Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. T. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jam bausmes:

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą, pardavimą Ž. G. – dvejus metus laisvės atėmimo,

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – laikymą ir gabenimą automobilyje ir tuo pačiu metu laikymą savo gyvenamojoje vietoje, adresas (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti, – dvejus metus laisvės atėmimo,

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 20 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, taikant BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu paskirtas bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį subendrino dalinio sudėjimo būdu, po to bausmę, paskirtą pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, subendrino apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą bausmę – dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo.

Taikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. T. paskyrė vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. liepos 22 d. 11.40 val. iki 2020 m. liepos 23 d. 16.50 val. – dvi paros.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliko iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nurodė, kad bausmės pradžia skaičiuojama nuo faktinio sulaikymo dienos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2020 m. liepos 24 d. nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises į D. T. priklausančius 3 238,84 Eur paliko, paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į D. T. priklausančius 3 238,84 Eur, iki nuosprendis šioje dalyje bus įvykdytas, konfiskavo iš D. T. 2 700,00 Eur (BK 72 straipsnio 2 dalis), įvykdžius laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą D. T., likusiai pinigų sumai – 538,84 Eur – panaikino.

Tuo pačiu nuosprendžiu teismas Ž. G. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam bausmę. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. T. nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), turėdamas tikslą ją parduoti, ir ją pardavė: iki 2020 m. sausio 16 d. savo gyvenamojoje vietoje, adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 4,688 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. 2020 m. sausio 16 d. 13.06 val. telefoninio pokalbio metu susitarė su Ž. G. šią narkotinę medžiagą jam parduoti. Tuoj po to tą pačią dieną, apie 14.34 val., tęsdamas pradėtą nusikaltimą, jis minėtą narkotinę medžiagą, įvyniotą į folijos lankstinuką, toliau prie savęs laikė ir atgabeno prie namo, adresas (duomenys neskelbtini), kur už 45 Eur pardavė Ž. G.

2. Be to, jis neteisėtai laikė ir gabeno narkotinę medžiagą – kanapes (antžemines dalis), turėdamas tikslą jas parduoti, taip pat neteisėtai laikė psichotropines medžiagas – mentamfetaminą, amfetaminą ir glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnius ir jų dalis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti: D. T. iki 2020 m. liepos 22 d. jam priklausančiame automobilyje ,,Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytame prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė stiklainį, kuriame buvo 100,543 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) – ir šią medžiagą tą pačią dieną nuo minėto adreso atgabeno prie prekybos centro „B.“, adresas (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti, iki kol tą pačią dieną 12.53 val. šio automobilio kratos, atliktos prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai šią medžiagą surado ir paėmė.

3. Taip pat D. T. tuo pačiu metu iki 2020 m. liepos 22 d. savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 146,836 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo sudėtos į įvairias talpyklas, turėdamas tikslą šią medžiagą parduoti, iki kol, tą pačią dieną 14.58 val. kratos metu policijos pareigūnai šią medžiagą surado ir paėmė;

4. Taip pat D. T. tuo pat metu iki 2020 m. liepos 22 d. savo gyvenamajame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 1,101 g psichotropinės medžiagos – mentamfetamino, 0,020 g psichotropinės medžiagos – amfetamino ir 7,137 g psichotropinės medžiagos – glotniagalvių (Psilocybe) genties grybų vaisiakūnių ir jų dalių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, iki kol tą pačią dieną 14.58 val. kratos metu policijos pareigūnai šias medžiagas surado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinio skundo netenkinti.

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas.

8. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2021 m. vasario 8 d. nuosprendžiu D. T. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį ir paskyrė subendrintą bausmę – dvejus metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo, o pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu ir galutinę bausmę D. T. paskyrė vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo. Nuteistasis nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių, veikos kvalifikavimo, kaltės neginčija. Apeliaciniu skundu prašoma paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl D. T. paskirtos bausmės teisingumo ir pagrįstumo.

9. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).

10. Vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

11. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta.

12. BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Pirmosios instancijos teismas D. T. skyrė 20 parų arešto. Apeliantas neginčija teismo jam parinktos bausmės rūšies ir dydžio, todėl plačiau teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

13. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistasis D. T. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmeniui gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų, t. y. jokia kita bausmės rūšis BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nenumatyta. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų laikymą, gabenimą, pardavimą Ž. G. skyrė dvejus metus laisvės atėmimo, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) – laikymą ir gabenimą automobilyje ir tuo pačiu metu laikymą savo gyvenamojoje vietoje, adresas (duomenys neskelbtini), turint tikslą parduoti, – dvejus metus laisvės atėmimo. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas skyrė vienintelę šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – ir nustatė minimalų šios bausmės terminą.

14. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad ši bausmė nebuvo netinkamai individualizuota ir buvo pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nei yra numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmę, įsigilino į faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai neskyrė švelnesnės bausmės rūšies, nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nes nėra tam sąlygų visumos.

15. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Tokiu atveju, t. y. taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra reikšmingos (išimtinės) aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2008, 2K-3/2010, 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-436-489/2016, 2K-317-489/2017, 2K-337-489/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra nustatyta ir kita taisyklė: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas galima tada, kai nėra BK 62 straipsnyje nurodytų pagrindų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-2/2015, 2K-29-489/2015, 2K-337-489/2017 ir kt.).

16. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Pagal teismų praktiką, teismas taikyti BK 62 straipsnį gali ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes – nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, kitas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, gali neskirti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės, nors būtinos sąlygos tam yra.

17. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo D. T. paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą. Nuteistasis padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (BK 11 straipsnio 5 dalis, 260 straipsnio 1 dalis). D. T. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, davė parodymus, atitinkančius esmines bylos aplinkybes, gailisi dėl nusikalstamų veikų pasekmių ir neigiamai vertina savo elgesį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau šis asmuo neteistas, tačiau baustas administracine tvarka.

18. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis dėl motinos nedarbingumo ir poreikio ją prižiūrėti negalėjo dirbti bei užsiėmė nelegalia veikla, laikytinos teisiškai nereikšmingomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog D. T. motinai A. T. neįgalumas (darbingumas 35 procentai) nustatytas dar 2003 m., o 2019 m. liepos 23 d. darbingumo lygis – 45 procentai. Į bylą apeliantas nepateikė duomenų, kad jis paskirtas savo motinos rūpintoju ir jis negalėjo dėl šios priežasties dirbti. D. T. darbo biržoje registravosi nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. ir tik nuo 2020 m. gruodžio 16 d. dirba UAB „C.“ kompozitinių medžiagų techniku. Šie faktiniai duomenys pagrindžia, jog nuteistasis D. T., nepaisant savo motinos neįgalumo, galėjo dirbti ir gauti legalias pajamas. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad motinos turimas neįgalumas ir negalėjimas savimi visapusiškai pasirūpinti nesustabdė D. T. nuo nusikalstamų veikų darymo. Kitų, išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima skirti švelnesnę bausmę D. T., nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nenustatyta. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam D. T. paskyrė realų laisvės atėmimą minimaliam šios bausmės terminui. Pažymėtina, kad šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusikaltimą padariusio asmens nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusikaltimu. Vien tik simbolinės baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes.

19. Anksčiau išvardytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma leidžia teigti, jog skundžiamu nuosprendžiu D. T. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės – po dvejus metus laisvės atėmimo – yra proporcingos, adekvačios nuteistojo asmenybei, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams ir yra reikalinga bausmės paskirčiai įgyvendinti. Tokios bausmės yra teisingos, atitinkančios BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, tinkamai individualizuotos, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Manytina, kad, D. T. paskyrus švelnesnę bausmę, nuteistasis nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jam ir toliau gali būti sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Todėl nuteistojo apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

20. Apeliaciniame skunde buvo pateiktas prašymas, netenkinus apeliacinio skundo, nustatyti, jog laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atliktų atvirojoje kolonijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 63 straipsnis, kuriame buvo įtvirtinta, jog pataisos įstaigos rūšį, remdamasis BK 50 straipsniu, nustato teismas, nuo 2019 m. liepos 6 d. buvo panaikintas (2019 m. birželio 27 d. įstatymas Nr. XIII-2264). Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą ir tai, jog dabar pataisos įstaigos rūšį nustato Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (BVK 65 straipsnis), įkalinimo įstaigos nustatymas nebėra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, todėl šis prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo D. T. gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. vasario 8 d. nuosprendį palikti nepakeistą.