- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-01
- Bylos Nr.
- 2-1179-647/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-002978-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“
- Atsakovas
- A. V.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ieškinį atsakovei A. V. dėl skolos priteisimo ir atsakovės A. V. priešieškinį ieškovui UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ dėl patirtų išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo bei palūkanų priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b. l. 2-4), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. V. 1 100,00 Eur skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Ibrahim“ ir atsakovės A. V. (buvusi pavardė Jasiūnaitė) vyko bendradarbiavimas paslaugų teikimo pagrindu. Pradinis kreditorius suteikė užuolaidų siuvimo ir montavimo darbus, už kuriuos atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su pradiniu kreditoriumi pagal išrašytas sąskaitas-faktūras. 2018-06-07 ieškovas UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ perėmė UAB „Ibrahim“ reikalavimą į atsakovės skolą, kurią sudaro 1 100,00 Eur, netesybas ir palūkanas pagal UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ ir UAB „Ibrahim“ Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 2018/05/14. Atsakovė iki šiol nėra atsiskaičiusi nei su pradiniu kreditoriumi, nei su ieškovu, todėl iš atsakovės turėtų būti priteista nesumokėta suma.
2. Atsakovė A. V. pateikė teismui priešieškinį (b. l. 17-21), kuriuo prašo ieškovo ieškinį dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti kaip nepagrįstą; tenkinti atsakovės priešieškinį ir pripažinti ieškovo reikalavimą dėl 50,00 Eur skolos administravimo išlaidų atlyginimo nepagrįstu ir neteisėtu; priteisti atsakovei iš ieškovo 850,00 Eur patirtų išlaidų atlyginimą bei 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodė, kad 2017-10-10 atsakovė su UAB „Ibrahim“, iš kurio teises ir pareigas perėmė ieškovas, sutarė dėl romanečių, dieninių bei naktinių užuolaidų siuvimo bei montavimo, karnizų gaminimo bei montavimo; šalys surašė užsakymo sąmatą; darbai turėjo būti atlikti iki 2017-11-02. UAB „Ibrahim“ tinkamai ir laiku neatliko sutartų darbų, eilę kartų taisė darbų trūkumus, tačiau nesėkmingai ir galutinio darbo rezultato nepasiekė. Dėl to, iš dalies sutikdamas dėl savo darbų trūkumų, UAB „Ibrahim“ atsakovei pateikė 2017-11-22 PVM sąskaitą-faktūrą 2 200,00 Eur sumai, kurioje nurodoma, kad ši kaina yra už dienines užuolaidas ir romanetes. Naktinių užuolaidų UAB „Ibrahim“ atsakovei nesiuvo ir nemontavo. Pažymi, kad atsakovė UAB „Ibrahim“ atliktų darbų nėra priėmusi ir nėra patvirtinusi jų kokybės. Priešingai, 2018-05-29 atsakovė pateikė UAB „Ibrahim“ pretenziją, kurioje detaliai nurodė UAB „Ibrahim“ darbų trūkumus, taip pat tai, kad patyrė papildomų išlaidų šalinant UAB „Ibrahim“ atliktus darbus, konkrečiai 850,00 Eur išlaidas, ką sumokėjo J. A. pagal 2018-05-10 komercinį pasiūlymą ir 2018-05-12 sąskaitą-faktūrą. Jokio atsakymo į pretenziją atsakovė nėra gavusi. Kadangi ieškovas, perėmęs reikalavimo teises iš UAB „Ibrahim“ kartu perėmė ir su reikalavimo teisėmis susijusias prievoles, tad atsakovė atitinkamai turi priešieškinio reikalavimą nukreipti būtent į ieškovą, todėl prašo priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 850,00 Eur išlaidų atlyginimą bei 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Be to, ieškovas 2018-06-08 pranešimu atsakovei be 1 100,00 Eur skolos papildomai reikalauja 50,00 Eur skolos administravimo išlaidų; pranešime taip pat nurodyta, jog atsakovei geruoju nesumokėjus visos 1 150,00 Eur skolos bei papildomų išlaidų, skolos sumokėjimo reikalaus teisminiu būdu, maža to, atsakovei buvo nurodyta, kad nesumokėjus nurodytos sumos, ieškovas kreipsis į teisėsaugos institucijas civilinio bei baudžiamojo proceso tvarka, įtrauks atsakovės duomenis į skolininkų registrą ir apie atsakovės skolą informuos visas su atsakovės veikla susijusias ir suinteresuotas įmones, įstaigas ir kreditorius. Pažymi, kad nors pareikštu ieškiniu ieškovas reikalauja tik 1 100,00 Eur skolos sumokėjimo, o nereikalauja 50,00 Eur skolos administravimo išlaidų bei papildomų išlaidų sumokėjimo, atsakovė nėra tikra, ar tokių papildomų reikalavimų ieškovas nesugalvos jai pareikšti ateityje. Atsižvelgiant į tai, atsakovė šiuo priešieškiniu prašo pripažinti ieškovo reikalavimą dėl 50,00 Eur skolos administravimo išlaidų atlyginimo nepagrįstu ir neteisėtu. Be to, atsakovė, kaip fizinis asmuo – vartotoja, patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, stresą dėl ieškovo 2018-06-08 pranešimo bei jame nurodytų grasinimų, nes nežinojo, ar jie realūs ir pagrįsti, ar bus įgyvendinti. Tik gavusi ieškovo ieškinį bei pasikonsultavusi su savo atstovu, atsakovė suprato, jog 50,00 Eur „skolos administravimo išlaidų“ ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti, dėl ko pasijuto apgauta bei pažeminta, sumažėjo jos garbė bei orumas. Dėl ieškovo nepagrįsto 50,00 Eur „skolos administravimo išlaidų“ reikalavimo patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 500,00 Eur suma, kurios priteisimo prašo iš ieškovo. Atsakovės nuomone, ši suma yra protinga, sąžininga, atitinka ieškovo, kaip skolų išieškojimo profesionalo, veiksmų neteisėtumo mastą bei atsakovės patirtus dvasinius išgyvenimus.
Atsiliepimas
3. Ieškovas atsiliepimu į priešieškinį (b. l. 53-56) su atsakovės priešieškiniu nesutiko ir prašė priešieškinį dėl patirtų išlaidų ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pati atsakovė teigia, jog UAB „Ibrahim“ iš dalies sutikdamas dėl savo darbų trūkumų 2017-11-22 pateikė PVM sąskaitą-faktūrą ženkliai mažesnei nei sąmatoje nurodytai sumai ir tuo įvykdė atsakovės reikalavimą sumažinti darbų atlikimo kainą; atsakovė PVM sąskaitą-faktūrą priėmė, bet nustatyta įstatymų tvarka jokių pretenzijų nepateikė. Pažymi ir tai, kad atsakovė pretenziją pateikė tik 2018-05-29, t. y. praėjus daugiau kaip pusei metų po sąskaitos-faktūros pateikimo ir tik tuomet, kai buvo priminta apie įsiskolinimo apmokėjimą. Todėl šie veiksmai ir priešieškinio pateikimas suprantami tik kaip siekis išvengti turtinės prievolės, atsakovės nesąžiningumą ir ketinimus praturtėti ieškovo atžvilgiu. Pabrėžia, kad atsakovė pateikė trūkumus jau po neva nekokybiškai atliktų darbų trūkumų šalinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis, t. y. vienašališkai nuspręsdama, kad tokie darbai būtini, nors nebuvo sudarytas defektinis aktas, ar pasitelkta pagalba nepriklausomo eksperto trūkumams nustatyti, todėl atsakovė pažeidė Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytas normas ir tuo prisiėmė riziką bei atsakomybę; taip pat atsakovė elgėsi nesąžiningai pati nuspręsdama, koks yra pakankamas atlygis už atliktus darbus, todėl reikalavimas priteisti papildomas išlaidas, šalinant atliktus darbus, yra nepagrįstas, neteisėtas ir atmestinas. Taip pat nurodė, kad teikdamas pranešimą, ieškovas teikė ir reikalavimą dėl 50,00 Eur administravimo išlaidų atlyginimo, kadangi vykdant įsiskolinimo išieškojimo veiksmus, buvo patirtos išlaidos – reikėjo analizuoti skolos dokumentus, rašyti raštus, mokėti atlyginimus darbuotojams, ryšio priemonių naudojimas ir kt.,- todėl ieškovas prašė kompensuoti protingas išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Atsakovei raginimo sąlygų neįvykdžius, ieškinys teismui teikiamas, siekiant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, nepareiškiant šio reikalavimo. Todėl atsakovės prašymas pripažinti reikalavimą dėl 50,00 Eur skolos administravimo išlaidų atlyginimo nepagrįstu ir neteisėtu, yra perteklinis ir nenagrinėtinas. Taip pat ieškovas nesutinka ir su atsakovės reikalavimu priteisti iš ieškovo atsakovės naudai 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kadangi atsakovei pranešimas buvo įteiktas todėl, kad ji piktybiškai vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir gaminius, elgėsi nesąžiningai, be to, pranešime buvo nurodytos tik galimos pasekmės, jei nevykdys ieškovo teisėtų reikalavimų, kurie neprieštarauja LR įstatymams, todėl atsakovės, kaip ji teigia, dvasiniai išgyvenimai ir kitos pasekmės neturi pagrindo, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą nepagrįstas ir atmestinas.
4. Išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – Tarnyba) savo išvadose (b. l. 32-34, 41-43) nurodė, kad įvertinus pateiktus šalių paaiškinimus bei argumentus ir atsižvelgus į byloje esančius rašytinius įrodymus, jog atsakovės įvardinti galimi darbų trūkumai jau yra ištaisyti pasitelkto trečiojo asmens, negali daryti vienareikšmiškos išvados dėl suteiktų paslaugų kokybės bei šalių reikalavimų pagrįstumo. Papildomai pažymi, kad VTAĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad pardavėjas ar paslaugų tiekėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų, motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Iš pateiktų teismui dokumentų, Tarnyba nustatė, kad UAB „Ibrahim“, nepateikdamas atsakymo atsakovei per nustatytą terminą, pažeidė VTAĮ 21 straipsnio 2 dalį. Taip pat pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, kad UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ yra tik nurodžiusi administravimo mokesčio sumą, tačiau jo nedetalizavusi, nepagrindusi išieškojimo išlaidų, nenurodžiusi mokesčio apskaičiavimo būdo (t. y. kokios konkrečios skolos išieškojimo priemonės taikomos konkrečiu atveju), minėtas administravimo mokestis neturėtų būti laikomas teisėtas ir pagrįstas.
5. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai nurodė, kad pradinis kreditorius UAB „Ibrahim“ kelis kartus kelių mėnesių laikotarpyje po prekių pristatymo ir darbų atlikimo buvo atvykęs pas atsakovę ir šalino darbų trūkumus. Pašalinus trūkumus, UAB „Ibrahim“ juos pripažinus, buvo išrašyta PVM sąskaita-faktūra sumažinta kaina. Ieškovė tą sąskaitą-faktūrą priėmė, per 5 darbo dienas jokių pretenzijų nepateikė. Todėl ieškovo nuomone, atsakovė savavališkai vienašališkai nustatė, kokią sumą ji turi sumokėti pradiniam kreditoriui, su juo atsiskaitė tik dalinai ir po reikalavimo teisių perleidimo liko skolinga ieškovui 1 100,00 Eur. Byloje kilo ginčias dėl atliktų darbų kokybės, tačiau jų niekas nenustatė. Atsakovės surašyta pretenzija yra abstrakti, nėra nustatyta, kokie buvo darbų trūkumai, nėra jokių defekto aktų. Pažymėjo, kad ieškovas, administruodamas atsakovės įsiskolinimą, patyrė papildomų išlaidų, kurios susidėjo iš dokumentų analizės, raštų paruošimo, išlaidų darbuotojams, ryšio priemonių išlaidų ir kt. išlaidų, kurios, ieškovo manymu, yra protingos ir pagrįstos.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pilna apimtimi tenkinti atsakovės priešieškinį. Nurodė, kad tarp UAB „Ibrahim“ ir atsakovės buvo surašytas užsakymas dėl dieninių ir naktinių užuolaidų, tačiau vėliau ieškovė naktinių užuolaidų atsisakė. UAB „Ibrahim“ sumažino kaina ir, dar neatlikus darbų, išrašė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą sumažinta kaina, t. y. 2 200,00 Eur. Sąskaita buvo išrašyta 2017 m. lapkričio mėn., o 2017 m. gruodžio mėn. UAB „Ibrahim“ buvo pareikšta pretenzija dėl nekokybiškų darbų atlikimo. UAB „Ibrahim“ taisė savo trūkumus, tačiau jų kokybiškai taip ir neatliko. Pažymi, kad darbų atlikimas nebuvo įteisintas. Konfliktas tęsėsi, atsakovė nemokėjo UAB „Ibrahim“ pinigų, kadangi nematė už ką turi mokėti. Pagaliau karnizai nukrito, taip padarydami atsakovei papildomus nuostolius. Atsakovė neapsikentė, todėl pasamdė kitą asmenį UAB „Ibrahim“ trūkumams ištaisyti, o UAB „Ibrahim“ surašė pretenziją. Tai, kad UAB „Ibrahim“ neatsakė į pretenziją, atsakovė vertina, kad trūkumus UAB „Ibrahim“ pripažino. Pažymi, kad rangovo pareiga yra, visų pirma, tinkamai atlikti darbus, o antrą, tinkamai juos perduoti. Tokių įrodymų į bylą nėra pateikta. PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina, kad darbai buvo atlikti tinkamai ir kokybiškai. Atsakovė gavo užuolaidas, už tai ir sumokėjo, tačiau atsakovė nesutinka su darbų atlikimų, todėl už darbus ir kad jie buvo atlikti kokybiškai, atsakovė nesutinka mokėti. Be to, CK neįteisinta, kad vartotojas privalo derinti, su kuo ir už kokią kainą turi šalinti trūkumus. O jeigu ieškovas mano, kad atsakovė permokėjo už trūkumų šalinimą, galėjo pateikti įrodymus, kokia kaina yra optimali. Palaiko savo reikalavimą dėl 50,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų bei dėl 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pagal ginčo esmę atsakovė mano, kad jai iš ieškovo turi būti priteista būtent tokia neturtinės žalos atlyginimo suma, bet tą vertina teismas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
6. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2017-10-10 atsakovė A. V. (buv. pavardė – J.) su pradiniu kreditoriumi UAB „Ibrahim“ susitarė, t. y. surašė užsakymo sąmatą, dėl romanečių, dienių bei naktinių užuolaidų siuvimo bei montavimo, karnizų gaminimo bei montavimo; darbai turėjo būti atlikti iki 2017-11-02 (b. l. 22). Atsakovės teigimu, UAB „Ibrahim“ tinkamai ir laiku neatliko sutartų darbų, eilę kartų taisė darbų trūkumus, tačiau nesėkmingai ir galutinio darbų rezultato nepasiekė. Su tuo, kad buvo atliekami trūkumų šalinimo darbai, teismo posėdžio metu sutiko ir ieškovo UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“, Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 2018/05/14 (b. l. 5-9) pagrindu iš pradinio kreditoriaus UAB „Ibrahim“ perėmęs reikalavimo teisę atsakovės atžvilgiu, atstovas. 2017-11-22 UAB „Ibrahim“ pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą 2 200,00 Eur sumai (b. l. 23), joje nurodydamas, kad ši kaina yra už dienines užuolaidas ir romanetes.
Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 2 straipsnio 19 dalyje įtvirtinta, kad vartotojas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas bei kiti galiojantys teisės aktai nustato, jog vartotojas turi teisę įsigyti saugias, tinkamos kokybės prekes ir paslaugas <...>. Vadovaujantis CK 6.228¹ straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą.
Rangos sutartis kvalifikuojama kaip sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties šalių teisės ir pareigos tiri priešpriešinį pobūdį. Vienos rangos sutarties šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstytą bei į teisinį reglamentavimą, ginčas tarp UAB „Ibrahim“ ir atsakovės kvalifikuotinas kaip kylantis iš vartojimo rangos teisinių santykių.
7. Dėl ieškinio reikalavimų
Savo pareigas pagal rangos sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo, tačiau jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai. Rangovas laikomas tinkamai įvykdęs pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, - įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.676 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad užsakovas privalo sumokėti darbų kainą po to, kai rangovas perdavė darbų rezultatą. Jeigu užsakovas sutinka, darbų kaina arba avansas gali būti sumokėti sutarties sudarymo metu arba vėliau šalių sutartu laiku.
Užsakovo pareiga sumokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal CK 6.662 ir 6.694 straipsniuose įtvirtintą reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu. CK 6.680 straipsnis numato, kad jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti šio kodekso 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis.
Atsakovė nesutikdama su atliktų darbų kokybe, 2018-05-29 UAB „Ibrahim“ pateikė pretenziją (b. l. 24), kurioje detaliai nurodė UAB „Ibrahim“ atliktų darbų trūkumus, t. y. užuolaidos neatitiko prekinės išvaizdos, susiūtos nekokybiškai, kraštai susibangavę, darbų eiga vyko labai lėtai (iki 2018 m. sausio mėn.), karnizai buvo sumontuoti nesilaikant reikalavimų su netinkamo storio varžtais ir nekvalifikuota darbo jėga, ko pasėkoje, anot atsakovės, visi nukrito ir apibraižė sienas bei sugadino grindis.
Remiantis VTAĮ 21 straipsnio 2 dalimi, pardavėjas ar paslaugų tiekėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, kai nesutinka su vartotojo reikalavimais, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, pateikti vartotojui išsamų, motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Byloje nėra duomenų, jog pradinis kreditorius UAB „Ibrahim“ būtų sureagavęs į minėtą pretenziją, pvz., pateikęs atsakymą arba ėmęsis kitų veiksmų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Atsižvelgiant į tai, kad pradinis kreditorius UAB „Ibrahim“ arba jo teises bei pareigas perėmęs ieškovas, nepateikdamas jokio atsakymo į atsakovės pretenziją per nustatytą terminą, pažeidė VTAĮ 21 straipsnio 2 dalį, nesumažino savo nekokybiškų darbų kainos, taip pat į tai, kad būtent ieškovas turi pareigą įrodyti, jog jo darbai buvo kokybiški bei jis tinkamai perdavė darbų rezultatus atsakovei, o atsakovė juos priėmė, tačiau to nepadarė, konstatuojama, kad ieškovo ieškinys dėl 1 100,00 Eur skolos ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų priteisimo yra nepagrįstas ir yra atmestinas.
8. Dėl priešieškinio reikalavimų
CK 6.334 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti.
Kaip minėta, atsakovė, šalindama nekokybiškus UAB „Ibrahim“ trūkumus, kreipėsi į trečią asmenį – J. A., kuriam, kaip matyti iš teismui pateiktų 2018-05-10 komercinio pasiūlymo bei 2018-05-12 sąskaitos-faktūros Serija moto Nr. 070 (b. l. 25, 26), už UAB „Ibrahim“ darbų trūkumų šalinimo darbus – nekokybiškų karnizų permontavimo darbus, sumokėjo 850,00 Eur.
Atsižvelgiant į išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad atsakovės reikalavimas priteisti iš ieškovo 850,00 Eur patirtų išlaidų yra pagrįstas ir tenkintinas.
8.2. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovė nurodo, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, stresą dėl ieškovo 2018-06-08 pranešimo bei jame nurodytų grasinimų, nes nežinojo, ar jie realūs ir pagrįsti, ar bus įgyvendinti. Tik gavusi ieškovo ieškinį bei pasikonsultavusi su savo atstovu, atsakovė suprato, jog 50,00 Eur „skolos administravimo išlaidų“ ieškovas neturi jokio pagrindo reikalauti, dėl ko pasijuto apgauta bei pažeminta, sumažėjo jos garbė bei orumas. Dėl ieškovo nepagrįsto 50,00 Eur „skolos administravimo išlaidų“ reikalavimo patirtą neturtinę žalą ieškovė vertina 500,00 Eur suma, kurios priteisimo prašo iš ieškovo. Atsakovės nuomone, ši suma yra protinga, sąžininga, atitinka ieškovo, kaip skolų išieškojimo profesionalo, veiksmų neteisėtumo mastą bei atsakovės patirtus dvasinius išgyvenimus.
CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos esminės neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančių įstatymų aiškinimo ir taikymo nuostatos, pagal kurias neturtinės žalos atlyginimui yra būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų - žalos padarymo faktą, nes ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą; neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, kad piniginės kompensacijos, reikalaujamos neturtinei žalai atlyginti, dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu jau suformuotą teismų praktiką; neturtinės žalos dydį lemia, be kita ko, objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patiria neturtinės žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-08-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).
Nagrinėjamoje byloje nėra nė vieno rašytinio įrodymo, kuris patvirtintų atsakovės priešieškinyje nurodomas aplinkybes, kad ji patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, stresą, kad sumažėjo jos garbė bei orumas. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas dėl tų pačių aplinkybių taip pat nieko nepaaiškino. Jis tik nurodė, kad pagal ginčo esmę atsakovė mano, kad jai iš ieškovo turi būti priteista būtent 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, bet tą turi vertinti teismas, jokių rašytinių įrodymų šiuo klausimu nepateikė. Todėl nesant byloje įrodymų, patvirtinančių atsakovės teiginius dėl patirtos neturtinės žalos, negalima laikyti, kad šie teiginiai yra atitinkantys tikrovę.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, į teisini reglamentavimą bei į tai, kad atsakovė nepateikė visiškai jokių įrodymų neturtinei žalai pagrįsti, atsakovės priešieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.
Ieškovo reikalavimas priteisti 50,00 Eur skolos administravimo mokestį yra atmestinas, kaip išvestinis iš pagrindinio reikalavimo.
Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovei iš ieškovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 850,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. To pačio straipsnio 2 dalis nurodo, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Priešieškinį patenkinus iš dalies, t. y. 63 proc. (850,00 Eur x 100 proc. / (850,00 Eur + 500,00 Eur)), iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 578,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((34,00 Eur žyminio mokesčio + 884,00 Eur už advokato teisinę pagalbą) x 63 proc. / 100 proc.).
Taip pat teismas šioje byloje patyrė 19,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų), kurios išieškotinos iš ieškovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis CPK 88, 93, 185, 259, 263-270, 284 straipsniais,
nusprendė:
Ieškovo UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ (į. k. 303336429) ieškinį atsakovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) atmesti.
Atsakovės A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš ieškovo UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ (į. k. 303336429) atsakovei A. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 850,00 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) patirtų išlaidų atlyginimą, 5 (penkis) proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (850,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 578,00 Eur (penkis šimtus septyniasdešimt aštuonis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo UAB „Skolų valdymo ir išieškojimo tarnyba“ (į. k. 303336429) 19,95 Eur (devyniolika eurų 95 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei (gavėjas: Vilniaus apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, gavėjo bankas: AB Swedbank, a. s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.