Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (pareiškėjo) V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl prokurorų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Apeliacinėje byloje sprendžiamas nutarties, kuria nustatyti išskirtos ir perduotos nagrinėti civiline tvarka pareiškėjo skundo dalies dėl prokurorų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.

2. Pareiškėjas V. K. pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui 2016 m. spalio 5 d. skundą, adresuotą ikiteisminio tyrimo teisėjui, dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. veiksmų, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiosios prokurorės S. V. 2016-09-30 nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorės I. I. 2016 m. rugsėjo 1 d. nutarimo Nr. 13.12-6.6 panaikinimo, dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą skunde nurodytais klausimais, taip pat priimti procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo tikslu ištirti skunde nurodytų asmenų veiksmus (b. l. 6-46).Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų pirmininkė D. K. 2016 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą perdavė nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui (b. l. 49). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi, kurioje padaryti rašymo apsirikimai ištaisyti teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, pareiškėjo V. K. skundą tenkino iš dalies, perduodamas V. K. skundo dalį dėl prokurorų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo nagrinėti civilinio proceso tvarka; kitą skundo dalį paliko nenagrinėtą (b. l. 2-5).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas skundo dalies, perduotos nagrinėti civilinio proceso tvarka, priėmimo klausimą, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjo skundo dalies trūkumams ištaisyti.

4. Pažymėdamas, jog skundai dėl prokuratūros sprendimų, kuriais atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) V dalis) konstatavo, jog pareiškėjo skundas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, įtvirtintų CPK 111, 113 – 114 ir 135 straipsniuose.

5. Nurodydamas, jog nagrinėjant skundą dėl prokuroro veiksmų, kuriais atsisakyta ginti viešąjį interesą, teismas turi pareigą patikrinti, ar prokuroras, priimdamas sprendimą dėl skunde nurodytų aplinkybių, nepažeidė proceso normų, nustatančių skundo tyrimo procedūrą (ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadą dėl viešojo intereso pažeidimo nebuvimo), pažymėjo, kad pareiškėjas atitinkamai turėtų dėstyti ir skundo motyvus bei argumentus.

6. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjas prie skundo turi pridėti dokumentus (skundžiamą Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus 2016-09-01 nutarimą, kitus su skundžiamais prokuratūros nutarimais susijusius duomenis) ir kitus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, taip pat duomenis, kad žyminis mokestis sumokėtas (b. l. 66-67).

III. Atskirojo skundo argumentai

7. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį, sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą tikslu įvertinti atskirajame skunde nurodytus klausimus, taip pat paskirti žodinį bylos nagrinėjimą bei kviesti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą E. P. paaiškinti teismui susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti visuomenės ir visuomenės informavimo priemonių dalyvavimą viešame bylos posėdyje. Atskirajame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

7.1.skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, sudaryto šališkai ne pagal įstatymą, kadangi paduotas skundas turėjo būti nagrinėjamas ne civiline, o baudžiamąja tvarka;

7.2. Vilniaus rajono apylinkės teismas be pagrindo iš baudžiamojo proceso padarė administracinį ir civilinį procesą, neatsižvelgė į baudžiamojo proceso teisės pažeidimo sudėtį;

7.3. skundžiamoje nutartyje manipuliuojama įstatymais, o pateikti argumentai ir motyvai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tarptautinėms sutartims, įstatymams ir kitiems teisės aktams, kadangi buvo ignoruojami argumentai dėl korupcijos ir nusikaltimų, remiamasi neteisėtomis ir nepagrįstomis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 4 d. ir Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016-10-24 nutartimis;

7.4. priimdamas skundžiamą nutartį teisėjas ignoravo pareiškėjo argumentus, jog yra pažeistas viešasis interesas tuo aspektu, jog Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnai bei kiti asmenys šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be to, nesiėmė jokių veiksmų ir prevencijos priemonių dėl valdžios pareigūnų ir kitų asmenų padarytų nusikaltimų, tokiu būdu pažeisdamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (b. l. 70-112).

8. Apeliantas pateikė 2016-11-30 teismui prašymą, prašydamas sudaryti sąlygas susipažinti su visa bylos Nr, YT-5129-860/2016 medžiaga ir visa pateikta Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro E. P. ir jam pavaldžių pareigūnų ikiteisminio tyrimo medžiaga, esama Vilniaus apygardos teisme; nedelsiant sustabdyti bylos Nr. YT-5129-860/2016 nagrinėjimą ir visus procesus bei kreiptis į Konstitucinį teismą su prašymais išspręsti, ar byloje taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kurių konstitucingumą buvo prašoma atlikti pateiktuose procesiniuose dokumentuose, Vilniaus apygardos teismo veiksmai ir neveikimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją bei joje įtvirtintus principus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl teismo taikyto pareiškėjo skundo daliai dėl prokuratūros sprendimų atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, išskirtai nagrinėti civilinio proceso tvarka, trūkumų pašalinimo instituto, konstatuojant, jog apeliantas turi pateikti skundą, atitinkantį bendruosius procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, pateikti reikalingus priedus.

10. Nors apeliantas, pateikdamas atskirąjį skundą, konkrečių nesutikimo argumentų su skundžiama nutartimi nenurodė, tačiau iš atskirojo skundo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais išskirtos pareiškėjo skundo dalies, kuri perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka, trūkumais. Taigi apeliacinės instancijos teismas vertins aplinkybę, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė išskirtos skundo dalies, perduotos nagrinėti civilinio proceso tvarka, trūkumus.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis suteikia teisę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas, spręsdamas ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, privalo ex officio išsiaiškinti, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (pareiškimą, skundą). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo, skundo) formos ir turinio trūkumų.

12. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio (pareiškimo, skundo) trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio (pareiškimo, skundo) reikalavimo esmę ir juose nurodytas aplinkybes. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškiniui (pareiškimui, skundui) priimti, reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pirma, koks yra ieškinyje (pareiškime, skunde) nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio (pareiškimo, skundo) priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Trečia, ar nenurodyti duomenys yra į teismą besikreipiančio asmens neatidumo (nerūpestingumo) padarinys, ar į teismą besikreipiantis asmuo nurodo ir pateikia įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negalėjo atitinkamų duomenų pateikti ieškinyje. Ketvirta, ar nenurodyti duomenys jau yra žinomi teismui ir ar teismas gali juos nesudėtingai gauti.

13. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo nustatytais išskirtos pareiškėjo skundo dalies, perduotos nagrinėti civilinio proceso tvarka, trūkumais. Pažymėtina, jog dalis nurodytų išskirtos skundo dalies trūkumų (nurodyti teismo pavadinimą, dalyvaujančių asmenų procesines padėtis ir reikiamus rekvizitus, nurodyti, ar byla bus vedama per advokatą) yra formalaus pobūdžio ir nesudarantys esminių kliūčių skundo išnagrinėjimui. Matyti, jog iš išskirtos skundo dalies turinio galima nustatyti asmenis, dėl kurių veiksmų paduodamas skundas. Be to, iš skunde suformuluotų reikalavimų matyti ir pareiškėjo reikalavimas (skundo dalykas), t. y. nurodyti prokurorų priimti nutarimai, kuriuos pareiškėjas prašo panaikinti, todėl vertintina, jog nebuvo pagrindo nustatyti trūkumus ir pareiškėjo reikalavimų suformulavimui. Aplinkybė, jog apeliantas, nurodydamas reikalavimus panaikinti prokurorų priimtus nutarimus, kuriais atsisakyta ginti viešąjį interesą, nurodė ir kitus reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog apeliantas reikalavimų nesuformulavo, be to, jie nesudaro teismui kliūčių išnagrinėti perduotą skundo dalį iš esmės.

14. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nebuvo pagrindo nustatyti ir kitų skundo dalies trūkumų. Pažymėtina, jog pareiškėjo skundo dalies esmė yra aiški ir suprantama, todėl teismas, nepaisant kai kurių skundo trūkumų ar pareiškėjo pateiktos nuomonės (argumentų), gali įvertinti, ar prokurorų veiksmuose, priimant sprendimus atsisakyti ginti viešąjį interesą, nėra padaryta proceso normų pažeidimo. Pažymėtina, jog byloje esanti medžiaga yra pakankama pareiškėjo skundo daliai, perduotai civilinio proceso tvarka, nagrinėti ir įvertinti, ar buvo pakankamas pagrindas atsisakyti ginti galimai pažeistas apelianto teises.

15. Apeliacinė instancijos teismas nesutinka ir su apylinkės teismo argumentu, jos pareiškėjas turėjo sumokėti 41 Eur žyminio mokesčio. Įstatymų leidėjas konkrečiai nereglamentuoja, kokia tvarka – ieškinio ar ypatingosios teisenos – turi būti kreipiamasi į teismą skundžiant prokuratūros (prokuroro) atsisakymą ginti viešąjį interesą civilinių teisių gynimo srityje. Tačiau sisteminė CPK normų, reglamentuojančių viešosios teisės subjektų veiksmų (neveikimo) civilinių teisių gynimo srityje apskundimą, analizė leidžia daryti išvadą, kad viešosios teisės subjektų – antstolių ir notarų, privalančių veikti tik pagal jiems suteiktus įgalinimus (kompetenciją), veiksmai kvestionuojami paduodant ne ieškinį, o kitokios formos pareiškimą – skundą dėl bylos iškėlimo ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 6 punktas), o proceso dalyviai, nesutikdami su aukštesniojo prokuroro priimtu proceso sprendimu, gali įstatymų nustatyta tvarka sprendimą apskųsti (t. y. paduoti skundą) teismui (Lietuvos Respublikos Prokuratūros įstatymo 15 straipsnio 6 dalis). Taigi atsižvelgiant į tai, jog panašūs santykiai – skundai dėl antstolių ir notarų veiksmų, nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo reikalauti iš pareiškėjo sumokėti žyminį mokestį, todėl ir minėtas pirmosios instancijos teismo reikalavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas.

16. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė pareiškėjo išskirto skundo daliai, perduotai nagrinėti civilinio proceso tvarka, trūkumus, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o skundžiama nutartis panaikinama, perduodant skundo dalies, perduotos nagrinėti civilinio proceso tvarka, priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

17. Dėl kitų apelianto atskirojo skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neveikia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl apelianto procesinio pobūdžio prašymų

18. Pasisakydamas dėl apelianto atskirajame skunde nurodyto argumento, jog skundžiama nutartis priimta neteisėtos sudėties teismo, sudaryto šališkai ne pagal įstatymą, o paduotas skundas be pagrindo nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjo skundas Vilniaus rajono apylinkės teismui perduotas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės D. K. 2016-10-17 nutartimi (b. l. 49). Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 24 d. nutartimi, kurioje rašymo apsirikimo klausimas išspręstas 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, dalį skundo dėl prokurorų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, kitoje dalyje skundą palikdamas nenagrinėtą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog minėtų nutarčių pagrįstumas ir teisėtumas įvertintas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1S-831-626/2016, kurioje pareiškėjo skundas dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 24 d. nutarties, kurioje padaryti rašymo apsirikimai ištaisyti teismo 2016 m. spalio 26 d. nutartimi, atmestas. Taigi nėra pagrindo dar kartą pasisakyti dėl jau išspręstų klausimų. Kita vertus, apelianto argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant nustatytų trūkumų instituto pagrįstumą.

19. Apeliantas tiek atskirajame skunde, tiek pateikdamas prašymą prašo sustabdyti bylos Nr. YT-5129-860/2016 nagrinėjimą ir visus procesus bei kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą tikslu įvertinti, ar pareiškėjo nurodytų Lietuvos valdžios ir valstybės, savivaldybės institucijų pareigūnų bei kitų asmenų priimti atitinkami sprendimai nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. Pažymėtina, jog skundo dalies dėl prokurorų veiksmų dėl viešojo intereso gynimo priėmimo klausimas nėra išspręstas, todėl apelianto prašymai minėto procesinio dokumento stadijoje negali būti nagrinėjami ir dėl jų išsamiau pasisakyta.

20. Apeliantas taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo nagrinėti civilinę bylą žodinio proceso tvarka, kviesti Lietuvos Respublikos Generalinį prokurorą E. P. paaiškinti teismui susiklosčiusią situaciją bei užtikrinti visuomenės informavimo priemonių dalyvavimą viešame bylos nagrinėjime.

21. Atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 336 straipsnio 1 dalis). Apelianto prašymas skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas, nes visos reikšmingos bylai aplinkybės bei įrodymai, kuriais tos aplinkybės grindžiamos, yra byloje. Be to, ginčas yra kilęs dėl teismo procesinio dokumento, priimto apelianto skundo dalies priėmimo stadijoje, kurioje nėra nagrinėjamas skundas iš esmės, todėl ir dėl nurodytos aplinkybės nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Kita apelianto prašymo dalis – kviesti nurodytą prokurorą bei užtikrinti visuomenės informavimo priemonių dalyvavimą viešame bylos nagrinėjime pareiškėjo skundo dalies dėl prokurorų atsisakymo ginti viešąjį interesą priėmimo stadijoje negali būti nagrinėjama, kadangi skundo priėmimo klausimas, skirtingai nuo skundo nagrinėjimo iš esmės, yra išimtinai teismo diskrecijos klausimas ir šalys šioje proceso stadijoje nedalyvauja.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apelianto atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį ir perduoti V. K. skundo dalies dėl prokurorų sprendimų dėl viešojo intereso gynimo, perduotos nagrinėti civilinio proceso tvarka, priėmimo klausimą spręsti iš naujo Vilniaus rajono apylinkės teismui.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.