- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-06-06
- Bylos Nr.
- e1-558-1060/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17144-2022-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Agnė Vyliaudaitė
- Kaltinamasis
- R. C.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.12.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
1. R. C. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis, 2022 m. gegužės 11 d. apie 18.12 val., Prienų r. sav., kelyje Prienai - Skriaudžiai 6 km, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), traukdamas priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo automobilio VOLVO V40, nuvažiavo į kairėje pusėje esantį griovį ir atsitrenkė į stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VOLVO V40 keleiviui D. A. buvo padarytas krūtinkaulio lūžis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis R. C. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad jis gyvena kartu su savo sugyventine S. A. (duomenys neskelbtini). Jie nusipirkę iš bendrų pinigų automobilį VOLVO V40 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilis registruotas S. A. vardu. 2021 m. rugpjūčio 23 d. jam atimta teisė vairuoti automobilį 12 mėnesių už tai, kad vairavo automobilį neblaivus. S. A. nežinojo, kad neturi teisės vairuoti, jis jai nesakė. Pati S. A. vairuotojo pažymėjimo neturi. 2022 m. gegužės 11 d., jis kartu su S. A. automobiliu VOLVO V40 nuvažiavo pas S. A. brolį D. A.. Būnant pas D. A. jis paprašė parvežti šiferį. Tada jis prie savo automobilio VOLVO V40 prisikabino D. A. priekabukę ir jie abu išvažiavo. Į priekabukę buvome prisikrovę šiferio lapų. Važiavo keliu Prienai-Skriaudžiai, kelio danga - asfaltas, kuris buvo aplytas, oras buvo geras, matomumas buvo geras. Automobilį vairavo jis, o šalia jo sėdėjo D. A.. Važiavo tik dviese. Abu buvo užsisegę saugos diržus, jis buvo blaivus. Važiuojant minėtu keliu automobilį vairavo iki 65 km/h greičiu. Jam važiuojant kažkaip pradėjo tampyti priekabą ir jo vairuojamą automobilį. Vairuojamą automobilį pradėjo stabdyti. Tuo meta kelyje automobilių nebuvo. Iki D. A. namų buvo likę kažkur apie 600 metrų. Pajuto, kad nesugeba suvaldyti savo vairuojamo automobilio. Automobilis nuvažiavo nuo kelio į kairėje pusėje esantį griovį ir kliudė griovyje esantį stulpą kaire priekine dalimi. Jis eismo įvykio metu nesusižalojo. D. A. išlipo pats iš automobilio. Pravažiuojantys nepažįstami sustojo ir iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. Atvykę greitosios medikai D. A. išvežė į ligoninę, kur po apžiūros buvo išleido į namus. D. A. buvo nustatytas krūtinkaulio lūžis. Dėl to, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis labai gailisi. Nukentėjusiojo D. A. atsiprašė, su juo susitaikė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 134-137).
Motyvuojamoji dalis
3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.
4. Tarnybiniame pranešime Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas nurodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. apie 18:12 val. Kelyje Skriaudžiai - Prienai 6 km. 400 m., R. C. vairuodamas automobilį „Volvo“ 40. valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį S. A. prie kurio buvo prikabinta automobilinė priekaba valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priklausanti D. A., nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į kairės pusės pakelės griovį. Vairuotojas nenukentėjo. Kartu važiavo D. A., kuris dėl krūtinės skausmų išgabentas į Kauno klinikų priėmimo skyrių, akivaizdžių sužalojimų nesimatė. Kelio statiniai neapgadinti. Pradedama medžiaga aplinkybėms patikslinti. Filmuota body cam. B0F1EC60928A. Dėl neatliktos priekabos techninės apžiūros surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 415 straipsnio 2 dalį ROIK (duomenys neskelbtini). 2022 m. gegužės 11 d., 19.19 val., Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriuje iš Viešosios įstaigos Kauno klinikų priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus gautas pranešimas, kad 2022 m. gegužės 11 d., apie 19.13 val., į Viešosios įstaigos Kauno klinikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių GMP darbuotojų atvežtas D. A., kuris 2022 m. gegužės 11 d., apie 18.10 val., (duomenys neskelbtini) nukentėjo eismo įvykio metu būdamas keleiviu. Pirminės apžiūros metu diagnozuotas krūtinės sumušimas. Sužalojimai nustatinėjami (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 5-11).
5. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Kelio danga sausa, švari, matomumas į abi puses apie 1 km. Dešinėje kelio juostoje matomos juodos spalvos žymės, galimai nuo padangų, kurios veda į kairės pusės eismo juostą ir į kairės pusės pakelės griovį, kuriame matomas išbarstytas raudonos spalvos šiferis ir automobilis „Volvo V40“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) su prie jo prikabinta pilkos spalvos priekaba valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), priekaba tuščia. Ant automobilio matomi išoriniai sugadinimai, tai atsilupęs galinis bamperis, nuplėštas kairės pusės priekinis sparnas, prakiuręs kairės pusės priekinis ratas, sugadinta kairės pusės, priekinio rato pakaba, nuplėštas priekinis bamperis. Viduje matomos iššovusios priekinės oro pagalvės. Daiktų turinčių reikšmės tyrimui nerasta ir nepaimta (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 15-24).
6. Nukentėjusysis D. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2022 m. gegužės 11 d. apie 18 val. jis su R. C. važiavo automobiliu VOLVO V40 valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), o prie automobilio buvo prikabinta priekaba, kurioje buvo pakrautas šiferis. Automobilis priklauso jo sesei S. A.. Automobilį vairavo R. C., o jis sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Važiavo keliu Prienai-Skriaudžiai, nuo Skriaudžių k. link Šilavoto k., greitis buvo apie 70km/h. Jiems bevažiuojant pradėjo priekabą mėtyti į šonus, jis pasakė R. C., kad prilėtintų greitį. Po to jų automobilis pasidarė nevaldomas, išvažiavo į prieš priešinę eismo juostą ir nuvažiavo nuo kelio. Po eismo įvykio jam skaudėjo krūtinę. Atvykę greitosios med. pagalbos medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į Kauno klinikas tolesnei apžiūrai, kur nustatė krūtinkaulio apatinio 1/3 lūžį su nežymia dislokacija, po apžiūros išleido į namus. Papildomos apklausos metu parodė, kad jis su įtariamuoju R. C. susitaikė, jis jo atsiprašė, jam jokių pretenzijų neturi ir byloje civilinio ieškinio nereikš (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 31-41).
7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje užfiksuota, kad D. A. nustatytas krūtinkaulio lūžis, kuris kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 60-61).
8. Liudytoja S. A. liudytojo apklausos metu parodė, kad jos vardu yra registruotas automobilis VOLVO V40 valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirktas yra kartu su jos sugyventiniu R. C.. Ji apie tris metus gyvena su savo sugyventiniu R. C.. 2022 m. gegužės 11 d., jos sugyventinis ir ji kartu buvo nuvažiavę pas jos brolį D. A.. Ten ji turi savo daržą ir ėjo jį ravėti. Brolis su R. C. automobiliu VOLVO V40 prikabinę priekabą išvažiavo. Automobilį vairavo R. C.. Apie tai, kad R. C. vairuodamas automobilį įvykdė avariją, pamatė pati, nes viskas įvyko netoli namų. R. C. vairuodamas automobilį ir važiuodamas kartu su jos broliu, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į stulpą. Ji iškarto atbėgo prie avarijos vietos. Jos brolis skundėsi, kad skauda krūtinę. R. C. nebuvo sužalotas. Į įvykio vietą atvyko policija ir medikai, brolį išvežė į ligoninę ir po apžiūros išleido į namus. Apie tai, kad jos sugyventinis R. C. neturi teisės vairuoti ji sužinojo tik avarijos dieną, jis jai nebuvo sakęs, kad jam atimtos teisės. Dėl automobilio sugadinimo niekam pretenzijų jokių neturi (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 66-69).
9. Tarnybiniame pranešime Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas J. P. nurodė, kad eismo įvykio metu R. C. buvo blaivus (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 94).
10. Byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada taip pat kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. C. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, tai yra jis, 2022 m. gegužės 11 d. apie 18.12 val., Prienų r. sav., kelyje Prienai - Skriaudžiai 6 km, vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį VOLVO V40, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), traukdamas priekabą, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo saugumo taisyklių 127 punktą, nurodantį, kad vairuotojas privalo važiuoti pasirinkdamas važiavimo greitį, turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė savo vairuojamo automobilio VOLVO V40, nuvažiavo į kairėje pusėje esantį griovį ir atsitrenkė į stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio VOLVO V40 keleiviui D. A. buvo padarytas krūtinkaulio lūžis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
11. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,
12. Baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisykles pažeidžiančius kaltus veiksmus pagal BK 281 straipsnį kyla, kai jie susiję priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje nurodytais padariniais. Šis nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis konstatuojamas tuo atveju, kai būtent kaltininko (vairuotojo) padarytas KET pažeidimas lemia padarinių atsiradimą.
13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus. KET 127 punkte numatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių pasekmių nustatytas priežastinis ryšys, nes dėl kaltinamojo veiksmų t. y. kelių eismo taisyklių nesilaikymo, kaltinamasis nesuvaldė savo vairuojamo automobilio, nuvažiavo į kairėje pusėje esantį griovį ir atsitrenkė į stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio keleiviui D. A. buvo padarytas krūtinkaulio lūžis ir dėl to buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Tokiais veiksmais kaltinamasis dėl kelių eismo taisyklių nesilaikymo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą ir tokia veika kvalifikuojama kaip BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
14. Teismas konstatuoja, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 2 metų, bylos aplinkybės yra aiškios.
Dėl bausmės
15. Teismas konstatuoja, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 156).
16. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.
17. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
18. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BK 60 straipsnyje numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
19. Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį –neteistas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 98-105), baustas administracine tvarka (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 106-111), nedirba, psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 116). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – areštą.
20. Teismas įvertinęs, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, asmuo baudžiamas pirmą kartą, konstatuoja, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) gali būti pasiekti be realaus trumpalaikio laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės. Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos kaltinamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bei bus daroma teigiama įtaka kaltinamojo asmenybei. Atsižvelgiant į visas aukščiau paminėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas atidedamas 6 mėnesių terminui paskiriant intensyvią priežiūrą –paskiriant intensyvią priežiūrą - jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant pareigą bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose (duomenys neskelbtini), įpareigojant nuo 24.00 val. iki 06.00 val. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
21. Pažymima, jog tuo atveju, jei kaltinamasis nepateisintų teismo parodyto pasitikėjimo juo ir nevykdytų įpareigojimų ar darytų teisės pažeidimus, šio asmens priežiūrą vykdanti institucija su teikimu privalės kreiptis į teismą, prašydama panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę. Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuojamas nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
22. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Dėl teisės vairuoti transporto priemones
23. Baudžiamuoju įsakymu prokuroras prašo skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.
24. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise (ar ją įgyti) taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014). Įstatymas numato, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, jo atlikta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, o neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes, įvertinus kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, nenukrypstant nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, teismas sprendžia, kad kaltinamajam kartu su bausme tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, jos pradžios terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
V. Kiti proceso klausimai
25. Kaltinamajam, vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, 2022 m. kovo14 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliekama galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 142-145).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu,
nusprendžia:
R. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 21 (dvidešimt vienos) paros arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti galutinę 14 (keturiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – R. C. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose (duomenys neskelbtini), nuo 24.00 val. iki 06.00 val. neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, pradėti dirbti, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi skaičiuoti bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti R. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Palikti galioti R. C. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti panaikinti.
Įteikti kaltinamajam teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Nesutikdamas su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.