- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- e2-4675-779/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45775-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Staknienė
- Ieškovas
- AB „BnP Finance“
- Atsakovas
- L. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Staknienė, rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjusi ieškovo AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „BnP Finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės L. K. 288,88 Eur negrąžintą kreditą, 17,96 Eur kredito mokestį, 741,89 Eur palūkanas, 27,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat ieškovas prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis, 121 Eur už procesinių dokumentų rengimą.
Ieškovas AB „BnP Finance“ nurodė, kad tarp UAB „Credit day“ ir atsakovės 2013-05-06 sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka iki 2013-06-20. Pratęsus kredito grąžinimo terminą atsakovė turėjo grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2014-09-01. 2016-11-23 tarp UAB „Credit day“ ir ieškovo buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovui reikalavimo teises į UAB „Credit day“ skolingus asmenis. Atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi kredito ir kredito mokesčio.
Atsakovei L. K. ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių bei nustačius, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai, esant tik vienos iš šalių įrodymams, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d.).
Teismas nustatė, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kadangi ieškovas AB „BnP Finance“ 2016-11-23 Reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš pirminio kreditoriaus UAB „Credit day“ reikalavimo teisę į atsakovę L. K.. Atsakovė L. K. prievolės naujajam kreditoriui, t. y. ieškovui AB „BnP Finance“ nėra įvykdžiusi. Atsakovė su pradiniu kreditoriumi UAB „Credit day“ 2013-05-06 sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 23446, kuria atsakovei buvo suteiktas 1000 Lt (289,62 Eur) kreditas. Atsakovė kredito grąžinimo terminą pratęsinėjo, todėl 2014-08-12 sudarytu pradinio kreditoriaus ir atsakovės priedu Nr. 7 prie vartojimo kredito sutarties Nr. 23446 numatė, kad iki 2014-09-01 atsakovė ieškovui turi grąžinti 997,43 Lt (288,88 Eur) kreditą ir sumokėti 62 Lt (17,96 Eur) bendrą vartojimo kredito kainą. Iš viso atsakovė pradiniam kreditoriui turėjo grąžinti 1059,43 Lt (306,83 Eur).
CK 6.38 str. 1 d. yra numatyta, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 str. 1 d. 1 p. yra numatyta, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos. CK 6.881 str. 1 d. yra nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. CK 6.881 str. 2 d. yra nurodyta, jog kreditavimo santykiams paskolos sutarčių bendrosios normos taikomos tiek, kiek tai neprieštarauja kreditavimo sutarties esmei ir kreditavimo taisyklėms. CK 6.873 str. 1 d. yra nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Atsakovė negrąžino 288,88 Eur kredito, į ieškovo 2016-11-23 pranešimą sumokėti skolą nereagavo, todėl atsakovė L. K. laikytina pažeidusia prievolę ir iš atsakovės ieškovo naudai priteistinas nesumokėtas 288,88 Eur kreditas ir 17,96 Eur kredito mokestis.
Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 741,89 Eur palūkanų. Palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (sutartinės palūkanos) paskaičiuotos laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-11-23, taikant 113,44 proc. dydžio vartojimo kredito metinę palūkanų normą.
Tarp šalių sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu Kredito davėjas grąžintino Kredito ar jo dalies nesumoka laiku į Sutartyje numatytą Kredito davėjo sąskaitą arba Sutartis yra nutraukiama Sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą Kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio Kredito grąžinimo Kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir Kredito gavėjas privalo mokėti Kredito davėjui Sutarties Bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 Skyriuje nurodytas palūkanas. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 113,44 proc. Nagrinėjamu atveju tarp ginčo šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti palūkanų, atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nėra nepagrįstai didelės. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju palūkanų dydis, kuriuo remiasi ieškovė, yra nepagrįstai didelis, vertinant tai, kad buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos vartotojo naudai (CK 6.193 str. 4 d., Vilniaus apygardos teismo 2010-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-954-492/2010, Panevėžio apygardos teismo 2012-02-23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-85-280/2012). Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio 2011-04-01, 11 str. 8 d. nustatytas 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną dydis taikytinas visų formų netesyboms – ir delspinigiams, ir baudoms. Norėdamas, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovas privalo juos įrodyti. Ieškovas į bylą tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). Prieitina prie išvados, kad prašomos priteisti palūkanos po paskolos termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, pažeidžia nurodytoje teisės normoje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už vieną dieną (CK 6.37 str. 3 d.), tai sudaro 117,72 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2014-09-01 iki 2016-11-23 (815 kalendorinių dienų), o likusi ieškovo reikalavimo dalis dėl palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmestina. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 117,72 Eur palūkanos.
CK 6.71 str. 1 d. yra nustatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.256 str. 1 d. sako, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles. CK 6.256 str. 2 d. numato, jog asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kasacinio teismo konstatuota, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas netesybas reglamentuojančias normas, yra pabrėžęs, kad netesybos skirtos skatinti skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275-248/2015). CK 6.258 str. 1 d. yra nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. įtvirtinta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui gali būti taikomos 0,05% pradelstos sumokėti sumos dydžio netesybos už kiekvieną pradelstą dieną, o tokios netesybos skaičiuojamos 180 dienų. Ieškovas prašo priteisti delspinigius už 180 dienų laikotarpį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad iki 2016-11-23 skaičiuotos ieškovo prašytos priteisti palūkanos, pripažintos netesybomis. Ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teisme priimtas 2016-12-15, todėl delspinigiai skaičiuotini nuo 2016-11-23 iki 2016-12-15 už 22 dienas nuo 306,84 Eur sumos. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pripažinus ieškovo prašomas priteisti palūkanas netesybomis, bei Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d., CK 6.71 str. 1 d., CK 6.256 str. 1 d., CK 6.256 str. 2 d. ir CK 6.258 str. 1 d., iš atsakovės L. K. priteistina 3,38 Eur delspinigių ieškovo AB „BnP Finance“ naudai.
CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas turi pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Tokia skolininko pareiga yra detalizuojama CK 6.210 str. 1 d., kuri nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs, jog procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 str. 2 d. pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2008). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro lėšos, kurias kreditorius įgyja teisę reikalauti dėl sutarties pažeidimo. Į šią sumą gali būti įskaičiuojama: pagrindinis įsiskolinimas kreditoriui ir (arba) kreditoriaus patirti nuostoliai, ir (arba) palūkanos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą ir (arba) netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remiantis CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 1 d. iš atsakovo priteistina 5 proc. dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio“ (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių užmokesčio už advokato teisinę pagalbą dydžių dalyje dėl ieškinio parengimo. Minėto įsakymo 7 punktas nustato rekomenduojamus priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 793,30 Eur. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 2 p. nustato, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, <...>, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Šios bylos ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su nagrinėjamomis kitomis ieškovo bylomis Lietuvos teismuose, ieškovą pastoviai atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija, byloje pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – ieškinys, kurio parengimas nereikalauja didelių darbo laiko sąnaudų, specifinių žinių ir praktikos, nes byla nėra sudėtinga, ginčo sumos dydis nėra didelis, nesprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl ieškovo išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 50 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovui priteistinas 6 Eur žyminis mokestis ir 20 Eur advokato pagalbai apmokėti.
Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur), todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui BnP Finance, AB, j. a. k. 302447985, iš atsakovės L. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 288,88 Eur negrąžinto kredito, 17,96 Eur kredito mokesčio, 117,72 Eur palūkanų, 3,38 Eur delspinigių, 6 Eur žyminį mokestį, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas procesiniams dokumentams parengti, iš viso – 453,94 (keturis šimtus penkiasdešimt tris eurus 94 centus) Eur, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 427,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-12-15 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.