Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinį atsakovui A. T. (A. T.) dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, G. P., T. Š., E. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 11 999,80 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 270,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Įgyvendinant šiuos tikslus civiliniame procese, būtina vadovautis tiek procesinėje, tiek materialinėje teisėje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis, CK 1.5 straipsnis). Teisingumo principas yra universalus principas, kuris, be kita ko, suponuoja ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir turi atitikti siekiamus teisėtus tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Be to, teisingumas gali būti įgyvendinamas tik užtikrinant interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir paneigiant kito asmens teisėtus interesus bei lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2007). ??

12. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.830 straipsnį pasaugos sutartimi viena šalis (saugotojas) įsipareigoja saugoti kitos šalies (davėjo) perduotą kilnojamąjį daiktą ir grąžinti jį išsaugotą, o davėjas – sumokėti atlyginimą, jeigu tai įtvirtinta sutartyje. Priverstinai nuvežama transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Šios pasaugos sutarties ypatybė yra ta, kad pareiga sumokėti už suteiktas saugojimo paslaugas kyla ne ją sudariusiai šaliai (arba ne tik ją sudariusiai šaliai, priklausomai nuo konkrečios sutarties nuostatų), o transporto priemonės savininkui ir valdytojui. Ši pareiga atsiranda specialios viešosios teisės normos pagrindu: Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo(toliau – SEAKĮ) 33 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikštelėje, ūkio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Taigi, šioje įstatymo normoje yra išvardyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Teismas turi pareigą nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

13. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo (šioje byloje – ieškovės) ir davėjo (šioje byloje – trečiojo asmens Vilniaus apskrities VPK) teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko (valdytojo) bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kokios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas).

14. Transporto priemonės savininko ir valdytojo pareiga atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla iš SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko ar valdytojo pareigos rūpintis transporto priemone ir atsakyti už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininko ar valdytojo pareiga rūpintis transporto priemone, be kita ko, apima ir domėjimąsi transporto priemonės buvimo vieta, dėjimą maksimalių pastangų kuo greičiau pasirūpinti transporto priemonės atsiėmimu iš saugojimo vietos. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, transporto priemonės savininkas, ilgą laiką nesidomėdamas sau priklausančio automobilio buvimo vieta, prisiima riziką, be kita ko, dėl galimų šio automobilio saugojimo išlaidų, susidariusių jį priverstinai nuvežus dėl to, kad naudojantis automobiliu buvo padaryta visuomenei pavojinga veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 29 punktas). Net tuo atveju, jeigu pats transporto priemonės valdytojas dėl atitinkamų priežasčių neturi teisės ar galimybės atsiimti transporto priemonės, jis turi dėti maksimalias pastangas, kad transporto priemonę atsiimtų transporto priemonės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-1075/2021, 28 punktas).

15. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tuo atveju, kai saugoma priverstinai nuvežta transporto priemonė, išlaidų dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai ją nuvežti, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas). Sprendžiant dėl pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo išlaidas, svarbu įvertinti pasaugos atsiradimo pagrindą ir aplinkybes bei tai, kokių priemonių ėmėsi saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, išsiaiškinti savininką ir jam pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą, taip pat paties transporto priemonės savininko ar valdytojo atliktus veiksmus, imantis priemonių dėl automobilio atsiėmimo ir kartu dėl išlaidų, susijusių su jo saugojimu, sumažinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).

16. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija 2022 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-876-378/2022 pažymėjo, kad nenustatyta priverstinai nuvežtos neregistruotos transporto priemonės atsiėmimo iš saugotojo tvarka lemia, jog tokios transporto priemonės gali būti saugomos (ir skola už pasaugą didėti) iš esmės neribotą laiką, taip neproporcingai apsunkinant visų šio teisinio santykio dalyvių padėtį, kai saugojimo išlaidos ima viršyti saugomo daikto vertę.

17. Iš nagrinėjamoje civilinėje byloje ir prijungtoje apžiūrai Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30558-1089/2021 esančio 2020 m. rugsėjo 1 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto matyti, kad, remiantis 2020 m. birželio 5 d. sutartimi Nr. 10-ST2-88, sudaryta tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, 2020 m. rugsėjo 1 d. priverstinai iš (duomenys neskelbtini), nuvežta transporto priemonė FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), vilkiku į aikštelę, esančią Eišiškių pl. 127, Vilnius (I t. 23 e. b. l.). Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 26 d. VĮ „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo matyti, kad 2021 m. rugpjūčio 26 d. transporto priemonė FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), buvo registruota T. Š. vardu (e. b. I t. 31 l.).

18. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2020 m. rugsėjo 8 d. išdavė leidimą T. Š. kaip transporto priemonės savininkui atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę Nr. 2777 (I t. 24 e. b. l.), o 2020 m. spalio 6 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 10-ANR_P-75381-2020, kuriuo skyrė 15,00 Eur dydžio baudą T. Š. už automobilio palikimą stovėti vietoje, kurioje buvo trukdoma išvažiuoti iš kiemo (II t. 19-21 e. b. l.).

19. 2020 m. birželio 5 d. sutarties Nr. 10-ST2-88, sudarytos tarp UAB „Tomadas“ ir Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato, 2.5 punkte numatyta transporto priemonės iki 3.5 t nuvežimo įkainis su PVM yra 70 Eur, saugojimo vienos paros įkainis 12 Eur.

20. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2020 m. vasario 28 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią T. Š. pardavė G. P. transporto priemonę FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), už 250,00 Eur (I t. 21 e. b. l.). Taip pat į bylą pateikta 2020 m. kovo 10 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią G. P. pardavė A. T. transporto priemonę FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), už 200,00 Eur (I t. 22 e. b. l.). 2020 m. birželio 15 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi atsakovas A. T. perleido transporto priemonę FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), E. T. (I t. 139 e. b. l.). 2020 m. rugsėjo 7 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartimi E. T. transporto priemonę FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), perleido A. T., nurodant, kad grąžinama dovana (II t. 77 e. b. l.).

21. Ieškovė UAB „Tomadas“ 2020 m. rugsėjo 22 d. pranešimu „Dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą“ informavo T. Š., kad nuo transporto priemonės sulaikymo dienos iki pranešimo parašymo dienos įsiskolinimas sudaro 504,80 Eur (e. b. I t. 27 -28 l.). Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. pakartotiniu pranešimu informavo T. Š. apie susidariusį įsiskolinimą, kuris tą dieną sudarė 1 206,60 Eur (I t. 29-30 e. b. l.).

22. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad UAB „Tomadas“ 2020 m. gruodžio 22 d. kreipėsi su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. eL2-42657-1064/2020 išdavė teismo įsakymą, kuriuo uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ iš T. Š. priteisė 2 682,80 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. T. Š. 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eL2-42657-1064/2020, atnaujinus procesą jo prašymą laikyti prieštaravimais dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. teismo įsakymo ir kreditorės UAB „Tomadas“ pareikštų reikalavimų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 2 d. nutartimi, be kita ko, atnaujintas procesas civilinėje byloje Nr. eL2-42657-1064/2020; priimti skolininko T. Š. prieštaravimai dėl kreditorės UAB „Tomadas“ reikalavimų; kreditorei UAB „Tomadas“ nustatytas 14 dienų terminas nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pareikšti ieškinį, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsnio reikalavimus ir primokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. 2021 m. rugsėjo 10 d. gautas ieškovės (kreditorės) UAB „Tomadas“ prašymas dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama ir reikalavimų atsisakymo skolininko (atsakovo) T. Š. atžvilgiu. Prašyme nurodoma, kad paaiškėjus, jog 2020 m. vasario 28 d. pirkimo–pardavimo sutartimi T. Š. ginčo automobilį Ford Focus, (duomenys neskelbtini), pardavė G. P., netinkamas atsakovas (skolininkas) T. Š. turėtų būti pakeistas tinkamu atsakovu G. P.. 2021 m. rugsėjo 10 d. ieškovė UAB „Tomadas“ pateikė ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš G. P. 9 023,20 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. 2021 m. rugsėjo 13 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 23 d. civilinėje byloje Nr. eL2-42657-1064/2020 išduotas teismo įsakymas, skolininkas T. Š. pakeistas nauju skolininku G. P., priimtas ieškovės UAB „Tomadas“ reikalavimų T. Š. atžvilgiu atsisakymas, civilinė byla T. Š. atžvilgiu nutraukta, priimtas ieškovės UAB „Tomadas“ ieškinys atsakovui G. P. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2021 m. rugsėjo 30 d. G. P. pateikė atsiliepimą ir 2020 m. kovo 10 d. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią G. P. pardavė A. T. transporto priemonę FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini). 2021 m. spalio 7 d. nutartimi tenkintas ieškovės UAB „Tomadas“ prašymas dėl netinkamos proceso šalies pakeitimo tinkama, pakeistas atsakovas G. P. į atsakovą A. T. (A. T.), priimtas ieškovės UAB „Tomadas“ reikalavimų G. P. atžvilgiu atsisakymas ir civilinė byla G. P. atžvilgiu nutraukta. 2021 m. lapkričio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-30558-1089/2021 ieškinys paliktas nenagrinėtas, ieškovės atstovams neatvykus į parengiamąjį teismo posėdį ir apie neatvykimo priežastis nepranešus iš anksto, taip pat nepateikus prašymo bylos nagrinėjimui ruoštis parengiamajame teismo posėdyje įmonės atstovams nedalyvaujant.

23. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, ieškovė naują ieškinį atsakovui A. T. pateikė 2022 m. sausio 18 d. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė atsakovui A. T. kaip transporto priemonės FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), savininkui ar valdytojui nesiuntė.

24. Teismui nekyla abejonių dėl atsakovo A. T. nurodomų aplinkybių, kad jo turėtas transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties egzempliorius yra likęs transporto priemonėje ir šios sutarties po transporto priemonės priverstinio nuvežimo A. T. negalėjo pateikti nei policijos pareigūnams, nei VĮ „Regitra“. Tokias aplinkybes patvirtina tiek paties atsakovo šiuo aspektu duoti nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdyje, taip pat liudytojos V. T. parodymai, bei faktiniai A. T. ir jo įgaliotų asmenų veiksmai siekiant gauti leidimą atsiimti transporto priemonę. Pažymėtina, kad ir iš byloje pateikto Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2021 m. balandžio 15 d. pranešimo turinio matyti, jog ir į aptariamą įvykį reagavusi vyriausioji patrulė G. B. nurodė, kad buvo priėjusi moteris, kuri kalbėjo apie kažkokius dokumentus, paliktus automobilyje (II t. 10 e. b.l.). Teismas taip pat pažymi, kad liudytojos V. T. parodymai teismo posėdyje nebuvo nuoseklūs, tačiau, kita vertus, jos parodymų įrodomoji reikšmė yra abejotina. V. T. yra A. T. sutuoktinė, akivaizdžiai suinteresuota duoti būtent sutuoktiniui palankius parodymus. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje apklausiama V. T. negalėjo išsamiai ir nuosekliai paaiškinti savo veiksmų 2020 m. rugsėjo 1 d., į nepalankius klausimus atsakydama, kad tiksliai neprisimena.

25. Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK pateiktos medžiagos, atsakovas 2020 m. rugsėjo 17 d. pateikė skundą Vilniaus miesto VPK Imuniteto valdybai nurodė aplinkybes apie tai, kad jis transporto priemonę yra padovanojęs motinai, tačiau leidimo atsiimti transporto priemonę negauna.

26. 2021 m. balandžio 6 d. Vilniaus apskrities VPK Imuniteto valdyboje buvo gautas 2021 m. kovo 29 d. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK pareigūnų veiksmų, tačiau pareigūnų veiksmai nebuvo vertinti, nustačius, jog skundžiami proceso veiksmai. Pažymėtina, kad šiame skunde A. T. taip pat prašė išduoti leidimą grąžinti jam kaip transporto priemonės savininkui automobilį. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Imuniteto valdyba raštu „Dėl jūsų skunde nurodytos informacijos patikrinimo“ nurodė, kad susipažinus su A. T. skundu ir atlikus informacijos patikslinimą nustatyta, kad negauta nenuginčijamų duomenų, pagrįstai leidžiančių teigti, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai (priėmė sprendimą priverstinai nugabenti transporto priemonę), pažeidė jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jų veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta (II t. 9-10 e. b. l.).

27. 2021 m. birželio 29 d. A. T. kreipėsi dėl automobilio grąžinimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Atsakovas 2021 m. lapkričio 3 d. pareiškimu (gautas 2021 m. lapkričio 10 d.) prašė spręsti klausimą dėl transporto priemonės jam, kaip savininkui, grąžinimo. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas raštu „Dėl informacijos pateikimo“ informavo A. T., kad 2021 m. lapkričio 24 d. patikrinus įrašus registruose, automobilio FORD pardavimas vis dar nėra deklaruotas – savininkas nėra pasikeitęs. Pakartotinai pranešė, kad leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę yra išsiųstas institucijai žinomam transporto priemonės savininkui (I t. 43 e. b. l.).

28. 2021 m. gruodžio 1 d. atsakovas vėl Vilainius apskrities VPK pateikė prašymą dėl leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas.

29. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apskrities VPK pareigūnai, net ir gavę transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, patvirtinančią nuosavybės teisės perėjimą, leidimo A. T. neišdavė. Pažymėtina ir tai, kad atsisakymas išduoti leidimą yra įformintas kaip raštas dėl informacijos pateikimo, jame nėra išaiškinta ir tokio rašto apskundimo galimumas ir tvarka.

30. Transporto priemonės savininkas yra asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso transporto priemonė. Transporto priemonės nuosavybę paprastai įrodo transporto priemonės registracijos dokumentai ar transporto priemonės pirkimo–pardavimo, dovanojimo ir kitos sutartys, kurių pagrindu transporto priemonė buvo perleista kitam asmeniui. Transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę.

31. SEAKĮ 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad policijos pareigūnai, priėmę sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneša transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtą sprendimą dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pagal šią įstatymo normą kelių eismo taisykles pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, už saugojimą priteistinos sumos dydžiui gali turėti reikšmės tiek pareigūnų, priėmusių sprendimą priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai (neveikimas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

32. Transporto priemonės savininkas – asmuo, kuriam transporto priemonė priklauso nuosavybės teise (SEAKĮ 2 straipsnio 77 dalis). Teismų praktikoje teigiama, kad priverstinai nuvežta transporto priemonė paprastai yra saugoma pasaugos sutarties, sudarytos ne tarp transporto priemonės savininko ar valdytojo ir saugotojo, o tarp policijos komisariato ir saugotojo, pagrindu. Pasaugos sutarties dėl priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo ir įstatymo pagrindu atsiranda ne tik saugotojo ir davėjo teisiniai santykiai, bet ir transporto priemonės savininko ir valdytojo bei saugotojo teisiniai santykiai. Transporto priemonės savininkui ir valdytojui atsiranda ne tik teisės (teisė reikalauti grąžinti transporto priemonę tokios pačios būklės, kurios ji buvo priimant saugoti), bet ir tam tikros pareigos (atlyginti su transporto priemonės nuvežimu susijusias išlaidas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021, 16 punktas).

33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne teisinės registracijos faktas, o įstatyme numatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejama civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės nuosavybės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Automobilio registravimas ir jo pirkimo–pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo–pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis). O automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2011 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2011; kt.).

34. SEAKĮ 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Byloje nesant abejonių, jog A. T. yra transporto priemonės FORD FOCUS, (duomenys neskelbtini), savininkas, konstatuotina, kad jam kilo pareiga atlyginti ieškovei išlaidas, susijusias su transporto priemonės priverstiniu nuvežimu ir saugojimu.

35. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-569 patvirtinto Transporto priemonių priverstinio nuvežimo tvarkos aprašo 12 punktas nustato, kad tais atvejais, kai policijos pareigūnui priimant sprendimą priverstinai nuvežti transporto priemonę ar ją nuvežant transporto priemonės savininko (valdytojo) vietoje nebuvo, policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas, gavęs informaciją apie priverstinai nuvežtą transporto priemonę, apie tai nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 3 dienas, praneša (telefonu arba raštu) transporto priemonės savininkui (valdytojui), taip pat informuoja, kaip galima atsiimti transporto priemonę, ir tai pažymi žurnale.

36. Byloje nėra ginčo, kad policijos įstaigos įgaliotas pareigūnas teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. per 3 dienas, ne tik neinformavo atsakovo apie priverstinį automobilio nuvežimą, bet ir iki šiol (savo dispozicijoje turint transporto priemonės prikimo – pardavimo sutartį) A. T. nelaiko transporto priemonės savininku. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui ar jo įgaliotiems kreipusis į policijos įstaigą siekiant sužinoti informaciją apie automobilį, tokia informacija nebuvo pateikta, formaliai nurodant, kad atsakovas nėra laikomas transporto priemonės savininku, nes pirkimo – pardavimo sutartis neišviešinta registre. Vis dėlto, net ir tai, kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo informuotas apie jam priklausančio automobilio nuvežimą ir saugojimą, nėra pakankamas pagrindas atsakovą visiškai atleisti nuo pareigos apmokėti transporto priemonės saugojimo išlaidas, nes informacija apie priverstinį transporto priemonės nuvežimą atsakovui faktiškai buvo žinoma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. (transporto priemonės priverstinio nuvežimo dienos).

37. UAB „Tomadas“ ir Vilniaus apskrities VPK 2020 m. birželio 5 d. sudarytos Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties 8.14 punkte nustatyta ieškovės pareiga imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus ir valdytojus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti.

38. Nagrinėjamoje byloje reikalavimas atlyginti išlaidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikštelę ir jos saugojimu, atsakovui kaip transporto priemonės savininkui. Pažymėtina, kad policijos įstaiga iki šiol atsakovui leidimo atsiimti transporto priemonę nėra išdavusi.

39. Bylos duomenimis, ne atsakovas A. T., bet trečiasis asmuo T. Š. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 2 dalyje. Kaip jau minėta, leidimas atsiimti ginčo transporto priemonę buvo išduotas T. Š., kuris transporto priemonės neatsiėmė. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovas A. T., save laikydamas transporto priemonės savininku buvo pakankami aktyvus, siekdamas gauti leidimą atsiimti transporto priemonę. Aplinkybė, kad atsakovas neskundė policijos įstaigos veiksmų įstatymo nustatyta tvarka nepaneigia to, kad atsakovas jam suprantamais būdais bandė įrodyti savo nuosavybės teisę į transporto priemonę. Dar daugiau, net po to, kai trečiajam asmeniui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui tapo žinoma apie T. Š. ir G. P. bei G. P. ir A. T. sudarytas transporto priemonių pirkimo pardavimo sutartis, policijos įstaiga leidimo būtent A. T. atsiimti transporto priemonės nesiėmė.

40. Nagrinėjamu atveju ginčo transporto priemonės perleidimas nebuvo tinkamai išviešintas, A. T. turėtas transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties egzempliorius likęs priverstinai nuvežtoje transporto priemonėje. Tai reiškia, kad A. T. galimybės įrodyti nuosavybės teises į transporto priemonę buvo apribotos.

41. Byloje nustatyta ir tai, kad atsakovui apie tai, kad transporto priemonė priverstinai nuvežta į UAB ,,Tomadas“ priklausančią, buvo žinoma.

42. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, kad ginčo transporto priemonės nuosavybės teisė nebuvo registruota, leidimas atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę buvo išduotas kitam asmeniui (ne atsakovui), ieškovė informaciją apie atsakovą iš trečiojo asmens G. P. gavo 2021 m. rugsėjo 30 d., nors ginčo transporto priemonę saugojo nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., trečiasis asmuo Vilniaus apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas, net ir gavęs 2020 m. kovo 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, A. T. leidimo atsiimti transporto priemonę neduoda, o atsakovas tokių veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundžia, teismas konstatuoja, jog šiuo atveju nė vienas aptariamo teisinio santykio dalyvis nesielgė tinkamai pagal teisės aktų reikalavimus ir nesiėmė pakankamų priemonių, kad sumažėtų išlaidos, susijusios su ginčo transporto priemonės saugojimu. Teismas taip pat konstatuoja, kad susiklosčius tokiai faktinei situacijai ir šiuo atveju nesant teisės aktuose nustatytų sąlygų visumos, leidžiančios atsakovui susigrąžinti ginčo transporto priemonę, jam negali būti priskiriama ir pareiga apmokėti visas jos saugojimo išlaidas.

43. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas klausimą dėl išlaidų, susijusių su priverstiniu transporto priemonių nuvežimu bei saugojimu, susidarymo, yra išaiškinęs, jog pagal priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teikimo sutarties nuostatas, automobilio saugotojas turi pareigą imtis visų priemonių, kad transporto priemonės būtų kuo anksčiau atsiimtos, t. y. informuoti automobilių savininkus apie saugomą automobilį, vietą, saugojimo įkainius bei pareigą jį atsiimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-969/2021 25 punktą).

44. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės teisė gauti atlyginimą iš priverstinai nuvežtos ir saugomos transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, yra kompensuojamosios, o ne baudinės prigimties. Ieškovė, kaip specialiąsias priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo paslaugas teikiantis verslo subjektas, negali kelti baudinio pobūdžio reikalavimų priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių savininkams ir valdytojams, tačiau turi teisę reikalauti ekonomiškai pagrįsto teisingo atlyginimo už suteiktas priverstinės pasaugos paslaugas.

45. Pažymėtina ir tai, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties neišviešinus teisės aktų nustatyta tvarka, savininko nustatymas yra apsunkintas, kita vertus, šioje byloje matyti, kad atsakovas nedelsdamas po priverstinio transporto priemonės nuvežimo siekė nuosavybės teisės perėjimo jam aplinkybę atskleisti. Nors atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas įregistruojant transporto priemonę savo vardu, tačiau jam kilusios pasekmės materialine prasme turi būti adekvačios ir proporcingos. Pažymėtina ir tai, kad ieškovei sužinojus apie 2020 m. kovo 10 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties egzistavimą 2021 m. rugsėjo 30 d. (kai tokią sutartį pateikė G. P., civilinėje byloje Nr. e2-30558-1089 ieškinys paliktas nenagrinėtas būtent dėl ieškovo pasyvių veiksmų nevykstant į parengiamąjį teismo posėdį. Dar daugiau, ieškovė į teismą su nauju ieškiniu kreipėsi tik po kelių mėnesių, reikalaudama iš atsakovo priteisti skolą už transporto saugojimą, nors ir žinodama, kad net ir sumokėjęs visas prašomas sumas, atsakovui transporto priemonė nebūtų grąžinama, o skola augtų toliau.

46. Nagrinėjamu atveju, nesant duomenų, kad atsakovas transporto priemonės paėmimo metu buvo informuotas apie jam taikomus jo priverstinai saugomos transporto priemonės įkainius, siekiant užtikrinti teisingą ginčo šalių interesų pusiausvyrą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, yra pagrindas ieškovės prašomas priteisti automobilio saugojimo išlaidas sumažinti, ir ieškovei iš atsakovo priteisti: 70 Eur už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir 96 Eur už transporto priemonės saugojimą iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo (12 Eur x 8 d.), iš viso ieškovės naudai priteisiama iš atsakovo 166 Eur. Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos nustatytų aplinkybių kontekste didesnio įkainio taikymas neatitiktų šalių interesų pusiausvyros principo.

47. ? CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir CK 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 24 d. d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

48. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai šalims paskirstytinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovės reikalavimai patenkinti 1,38 procentais.

49. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė patyrė 270,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėto žyminio mokesčio (2022 m. sausio 18 d. lėšų pervedimo nurodymas – 270,00 Eur sumai). Tenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovui priteistina minimali už turtinius ieškinio reikalavimus mokėtina 17 Eur žyminio mokesčio suma.

50. Teismas šioje byloje patyrė 89,60 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Bylą išnagrinėjus, šios išlaidos, proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos iš šalių: į valstybės biudžetą iš ieškovės priteistina 88,36 Eur, iš atsakovo priteistina 1,24 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 str.). Iš atsakovo priteistinos teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. T. (A. T.), a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės UAB „Tomadas“, j. a. k. 302308932, naudai 166 Eur (šimtas šešiasdešimt šeši eurai) skolos už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 17 Eur (septyniolika) bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio reikalavimų dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Tomadas“, j. a. k. 302308932, į valstybės biudžetą 88,36 Eur (aštuoniasdešimt aštuoni eurai trisdešimt šeši centai) bylinėjimosi išlaidų, nurodytą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.