Vilniaus apygardos teismo nutartis

2023-08-31 · Civilinė byla Nr. e2S-1908-863/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-08-31
Bylos Nr.
e2S-1908-863/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-21582-2022-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
A. P., M. P.
Atsakovas
UAB „Sondvitus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1908-863/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21582-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovų A. P. ir M. P. ieškinį atsakovei UAB „Sondvitus“ dėl avanso grąžinimo ir netesybų pagal rangos sutartį priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. P. ir M. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Sondvitus 11 642,31 Eur nepanaudotą avansą, 10 169,93 Eur sumą už ieškovų apmokėtus, tačiau atsakovės neatliktus darbus, 1 614,31 Eur sumą už papildomai sąmatoje nurodytus, tačiau atsakovės neatliktus darbus, 1 578,55 Eur sumą už ieškovų apmokėtus, tačiau atsakovės neatliktus arba netinkamai atliktus darbus pagal defektinį aktą; 3 458,91 Eur sumą už ieškovų įsigytas ir apmokėtas statybines medžiagas, neteisėtai pasisavintas atsakovės; 6 370 Eur dydžio sutartines netesybas (bendra suma – 34 834,01 Eur, iš kurios atskaičiavus ieškovų atsakovei mokėtiną 4 435,81 Eur sumą, prašoma iš atsakovės priteisti 30 398,20 Eur sumą), procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 31 d. sprendimu už akių ieškovų ieškinį patenkino visiškai ir priteisė solidariai ieškovams iš atsakovės 24 028,20 Eur skolą (nuostolius), 6 370 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. spalio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 710 Eur bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė valstybei iš atsakovės 17,76 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. 2023 m. vasario 1 d. teismas priėmė byloje papildomą sprendimą, kuriuo priteisė ieškovams lygiomis dalimis iš atsakovės 1 740,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

3. 2023 m. balandžio 28 d. atsakovė pateikė teismui pareiškimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo, prašydama atnaujinti terminą pareiškimui paduoti, minėtą sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atšaukti išieškotojams išduotą vykdomąjį raštą. Nurodė, kad apie priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą sužinojo tik po jo priėmimo, kai atsakovės vadovas elektroniniu paštu gavo iš antstolės 2023 m. vasario 23 d. pranešimą apie raginimą įvykdyti sprendimą ir su tuo susijusius patvarkymus. Pažymėjo, kad kreipėsi į Lietuvos paštą su užklausa pasiteirauti, kodėl teismo siunčiama korespondencija jos nepasiekė, tačiau konkretaus paaiškinimo negavo. Atsakovės teigimu, jos buveinės adresas yra registruotas naujos statybos statinyje, kuris nėra galutinai užbaigtas, ir ne visi šio pastato patalpų naudotojai yra galutinai įsikėlę į naujas patalpas, kas galėjo apsunkinti korespondencijos įteikimą atsakovei. Atkreipė dėmesį, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje buvo nurodytas atsakovės elektroninio pašto adresas, tačiau procesiniai dokumentai juo nebuvo siunčiami. Taip pat nurodytas telefono numeris. Mano, kad neišnaudojus alternatyvaus procesinių dokumentų įteikimo būdo atsakovei, vien ši aplinkybė gali būti pripažįstama svarbia priežastimi, dėl ko atsakovė nepateikė savalaikiai atsiliepimo į ieškinį ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovė taip pat nurodė, kad nesutinka su sprendime už akių atliktu formaliu ieškovų pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų vertinimu bei padarytomis išvadomis dėl ieškovų reikalavimų pagrįstumo, kadangi pastarieji nepateikė visų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų rašytinių įrodymų.

Atsiliepimas

4. Ieškovai pateikė atsiliepimą, prašydami netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad atsakovė savo pareiškime nenurodė jokių priežasčių, kodėl praleido visus teisės aktų nustatytus terminus procesiniams dokumentams pateikti, tik pateikė deklaratyvius pareiškimus, kad nežinojo apie procesą, nepiktnaudžiavo teise bei kad nebuvo išnaudotos kitos galimybės su ja susiekti. Mano, kad nagrinėjamu atveju teismas tinkamai išnaudojo jam prieinamas protingas informavimo priemones, siuntė procesinius dokumentus atsakovės buveinės adresu; nepavykus jų įteikti, pakartotinai dokumentai buvo siųsti atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, nurodydama jog jos buveinė yra registruota naujos statybos statinyje, pateikė neteisingą informaciją, kadangi vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra pabaigtas 2014 m. Ieškovai taip pat nurodė, kad tuo laikotarpiu, kai atsakovei buvo siunčiami procesiniai dokumentai, pastaroji naudojosi Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu (EPP), nes Vilniaus miesto apylinkės teismui atsakovė kaip pareiškėja kartu su kitu juridiniu asmeniu 2022 m. gruodžio 9 d. pateikė prašymą, civilinės bylos Nr. e2SP-29380-1154/2022, todėl akivaizdu kad atsakovė naudodamasi EPP 2022 m. gruodžio mėnesį, negalėjo nepamatyti, jog yra inicijuota ši civilinė byla.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 7 d. nutartimi patenkino atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 23 d. išieškotojams A. P. ir M. P. išduotą vykdomąjį raštą iki bus išnagrinėtas atsakovės pareiškimas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 20 d. nutartimi netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, paliko jį galioti bei priteisė lygiomis dalimis ieškovams iš atsakovės 1 800,48 Eur bylinėjimosi išlaidas; be to, nutarė, įsiteisėjus nutarčiai, panaikinti 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.

6.1. Teismas pažymėjo, kad procesiniai dokumentai 2022 m. lapkričio 3 d. atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti. Pakartotinai procesiniai dokumentai 2022 m. siųsti atsakovės vadovo E. J. gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo į teismą neįteikti. Atsakovei ieškinio ir teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Teismas kritiškai vertino atsakovės poziciją dėl nežinojimo apie vykstantį procesą. Atkreipė dėmesį, kad pati atsakovė sutinka, jog teismas procesinius dokumentus siuntė teisingais tiek įmonės, tiek jos vadovo adresais, o ir savo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo savo buveinės vietos adresą nurodė (duomenys neskelbtini), t. y. būtent tą, kuriuo teismas du kartus siuntė procesinius dokumentus, o trečią kartą – atsakovės vadovui. Teismas vertino, jog negali ignoruoti ir atsakovės elgesio, kuriuo siekiama klaidinti teismą, būtent – atsakovė teigė, jog jos buveinės adresas yra registruotas naujos statybos statinyje, kuris nėra galutinai užbaigtas ir tai galėjo apsunkinti korespondencijos įteikimą atsakovei. Teismas sutiko su ieškovų pozicija, kad daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra užbaigtas 2014 m., ką patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, todėl atsakovės teiginys, jog jos buveinės adresas yra registruotas naujos statybos statinyje, atmestinas kaip prieštaraujantis bylos faktiniams duomenims. Teismo vertinimu, atsakovės pasirinktas modus operandi neatitinka sąžiningo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio standarto.

6.2. Dėl atsakovės nurodytų aplinkybių apie rangos sutartyje pateiktą atsakovės elektroninio pašto adresą, kuriuo buvo nuolat komunikuojama, teismas pažymėjo, kad nesant šalies prašymo įteikti procesinius dokumentus elektroniniu paštu, teismas savo iniciatyva tokio įteikimo būdo netaiko tikslu nepažeisti asmens duomenų, kurių apsaugą garantuoja Europos konvencijos 8 straipsnis. Teismas taip pat akcentavo, kad šiame bylos kontekste teismas negali ignoruoti fakto, jog atsakovė yra verslininkė ir jai taikomi aukštesni bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus asmuo) elgesio standartai, kas suponuoja, jog atsakovei kilo pareiga ne tik bendradarbiauti su ieškovais, bet ir atsiimti procesinius dokumentus, juolab, kad savo pareiškime atsakovė nurodė, jog vyko nesutarimai tarp šalių; taigi, atsakovės pasirinkta pasyvi pozicija priskirtina tik jos pačios elgesiui. Teismo vertinimu, procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o jų neatsiėmimą lėmė pačios atsakovės ir jos vadovo neveikimas, t. y. atsakovė neįgyvendino tinkamai savo procesinių teisų, buvo visiškai pasyvi, jai kilo teisinės pasekmės, kurias įtvirtina pats įstatymo leidėjas sprendimo už akių institutu, kurio tikslas užkirsti kelią proceso vilkinimui ir piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis.

6.3. Vertindamas argumentus bei įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, teismas nurodė, kad iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų nustatyta, jog atsakovė (rangovė) ir ieškovai (užsakovai) 2021 m. kovo 22 d. sudarė Rangos sutartį Nr. 20210322 (toliau – rangos sutartis) dėl vienbučio gyvenamojo namo, pastatymo ieškovams priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovai reikalavimą priteisti skolą grindė leistinais rašytiniais įrodymais; pagal šalių pasirašytą rangos sutartį atsakovė ją turėjo įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau šios prievolės neįvykdė; nustatyta, kad ieškovai sumokėjo atsakovei 20 000 Eur avansą, kurio likusios nepanaudotos dalies (11 642,31 Eur) ieškovams nutraukus rangos sutartį atsakovė negrąžino; taip pat nustatyta, kad atsakovė dalies statybos darbų, už kuriuos ieškovų buvo sumokėta (12 385,89 Eur), neatliko, o dalį atliko nekokybiškai ir neištaisė statybos darbų trūkumų ieškovai vienašališkai dėl atsakovės padarytų esminių rangos sutarties pažeidimų, nutraukė rangos sutartį nuo 2022 m. birželio 11 d.

6.4. Teismas pabrėžė, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių, kadangi sutiktina su ieškovų pozicija, kad atsakovės su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai iš esmės parodo kaip šalys komunikavo, derino darbus, tačiau nėra susiję su esminiais techninio projekto sprendinių keitimais ar kitais sudarytos rangos sutarties sąlygų keitimais. Atsakovės samprotavimai, deklaratyvūs teiginiai apie tai, kad ieškovai nenurodė visų sudarytos rangos sutarties faktinių aplinkybių, nesudaro pagrindo teismui pripažinti, kad sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas sprendė, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui, todėl atsakovės pareiškimo dėl sprendimų už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas taip pat nutarė, įsiteisėjus šiai nutarčiai, panaikinti 2023 m. birželio 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, ieškovams iš atsakovės buvo priteistos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė UAB „Sondvitus“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui iš naujo. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia žemiau nurodytais argumentais.

7.1. Mano, jog teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad nėra nei vienos iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimui.

7.2. Nesutinka su teismo pateiktu teisinio pagrindo vertinimu, jog teisinį pagrindą sprendimo už akių priėmimui sudarė vien tik formalus teismo atliktas procesinių dokumentų įteikimo išsiuntimo atsakovei būdas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, prieš tai neišnaudojus bylos dokumentuose akivaizdžiai matomų kitų alternatyvių procesinių dokumentų įteikimo būdų. Remdamasi kasacinio teismo, tarptautinio teismo (EŽTT) praktika, mano, kad priimdamas sprendimą už akių nagrinėjamos bylos atveju, teismas pažeidė rūpestingumo pareigą, kad atsakovė, kaip nagrinėjamos bylos šalis, iki sprendimo už akių priėmimo, būtų buvusi tinkamai informuota apie pradėtą teisminį procesą. Pažymi, kad pašto įstaigai grąžinus atsakovei siųstus, tačiau neįteiktus procesinius dokumentus, kitą procesinių dokumentų atsakovei įteikimo vietą arba įteikimo būdą teismui galėjo nurodyti ne tik patys bylą inicijavę ieškovai, kuriems neabejotinai buvo žinomas atsakovės elektroninio pašto adresas, tačiau alternatyvų procesinių dokumentų įteikimo būdą elektroninėmis ryšių priemonėmis turėjo galimybę panaudoti ir pats teismas, kadangi atsakovės elektroninio pašto adresas buvo nurodytas prie ieškinio pridėtuose dokumentuose. Bylos dokumentuose buvo nurodytas ir atsakovės vadovo telefono numeris. Atsakovei įteikdamas procesinius dokumentus CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytu teisine fikcija grindžiamu būdu, prieš tai neišnaudodamas kito pagal byloje esančius duomenis akivaizdžiai galimo alternatyvaus būdo informuoti atsakovę elektroninėmis ryšio priemonėmis apie pradėtą bylos procesą, teismas pažeidė atsakovės teises būti realiai informuotai apie vykstantį teismo procesą ir būti išklausytai teisme. Taip pat mano, kad vien aplinkybė, jog atsakovė nevykdė juridiniam asmeniui taikomos pareigos pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją, kas teismo nuomone, reiškė, jog atsakovė neįgyvendino tinkamai savo procesinių teisų, buvo visiškai pasyvi, nesudarė savarankiško teisinio pagrindo atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinimui.

7.3. Taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis teismo išvadomis, jog atsakovės prieštaravimuose dėl priimto sprendimo už akių nurodytos aplinkybės ir kartu su pareiškimu atsakovės pridėti rašytiniai įrodymai negalėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atkreipia dėmesį, kad savo prieštaravimuose nurodė ne tik kad nesutinka su sprendime už akių atliktu formaliuoju ieškovų pateiktų į bylą rašytinių įrodymų reikšmės vertinimu ir to pasėkoje padarytomis teismo išvadomis dėl ieškovų reikalavimų atsakovei pagrįstumo, tačiau pateikė naujus rašytinius įrodymus (prieštaravimų priedai Nr. 12-45), kuriais grindė prieštaravimuose nurodytų aplinkybių pagrįstumą ir akivaizdų nesutikimą su ieškinio reikalavimais. Pažymi, kad prieštaravimuose nurodė apie ketinimą teikti prašymą dėl liudytojų apklausos, o esant poreikiui, ir statybos darbų ekspertizės atlikimo. Tačiau dėl prieštaravimuose nurodytų aplinkybių skundžiamoje nutartyje apskritai nepasisakyta. Taip pat akcentuoja, kad teismas visiškai nevertino atsakovės prieštaravimuose nurodytos aplinkybės ir dėl to nepasisakė skundžiamoje nutartyje, jog ne visi ieškovų ieškinyje nurodyti reikalavimai atsakovei yra susiję su rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymu. Pažymi, kad prieštaravimuose nurodė, jog ieškovai yra pareiškę akivaizdžiai nepagrįstą reikalavimą atsakovei dėl 3 458,91 Eur priteisimo už ieškovų įsigytas ir apmokėtas statybines medžiagas, tvirtindami, kad šias medžiagas neteisėtai pasisavino atsakovė, taip atsakovę faktiškai kaltinant nusikalstamos veikos padarymu, ko nepatvirtina jokie ieškovų pateikti rašytiniai įrodymai, kurie atsakovės prieštaravimuose yra nurodyti, jų tarpe ir ieškovų iniciatyva pateikti duomenys iš ikiteisminio tyrimo bylos. Mano, jog teismas atsakovės pareiškimo neišnagrinėjo visa apimtimi, o tik formaliais ir kasacinio teismo išaiškinimams prieštaraujančiais argumentais jo netenkino.

Atsiliepimas

8. Ieškovai A. P. ir M. P. pateikė atsiliepimą, kuriame su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

8.1. Kritiškai vertindami atsakovės poziciją dėl procesinių dokumentų įteikimo, akcentuoja, kad jie buvo ne „neįteikti“, o atsakovė jų savo valia neatsiėmė. Be kita ko atkreipia dėmesį, kad atsakovė ir jos vadovas buvo nedviprasmiškai raštu iš anksto įspėti ir aiškiai žinojo, kad ieškovai savo teisių gynimo tikslais kreipsis į teismą. Be to, atsakovė su kitu juridiniu asmeniu per EPP buvo pateikusi procesinį dokumentą kitoje byloje, tokiu būdu naudodamasi EPP 2022 m. gruodžio mėnesį, negalėjo nematyti, kad yra inicijuota ši civilinė byla.

8.2. Taip pat nesutinka ir su atsakovės pozicija dėl jos pateiktų įrodymų, anot atsakovės turinčių įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Pažymi, kad atsakovė pateikė eilę priedų-įrodymų, iš kurių turinio yra aišku, kad jie akivaizdžiai nesusiję su atsakovės teiginiais, neįrodo, kad šie įrodymai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

8.3. Mano, kad atsakovė tik pati yra atsakinga už savo pasirinktą elgesio būdą ir atitinkamai jai kilusias pasekmes, todėl ieškovų atžvilgiu būtų neteisinga ir neproporcinga atnaujinti bylos nagrinėjimą, taip paneigiant sprendimo už akių instituto prasmę ir veiksmingumą.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.

10. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2023 m. birželio 20 d. nutarties, kuria buvo netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

11. CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1163-781/2021). Taigi, pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra vienintelis būdas pasyviai šaliai pašalinti neatvykimo į teismo posėdį ar parengiamojo procesinio dokumento nepateikimo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 straipsnio 5 dalis).

12. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad nėra nei vienos iš minėtų CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų sprendimo už akių panaikinimui. Apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir atskirajame skunde nurodo, kad šioje byloje jos atžvilgiu negalėjo būti priimtas sprendimas už akių dėl netinkamo jos informavimo apie pradėtą procesą, taip pat tvirtina, kad jos nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai turi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Įvertinus bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas iš dalies su jais sutinka.

13. Kaip jau minėta aukščiau, viena iš sąlygų sprendimo už akių priėmimui yra atsakovo atsiliepimo į ieškinį per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikimas (CPK 142 straipsnio 4 dalis). Taigi, tokiu atveju svarbu nustatyti, ar teismo išsiųsti procesiniai dokumentai tinkamai įteikti atsakovui.

14. Procesinių dokumentų įteikimo vieta reglamentuota CPK 122 straipsnyje, o tvarka – CPK 123 straipsnyje. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

15. Aptariamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad ieškovų ieškinys pirmosios instancijos teisme buvo priimtas 2022 m. spalio 31 d. ir atsakovei nustatytas 30 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai 2022 m. lapkričio 3 d. atsakovei buvo siunčiami ieškinyje nurodytu jos buveinės adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti, po ko, 2022 m. lapkričio 23 d. procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovės vadovo E. J. gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau taip pat grįžo neįteikti. 2022 m. gruodžio 20 d. procesiniai dokumentai vėl buvo išsiųsti įmonės buveinės adresu, tačiau vėl grįžo neįteikti, po ko teismas laikė, kad procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo, teismas priėmė sprendimą už akių. Atsakovė akcentuoja, kad apie teismo procesą nebuvo tinkamai informuota, o apie priimtą sprendimą sužinojo jau po jo priėmimo, gavusi vykdymo dokumentus iš antstolio. Atsakovės vertinimu, teismas neišnaudojo byloje kitų galimų alternatyvių būdų informuoti atsakovę apie teismo procesą, be kita ko, pateikiant dokumentus bylos medžiagoje esančiu atsakovės elektroniniu paštu.

16. Pagal nagrinėjamu klausimu formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija aukščiau minėtoje 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, akcentavo, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Be to, minėtoje kasacinio teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad teismas, prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, turi imtis priemonių, kad įteiktų procesinius dokumentus juridiniam asmeniui kitais teismui žinomais adresais, t. y., nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pavyzdžiui, siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis).

18. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesiniai dokumentai atsakovei visgi buvo teikiami formaliai, du kartus juos išsiunčiant atsakovės buveinės adresu ir vieną kartą atsakovės vadovo gyvenamosios vietos adresu. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad aptariamame kontekste nėra paneigiama atsakovės pareiga pasirūpinti teisingų duomenų apie savo buveinę atkleidimu, tinkamai įgyvendinti savo kaip atsakingo juridinio asmens ar teisminio proceso šalies pareigas, be kita ko užtikrinant jai siunčiamos korespondencijos gavimą (atsiėmimą), tačiau įvertinus paminėtą teismų praktiką, šiuo atveju laikytina, kad teismas visgi neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekiant faktiškai (ne formaliai) įteikti procesinius dokumentus atsakovei. Juolab, kad kaip matyti iš bylos duomenų, jau pirmą kartą nepavykus įteikti procesinių dokumentų atsakovei, teismas pats patikrino atsakovės duomenis Juridinių asmenų registre, į bylą įkeliant 2022 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija, kuriame yra nurodyta ir kita atsakovės kontaktinė informacija (telefono numeris (duomenys neskelbtini), elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Be to, dar vienas atsakovės telefono numeris (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra nurodyti prie ieškinio pateiktoje šalių rangos sutartyje, į ką atkreipė dėmesį ir apeliantė. Tačiau byloje nėra duomenų, kad teismas būtų mėginęs susisiekti su atsakove minėtais kitais byloje esančiais kontaktiniais duomenimis, siekiant, kad atsakovė būtų veiksmingai informuota apie pradėtą teismo procesą ir teismo priimtus procesinius dokumentus. Dėl ieškovų akcentuotos aplinkybės apie atsakovės galimybes gauti procesinius dokumentus per EPP, pažymėtina, kad šiuo atveju byloje taip pat nėra duomenų, kad teismas tokiu būdu atsakovei procesinius dokumentus būtų siuntęs. Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, nustačius, kad prieš taikydamas CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą dokumentų įteikimo būdą, teismas visgi neišnaudojo visų byloje esančių procesinių dokumentų įteikimo galimybių, nesiėmė visų prieinamų priemonių, kad bylos šalis būtų tinkamai informuota apie procesą, apeliacinės teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

19. Be to, apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ir pirmosios instancijos teismo poziciją dėl aplinkybių, įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, nebuvimo. Kaip minėta, pagal CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktą sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas konstatavus, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Kartu pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).

20. Ieškovai ieškinyje be kita ko nurodė, kad patyrė žalą dėl to, jog atsakovė neįvykdė rangos sutarties joje nustatyta tvarka, nustatytu terminu, negrąžino ieškovams sumokėto ir nepanaudoto avanso, piniginių sumų, sumokėtų už neatliktus darbus; taip pat ieškovai patyrė nuostolius dėl defektiniame akte/defektiniame akte 2 nurodytų darbų taisymo/užbaigimo; ieškovai neva neteko statybinių medžiagų, kurias atsakovė neteisėtai pasisavino. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovai reikalavimą priteisti skolą grindė leistinais rašytiniais įrodymais; šalių pasirašytą rangos sutartį atsakovė turėjo įvykdyti iki 2021 m. lapkričio 30 d., tačiau šios prievolės neįvykdė; nustatyta, kad ieškovai sumokėjo atsakovei 20 000 Eur avansą, kurio likusios nepanaudotos dalies (11 642,31 Eur) ieškovams nutraukus rangos sutartį atsakovė negrąžino; taip pat nustatyta, kad atsakovė dalies statybos darbų, už kuriuos ieškovų buvo sumokėta (12 385,89 Eur), neatliko, o dalį atliko nekokybiškai ir neištaisė statybos darbų trūkumų, ieškovai vienašališkai dėl atsakovės padarytų esminių rangos sutarties pažeidimų, nutraukė rangos sutartį nuo 2022 m. birželio 11 d. Pirmosios instancijos teismas taip pat vertino, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė duomenų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą teismui vertinti faktinę ir teisinę situacijas kitaip, nei priimant sprendimą už akių.

21. Atsakovė tiek pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde, nesutikdama su teismo atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu, apskritai ieškovų reikalavimus laiko nepagrįstais, akcentuodama ieškovų užsakymu atliktus papildomus darbus, be kita ko susijusius su ieškovų be rangovo suderinimo atliekamu rūsio įsirengimu, ieškovų iniciatyva keičiamus techninio projekto sprendinius, kas, anot atsakovės, turėjo įtakos ir darbų terminams, ir kt., kartu su pareiškimu pateikdama teismui ir įrodymus, atsakovės vertinimu, įrodančius aplinkybes dėl papildomų darbų atlikimo, projektinių pakeitimų, tame tarpe ir šalių susirašinėjimą tais klausimais. Šiuo aspektu kritiškai vertintina teismo pozicija, kad šie įrodymai iš esmės atskleidžia tik šalių komunikaciją. Priešingai, byloje šalių pateiktų argumentų ir įrodymų visuma patvirtina, kad ginčas tarp šalių yra ir dėl darbų apimties, kainos, kokybės, dėl ko atsakovė netgi nurodė apie savo ketinimą prašyti byloje apklausti liudytojus (statomo gyvenamojo namo statybos vadovą, ir kt.) ar netgi skirti statybos darbų ekspertizę. Tačiau atsakovės nurodytų argumentų jos pateiktų įrodymų visumoje teismas, vertindamas pareiškimą, nenagrinėjo ir neaptarė. Kaip, pavyzdžiui, nepasisakė ir dėl atsakovės ginčijamos 3 458,91 Eur sumos priteisimo už ieškovų įsigytas ir apmokėtas statybines medžiagas, kurias, anot ieškovų, neteisėtai pasisavino atsakovė. Šiame kontekste pažymėtina, kad ginčijamame sprendime už akių teismas tenkindamas ieškovų ieškinį visiškai, dėl ieškinio dalies minėtoje 3 458,91 Eur apimtyje, atskirai nepasisakė ir nenurodė, kokius įrodymus formaliai įvertindamas padarė išvadą dėl minėto reikalavimo pagrįstumo. Įvertinus šias aplinkybes, manytina, kad aukščiau paminėti atsakovės nurodyti argumentai ir įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui ir šias aplinkybes būtina išsamiai ištirti, tokiu būdu įgyvendinant ir pagrindinį civilinio proceso tikslą – teisingą bylos išnagrinėjimą.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi aptariamu atveju egzistuoja abi CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės sprendimo už akių panaikinimui. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina; klausimas spręstinas iš esmės – pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių panaikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

23. Atnaujinus bylos nagrinėjimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

24. Kitos atskirajame skunde ir atsiliepime į jį akcentuotos aplinkybės neturi esminės reikšmės priimtam procesiniam sprendimui, todėl plačiau dėl to nepasisakoma. Apeliacinės instancijos teismas be kita ko pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sondvitus“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 31 d. sprendimą už akių, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Kristina Lysionok