- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 2-376-563/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10563-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Olcvikienė
- Ieškovas
- Klaipėdos rajono savivaldybės
- Atsakovas
- UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
- Trečiasis asmuo
- VšĮ „Gargždų švara“
- Kategorijos
- 25.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Olcvikienė, sekretoriaujant Algidai Guobei, dalyvaujant ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės atstovui Vaidotui Jasui, atsakovės atstovei Gražinai Eimantaitei, trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų atstovui Rimantui Martinkui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos rajono savivaldybės ieškinį atsakovei UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, tretysis asmuo VšĮ „Gargždų švara“, dėl UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras valdybos sprendimų dalinio panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-14 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 8 2.2.4. punktą bei 2.5 punktą ir UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ 2013-06-28 valdybos posėdžio protokolo (sprendimo) Nr. 9 2.2.4. punktą bei 2.5 punktą ta apimtimi, kiek tai susiję su Klaipėdos rajono savivaldybe. Nurodė, kad ginčijami sprendimai prieštarauja LR vietos savivaldos įstatymo 16 str. 2 d. 37 p. Skundžiamais sprendimais nustatytą „vartų mokestį“, kuris yra sudedamoji atliekų tvarkymo sistemos dalis, turėtų padengti vietinės rinkliavos mokėtojai, o ieškovė negali finansuoti naujai nustatyto „vartų mokesčio“, nes būtų pažeistas teisės aktuose įtvirtintas principas „teršėjas moka“. Nurodė, kad vietinę rinkliavą pagal ieškovės nustatytą tvarką už 2013 m. jau yra sumokėjusi didžioji jos mokėtojų dalis ir nebegalima atgaline tvarka pakartotinai reikalauti papildomos priemokos už „vartų mokestį“. Taip pat nurodė, kad į 2014 m. „vartų mokestį“ įskaičiuoti dviejų didelių gabaritų ir kompostuojamų atliekų surinkimo aikštelių eksploatavimo kaštai, tačiau nėra jokių garantijų, kad 2014 . šios aikštelės veiks.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, nes ginčijami sprendimai neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nurodė, kad atsakovė nustatė tik „vartų mokestį“, o vietinės rinkliavos dydį, kurios sudedamoji dalis yra „vartų mokestis“, nustato savivaldybė. „Vartų mokestis“ buvo nustatytas atsižvelgiant į įvairių atliekų tvarkymo projektų įgyvendinimą, kas sukelia pačios paslaugos kainą. Atsakovė siūlė ieškovei padidėjusį „vartų mokestį“ išdėstyti per 2014-2015 m., tačiau ieškovė iš principo nesutinka su padidėjusiu „vartų mokesčiu“. Atsakovė neturi jokių teisinių santykių su ieškove, jos teritorijoje atsakovė atliekų tvarkymo sistemos neadministruoja. Atsakovė yra sudariusi atliekų tvarkymo sutartį su VšĮ „Gargždų švara“, kurioje yra numatyta kainų didėjimo galimybė ir tai, kad „vartų mokestį“ nustato atsakovės valdymo organai ir VšĮ „Gargždų švara“ dėl to neprieštaravo tiek sutarties pasirašymo, tiek jos vykdymo metu.
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad 2013-06-14 posėdžio protokolu Nr. 8 atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdyba nutarė: 2.1 punktu nustatyti Klaipėdos regiono bazinį „vartų mokestį“ 81,76 Lt 21% PVM; 2.2.4 punktu nustatyti „vartų mokestį“ Klaipėdos rajono savivaldybei 83,77 Lt su 21% PVM; 2.3 punktu nustatyti, kad 2.1 ir 2.2 punktai taikomi perskaičiuojant vietinės rinkliavos dydžius; 2.5 punktu nustatyti, kad 2.3 punktas galioja iki įsigalios konkrečios savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos dydžio pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki 2013-09-01“ (T.1; b.l. 12).
2013-06-28 posėdžio protokolu Nr. 9 atsakovės UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ valdyba nutarė: 2.1 punktu nustatyti Klaipėdos regiono bazinį „vartų mokestį“ 118,92 Lt 21% PVM; 2.2.4 punktu nustatyti „vartų mokestį“ Klaipėdos rajono savivaldybei 135,40 Lt su 21% PVM; 2.3 punktu nustatyti, kad 2.1 ir 2.2 punktai taikomi perskaičiuojant vietinės rinkliavos dydžius 2014 m; 2.5 punktu nustatyti, kad 2.3 punktas galioja iki įsigalios konkrečios savivaldybės tarybos priimtas sprendimas dėl vietinės rinkliavos dydžio pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki 2014-01-01“ (T.1; b.l. 15).
Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo aiškinimo ir atsakovės teisės nustatyti ieškovei „vartų mokestį“
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio normoje pasakyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo šeštas skirsnis reglamentuoja regioninę atliekų tvarkymo sistemą (27, 28 straipsniai). Minėtuose straipsniuose nurodyta, kad regioniniuose atliekų tvarkymo planuose turi būti nustatytos priemonės, užtikrinančios valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatytų užduočių įgyvendinimą. Pagrindinis regioninių atliekų tvarkymo planų tikslas – suderinti savivaldybių veiksmus organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Komunalinių atliekų tvarkymo regiono atliekų tvarkymo plano rengimą koordinuoja ir jį tvirtina su komunalinių atliekų tvarkymo regiono teritorija sutampančio teritorijos aukštesniojo administracinio vieneto regiono plėtros taryba.
Motyvuojamoji dalis
Iš bylos duomenų matyti, kad 2010 m. kovo 3 d. Klaipėdos regiono plėtos taryba sprendimu Nr. 6.1-3-(18.4) Dėl Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plano 2010-2019 metams tvirtinimo patvirtino Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo planą 2010-2019 metams (T.1; b.l. 127-128, 129-169). Minėtame plane nurodytas šio plano tikslas – suderinti Klaipėdos apskrities savivaldybių veiksmus, organizuojant komunalinių atliekų tvarkymo sistemas ir steigiant kelioms savivaldybėms bendrus atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginius. Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistema integruoja Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Šilutės rajono, Palangos miesto, Neringos miesto, Skuodo rajono savivaldybių komunalinių atliekų tvarkymo sistemas. Taip pat Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010-2019 metams nustatytos regiono savivaldybių funkcijos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose, konkrečiai imant: 1) tvirtinti savivaldybių atliekų tvarkymo aktus (atliekų tvarkymo planus ir atliekų tvarkymo taisykles); 2) įvesti vietinę rinkliavą už atliekas bei tvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nuostatus; 3) skirti subsidijas atliekų tvarkymui. Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010-2019 metams nustatytos ir kitos regiono savivaldybių funkcijos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose. Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo plane 2010-2019 metams nustatyti ir atliekų tvarkymo sistemos finansavimo principai iš kurių matyti, kad pagrindinis principas yra „teršėjas moka“, kuris įgyvendinamas regiono savivaldybėms įvedant vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą. Vietinės rinkliavos rinkimą organizuoja savivaldybės. Vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis turi kompensuoti atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo, vietinės rinkliavos surinkimo bei sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo , uždarymo ir priežiūros uždarius išlaidas.
Savivaldybė – įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijos yra vietinių rinkliavų nustatymas (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 2 punktas). Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimą vietiniais maršrutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos šilumos, šalto ir karšto vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas).
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 8 punkto normoje pasakyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas ir už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Tame pačiame įstatyme nurodyta vietinės rinkliavos nustatymo tvarką, konkrečiai imant, savivaldybės taryba savo sprendimu: 1) nustato vietinę rinkliavą; 2) tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus; 3) nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams; 4) nustato vietinės rinkliavos grąžinimo atvejus, o vietinės rinkliavos dydžiai nustatomi vietinės rinkliavos nuostatuose Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 12 straipsnis ir 13 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo normų lingvistinis teisės aiškinimas suponuoja šias išvadas, kad: 1) savivaldybėms, t.y. ieškovėms suteikta išimtinė teisė nustatyti vietines rinkliavas; 2) savivaldybės, t.y. ieškovės, nustatydamos vietines rinkliavas ir mokesčių tarifus, privalo laikytis įstatymų reikalavimų. Minėta, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio norma įpareigoja savivaldybes organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti. Kitaip tariant, savivaldybės, privalo teikti viešąsias paslaugas gyventojams komunalinių atliekų tvarkymo sistemos rėmuose. Komunalinių atliekų tvarkymo paslauga – viešoji paslauga, apimanti komunalinių atliekų surinkimą, vežimą, naudojimą, šalinimą, šių veiklų organizavimą, stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Savivaldybė turi užtikrinti, kad viešosiomis paslaugomis galėtų naudotis visi savivaldybės gyventojai ir kad šios paslaugos būtų teikiamos nuolat (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovės taryba patvirtino vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (T.1; b.l. 24, 25-29). Minėtais nuostatais ieškovės patvirtino atliekų tvarkymo, aprašus, taisykles, kuriuose ieškovės įtvirtino bendrus atliekų tvarkymo principus, t.y. racionalus komunalinių atliekų valdymas, atliekų sistemos plėtimas taip, kad būtų mažinama atliekų kiekis jų susidarymo vietoje, gamtinių resursų tausojimas, kelių ligų plitimams užkirtimas, kraštovaizdžio saugojimas nuo fizinės ir cheminės taršos. Tačiau pastebėtina tai, kad ieškovės, reglamentuodamos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą, nustatė metinę rinkliavą, kitaip tariant, ši vietinė rinkliava apskaičiuojama už kalendorinius metus ir pasidarė priklausoma nuo tam tikro laiko termino. Minėta, vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą dydis turi kompensuoti atliekų sistemos administravimo, atliekų surinkimo, rūšiavimo ir transportavimo, vietinės rinkliavos surinkimo bei sąvartyno eksploatavimo, infrastruktūros plėtimo, uždarymo ir priežiūros uždarius išlaidas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 29 d. atsakovė sudarė sutartį su UAB „Fortum Klaipėda“ dėl atliekų naudojimo (deginimo) paslaugų teikimo (T.1; b.l.9). Įvertinus minėtos sutarties turinį, galime teigti, kad nuo 2013 m. gegužės 30 d. atliekų tvarkymas tapo priklausomas ne tik nuo atsakovės, bet ir nuo trečiųjų asmenų teikiamų paslaugų. Teismo nuomone, ieškovė, būdama atsakovės akcininkė, o taip pat, būdamos atsakingos už komunalinių atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, žinojo ar bent turėjo žinoti, kad nuo 2013 m. gegužės 30 d. atliekos bus tvarkomos deginimo būdu, kad šias atliekų deginimo paslaugas atliks trečiasis asmuo ir dėl to gali brangti atliekų tvarkymo kaštai. Teismas mano, kad ieškovės turėjo rengtis šiems komunalinių atliekų tvarkymo pokyčiams ir pakeisti lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą ir išaiškinti gyventojams tokių pokyčių būtinybę bei Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos finansavimo pagrindinį principą „teršėjas moka“.
Iš 2005-05-31 sutarties Nr. AS-171 matyti, kad Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, neringos, Palangos miesto, Skuodo rajono, Šilutės rajono savivaldybės pasirašė sutartį, kuria susitarė dėl Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, vietinės rinkliavos įvedimo, sutarčių su atsakove sudarymo ir kt. Sutartyje numatyta, kad „sąvartyno vartų“ mokestis susidaro iš atliekų šalinimo kaštų, kurie apima regioninio sąvartyno, savivaldybių atliekų rūšiavimo aikštelių ir kompostavimo aikštelių eksploatavimo išlaidas, uždarytų regiono sąvartynų priežiūros išlaidas ir regioninio sąvartyno uždarymui kaupiamas lėšas, projekto vykdymui skolintų lėšų su priskaičiuotomis palūkanomis grąžinimą, regiono atliekų tvarkymo sistemos organizatoriaus bei visuomenės informavimo ir ekologinio švietimo funkcijų vykdymo išlaidas bei tolimesnei regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros objektų plėtrai skirtas lėšas (T.1, b.l. 17-23).
2011-10-27 Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu buvo įsteigta ieškovės VšĮ „Gargždų švara“, patvirtinti jos įstatai (T.1, b.l. 50, 51-55).
Iš atsakovės, trečiojo asmens VšĮ „Gargždų švara“ bei UAB „Ekonovus“ 2012-07-26 sudarytos komunalinių atliekų priėmimo šalinti sutarties Nr. 12-31A matyti, kad sutartyje buvo numatyta galimybė kisti „vartų mokesčiui“, kurio apskaičiavimo tvarką ir dydį tvirtina atsakovė (T.1, b.l.56-59, sutarties 3.2 p.).
Atsakovės valdymo organo - valdybos - teisė priimti nutarimus dėl paslaugos kainų keitimo yra įtvirtinta atsakovės įstatų 17 punkte, kuriame numatyta, kad bendrovės valdyba priima sprendimus dėl teikiamų paslaugų nustatymo.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovė turi atstovą atsakovės stebėtojų taryboje, kuri, be kitų pareigų, prižiūri valdybos ir bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl bendrovės veiklos strategijos, metinių finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projekto ir bendrovės metinio pranešimo, taip pat valdybos bei bendrovės vadovo veiklos, teikia siūlymus valdybai ir bendrovės vadovui atšaukti jų sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, bendrovės įstatams ar visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, sprendžia kitus bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose stebėtojų tarybos kompetencijai priskirtus bendrovės ir jos valdymo organų veiklos priežiūros klausimus (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 32 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovės stebėtojų taryba (ar ieškovių stebėtojų tarybos nariai) būtų reiškusi pretenzijas atsakovės valdybai dėl priimtų sprendimų.
Pasisakytina ir tai, kad ieškovė, būdama atsakovės akcininke (T.1, b.l. 17-23), turi galimybę realizuoti savo neturtines teises, pvz., dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais, pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, gauti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnis). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ieškovė, būdama atsakovės akcininkė, būtų realizavusi savo neturtines teises.
Taip pat ieškovė neginčijo atsakovės nustatytų „vartų mokesčių“ dydžių ir nepateikė savo skaičiavimų, paneigiančių atsakovės nustatytus „vartų mokesčių“ dydžius.
Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 47, 245, 259, 260, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.