- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- ATP-454-92/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-13846-2013-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Damanskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Damanskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 173¹⁸ str. 1 d. T. M. atžvilgiu nutraukta,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2013-12-09 Lošimų priežiūros tarnyboje prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. NL-19 už tai, kad T. M. pažeidė lošimų organizavimo tvarką, o būtent:
būdamas UAB „D“ (duomenys pakeisti) Auto redaktoriumi, gyvendamas ir dirbdamas Vilniuje, būdamas atsakingas už rengimą ir/ar skelbimą su Auto skiltimi susijusios tekstinės ir vaizdinės medžiagos, interneto svetainės (duomenys neskelbtini) skaitytojų informavimą apie naujienas ir kitokius įvykius Auto srityje, privalėdamas savo darbe vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, neužtikrino, kad interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) nebūtų paskelbtos straipsnio „Į trasą grįžtantis K. V.: nesitikėjau, kad taip pasiilgsiu lenktynių“ nuotraukos, kuriose matomas prekės ženklas „Unibet“ (užfiksuoti skelbimo faktai 2013 m. liepos 11 d., 2013 m. liepos 15 d., 2013 m. liepos 18 d.), kuris yra tiesiogiai susietas su azartinių lošimų paslaugomis, teikiamomis interneto svetainėje www.unibet.lt, todėl tokio turinio vaizdinės informacijos skelbimas (nuotraukų, kuriose matomas prekės ženklas „Unibet“) vertintinas kaip Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ) 10 straipsnio 9 dalies, nustatančios, kad Lietuvos Respublikoje azartinių lošimų reklama yra draudžiama, pažeidimas, netaikant ALĮ įtvirtintų reklamos išimčių sąrašo, kadangi informacijos apie savo veiklą sklaidai jį naudojantis subjektas nėra azartinių lošimų organizatorius, atitinkantis ALĮ 8 straipsnio reikalavimus, t.y., jo veikla yra nekontroliuojama ir neprižiūrima kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų. Tokiais veiksmais T. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 17 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą T. M. atžvilgiu nutraukė, nenustačius jo veiksmuose ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Tarnyba prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą ir priimti naują nutarimą – T. M. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ str. 1 d., ir skirti jam baudą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio ribose.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad T. M. veiksmuose yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Azartiniai lošimai yra specifinių santykių rūšis, šių santykių veiksmingas teisinis reguliavimas yra viena pagrindinių priemonių apsaugoti visuomenės ir valstybės interesus. Azartinių lošimų organizavimas yra ūkinė veikla, galinti sukelti neigiamų socialinių padarinių, azartinių lošimų reklama yra viena iš priemonių skatinančių lošti, o tai sudaro sąlygas didesnei tikimybei atsirasti iš azartinių lošimų kylančiai žalai žmonių sveikatai, taip pat socialinei ir ekonominei žalai valstybei. Azartinių lošimų organizavimas yra viešosios teisės sritis, kurioje galioja imperatyvusis (draudimo) reguliavimo metodas, pagal kurį viskas, kas nėra tiesiogiai leista įstatymo, draudžiama. Pagal ALĮ 10 str. 9 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama reklamuoti azartinius lošimus, išskyrus azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, lošimo namų (kazino), bingo automatų salonų, totalizatoriaus ir lažybų punktų pavadinimus, lošimų vietos adresus bei organizuojamų lošimų rūšis, taip pat lošimų įrenginių kiekį, esantį lošimo namuose (kazino), bingo arba automatų salonuose, to paties įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad lošimus turi teisę organizuoti akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, veikiančios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka ir gavusios šios veiklos licencijas ir leidimus atidaryti automatų, bingo salonus, lošimo namus (kazino) arba kai Priežiūros tarnyba patvirtina totalizatoriaus ar lažybų lošimo reglamentą. Subjektui (bendrovei), neatitinkančiam bent vieno iš ALĮ 8 str. nurodytų reikalavimų, neturėtų būti taikomos ALĮ 10 str. 9 d. nuostatos dėl azartinių lošimų reklamos leidimo, taip įgyvendinamas įstatymų leidėjo siekis apriboti galimą neigiamą azartinių lošimų poveikį asmeniui. Kadangi bendrovė „Unibet“ neturi Tarnybos išduotos licencijos organizuoti azartinius lošimus Lietuvoje, todėl prekės ženklas „Unibet“ nesietinas su ALĮ 8 straipsnyje apibrėžtu azartinius lošimus organizuojančiu subjektu ir bet kokios informacijos, susijusios su šio subjekto veikla, sklaida laikytina draudžiama azartinių lošimų reklama.
Pažymi, kad pagal teismų praktiką prekių ženklai atlieka keturias pagrindines funkcijas, vieną iš jų yra reklaminė. Nuotraukose ant automobilio variklio dangčio matomas užrašas sutampa su užregistruotu „Unibet“ prekės ženklu. Prekės ženklas „Unibet“ nėra niekaip susijęs su vykusiomis lenktynėmis ir skleidžia informaciją ne apie vykusias lenktynes ar jų dalyvius, o apie azartinių lošimų paslaugas. Iš byloje esančios nuotraukos matyti, kad prekės ženklas „Unibet“ eksponuojamas priekinėje automobilio dalyje, užima didelį jo plotą, yra išraiškingas, traukiantis aplinkinių dėmesį ir lengvai įskaitomas. Vertinant informacijos pateikimo priemonę, būdą ir tai, kad prekės ženklas atlieka reklaminę funkciją, akivaizdu, kad šiuo atveju prekinio ženklo eksponavimas yra susijęs su azartinius lošimus organizuojančios bendrovės teikiamomis azartinių lošimų paslaugomis, netiesiogiai kviečia asmenis šiomis paslaugomis naudotis bei siekia daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, susijusiems su azartiniais lošimais. Nepagrįsta ir teismo išvada, jog nesusipažinus su „Unibet“ prekės ženklu jo negalima identifikuoti, nes yra net kelios azartinius lošimus organizuojančios bendrovės, kurių logotipo konstrukcija yra panaši. Visa tai paneigia teismo išvadą, jog straipsnio nuotraukos, kuriose matomas prekės ženklas „Unibet“ buvo patalpintos ne prekės ženklo reklamos tikslu, o teikiant informaciją apie lenktynių dalyvius.
Taip pat apeliaciniame skunde nurodo, kad ALĮ 10 straipsnio 9 dalyje įtvirtintas bendrasis draudimas reklamuoti azartinius lošimus, taikytinas tiek azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, tiek ir kitiems asmenims. ATPK 173¹⁸ straipsnyje nėra aprašyta jokių specialių subjekto požymių, pagal suformuotą teismų praktiką būtina nustatyti, kurio subjekto valia tiesiogiai sąlygojo skelbimo publikavimą. Šiuo atveju būtent T. M. valia ir veiksmai tiesiogiai sąlygojo draudžiamos informacijos publikavimą – jis, veikdamas savarankiškai, gautą elektroniniu paštu informaciją 2013-07-11 patalpino ir paskelbė interneto svetainėje (duomenys neskelbtini) Auto skilties rubrikoje ,,1000 km lenktynės“, dėl ko nuo 2013-07-11 straipsnis su nuotraukomis, kuriose matomas „Unibet“ prekės ženklas, buvo viešai prieinamas skaitytojams (skelbimo faktai užfiksuoti 2013-07-11, 2013-07-15, 2013-07-18). ATPK 173¹⁸ str. 1 d. numatytas pažeidimas gali būti padaromas bet kuria kaltės forma, t.y. tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. T. M. turėjo veiksmų laisvę, dėl skelbiamos informacijos neprivalėjo tartis nei su vyriausiuoju redaktoriumi, nei su jo pavaduotoja, todėl jis turėjo būti atsakingas, rūpestingas ir domėtis ar jo skelbiama informacija nepažeidžia Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Jam keliamų atidumo ir rūpestingumo reikalavimų T. M. nesilaikė, asmuo, dirbantis visuomenės informavimo priemonėse, turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos teisės aktais draudžiama skelbti informacija, nėra jokių duomenų, kad jis būtų domėjęsis viešinama informacija. Taigi, T. M. veiksmuose yra neatsargi kaltės forma.
Be to, lenktynininkai, tokie kaip K. V., laikytini siektinu pavyzdžiu automobilių sportu besidomintiems asmenims, todėl nuotraukomis, kuriose aiškiai matomas prekės ženklu „Unibet“, eksponuojamas ant lenktyninio automobilio, buvo siekta daryti poveikį tokių asmenų apsisprendimui dėl naudojimosi azartinių lošimų paslaugomis.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą T. M. atstovas advokatas prašo Andžej Čaikovski prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-17 nutarimą palikti nepakeistą arba administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti suėjus ATPK 35 str. 1 d. nustatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Nurodo, kad Tarnyba apeliaciniame skunde nutyli ir ignoruoja reikšmingas faktines aplinkybes, savo skundą grindžia teismų sprendimais, kurių faktinės aplinkybės yra visai kitokios nei nagrinėjamoje byloje. Tarp Tarnybos nurodytų teismų praktikos pavyzdžių nebuvo nė vieno, kuriame būtų nubaustas ne įmonės ar įstaigos vadovas (direktorius) ir už nuotraukos fone esantį užrašą, kuris matomas ne visiškai arba tokiu kampu, kad sunkiai įskaitomas. Tarnyba neįvertina to, ar T. M. turėjo ir galėjo numatyti kilsiančius pavojingus padarinius, ar jam pagal užimamas pareigas kyla pareiga išmanyti prekių ženklus, tuo labiau net ir tuos, kurie įregistruoti ne Lietuvos Respublikoje. T. M. bandoma priskirti atsakomybės, atidumo ir rūpestingumo standartus, kurie keliami bendrovės ar įstaigos vadovui, tuo tarpu T. M. yra tik eilinis darbuotojas, kurio darbas niekaip nesusijęs su reklamos užsakymu ar vykdymu. Taip pat Tarnyba visiškai nevertino nuotraukų padarymo aplinkybių, kurias paaiškino teisme apklausta nuotraukų autorė L. Ž. – darant nuotraukas nebuvo gauta jokių nurodymų ar užsakymų padaryti reklaminio pobūdžio nuotraukas. Taigi, nuotraukos tik iliustruoja straipsnį ir negali būti vertinamos atskirai nuo straipsnio, kuriame nėra minimi jokie lenktynių komandos rėmėjai. Be to, užrašas „Unibet“ nėra matomas visose straipsnį iliustruojančiose nuotraukose, o pats straipsnis niekuo neišsiskyrė iš kitų komandų siunčiamų pranešimų spaudai. Tarnyba neginčija ir esminės faktinės aplinkybės, kad iki įvykio tyrimo pradžios T. M. nežinojo, kad užrašas „Unibet“ yra kaip nors susijęs su azartiniais lošimais. Duodamas paaiškinimus teisme T. M. nurodė, kad gautą informaciją visada peržiūri, kad ji nebūtų iškreipta, peržiūri nuotraukas ir jas atrenka. Pagal teismų praktiką azartinių lošimų reklama įmanoma tik veikimu, tuo tarpu Tarnyba kaltina T. M. pažeidimą padarius neveikimu – neužtikrinus, kad nebūtų paskelbta draudžiama informacija. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad T. M. veiksmuose nėra teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, o kaltininkas yra visai kitas asmuo. Šioje byloje Tarnyba elgiasi formaliai ir bando nubausti asmenį už mažareikšmį formalų pažeidimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Tarnyba užfiksavo straipsnio ir nuotraukų paskelbimo faktą jau 2013-07-11, todėl 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo šios datos, Tarnyba teigia, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas neva turi būti skaičiuojamas nuo 2013-10-08 išvados, tačiau ir tokiu atveju senaties terminas pasibaigia 2014-04-08 dar iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios. Todėl byla turi būti nutraukta pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Taigi, apeliacinio skundo dalykas ir motyvai iš esmės nesaisto apeliacinės instancijos teismo, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus, kai apeliaciniu skundu siekiama pabloginti asmens padėtį.
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.).
Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje administracinė nuobauda turi būti paskirta per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus, kurių paskirtis garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N16-1491/2007, N62-1716/2011 ir kt.).
Kadangi ATPK 173¹⁸ str. yra ATPK 12 skirsnyje, todėl už šio pažeidimo padarymą administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai (ATPK 35 str. 1 d.). ATPK 35 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai, kai esant atitinkamoms aplinkybėms, administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas iki vienerių metų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad pažeidimo nustatymas – tai kompetentingos institucijos pažeidimo padarymo fakto suvokimas, kurį kiekvienu konkrečiu atveju lemia atitinkamos informacijos apie tariamai padarytą nusižengimą įvertinimas. Tačiau šis subjektyvus faktorius negali būti pripažintas vieninteliu ir pakankamu spręsti apie pažeidimo nustatymo dieną, nes priešingu atveju nurodytas naikinamasis terminas netektų savo prasmės. Todėl nurodyto termino eigos pradžią kiekvienu konkrečiu atveju nulemia ne tik minėtas subjektyvus suvokimas (jo atsiradimo momentas), bet ir pati institucijos turima informacija apie tariamai padarytą pažeidimą, vertinant ją pagal laiko sąnaudų (kai yra būtina gauti papildomą informaciją) bei sudėtingumo (kai yra būtina atlikti palyginus sudėtingą materialinės teisės normų analizę) kriterijus. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. A143-326/2007, A146-1505/2008, A444-106/2011, A525-1565/2013 ir kt.)
Paprastai pažeidimo nustatymas siejamas su momentu, kai nustatoma pakankamai duomenų, būtinų pažeidimui užfiksuoti bei kvalifikuoti (pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidimą kvalifikuojančios aplinkybės, atsakomybėn traukiamo asmens bei jo duomenų nustatymas). Visais atvejais šis momentas nustatomas teismui atlikus institucijos, įgaliotos surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turimos informacijos įvertinimą pagal aukščiau nurodytus vertinimo kriterijus. Tai reiškia, jog kiekvienoje byloje apie pažeidimo nustatymo momentą turi būti sprendžiama pagal konkrečios bylos aplinkybes, todėl vienose bylose pažeidimo nustatymo monetas gali būti galutinės išvados ar ataskaitos surašymo data (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-606/2012, Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. ATP-877-195/2011), o kitose – atsakymo į užklausimą gavimo, tyrimą atliekančio pareigūno tarnybinio pranešimo surašymo ar net pirminės informacijos gavimo data (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-148/2011, A525-2379/2011).
Iš Tarnybos direktoriaus 2013-11-21 įsakymo Nr. DI-422 matyti, jog Tarnybai atlikus tyrimą dėl įvykio, nustatyti du asmenys – VšĮ „A“ (duomenys pakeisti) vadovas V. R. ir UAB „D“ (duomenys pakeisti) Auto redaktorius T. M., kurių veikoje yra ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Taigi, iš esmės galimo pažeidimo tyrimas vyko siekiant nustatyti: 1) asmenį, tiesiogiai paviešinusį nuotraukas su „Unibet“ prekės ženklu interneto tinklapyje, ir 2) asmenį, kuris pateikė tokio pobūdžio nuotraukas viešinti. Tai, kad tyrimas iš esmės vyko dviem kryptimis, patvirtina ir pateikta tyrimo medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, kad Tarnyba apie galimą pažeidimą buvo informuota elektroniniu laišku 2013-07-11, dėl gautos informacijos 2013-07-15 buvo surašytas tarnybinis pranešimas, kuriuo siūloma pradėti tyrimą. Pradėjus tyrimą 2013-07-18 buvo surašytas raštas UAB „D“ (duomenys pakeisti) direktoriui, kuriuo prašoma pateikti informaciją, susijusią su straipsnio interneto svetainėje paskelbimu. Pažymėtina, kad jau šiame rašte Tarnyba nurodė, kad bendrovė „Unibet International“ neturi teisės organizuoti azartininkių lošimų Lietuvos Respublikoje, todėl nuotraukoje matomas „Unibet“ prekės ženklas pažeidžia ALĮ 10 straipsnio 9 dalies nuostatas. Iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) Tarnyba atsakymą gavo 2013-07-24, kuriame buvo nurodyta, jog straipsnį su jį iliustruojančiomis nuotraukomis paskelbė T. M., taip pat nurodyta, iš kur T. M. gavo patį straipsnio tekstą ir jį iliustruojančias nuotraukas. Būtent nuo šio momento Tarnybai tapo žinoma ne tik galimo pažeidimo objektyvioji pusė – bendrovės, neturinčios teisės Lietuvos Respublikoje organizuoti azartinius lošimus, prekės ženklo paskelbimas interneto tinklapyje, bet ir galimą pažeidimą padaręs asmuo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, būtent nuo 2013-07-24 Tarnyba buvo gavusi pakankamai duomenų, kad galėtų baigti tyrimą T. M. atžvilgiu, tačiau Tarnyba to nepadarė ir toliau tęsė tyrimą siekdama išsiaiškinti kieno iniciatyva nuotraukos buvo atsiųstos T. M.. Nors Tarnyba 2013-10-17 raštu užklausė UAB „D“ (duomenys pakeisti) papildomų duomenų, tokių kaip darbo sutarčių kopijų pateikimo, tačiau kiti prašomi pateikti duomenys iš esmės sutapo jau su 2013-07-24 iš UAB „D“ (duomenys pakeisti) gautais duomenimis, dėl ko laikytina, kad Tarnyba šiuo veiksmu jokių naujų esminių aplinkybių nenustatė, o papildomus duomenis galėjo gauti dar prieš kelis mėnesius. Akivaizdu, jog pastarasis Tarnybos atliekamo tyrimo veiksmas buvo tik bandymas kokiu nors būdu pateisinti nepateisinamai užsitęsusį tyrimą ir administracinio teisės pažeidimo protokolo savalaikį nesurašymą.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog šioje byloje pažeidimo nustatymo diena T. M. atžvilgiu laikytina 2013 m. liepos 24 d., nes būtent šią dieną Tarnyba jau turėjo ir buvo užfiksavusi esminį informacijos kiekį, leidžiantį spręsti apie pažeidimo padarymą. Nors Tarnybos atstovas apylinkės teisme nurodė, kad pažeidimo nustatymo diena laiko išvados surašymą, tačiau tokia Tarnybos pozicija yra netinkama, nes tyrimo išvada buvo surašyta praėjus beveik 4 mėnesiams nuo pakankamo duomenų kiekio gavimo, be to, laikantis Tarnybos pozicijos ATPK 35 straipsnyje numatyti terminai nebetektų savo prasmės. Taip pat pažymėtina ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog surinktų duomenų vertinimas vyko ne tik išvados surašymo metu, bet ir ankstesnėse tyrimo stadijose užklausiant atitinkamus subjektus tik dėl kitų subjektų nepateiktų duomenų.
Kadangi šioje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas nuo 2013-07-24 ir byloje nėra duomenų, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas būtų buvęs pratęstas, todėl įstatymo numatytas 6 mėnesių administracinės nuobaudos skyrimo terminas pasibaigė jau 2014-01-24, t.y. dar iki apylinkės teismui priimant skundžiamą nutarimą. Administracinės nuobaudos skyrimo termino suėjimas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną daro negalimą (ATPK 250 str. 7 p.). Pagal teismų praktiką byloje po tokios aplinkybės nustatymo negali būti sprendžiamas pažeidimo padarymo ar nepadarymo klausimas. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos, dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl T. M. kaltės buvimo nenagrinėtini, o pats Tarnybos apeliacinis skundas atmestinas.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors skundžiamo nutarimo keisti ar naikinti Tarnybos apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, bet skundžiamas nutarimas keistinas, nurodant kitą administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarimą pakeisti, nurodant, kad administracinio teisės pažeidimo byla T. M. atžvilgiu nutraukiama vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.
Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.