Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruojantis gyvenamąją vietą Vilniaus m. sav., vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ padavėju, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2016 m. sausio 8 d., apie 14.25 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), reguliuojamoje J. Basanavičiaus – Švitrigailos gatvių sankryžoje sukdamas į kairę pažeidė Kelių eismo taisyklių 27 punkto reikalavimą, numatantį, kad sankryžose sukdamas į kairę, vairuotojas privalo sustoti ir praleisti į jo važiavimo krypties bet kurią eismo juostą įėjusi pėsčiąjį, tai yra, jis, jo važiavimo krypties atžvilgiu degant žaliam šviesoforo signalui, vairuojamu automobiliu J. Basanavičiaus – Švitrigailos gatvių sankryžoje iš J. Basanavičiaus gatvės sukdamas į kairę, į Švitrigailos gatvę ir įvažinėdamas į Švitrigailos gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Dariaus ir Girėno gatvės kryptimi, antrąją eismo juostą nepraleido ir partrenkė ties gatvių važiuojamųjų dalių sankirta esančia pėsčiųjų perėja degant žaliam šviesoforo signalui jo važiavimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės į kairę per Švitrigailos gatvės važiuojamąją dalį ėjusią pėsčiąją A. V.. Šio eismo įvykio metu A. V. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat buvo apgadintas O. Z. L. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. S. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis važiavo Basanavičiaus gatve, ketino sukti į kairę, pasirinko kraštinę eismo juostą, tuo metu ir jam ir pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Praleidęs vieną automobilį jis pajudėjo iš vietos ir pradėjo sukti į kairę. Pamena, kad pavažiavo gana greitai, kadangi sankryža pakankamai pavojinga. Buvo drėgna, šlapdriba, todėl ir galėjo nepamatyti pėsčiosios. Tikrai būtų sustojęs, jei būtų ją matęs. Neatkreipė dėmesio kokiu tempu judėjo pėsčioji. Susidūrimas įvyko automobilio priekiu, antroje eismo juostoje, pėsčiųjų perėjos ribose, po susidūrimo nukentėjusioji nukrito ant važiuojamosios dalies. Išlipęs iš mašinos jis prie jos pribėgo, paskambino pagalbos telefonu, pranešė apie įvykį. Po įvykio skambino nukentėjusiajai, atsiprašė. Dėl nusikalstamos veikos padarymo nuoširdžiai gailisi. Mano, kad civilinis ieškinys turėtų būti priteistas iš draudimo bendrovės.

Kadangi kaltinamasis A. S. kaltu prisipažino visiškai, padarytas neatsargus nusikaltimas, jo padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė pasitvirtino sekančiais duomenimis:

apklausta kaip nukentėjusioji A. V. parodė, kad 2016 m. sausio 8 d., apie 14.25 val., Vilniuje, priėjo prie reguliuojamos J. Basanavičiaus – Švitrigailos gatvių sankryžos, tuo metu pėstiesiems degė žalias šviesoforo signalas. Apsidairiusi pamatė, kad prie pėsčiųjų perėjos artėja automobilis „BMW“. Ji normaliu tempu įžengė į važiuojamąją dalį pėsčiųjų perėjos ribose. Nors ji į perėją jau žengė žingsnį, automobilis „BMW“ nesustojo ir ją apvažiavo. Šiam automobiliui taip pat degė žalias šviesoforo signalas su rodykle, jis sankryžoje suko į kairę. Pravažiavus šiam automobiliui, ji toliau tęsė ėjimą į kitą gatvės pusę. Pažiūrėjusi į kairę pusę pamatė, kad paskui automobilį „BMW“ važiuoja dar kažkoks lengvasis automobilis. Tuo metu automobilis buvo apie 5 metrų atstumu prieš pėsčiųjų perėją. Pamačiusi, kad šio automobilio vairuotojas nesulėtina greičio ir nestabdo automobilio prieš perėją, ji išsigando ir pasisuko į jo pusę. Netrukus pajuto stiprų smūgį į kairę koją, buvo parblokšta ant važiuojamosios dalies, jau už pėsčiųjų perėjos ribų. Dėl patirtų sužalojimų ji buvo kuriam laikui praradusi sąmonę. Jai atsigavus A. S. pranešė bendrajam pagalbos centrui. Ligoninėje jai buvo nustatytas kairio kelio ir galvos sumušimas, ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai skauda koją, todėl ji negali dirbti choreografe ir šokėja (1 tomas, b. l. 23-24);

valstybinės TMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 269/2016(01) nustatyta, kad A. V. eismo įvykio metu buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (1 tomas, b. l. 21);

iš alkotesterio kvito matyti, kad 2016 m. sausio 8 d., 15.17 val., A. S. buvo nustatytas 0.00 promilės (1 tomas, b. l. 110);

apžiūros protokole valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistas J. M. Paliulis nustatė, kad A. V. eismo įvykio metu patyrė viršugalvio kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruva minkštuosiuose audiniuose, kairio kelio sąnario sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu, girnelės vidinio laikiklio plyšimu ir šlaunikaulio kaulų čiulpų pabrinkimu, kairės plaštakos sumušimą, o taip pat poodines kraujosruvas kairės šlaunies bei blauzdos išoriniuose paviršiuose, dešinėje blauzdoje ir dešiniajame delne. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu automobiliui parbloškiant pėsčiąją, suduodant smūgį iš kairės. Sužalojimai visumoje atitinka nesukaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairio kelio sąnario struktūrų sužalojimų sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 tomas, b. l. 28);

apžiūros protokole valstybinės TMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialistė J. Majaukaitė-Čobot, susipažinusi su papildomais medicininiais dokumentais, nustatė, kad A. V. objektyvių naujų sužalojimų nenustatyta. Jai diagnozuota kairio kelio sąnario kontarktura nepagrįsta objektyvaus klinikinio ištyrimo duomenimis, todėl sveikatos sutrikdymu nekvalifikuojama. Ankstesne specialisto išvada nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas nekeičiamas (1 tomas, b. l. 33);

eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu nustatyta, kad 2016 m. sausio 8 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Švitrigailos gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti nuo šviesoforais reguliuojamos J. Basanavičiaus – Švitrigailos gatvių sankryžos link Dariaus ir Girėno gatvės pusės, apie 7,7 m atstumu nuo minėtų gatvių sankirtos esančioje reguliuojamoje apie 4 m pločio kelio ženklais ir horizontaliu keliu ženklinimu pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje. Minėtos krypties Švitrigailos gatvės eismo pusę sudaro dvi eismo juostos. Pirmos eismo juostos plotis yra 5,5 m, antros – 3,2 m. A. S. eismo įvykio vairuotas automobilis „Honda FR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas – O. Z. L.), po įvykio stovėjo Švitrigailos gatvės eismo pusės, skirtos važiuoti Dariaus ir Girėno gatvės kryptimi, antroje eismo juostoje, išilgai kelio ašinės linijos atžvilgiu, priekine dalimi nukreiptas eismo kryptimi. Kelio ilgio atžvilgiu, automobilis stovėjo apie 2 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribos. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad įvykio metu buvo apgadinta jo priekinė dalis, t.y. priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės ir variklio dangtis. Kaip pažymėta įvykio vietos apžiūros metu sudarytoje įvykio vietos schemoje, įvykio metu automobilio parblokšta pėsčioji nugriuvo toje pačioje eismo juostoje, kurioje ir buvo sustabdytas automobilis „Honda FR-V“, apie 3 m atstumu už automobilio priekinės dalies, žiūrint eismo kryptimi nuo sankryžos link Dariaus ir Girėno gatvės pusės (1 tomas, b. l. 7-11).

Įrodymų vertinimas, teismo išvados

Nenustatyta, kad nukentėjusioji A. V. dėl kokių tai priežasčių galėjo apkalbėti kaltinamąjį. Jos paaiškinimai nuoseklūs, išsamūs, patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas jais tiki ir laiko kaltinamojo A. S. kaltės įrodymais.

Be to, aukščiau paminėtuose, eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūros protokole, apžiūros protokoluose, specialisto išvadose, alkotesterio kvite esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, jais netikėti nėra priežasčių, todėl teismas ir juos laiko kaltinamojo kaltės įrodymais.

Įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. S. aukščiau aprašytomis aplinkybėmis, vairuodamas kelių transporto priemonę, sukdamas reguliuojamojoje sankryžoje į kairę, pažeidė kelių eismo taisyklių 27 punktą, kadangi kirsdamas pėsčiųjų perėją jis privalėjo praleisti į jo važiavimo juostą įėjusią nukentėjusiąją, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo A. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Surinktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinamojo A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismo posėdžio metu gautas R. L. prašymas nutraukti baudžiamąją bylą atleidžiant kaltinamąjį A. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį jos atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog R. L. yra kaltinamojo A. S. gyvenimo draugė, jie kartu gyvena, jų santykiai yra geri, todėl mano, kad ji galės daryti jam teigiamą įtaką.

BK 40 straipsnyje numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).

Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu ir iš bylos medžiagoje esančių duomenų nustatyta, jog galimas laiduotojas R. L. gyvena kartu su A. S., turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, be to, ji dirba (duomenys neskelbtini) vyresniąja specialiste. Ji teigė, kad su A. S. kartu gyvena, jų santykiai yra artimi, A. S. laiko ją autoritetu, kaltinamasis yra atsakingas, neigiamai vertina savo padarytą veiką. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog R. L. yra verta teismo pasitikėjimo ir turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, tam, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau teistas nebuvo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo, atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos.

Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei visas BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam A. S. taikyti BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, neskiriant užstato.

Kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 122-123).

Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nuosprendyje teismas privalo apsvarstyti baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo galimybę. A. S. šią nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemonę. Kaltinamojo vairavimo stažas yra apie 15 metų, praeityje jis buvo ne kartą baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskutinis pažeidimas padarytas 2014 m. balandžio 30 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. pakeitė savo požiūrį į transporto priemonių vairavimą ir savo elgesį kelyje, laikytina, kad šis neatsargus nusikaltimas yra daugiau atsitiktinis įvykis, nei dėsninga jo vairavimo pasekmė. Todėl teismas mano, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė kaltinamajam neskirtina.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Civilinė ieškovė A. V. šioje byloje pareiškė 7300 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinės žalos kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus patvirtinta teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Be to, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (Lietuvos Respublikos 2007 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija) 2 straipsnio 14 dalyje nurodyta, kad neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad A. V. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – A. S. padaryto kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t. y. padidinto pavojaus šaltinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja kelyje būti ypač atidžiam. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykio nukentėjusioji ilgą laiką buvo gydoma ambulatoriškai, jai buvo daromos įvairios procedūros, mankštos, kentė skausmus, negalėjo laisvai judėti, neteko 10 procentų darbingumo, be to, jos teigimu po eismo įvykio liko ir psichologinės pasekmės, atsirado baimė automobiliams, nerimas dėl šokėjos karjeros ateities, dėl ko ji konsultavosi su psichiatru. Teismas įvertina tai, kad civilinė ieškovė yra profesionali choreografė – šokėja, todėl dėl patirtų traumų ji kurį laiką turėjo nutraukti savo tiesioginę profesinę veiklą, sunkiau išgyvena traumos sukeltas pasekmes, be to, kaip nurodė pati A. V. ji vis dar jaučia kelio skausmus.

Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis buvo blaivus, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį – jis dirba.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad įprastiniu atveju už sveikatos sutrikdymą asmenį partrenkus perėjoje ir padarius jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 579 eurų iki 2896 eurų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013). Nors teismų praktika yra nevienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, formuojamą teismų praktiką, teismas mano, kad A. V. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajai jau yra išmokėjusi 700 eurų neturtinei žalai atlyginti, be to, 200 eurų neturtinei žalai atlyginti yra sumokėjęs ir kaltinamasis. Teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. yra profesionali šokėja, todėl patirta kelio trauma jai sukelia skaudesnes pasekmes nei žmonėms, kurių tiesioginė darbo veikla nėra susijusi su sunkiu fiziniu krūviu, tačiau jos patirti sužalojimai nėra sunkūs, nusikalstama veika buvo padaryta dėl neatsargumo, o ne dėl piktybiškų kaltinamojo veiksmų, todėl laikytina, kad nukentėjusiajai atlyginta 900 eurų dydžio neturtinė žala yra adekvati jos patirtiems išgyvenimams.

CK 6.283 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad fizinio asmens suluošinimo ar kitokio jo sveikatos sužalojimo atveju už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus jo patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Šiuo atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Civilinė ieškovė teismui pateikė duomenis, kad 2015 metais jos gautos pajamos buvo 3529,44 eurai (294,12 eurų per mėnesį), kuriuos ji gavo už spektaklių sukūrimą ir jų atlikimą pagal autorinę sutartį bei gautą stipendiją iš Lietuvos kultūros tarybos. Tokiu atveju per 6 mėnesių gydymosi laikotarpį A. V. būtų gavusi 1764,72 eurus pajamų. Šiuo atveju teismas pripažįsta, kad A. V., būdama šokėja, gydydamasi eismo įvykio metu patirtas traumas neturėjo jokių galimybių užsiimti tiesiogine savo darbo veikla, todėl šiuo laikotarpiu ji negavo ir jokių pajamų. Todėl teismas, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, sutinka su civilinės ieškovės pateiktu paskaičiavimu ir reikalavimą dėl 1764,72 eurų dydžio negautų pajamų priteisimo pripažįsta pagrįstą ir tenkintiną.

A. V. išlaidos, sumokėtos advokatui, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 273 str., 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 – 307 str.,

nusprendžia:

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį pagal laidavimą ir šiuo pagrindu baudžiamąją bylą Nr. 1-406-818/2017 jo atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Užstato neskirti.

Išaiškinti A. S., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti R. L., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąją priemonę A. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Iš dalies tenkinti A. V. civilinį ieškinį ir iš draudimo bendrovės „If P&C Insurance AS“ A. V. naudai priteisti 1764,72 eurus jos negautų pajamų, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti A. V. iš A. S. 500 eurų proceso išlaidoms atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.