Alytaus apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartimi byla skirta nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2024 m. vasario 28 d. 11.00 val. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

Byloje nustatyta, kad O. M. S. mirė (duomenys neskelbtini) Prienų rajono 2-ojo notarų biure išduotas liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame nurodyta, kad J. K. mirus testatorei (senelei) O. M. S. palikimą priėmė. Pareiškėja, neturėdama ir negalėdama gauti O. M. S. ir V. S. santuokos liudijimo, kreipėsi į teismą su pareiškimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji yra O. M. S. vaikaitė. Pareiškėja nurodytą juridinę reikšmę turintį faktą siekia nustatyti tam, kad galėtų savo vardu įregistruoti po O. M. S. mirties paveldėtą turtą.

Dėl giminystės santykių nustatymo

1. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Šios įstatymo nuostatos yra imperatyviosios, todėl kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik jeigu pareiškėjas neturi jį patvirtinančių dokumentų ir negali jų gauti kitokia tvarka. Jeigu yra dokumentai, patvirtinantys tą faktą, arba juos galima gauti ar prarastus atkurti kita tvarka, teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (nenagrinėtinas teisme).

2. Vienas iš juridinių faktų, kurį galima nustatyti teismine tvarka, yra giminystės santykių faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.130 straipsnio 1 dalis). Asmenų giminystės faktą patvirtina civilinės būklės aktų įrašai ir jų pagrindu išduodami liudijimai. Giminystės ryšį taip pat gali nustatyti ir teismas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad giminystės faktas teismo tvarka nustatomas tuomet, kai pareiškėjas neturi civilinės metrikacijos įstaigų išduotų dokumentų, kuriuose matyti giminystės ryšiai, ir civilinės metrikacijos įstaiga negali įrašų atkurti.

Nagrinėjamos bylos atveju Pareiškėja, neturėdama ir negalėdama gauti aukščiau nurodyto dokumento, siekia įrodyti, kad ji yra O. M. S. vaikaitė.

3. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. M. G. gimė (duomenys neskelbtini) Tėvas – G. J., motina – V. O..

4. Pareiškėjos tėvo K. S. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad K. S., Vytauto, gimė (duomenys neskelbtini) Tėvas – V. S., Juozo, motina – M. O. S., Jurgio. Gimimo registracijos vieta Intos miesto Civilinės būklės aktų įrašų skyrius.

5. Pareiškėjos J. K. (duomenys neskelbtini) gimimo liudijime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pareiškėja J. K. (Sakalauskaitė) gimė (duomenys neskelbtini) Tėvas – K. S., Vytauto.

6. Lietuvos valstybės istorijos archyvo (duomenys neskelbtini) pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Lietuvos valstybės istorijos archyvas saugo tik Lietuvos Respublikos teritorijoje sudarytus civilinės būklės aktų įrašus, todėl V. S. ir O. M. S. santuokos pažymos (1956 m. Rusija) išduoti negali.

Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. M. S., gimė (duomenys neskelbtini) Jos sutuoktinis V. S., gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodo neturi, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mirtį nėra. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) Kitų duomenų apie santuokų įregistravimą Lietuvos Respublikos gyventojų registre nėra.

7. Iš (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo, matyti, kad O. M. S. mirė (duomenys neskelbtini)

8. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

9. Kasacinio teismo pažymėta, kad bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to svarbu, kad viena ar kita prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų patvirtinta byloje esančiais įrodymais ir atitinkamai būtų pagrįsta, jog priešingos prielaidos tikimybė yra mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017, 40 punktas; 2017 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017, 26 punktas).

Iš aukščiau aptartų byloje esančių rašytinių įrodymų visumos spręstina, kad O. M. S. ir J. K. (Sakalauskaitė) buvo senelė ir vaikaitė. Tokia išvada darytina vertinant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. Pareiškėjos tėvo K. S. gimimo liudijimą, kuriame nurodyta, kad Pareiškėjos tėvo tėvai – V. S., J., ir M. O. S., J. Nors Pareiškėjos tėvo gimimo liudijime jo motinos vardas nurodytas M.-O., tačiau tai vertintina kaip rašybos ir vertimo iš kitos kalbos pasekmė. Pareiškėjos tėvo K. S. gimimo liudijime nurodyta, kad gimimo registracijos vieta Intos miesto Civilinės būklės aktų įrašų skyrius. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėja su pareiškimu yra pateikusi teismui O. M. S. sutuoktinio V. S. ieškininį pareiškimą teiktą Lietuvos TSR Prienų rajono Liaudies teismui dėl santuokos nutraukimo. Minėtame dokumente V. S. atsakove yra nurodęs savo sutuoktinę – M. O. S., J. Taip pat nurodęs, kad jų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Bendro gyvenimo santuokoje metu jiems gimė du vaikai: sūnus K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjos tėvas) ir A., gimęs (duomenys neskelbtini). Teikdamas ieškininį pareiškimą teismui V. S. savo gyvenamąją vietą nurodė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad O. M. S., gimė (duomenys neskelbtini) Jos sutuoktinis V. S., gimė (duomenys neskelbtini), asmens kodo neturi, duomenų apie deklaruotą gyvenamąją vietą ir mirtį nėra. Santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad O. M. S., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo sudariusi santuoką su V. S., gimusiu (duomenys neskelbtini), jiems gimė du sūnūs K. S., gimęs (duomenys neskelbtini) (Pareiškėjos tėvas), ir A. S., gimęs (duomenys neskelbtini). Į bylą pateiktas Pareiškėjos gimimo liudijimas patvirtina, kad O. M. S. sūnus K. S. yra Pareiškėjos tėvas, todėl O. M. S. yra Pareiškėjos senelė. Tokiu atveju Pareiškėjos prašymas dėl giminystės santykių nustatymo tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. K. yra O. M. S. vaikaitė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos J. K. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra O. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), vaikaitė.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisės įregistravimo į daiktus tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.