kad 2014 m. sausio 21 d. VLK prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. 1K-10 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su valstybine ligonių kasa prie sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“ 18.1 papunktyje numatyta, kad VLK ir teritorinių ligonių kasų, vykdančių įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą, planinės kontrolės procedūros atliekamos pagal patvirtintus VLK ar teritorinių ligonių kasų metinius ir ketvirtinius planus. Taigi, kaip matyti, ligonių kasos planuoja planinių kontrolės procedūrų atlikimą, o tai reiškia, jog kontrolės procedūroms gali būti suplanuojamas toks vykdymo laikas, kuris nuo pat pradžių neužkirstų kelio administracinės atsakomybės taikymui, jeigu paaiškėtų administracinio teisės pažeidimo ar administracinio nusižengimo požymiai. Kaip rodo nagrinėjamas atvejis, kontrolės procedūros vykdymas, kai imamasi tikrinti visais metais ankstesnį laikotarpį (2015 metų pabaigos laikotarpis pradėtas tikrinti 2016 metų gruodžio mėnesį), galimybių taikyti administracinę atsakomybę požiūriu buvo ydingas ir lėmė aplinkybę, jog dėl suėjusių administracinės nuobaudos skyrimo terminų administracinio teisės pažeidimo teisena buvo nutraukta. Kitokia proceso eiga būtų galėjusi būti tuo atveju, jei kontrolės procedūros net ir už tą patį laikotarpį būtų buvusios suplanuotos ne 2016 metų gale, o 2016 metų pradžioje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą.

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos TLK apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.