Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Ingrida Krušienė, išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Linos Karbauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėda, deklaruota gyvenamoji vieta Klaipėdos miesto sav., nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB „M. P.“, apdailininku, teistas:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-04-28 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį – 18 MGL (677,88 Eur) bauda;

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021-06-08 nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmę atliko 2023-01-06, teistumas neišnykęs.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. nežymiai sužalojo žmogų, t. y., jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023-03-05, apie 15.40 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, tyčia du kartus kumščiu smogė K. B. į veido sritį, tuo padarydamas jai poodinę kraujosruvą kairės akies vokuose ir veido kairėje skruostinėje srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas įtariamuoju D. G. kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad 2023-03-05 nuo ryto jis su K. B., K. B. sugyventiniu A. S. virtuvėje gėrė alų, J. S. alkoholio nevartoja. Tuo momentu kai K. B. nebuvo virtuvėje, tarp josios dukros E. S. ir jo vyko pokalbis, kurio metu abu nusprendė, kad nori kebabų. Jis E. S. davė savo banko kortelę ir ji nuėjo nupirkti kebabų. Tik E. S. parėjus su kebabais, į virtuvę atėjo K. B. ir ėmė šaukti ant jo, kodėl jis siuntinėja jos vaiką. Jis jai aiškino aplinkybes, bet K. B. nenurimo, šaukė ant jo, ėmė pulti jį abiem rankomis, kibo abiem rankomis jam už rūbų ties krūtine, o jis jos rankas savo abiem rankomis numušinėjo nuo savęs, neleido jai sugriebti. Jis sąmoningai nesudavė jai nė vieno smūgio, nebent atmušinėdamas jos rankas nuo savęs sudavė į veidą jai netyčia, bet to pats nepajuto. Juos išskyrė J. S., jis pasiėmė kebabą ir iš virtuvės išėjo (b. l. 120-123).

Motyvuojamoji dalis

Nors D. G. kaltės nepripažino, tai, kad jis padarė šią veiką, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, o būtent:

Nukentėjusioji K. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvena ji su sugyventiniu A. S. ir dukra E. S., sugyventinio sesuo J. S. ir jos sugyventinis D. G.. 2023-03-05, apie 15:30 val., ji išgirdo kaip D. G. jos dukrai E. S. pasakė: „nueik nupirk kebabų“, todėl ji nuėjusi į virtuvę D. G. pasakė neišnaudoti jos vaiko. D. G. dėl tokio jos pasakymo supyko, jie abu ėmė konfliktuoti žodžiais ir konflikto metu jis kumščiu vieną kartą trenkė jai į kairės akies sritį ir vieną kartą į kairio skruosto sritį. Dėl suduotų smūgių ji juto fizinį skausmą, ėmė verkti, o nusiraminusi išsikvietė policiją.

Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad užfiksuota, jog po K. B. kaire akimi yra patinimas.

Iš Specialisto išvados Nr. G 259/2023(03) matyti, kad K. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir veido kairėje skruostinėje srityje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. K. B. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu.

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-03-05 nuo pat ryto sugyventinis D. G., jos brolis A. S. ir jo sugyventinė K. B. virtuvėje girtavo. K. B. nesant virtuvėje, K. B. ir jos brolio A. S. dukra E. S., pasakė, kad eina nusipirkti kebabą. D. G. paprašė nupirkti ir jam, davė savo banko kortelę ir ji išėjo. Dukterėčiai tik išėjus, į virtuvę atėjo K. B., kuri ėmė šaukti ant D. G., kodėl jis siuntinėja jos dukrą, jie ėmė bartis. D. G. sakė, kad draugiškai susitarė, nes ji pati norėjo kebabo, tačiau K. B. laikėsi savo ir jie konfliktavo tarpusavyje be jokios priežasties. Grįžus dukterėčiai, K. B. ėmė jai reikšti priekaištus, neva, kodėl ji eina ten kur jos kas nors prašo. Dukterėčia pasikvietė tėvą A. S. eiti pasivaikščioti, suprato, kad dukterėčia nenori klausytis konflikto. Jiems išėjus, ji ėjo į virtuvę, kur toliau D. G. konfliktavo su K. B.. Kai įėjo į virtuvę, jie abu stovėjo vienas priešais kitą, abu vienas ant kito šaukė keiksmažodžiais. K. B. puolė abiem rankomis D. G. už veido, šis jos rankas abiem rankomis atmušinėjo nuo savęs. Jis K. B. sąmoningai nesudavė nė vieno smūgio, ar atmušinėdamas jos rankas sudavė smūgį jai netyčia, nematė.

Iš Apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų įvykio vietoje daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog K. B. atvykusiems pareigūnams nurodo, kad ją sumušė D. G., į pareigūnės klausimą kodėl jis taip padarė, atsako jog „buvo nepatenkintas, kad tiesą pasakiau“, į pareigūnės klausimą, kiek kartų jai sudavė, atsako, kad du kartus kumščiu. Pareigūnai užfiksuoja sužalojimą K. B. kairiame skruoste, apžiūros metu pareigūnas patvirtina, kad nukentėjusiosios kairysis skruostas yra sutinęs. D. G. įvykio vietoje pareigūno paklaustas kas atsitiko atsako, kad „nieko neatsitiko, nu kaip šeimyninis, ant vaiko puola“. Pareigūno paklaustas ar buvo muštynės, atsako, kad nebuvo, tuo momentu įsiterpusi J. S. nurodo, kad buvo tik apsistumdymas ir tuomet D. G. pritardamas jai atkartojo, kad buvo tik apsistumdymas.

Iš tarnybinio pranešime nustatyta, kad 2023-03-05, 16.08 val. gautas pranešimas, jog pranešėja konfliktavo su savo vyro sesers sugyventiniu, kuris prieš dešimt minučių jai trenkė į akį. Atvykus į butą, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, virtuvėje sėdėjo K. B., kuri paaiškino, kad ją sumušė tame pačiame bute gyvenantis, sugyventinio sesers J. S. sugyventinis D. G., kad du kartus sudavė jai į galvos sritį. D. G. nustatytas 1,92 promilių girtumas. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad patinęs K. B. kairysis skruostas. Įvykio vietoje buvęs D. G. nurodė, kad konflikto metu su K. B. susistumdė, bet jai netrenkė.

Iš akistatos protokolo nustatyta, kad akistatos metu tarp K. B. ir D. G., nukentėjusioji K. B. parodė, kad D. G. paprašė jos dukros nueiti nupirkti kebabų, ji girdėjo jo prašymą, tuo metu ji buvo kitame kambaryje, dukra sutiko ir nuėjo, dėl to ji su D. G. nekonfliktavo. Dukrai sugrįžus ir neparnešus prekių kvito, D. G. ėmė dukrai priekaištauti pakeltu balso tunu, todėl įsiterpė ji, dėl to tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jie vienas ant kito šaukė, keikėsi ir D. G., jai stojantis nuo kėdės, du kartus tyčia smogė kumščiu į kairį skruostą, pirmas smūgis buvo labai stiprus, ji patyrė fizinį skausmą, ėmė verkti. Tuo metu į virtuvę įėjo D. G. sugyventinė J. S., o ji iš virtuvės išėjo, konfliktas vyko tik virtuvėje. Kai D. G. jai smogė, virtuvėje kitų asmenų nebuvo. Įtariamasis D. G. nurodė, kad sąmoningai K. B. nesudavė nė vieno smūgio, konflikto metu ji puolė jį rankomis, sugriebė abiem rankomis už megztinio ties krūtine, todėl jis ją stipriai stūmė nuo savęs, dėl ko ji griuvo ant virtuvinio minkštasuolio, mano, kad galva tuo pat metu atsitrenkė į šaldytuvą. Po to, ji atsistojo ir vėl jį puolė rankomis, jis atmušinėjo rankomis jos rankas, kad ji nesugriebtų jam už veido ir nesulaužytų regėjimo akinių. Tuo momentu į virtuvę įėjo J. S., kuri įsiterpė tarp jų, taip išskirdama juos.

Nors kaltinamasis D. G. kaltės nepripažino, tačiau patvirtino, jog galėjo nukentėjusiajai suduoti vykusio konflikto metu, bet aiškino, kad taip pasielgė nesąmoningai, o netyčia, gindamasis nuo nukentėjusiosios, kuri jį puolė.

Teismas įvertinęs rašytinius įrodymus ir konflikto eigą daro išvadą, kad būtinosios ginties situacijos nagrinėjamo įvykio metu nebuvo.

BK 28 straipsnio 1 dalis nurodo, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai pagrindo įžvelgti pavojingą kėsinimąsi apskritai nebuvo, tačiau asmuo dėl nepagrįsto įtarumo padarė žalos kitam asmeniui, nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-313/2012, 2K-467/2013, 2K-492/2014, 2K-71-895/2018 ir kt.). Būtinoji gintis yra ne nuo pavojingo asmens, ne nuo tam tikrų asmeninių jo savybių, ankstesnio jo elgesio ir pan., o būtent nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi (kasacinė nutartis Nr. 2K-9-719/2018). Vien tai, kad asmuo tam tikroje socialinėje situacijoje mano, kad jo teisėms kyla pavojus, savaime nereiškia, kad tas pavojus realiai egzistuoja (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-275-689/2019). Taigi, būtinosios ginties situacija konstatuojama tada, kai nustatoma, jog asmens, vartojusio fizinį smurtą, atžvilgiu buvo kilęs realus, pavojingas ir akivaizdus kėsinimasis.

Nors šiuo atveju tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu abu vartojo keiksmažodžius, tačiau kaltinamasis pats nurodė, jog nukentėjusioji puolė jį tik bandydama jį sugriebti už rūbų ties krūtine, tačiau jokia reali grėsmė jo sveikatai nebuvo kilusi. Iš būtinosios ginties instituto sampratos išplaukia, kad būtinosios ginties atveju besiginančio asmens subjektyvus situacijos pavojingumo suvokimas negali būti vertinamas kaip neginčijama aplinkybė. Nukentėjusioji K. B. nuosekliai tvirtino, kad tarp jos ir D. G. kilusio žodinio konflikto metu kaltinamasis jai tyčia trenkė į veidą. Nors liudytoja J. S. tvirtino, jog tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo kilęs konfliktas, kurio metu K. B. puolė abiem rankomis D. G. už veido, o šis jos rankas abiem rankomis atmušinėjo nuo savęs, tačiau momento, kada kaltinamasis sudavė smūgį, nematė, todėl tai nepatvirtina, kad kaltinamasis gynėsi ar sudavė netyčia. Be to, akistatos metu D. G. parodė, kad pastūmė K. B., dėl ko ji griuvo ant virtuvinio minkštasuolio, ir mano, kad galva tuo pat metu atsitrenkė į šaldytuvą, taigi vien tai patvirtina, kad buvo vartotas smurtas. Apžiūros protokole užfiksuota, kad po K. B. kaire akimi yra patinimas, o Specialisto išvada Nr. G 259/2023(03) K. B. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokuose ir veido kairėje skruostinėje srityje, kurie kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir jai nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Tuo tarpu kaltinamajam jokių sužalojimų, kurie patvirtintų, jog buvo puolamas K. B., nenustatyta.

Aptartos aplinkybės nepatvirtina, kad nukentėjusiosios elgesys iš tiesų buvo pavojingas, baugino kaltinamąjį. Vadinasi nukentėjusiosios elgesys, po kurio kaltinamasis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus nukentėjusiosios atžvilgiu, nebuvo pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis į įstatymo saugomas vertybes, dėl kurio būtų galima būtinoji gintis, todėl nėra nei būtinosios ginties, nei jos ribų peržengimo.

Medicinos specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusioji buvo nežymiai sužalota kaltinime nurodytu metu, o sužalojimų pobūdis ir lokalizacija atitinka kaltinime nurodytas smurto panaudojimo aplinkybes.

Aptarti ištirti įrodymai teismui duoda pagrindą pripažinti, kad D. G. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia du kartus kumščiu smogė K. B. į veido sritį, tuo padarydamas sužalojimus, sukėlusius nežymų sveikatos sutrikdymą. Akivaizdu, kad suduodamas K. B. kumščiu į veidą, kaltinamasis aiškiai suvokė, kad tokiu būdu ją sužalos, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio kas ir turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. G. padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą, anksčiau teistas taip pat už smurtinius nusikaltimus, šį nusikaltimą padarė netrukus po to, kai atliko anksčiau paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Taigi jo elgesys nebuvo atsitiktinis ir jis yra linkės į smurtinį elgesį. Tačiau galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi, dirba, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė, dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prieštaravimų negauta. Šių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad bausmės tikslai kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus sankcijose numatytą ir prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo pobūdį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai ir draudimas, kurie teigiamai veiks jo elgesį bei skatins nenusikalsti, t. y. kaltinamasis įpareigotinas per visą bausmės laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Su tokios bausmės paskyrimu kaltinamasis sutiko.

D. G. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, todėl jos klausimas nesprendžiamas.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: skaitmenintas vaizdo įrašas paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę 7 (septynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant bausmės laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, taip pat uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus skaitmenintą vaizdo įrašą palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.