Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-02 · Civilinė byla Nr. 2-954/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-02
Bylos Nr.
2-954/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Nijolė Piškinaitė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
viešajai įstaigai „Gargždų švara“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-954/2014Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1049-459/2014 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro ieškinį atsakovui viešajai įstaigai „Gargždų švara“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Gargždų švara“ 178 833,53 Lt skolos už atliekų priėmimą ir sutvarkymą, 8,75 procentus pavėluoto mokėjimo palūkanų nuo pareigos mokėti palūkanas atsiradimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos: nuo 2014 m. sausio 1 d. skola sudaro 74 511,01 Lt (PVM sąskaita faktūra ATC Nr. 0007829), nuo 2014 m. vasario 1 d. skola sudaro 104 322,52 Lt (PVM sąskaita faktūra ATC Nr. 0007887).

Ieškiniui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškinio sumai (178 833,53 Lt) areštuoti atsakovo VšĮ „Gargždų švara“ turtą, nes ieškinio reikalavimai yra pagrįsti ir yra reali grėsmė, jog atsakovas sieks išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 14 d. nutartimi prašymą patenkino – areštavo atsakovui VšĮ „Gargždų švara“ nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, o jų nesant ar esant nepakankamai – lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, neviršijant pareikšto ieškinio reikalavimo sumos (178 833,53 Lt), uždraudžiant areštuotą turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti, kitaip apsunkinti ar iš esmės sumažinti turto vertę.

Šalies argumentai

Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ pateikė atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, prašydamas ją panaikinti. Nurodė, kad nėra jokios rizikos dėl tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo apsunkinimo arba jo neįvykdymo. Be to, kitos civilinės bylos išnagrinėjimas ir būsimas sprendimas turės įtakos šioje byloje išieškomos sumos atsiradimui ar panaikinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. vasario 26 d. nutartimi panaikino 2014 m. vasario 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro valdyba 2013 m. birželio 14 d. sprendimu nustatė naują Klaipėdos rajono savivaldybės „vartų mokestį“, kuris nuo 2013 m. rugsėjo 1 d. padidėjo iki 83,77 Lt. su 21 proc. PVM, o 2013 m. birželio 28 d. tos pačios valdybos sprendimu nuo 2014 m. sausio 1 d. „vartų mokestis“ padidėjo iki 135,40 Lt su 21 proc. PVM. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba nesutiko su tokiais sprendimais, todėl kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl šių sprendimų panaikinimo. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis buvo nustatyta, kad šiuo metu vyksta bylinėjimosi procesas civilinėje byloje Nr. 2-376-563/2014 (Nr. 2-12471-563/2013). Paminėta byla yra tiesiogiai susijusi su ieškinyje nurodyta ir padidinto „vartų mokesčio“ dalimi, būtent su 178 833,53 Lt (pagrindinė skolos suma). Tai, teismo įsitikinimu, reiškia, kad šiuo atveju ieškovo prašoma priteisti suma nėra neginčytina, juolab nėra patvirtina įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl neaišku ar ieškovas turi teisę reikalauti skolos.

Vertindamas atsakovo turtinę padėtį, teismas nustatė, kad tarp atsakovo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos yra sudaryta biudžeto lėšų naudojimo 2014 m. sausio 27 d. sutartis Nr. AS-56. Remiantis šia sutartimi, tuo atveju, jeigu ieškovui priėmus palankų sprendimą atsakovui nepakaktų lėšų jį (sprendimą) įvykdyti, atsakovas galėtų kreiptis į atsakovo steigėją – Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, kad trūkstama suma būtų padengta. Atsakovo veikla yra tiesiogiai susijusi su viešuoju interesu – visuomenės, t. y. Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų poreikių (komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas) tenkinimu. Iš surinktos sumos yra apmokamos visos privalomos įmokos, vežėjo surinkimo ir vežimo utilizuoti paslaugos, ieškovo išrašytos sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui bus apsunkintas atsiskaitymas su komunalines atliekas surenkančia ir išvežančia įmone, kuri neatsiskaitant nustatytu laiku galbūt nebevykdys komunalinių atliekų surinkimo, vežimo funkcijų (CPK 185 str.).

Teismas atkreipė dėmesį, kad su atskiruoju skundu buvo pateikti nauji įrodymai, kuriais teismas nedisponavo taikydamas laikinąsias apsaugos priemones. Svarbu tai, jog remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. kovo 28 d. tarybos sprendimu Nr. T11-190 patvirtintu VšĮ „Gargždų švara“ įstatų 9 punktu, vienas iš pagrindinių įstaigos veiklos tikslų – viešųjų darbų programos įgyvendinimas (toliau – programa). 2013 m. liepos 1 d. pradėtas įgyvendinti Europos socialinio fondo ir Užimtumo fondo finansuojamas projektas „Pagalba įsidarbinant“, projekto kodas VP1-1.2-SADM-01-V-14-001. Nuo 2013 m. vasario 1 d. pradėta vykdyti programa yra įgyvendinama remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. A1-341 ir yra vykdoma iki šiol. Visos lėšos programos finansavimui pervedamos į atskirą sąskaitą, tačiau ji taip pat yra atsakovo nuosavybė ir patenka į Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių sritį. Teismas sutiko su atsakovu, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, programos įgyvendinimas gali ne tik pasunkėti, bet galbūt tapti neįgyvendinamas, gali pasunkėti galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas priėjo išvadą, kad atsakovo turto areštas ne visiškai atitinka ekonomiškumo principą ir ieškovui suteikia pernelyg didelį pranašumą prieš atsakovą pagal teisų bei pareigų apimtį (CPK 145 str. 2 d., 334 str., 2 d.).

Teismas sprendė, kad dėl nustatytų faktinių aplinkybių netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes jos nėra adekvačios siekiamam tikslui, todėl atsakovo atskirąjį skundą patenkino ir Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartį panaikintino (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 2 d., CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Teismas taip pat nusprendė dėl šios nutarties skubaus vykdymo, įvertinęs byloje egzistuojantį viešąjį interesą (CPK 152 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo nutartį ir tenkinti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skubos tvarka.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, aktualias nagrinėjamam klausimui (CPK 144 str., 145 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo įvertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Ieškinio argumentai sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad ieškinio reikalavimas galėtų būti tenkinamas ir, atsižvelgiant į ieškinio sumą, egzistuoja tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Be to, teismo nurodytoje civilinėje byloje Nr. 2-376-563/2014 yra priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys yra atmestas;

2) Teismas pripažino pagrįstu atsakovo argumentą, jog, esant jo atsiskaitymo sunkumams, jis galės kreiptis į steigėją (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą), kad šis padengtų trūkstamą sumą. Su tuo nėra pagrindo sutikti, nes Klaipėdos rajono savivaldybės taryba šioje byloje nėra įtraukta (nedalyvauja) atsakovu, todėl teismo sprendimas šioje byloje jos niekuo neįpareigos ir nesukurs jai vykdytinų sprendimų dėl skolos grąžinimo. Viešųjų išlaidų finansavimas per savivaldybės biudžetą yra tikslinis ir jau patvirtintas. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad yra skirtas finansavimas atsiskaityti pagal pareikštą ieškinį;

3) Atsakovas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kuris nėra viešai atskleidęs duomenų apie savo turtinę padėtį. Atsakovo turtinė padėtis byloje nėra pateikta bei žinoma kaip gera, kuri užtikrintų ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Atsakovas net nesiekia byloje įrodyti savo geros turtinės padėties. Jis teismui nepateikė rašytinių įrodymų dėl jo turtinės padėties (CPK 178 str.), todėl yra pagrindas teigti, kad atsakovas nepaneigė motyvo dėl grėsmės tokio sprendimo įvykdymui egzistavimo (CPK 144 str.);

4) Byloje nepateikta įrodymų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reiškia viešojo intereso pažeidimą, o tas faktas, jog atsakovas be ūkinių komercinių funkcijų vykdo tam tikras viešojo administravimo funkcijas, nesudaro pagrindo naikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas nepagrįstai save tapatina su savivaldybe. Jis (atsakovas) yra viešoji įstaiga, kurios dalininkas yra savivaldybė, todėl jai be kitų įstatyminių nuostatų yra taikomos ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatos. Minėto įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra numatyta, kad įmonė, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės institucija, gali bankrutuoti ir būti likviduojama dėl bankroto;

5) Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebuvo atsižvelgta į ieškovo, kaip bendros Klaipėdos apskrities savivaldybių įmonės, funkcijas, neužtikrinta šalių interesų pusiausvyra, pažeisti proporcingumo, teisingumo principai. Galiojant pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, nuostolius pirmiausia patirs ieškovas, kuris juos (nuostolius) turės dengti savo lėšomis ar Klaipėdos miesto ir Neringos miesto gyventojų sąskaita. Dėl to gali sutrikti šios įmonės veikla, komunalinių atliekų, surenkamų Klaipėdos ir Neringos miestuose, šalinimas ir gali būti pažeisti viešieji šių miestų gyventojų interesai (Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1888-125/2013);

6) Aplinkybės, jog taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui bus sudaryti tam tikri sunkumai, nepatogumai, taip pat nesudaro pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš esmės visada reiškia tam tikrus nepatogumus ir suvaržymus. Tai, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis atsakovui bus sudaryti sunkumai atsiskaityti su kitais kreditoriais, yra nereikšmingi, nes ieškovas yra toks pats kreditorius kaip ir kiti atsakovo kreditoriai ir jų išskirti iš visų nėra pagrindo;

7) Nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės neleis tinkamai panaudoti Europos Sąjungos paramą. Pagal CPK 668 straipsnio 3 dalies nuostatas išieškojimas negali būti nukreiptas į lėšas, gautas kaip Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos ar bendrojo finansavimo lėšos remiamam projektui vykdyti. Todėl nėra jokių prielaidų svarstyti apie programos finansavimo sunkumus ir atitinkamai atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Atsiliepimas

Atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:

1) Bylinėjimosi procesas kitoje civilinėje byloje su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru ir būsimas sprendimas turės ne tik tiesioginės įtakos išieškomos sumos dydžiui, bet ir jos atsiradimui arba panaikinimui. Nors Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-376-563/2014 ieškinį atmesti, tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dėl to padavė apeliacinį skundą;

2) Nėra jokios rizikos dėl ieškovui tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovas yra viešas juridinis asmuo (Viešųjų įstaigų įstatymo 2 str. 1 d.), kurio steigėjas yra Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Remiantis 2014 m. sausio 27 d. biudžeto lėšų naudojimo sutarties Nr. AS-56, pasirašytos tarp atsakovo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, 1.1. punktu, atsakovas yra įsipareigojęs pervesti kiekvieną savaitę vietinės rinkliavos lėšas iš atsakovo surenkamosios sąskaitos į savivaldybės administracijos iždo sąskaitą. Remiantis tos pačios sutarties 2.1 ir 2.3 punktais, savivaldybė įsipareigoja ne tik kaupti vietinės rinkliavos įmokas savivaldybės administracijos iždo sąskaitoje, bet ir, pateikus paraišką Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos centrinei buhalterijai, pervesti atsakovui surinktas vietinės rinkliavos lėšas į atsakovo sąskaitą pagal poreikį, bet ne daugiau nei pervesta rinkliavos įmokų į savivaldybės iždo sąskaitą. Atsižvelgiant į šiuos sutartinius įsipareigojimus, vietinės rinkliavos metu surinktų lėšų gavimas yra galimas tik pateikus paraiškas su tiksliniais piniginių lėšų panaudojimais. Teismui nusprendus, kad išieškoma suma yra teisiškai pagrįsta, ji bus sumokama. Nepakakus lėšų, bus kreipiamasi į atsakovo steigėją;

3) Atsakovas yra vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą atsakingas administratorius Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. kovo 28 d. tarybos sprendimu Nr. T11-190 patvirtintų VšĮ „Gargždų švara“ įstatų 9 punktu, pagrindinis įstaigos veiklos tikslas - Klaipėdos rajono savivaldybės funkcijų vykdymas komunalinių ir kitų atliekų tvarkymo srityje. Iš to galima daryti išvadą, kad atsakovo veikla yra tiesiogiai susijusi su visuomenės, t.y. Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų poreikių komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo srityje tenkinimu;

4) Iš vietinės rinkliavos metu surinktos sumos yra apmokamos visos privalomos įmokos, vežėjo surinkimo ir vežimo utilizuoti paslaugos, ieškovo išrašytos sąskaitos. Per 2013 m. pagal sutarties 3.1. punktu patvirtintą vienos tonos atliekų priėmimo „vartų mokesčio“ tarifą ieškovui buvo sumokėta 1 210 887,18 Lt. Vidutiniškai vieno mėnesio mokėjimo suma yra apie 100 907 Lt. Atsakovas nevengė ir nepradelsė mokėti sutartimi patvirtintos sumos. Vykstant teisminiam procesui kitoje byloje, atsakovas apmoka tik tą dalį, kuriai nereikalingas kitos bylos sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užtrukti, todėl taikant laikinąsias apsaugos priemones atsakovas nebegalės atsiskaityti su komunalines atliekas surenkančia ir išvežančia įmone, kuri neatsiskaitant nustatytu laiku galbūt nebevykdys komunalinių atliekų surinkimo, vežimo funkcijų. Tokiu būdu Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje gali kilti ekologinė katastrofa;

5) Remiantis Klaipėdos rajono savivaldybės 2013 m. kovo 28 d. tarybos sprendimu Nr. T11-190 patvirtintų VšĮ „Gargždų švara“ įstatų 9 punktu, vienas iš gretutinių įstaigos veiklos tikslų - viešųjų darbų programos įgyvendinimas. 2013 m. liepos 1 d. pradėtas įgyvendinti Europos socialinio fondo ir Užimtumo fondo finansuojamas projektas „Pagalba įsidarbinant“, projekto kodas VP1-1.2-SADM-01-V-14-001. Nuo 2013 m. vasario 1 d. pradėta vykdyti programa yra įgyvendinama remiantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. Al-341 ir yra vykdoma iki šiol. Programa yra susijusi su viešųjų darbų organizavimu ir yra finansuojama iš išorinių fondų. Visos lėšos programos finansavimui yra pervedamos į atskirą sąskaitą, tačiau ji taip pat yra atsakovo nuosavybė ir patenka į Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 14 d. nutarties taikymo sritį. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, programos įgyvendinimas gali ne tik apsunkėti, bet tapti neįgyvendinamas. Bus apribota galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria, gavęs atskirąjį skundą ir su juo sutikdamas, teismas pasinaikino ankstesnę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Įvertinęs byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pasinaudojo CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta teise ir panaikino ankstesne nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui įstatymas nustato dvi būtinas sąlygas: ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas; teismo sprendimo, kuris būtų palankus ieškovui, neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika (CPK 144 str. 1 d.). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos, o esant pritaikytoms laikinosioms apsaugoms priemonėms – jos naikintinos. Bylos duomenys įrodo, kad, nagrinėjant ieškovo (apelianto) prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas neturėjo duomenų, reikšmingų sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo klausimą (prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo išnagrinėtas nepranešus atsakovui VšĮ „Gargždų švara“). Atskirajame skunde atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2-376-563/2014 yra ginčijamas ieškovo valdybos 2013 m. birželio 14 d. nutarimas (jo dalis), kuriuo nustatytas padidintas „vartų mokestis“ (atliekų priėmimo kaina). Remdamasis šiuo nutarimu, ieškovas ir priskaičiavo atsakovui 178 833,53 Lt dydžio įsiskolinimą, kurį prašoma priteisti šioje byloje. Tai reiškia, jog, nuginčijus ieškovo valdybos 2013 m. birželio 14 d. nutarimą, ieškovas prarastų reikalavimo teisę į atsakovą VšĮ „Gargždų švara“. Įvertinęs šias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad dėl šioje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo nėra aiškių prielaidų, o tai sąlygoja išvadą, kad nebuvo pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymą užtikrinančių priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų akivaizdu, kad po skundžiamos nutarties priėmimo Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 27 d. priėmė sprendimą atmesti ieškinį dėl ieškovo valdybos nutarimo (jo dalies) panaikinimo (civilinės bylos Nr. 2-376-563/2014). Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, nes dėl jo paduotas ir priimtas ieškovo - Klaipėdos rajono savivaldybės, apeliacinis skundas. Taigi šiuo metu nėra nuginčytas paminėtas nutarimas, kuriuo buvo patvirtinti nauji (didesni) atliekų priėmimo įkainiai, todėl, nesant kitų duomenų apie ieškovo pareikštų reikalavimų nepagrįstumą, yra pagrindas pripažinti, jog yra prielaida dėl byloje pareikšto reikalavimo nepatenkinimo, t. y. prielaida dėl galimo nepalankaus teismo sprendimo.

Paminėta, kad laikinosios apsaugos priemonės yra teisėtos bei pagrįstos tik tuomet, jei be to, jog galima daryti tikėtiną išvadą dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, nustatoma reali grėsmė, jog toks sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykdymas gali pasunkėti (CPK 144 str. 1 d.). Aplinkybes, jog yra reali grėsmė įvykdyti palankų teismo sprendimą, turi įrodyti ieškovas (CPK 178 str.). Teikdamas, jog yra reali grėsmė jam palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliantas (ieškovas) nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje pateikti duomenys bei ginčo šalių išsakyti argumentai leidžia pripažinti, kad ieškovo reikalavimas dėl 178 833,53 Lt skolos priteisimo kilo iš to, jog atsakovas ir jo steigėjas (Klaipėdos rajono savivaldybė) nesutinka su ieškovo vienašaliu sprendimu padidinti „vartų mokestį“, todėl toks ieškovo sprendimas, kaip paminėta, ginčijamas teismine tvarka. Atsakovas nurodė, o to neginčijo ir apeliantas (ieškovas), VšĮ „Gargždų švara“ vykdo sutartinius įsipareigojimus pagal šalių pasirašytą 2012 m. liepos 26 d. atliekų tvarkymo sutartį Nr.12-31A, t. y. moka atliekų priėmimo sutartyje nustatytus įkainius („vartų mokestį“). Byloje nepateikta jokių įrodymų, jog, teismui nusprendus dėl pagrįstų ieškovo reikalavimų (nenuginčijus ieškovo valdybos 2013 m. birželio 14 d. nutarimo), atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ atsisakys vykdyti tokį teismo sprendimą ar imsis nesąžiningų priemonių, siekdamas išvengti ar apsunkinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Nors byloje nėra duomenų apie VšĮ „Gargždų švara“ turtinę padėtį, tačiau byloje pateikta atsakovo ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sudaryta biudžeto lėšų naudojimo 2014 m. sausio 27 d. sutartis Nr. AS-56, kurios 2.3 punkte nustatyta, kad šia sutartimi savivaldybė įsipareigoja pervesti VšĮ „Gargždų švara“ surinktas vietines rinkliavas į VšĮ „Gargždų švara“ sąskaitą pagal poreikį, bet ne daugiau nei pervesta rinkliavos įmokų į savivaldybės iždo sąskaitą, pateikus paraišką Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Centrinei buhalterijai (39 b. l.). Remdamasis šia sutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tuo atveju, jei būtų priimtas ieškovui palankus sprendimas ir atsakovas pritrūktų lėšų jį įvykdyti, jis (atsakovas) galėtų kreiptis į savo steigėją (Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą) dėl reikiamų sumų gavimo.

Varžantis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis suponuoja ne tik jų taikymo išimtinumą, bet ir būtinumą klausimus, susijusius su šių priemonių institutu, spręsti tokiu būdu, kuris užtikrintų protingą šalių interesų santykį. Negalima tokia situacija, kai, suabsoliutinant vieno asmens interesus, būtų paneigiami kito interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu jų taikymas pažeistų teisingumo principą, o valstybės taikomos poveikio priemonės neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų; laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos, jeigu, pripažįstant vieno asmens interesus, būtų paneigti kito asmens teisėti interesai, jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą ar būtų pažeistas viešasis interesas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1031/2010; 2010 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-754/2010; 2010 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-531/2010). Viešasis interesas apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Jeigu konkrečioje byloje taikytinos ar jau pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės daro ar gali daryti žalą visuomenei, jos daliai, daryti neigiamą įtaką žmonių gerovei, teismas gali atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-658/2007; 2009 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-581/2009). Byloje pateikti duomenys įrodo, kad atsakovo VšĮ „Gargždų švara“ veikla yra tiesiogiai susijusi su visuomenės poreikių tenkinimu, t. y. atsakovas vykdo (organizuoja) komunalinių ir kitų atliekų tvarkymą Klaipėdos rajono savivaldybėje, todėl, areštavus atsakovo turtą, gali sutrikti jo veikla. Laiku nevykdant komunalinių ir kitų atliekų surinkimo, būtų pažeistos dalies visuomenės (Klaipėdos rajono savivaldybės gyventojų) teisės į švarią ir saugią aplinką. Be to, iš byloje pateiktos 2014 m. vasario 4 d. viešųjų darbų įgyvendinimo ir finansavimo sutarties Nr. Nr. VD-KL-1 matyti, kad atsakovas VšĮ „Gargždų švara“ taip pat įgyvendina viešųjų darbų programas, sudaro su darbo biržos siųstais asmenimis darbo sutartis (37, 38 b. l.), t .y. atsakovo veikla apima ir socialiai reikšmingas sritis. Nustatytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo VšĮ „Gargždų švara“ turtui taikytas areštas nebuvo pagrįstas, pažeidė šalių interesų pusiausvyrą, proporcingumo ir teisingumo principus (CPK 144 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atsakovo VšĮ „Gargždų švara“ su atskiruoju skundu pateiktus naujus duomenis, todėl, su skundu sutikdamas, pagrįstai panaikino nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 334 str. 2 d. 1 p.).

Iš esmės pasikeitus faktinėms aplinkybėms, apeliantui (ieškovui) neužkirsta galimybė kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 144 str. 1 d.).

Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Atskirojo skundo argumentais skundžiamos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. vasario 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Nijolė Piškinaitė