Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. I., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) „R.“ (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. I. 2024-11-03 apie 19.27 val., Vilniuje, kelyje Lentvaris-Vilnius, vairavo automobilį „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,46 promilių etilo alkoholio koncentracija. Tokiu būdu R. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

K. R. I. teisme pripažino, kad sėdo prie vairo būdamas išgėręs, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus. Sutinka su alkotesterio rodmenimis, kad jis įpūtė 2,46 promilių. 2024-11-03 nedirbo, nes jam buvo išeiginės. Grįžo žmona ir užkabino kažko. Jis tuo metu jau buvo pavalgęs ir išgėrė. Kai žmona grįžo, tai pradėjo kažką kalbėti apie savo vaikus (tai jo antroji žmona, bendrų vaikų neturi). Žodis po žodžio ir jis pamatė, kad kyla konfliktas. O jie yra susitarę, kad jeigu kyla konfliktas, kažkuris vienas iš jų išeina, nesvarbu kur, kad galėtų nusiraminti, siekiant išvengti didesnio konflikto. Jis nusprendė, kad jis išeis. Nesupranta, kodėl jis nusprendė išvažiuoti, kodėl sėdo prie vairo. Niekada anksčiau nebuvo, kad būdamas išgėręs artintųsi prie automobilio. Pagalvojo, kad jam reikia į (duomenys neskelbtini), nes pirmadieniui reikės žmogaus. (duomenys neskelbtini) gyveno draugas, kuris sirgo, tad nutarė pas jį nuvažiuoti ir pas jį pernakvoti, o pirmadienį paimti tą žmogų. Prisimena, kad į mašiną paėmė butelį (0,7 l talpos brendžio „Alita“ butelis), nes dar buvo likę, bet nežino, kur tas butelis dingo. Sustojo toje vietoje, nes pasižiūrėjo, jog į aikštelę sunku buvo įvažiuoti, buvo daug automobilių, kelio ženklo nebuvo, tad sustojo, jaut4, kad alkoholis jį paveikė. Jam pasirodė, kad kai policijos pareigūnas atidarė duris, pasakė, jog jis turi butelį. Po kažkiek laiko bandė atkurti, kaip viskas vyko iš tiesų. Pamena, kad paėmė butelį, kad išgėrė, buvo girtas. Jam atrodo, kad butelį į rankovę įsikišo, nes per langą negalėjo išmesti butelio. Butelį gal ištraukė, kai jį paleido. Butelis tilpo į striukės rankovę.

Kai grįžo žmona, jis jau buvo išgėręs gal 300-400 ml brendžio, bet dar butelyje buvo likę, tad jis butelį pasiėmė su savimi. Nesupranta, kodėl važiavo pas draugą, nes dar ir galvojo paskambins draugui, nes nežinojo tikslaus draugo adreso.

Pamena, kad kai sustojo ir iki pareigūnų atvykimo, jį jau buvo paveikęs alkoholis. Nėra užtikrintas, bet atrodo, kad gėrė dar, tačiau ten buvo tik likučiai. Pareigūnams pradėjo nesąmones kalbėti, kad vakar vartojo alkoholį, nors jo liežuvis vos apsivertė. Nežino, kodėl nepasakė tiesos. Akivaizdu, kad negalėjo būti, kaip jis sakė, nes toks didelis neblaivumas jam buvo nustatytas, tai negalėjo būti, kad iš vakaro gėrė. Pareigūnams kalbėjo bet ką.

2024-12-08 važiavo per raudoną šviesoforo signalą, bet tuo metu turėjo galiojančias teises. Pasitikrino „Regitra“, teisės galiojo. Nepagalvojo, kad negalėjo tą dieną vairuoti, nes teisių niekas nepaėmė.

Gailisi, kad per alkoholį tiek prarado (darbą ir sveikatą).

Su dukra jo ryšis yra artimas. Dukra nusipirko butą Vilniuje. Jis dukrai padeda, o ji jam padeda. Bendrauja pastoviai, nepaisant to, kad su žmona jie išsiskyrė. Kai policija jį sustabdė ir nuvežė į komisariatą, tai jis iš karto paskambino dukrai, kad ji jį paimtų. Dukra atvažiavo ir nuvežė jį namo. Atvykusi dukra sureagavo ašaromis, su triukšmu, labai blogai sureagavo. Tokia jo dukros reakcija labai jį paveikė, jam buvo šokas. Jis norėjo, kad ji atvažiuotų, norėjo jai pirmai pasipasakoti, kas nuriko. Su dukra kalbėjosi, viską papasakojo. Dukros nereikėjo įkalbinėti, kad ji būtų laiduotoja.

Liudytoja G. K. apklausiama teisme parodė, kad nežino dėl ko ji kviečiama į teismą.

Teisme pagarsinus dalį liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų: „2024-11-03 dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu R. S. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) pranešėjas pastebėjo į priešpriešą išvažiuojantį autobusą ,,Mercedes-Benz Sprinter 518 Cdi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vykstant į vietą budėtojas radijo ryšiu informavo, jog minėtas autobusas sustojo priešais plovyklą ,,H.“, (duomenys neskelbtini) g., netoli parduotuvės ,,Maxima“. Nuvykus minėtu adresu pastebėjo stovintį autobusą ,,Mercedes-Benz Sprinter 518 Cdi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kelkraštyje su užkurtu varikliu (b. l. 33)“.

Liudytoja nurodė, kas buvo pranešėjas, kuris bendravo su jų budėtoju. Budėtojas nurodė, kad pranešėjas sakė, jog iš automobilio niekas nebuvo išlipęs, vyras buvo vienas. Kolega nuėjo prie vairuotojo ir nustatė jo neblaivumą. Nepamena, koks neblaivumas buvo nustatytas. Nepamena, ką kalbėjo su vairuotoju. Asmuo sėdėjo vairuotojo vietoje.

Nepamena, per kiek laiko atvažiavo į įvykio vietą. Gal į įvykio vietą atvyko per 10-15 min. Kai atvažiavo į įvykio vietą, automobilio variklis buvo užvestas. Nepamena, bet galimai su pareiškėju susisiekė telefonu. Nepamena, ar su pareiškėju bendravo gyvai. Kiek atsimena, tai jos kolega tikrino automobilį, tačiau nepamena, ar automobilyje buvo kažkas rasta. Jos kolega buvo įsijungę kūno kamerą, o ji buvo tarnybiniame automobilyje ir bendravo su budėtojais.

Teisme pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „Priėjo prie vairuotojo, kuris sėdėjo vairuotojo sėdynėje. Paprašius minėto vairuotojo pateikti dokumentus, šis nurodė, jog su savimi nieko neturi ir prisistatė kaip R. I., kuris nurodė, jog jis vairavo autobusą ir atvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) pusės sustojo nurodytu adresu. Iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli. Paklausus vairuotojo, ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė, jog vartojo alkoholį vakar. Apie 19.27 val. R. I. buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas, antru pūtimu –– apie 19.43 val. buvo nustatytas 2,46 promilių girtumas. Autobusas buvo apžiūrėtas ir užpildžius pakvitavimą perduotas atvykusiam į vietą įmonės UAB „A.“ direktoriui. Nori paminėti, kad buvo susisiekta su pranešėju (norėjo likti anonimu), kuris nurodė, jog mato, kad stovi prie autobuso, dėl kurio jis ir pranešė į BPC. Taip pat nurodė, jog mato minėto autobuso vairuotoją, kuris ir vairavo. Tačiau paprašius, jog surašytų paaiškinimą dėl įvykio, šis kategoriškai atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad nenori liudyti fakto, kadangi nenori eiti į teismą. Įvykis filmuotas kūno kamera. Jie vairavimo fakto nematė. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo, autobuse registratorius neįrengtas (b. l. 33-34)“.

Liudytoja G. K. teisme patvirtino šiuos savo parodymus. Taip pat nurodė, kad jos tarnybiniame pranešime viskas surašyta teisingai. Nepamena, ar klausė asmens, kokį alkoholį jis vartojo. Nepamena, ar atliko vairuotojo apžiūrą.

Liudytojas R. S. apklausiamas teisme parodė, kad nežino, dėl ko kviečiamas į teismą. Sunkiai prisimena įvykį.

Teisme pagarsinus dalį liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus: „2024-11-03 dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule G. K. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjas pastebėjo į priešpriešą išvažiuojantį autobusą ,,Mercedes-Benz Sprinter 518 Cdi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Vykstant į vietą budėtojas radijo ryšiu juos informavo, jog minėtas autobusas sustojo priešais plovyklą „H., (duomenys neskelbtini) g., netoli parduotuvės „Maxima“. Nuvykus minėtu adresu pastebėjo stovintį autobusą „Mercedes-Benz Sprinter 518 Cdi“ (v. n. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo kelkraštyje su užkurtu varikliu (b. l. 40-41)“.

Liudytojas nurodė, kad pamena, jog automobilyje sėdėjo pilietis. Neatsimena, kaip viskas buvo su pranešėju. Pilietis sėdėjo vairuotojo vietoje ir pripažino, jog išgėręs vairavo automobilį. Nepamena ar kalbėjo su kaltinamuoju. neprisimena, ar automobilio variklis buvo užvestas. Automobilį tikrino, tačiau nepamena, ar jame buvo alkoholio.

Teisme pagarsinus dalį liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų: „Priėjus prie vairuotojo, kuris sėdėjo vairuotojo sėdynėje ir paprašius minėto vairuotojo pateikti dokumentus, šis nurodė jog su savimi nieko neturi ir prisistatė kaip R. I. ir nurodė, kad jis vairavo autobusą ir atvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) pusės sustojo nurodytu adresu. Iš vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, paklausus vairuotojo ar vartojo alkoholinius gėrimus, šis nurodė jog vartojo alkoholį vakar. Apie 19.27 val. R. I. buvo nustatytas 2,51 promilių girtumas, antru pūtimu apie 19.43 val. –– 2,46 promilių girtumas. Nori pabrėžti, jog R. I. nurodė, kad alkoholį vartojo aną dieną. Bendraujant su R. I., o taip pat ir apžiūrint autobusiuko vidų, viską fiksuojant nuotraukomis, jokių alkoholinių gėrimų butelių transporto priemonėje nematė, nes priešingu atveju būtų tai užfiksavę apžiūros protokole ir fotolentelėje. Vairuotojas nieko nebuvo užsiminęs apie jokį transporto priemonėje esantį butelį, nes kaip ir minėjo, teigė, kad vartojo alkoholį vakar, o ne dabar. Visų įvykio aplinkybių neprisimins tiksliai, kadangi įvykis buvo prieš daug mėnesių, bet tikrai įsitikinęs yra, kad jei būtų buvęs alkoholinių gėrimų butelis įvykio vietoje, transporto priemonėje, būtų tą užfiksavę protokole. Autobusas buvo apžiūrėtas ir užpildžius pakvitavimą perduotas atvykusiam į vietą įmonės UAB „A.“ direktoriui V. Z.. Buvo susisiekta su pranešėju (norėjo likti anonimu), kuris nurodė jog mato, kad jie stovi prie autobuso, dėl kurio jis ir pranešė į BPC, taip pat nurodė, jog mato minėto autobuso vairuotoją, kuris ir vairavo. Tačiau paprašius, jog surašytų paaiškinimą dėl įvykio, šis kategoriškai atsisakė tai padaryti, nurodydamas, kad nenori liudyti fakto, nes nenori eiti į teismą. Įvykis filmuotas kūno kamera. Jie vairavimo fakto nematė. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėjo, autobuse registratorius neįrengtas (b. l. 40-41)“.

Liudytojas parodė, jog įvykis buvo seniai, o tų įvykių daug. Įvykiai maišosi ir sunku jam kažką pakomentuoti. Po apklausos skaitė savo parodymus ir pasirašė.

Liudytojas T. Z. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-11-03 apie 19 val. važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir maždaug prie N. L. prieš jį važiavo lengvasis automobilis, o prieš jį - autobusiukas ,,Mercedes“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Po kažkiek laiko lengvasis automobilis kažkur nusuko, tad jis važiavo už minėto autobusiuko, kuris buvo tamsiai rudos. Važiuodamas paskui jį, pastebėjo, kad autobusiukas pradėjo mėtytis tarp juostų, tai per daug į kairę pasitraukdavo ir įvažiuodavo į priešpriešinę juostą, tai per daug į dešinę pasitraukdavo ir ant kelkraščio, smėlio užvažiuodavo. Jam iškart kilo įtarimas, kad vairuotojas galimai neblaivus, tad paskambino į policiją pranešti apie tai, nes pats autobusiukas buvo, kiek matė, skirtas vežioti keleiviams, nes ant galo buvo vaikų lipdukas priklijuotas, tad išsigando, kad neblaivus vairuotojas gali vežti dar ir keleivius. Policijos pareigūnai telefonu nurodė, jog arti jokių ekipažų nėra, tad šiek tiek užtruks, kadangi jie važiuoja nuo Vilniaus centro. Po kokių 5-7 min. (visą laiką važiavo iš paskos autobusiukui) autobuso vairuotojas sustojo (duomenys neskelbtini) prie plovyklos pavadinimu ,,H.“ (duomenys neskelbtini). Jis sustojo netoliese, siekdamas stebėti tą autobusiuką, kad vairuotojas nesugalvotų pasišalinti. Kol laukė pareigūnų, autobuso vairuotojas nebuvo išlipęs iš transporto priemonės, jis jo paties konkrečiai nematė, tiesiog stebėjo, ar niekur nesugalvos vėl važiuoti. Nuo jų sustojimo iki policijos atvažiavimo praėjo ne daugiau nei 10 min. Kai tik policijos pareigūnai atvažiavo ir jis pamatė, kad jie privažiavo prie minėto autobusiuko, jis iškart išvažiavo namo. Vairuotojas nebuvo išlipęs iš autobusiuko, tad tikrai tas asmuo vairavo neblaivus (b. l. 36-37).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad pranešėjas 2024-11-03 19.11 val. pranešė, kad kelyje (duomenys neskelbtini) pastebėjo į priešpriešą išvažiuojantį autobusiuką (v. n. (duomenys neskelbtini) (b. l. 5).

Iš skambučio BPC garso įrašo „BPC skambu io ra as (ID 92318883483, skambu io prad ia_2024-11-03 19_09_18“ ir jo 2025-02-17 apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuotas pokalbis tarp pranešėjo ir BPC operatoriaus. Pranešėjas nurodo, kad prieš jį važiuoja mikroautobusiukas, kuris važiuoja į priešpriešinę juostą. Nurodo adresą, automobilio valstybinius numerius (duomenys neskelbtini) Pranešėjas sujungtas su policijos pareigūnais, taip pat nurodo, kokiu keliu važiuoja automobilis. Nurodo, kur sustojo kaltinamojo vairuojamas automobilis. Paaiškina, kad keistai manevravo, kad vairuotojas sėdi už galvos laikydamasis. Automobilis stovi, bet variklis veikia. Pranešėjas taip pat sustojęs laukia policijos pareigūnus (b. l. 56-57).

2024-11-03 apžiūros protokolo su fotolentele duomenimis, apžiūrėtas tamsiai pilkos spalvos automobilis „Mercedes-Benz“ (v. n. (duomenys neskelbtini) Fotolentelėje esančiose nuotraukose užfiksuotas minėtas automobilis iš visų pusių bei jo vidus. Alkoholio butelių neužfiksuota (b. l. 22-28).

Iš neblaivumo nustatymo 2024-11-03 akto, alkotesterio kvitų ir alkotesterio patikros sertifikato Nr. 2069834 matyti, kad R. I. 2024-11-03 19.27 val. nustatytas – 2,51 promilių girtumas, o 2024-11-03 19.43 val. – 2,46 promilių girtumas. Alkotesteris patikros metu buvo metrologiškai patikrintas ir tinkamas naudoti. Taip pat nustatyti šie neblaivumo požymiai – iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; nekoordinuoti judesiai. Įvertinus kaltinamojo bendrą būklę nustatyta, kad jis negali eiti tiesia linija bei stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą. Kaltinamasis nurodė, kad alkoholį vartojo vakar (b. l. 43).

Pareigūno kūno kamera padarytame vaizdo įraše „PSS-20241103-192218UTC+0200“ (jis aprašytas 2024-11-20 apžiūros protokole) matyti, kaip pareigūnai atvažiuoja į įvykio vietą, prieina prie kaltinamojo, kuris sėdi vairuotojo vietoje. Pareigūnai prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Kaltinamasis atsako, kad neturi. Kaltinamasis pasako savo asmens kodą, vardą ir pavardę. Pareigūnai paklausė, ar jis nevartojo alkoholio, o kaltinamasis atsako, kad vakar. Kaltinamasis nurodo, kad neseniai atvažiavo, gal prieš 10 minučių. Kaltinamajam patikrinamas blaivumas. Nustatytas 2,51 promilių girtumas. Kaltinamasis nurodo, kad jis negalvojo, kad taip bus, kad tiek pripūs. Pareigūnas paklausė, ar tikrai šiandien nevartojo. Kaltinamasis atsako, kad šiandien nieko nevartojo. Kaltinamasis pasakoja, kad vakar buvo svečių, kad daug „prigėrė“. Kaltinamasis nurodo, kad negerai gavosi, buvo „prigėręs“, blogai jautėsi, bet reikėjo žmones vežti (b. l. 53).

Iš Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Emprekis“ išrašo matyti, kad 2024 m. gegužės mėnesį automobilio „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (pasirinkti 2009 m.) vidutinė vertė Lietuvoje su PVM buvo 18 890 Eur (b. l. 46).

Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (dabar – AB) 2024-11-03 išraše nurodyta, kad automobilio „“Mercedes-Benz Sprinter 518 CDI“ (v. n. (duomenys neskelbtini) valdytoja-savininkė yra UAB „A.“ (b. l. 47).

2025-03-27 UAB „A.“ raštas, kuriame nurodoma, kad automobilio „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai –– 2009 m.; automobilis buvo įsigytas už 9 100 Eur.; automobilis įtrauktas į įmonės balansą –– 2019-01-08; automobilio likutinė vertė 2024-11-30 buvo 276,46 Eur; automobilio rida –– 758 000 km; rinkos vertė –– apie 6 000 Eur (b. l. 121).

Kaltinamojo gynėjas pateikė nuotraukas iš elektroninės svetainės „Autopliusas“, kur parduodami analogiški automobiliai. Vieno iš automobilio rida yra 506 000 km, t. y. 33 procentais rida mažesnė nei kaltinamojo vairuoto automobilio, pardavimo kaina 10 500 Eur. Kito automobilio, kurio pagaminimo metai 2012 m ir jo rida 386 000 km, pardavimo kaina yra 10 900 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje neginčytinai įrodyta, kad R. I. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas mažiausias – 2,46 promilių neblaivumas).

K. R. I. teisme savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino visiškai, tačiau nurodė manantis, nors ir nėra užtikrintas, kad sustojęs išgėrė nedidelį likutį alkoholio, likusį butelyje, o kur dingo butelis, negali paaiškinti. Sutinka, kad labai stipriai buvo apsvaigęs, nes ir sustojo, pajutęs, kad alkoholis yra jį paveikęs.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama tik formaliai, nes kaltininkas gali subjektyviai klysti, vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Teismas, spręsdamas ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir yra kaltas dėl padarinių (kasacinė byla Nr. 2K-P-464/2005).

Nors kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neigė vartojęs alkoholį tą pačią dieną (nurodė, kad vartojo iš vakaro). Tai užfiksuota ir byloje pateiktame vaizdo įraše, tačiau iš esmės pripažino, kad yra neblaivus, kad vairavo būdamas neblaivus ir, kad jautėsi negerai (užfiksuota pareigūno kūno kamera darytu vaizdo įrašu). Teisme kaltinamasis pripažino, kad vairavo neblaivus, kad prieš vairavimą išgėrė namuose 300-400 g brendžio. Kaltinamasis R. I. taip pat teisme nurodė, kad iki pareigūnų atvykimo jis jau jautė alkoholio poveikį, todėl ir sustojo. Nors kaltinamasis teisme nurodė, jog ir sustojęs galimai išgėrė alkoholio, tačiau taip pat nurodė, kad nėra užtikrintas, jog gėrė sustojęs. Atkreipė dėmesį, kad buvo itin girtas, atvykus pareigūnams vos galėjo liežuvį apversti. Nurodė, kad nežino, kodėl pareigūnams nepasakė tiesos, tačiau pripažino, kad kalbėjo nesąmones, tačiau akivaizdu, kad jeigu būtų iš vakaro vartojęs alkoholį tai tiek nebūtų pripūtęs. Kaltinamasis savanoriškai sutiko pasitikrinti blaivumą, taip pat jis nuo pat pradžių neginčijo jam nustatyto neblaivumo. Taigi kaltinamasis R. I. iš esmės pripažino padarytą nusikalstamą veiką, t. y. kad vairavo būdamas neblaivus ir, kad buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir šį girtumą lėmė suvartoto alkoholio kiekis prieš sėdant vairuoti.

Taigi kaltinamasis R. I. pripažino vairavęs būdamas neblaivus, pripažino esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir, kad nustatytą girtumą lėmė suvartoto alkoholio kiekis prieš sėdant vairuoti.

Aplinkybę, kad automobilį kalinamasis vairavo stipriai apsvaigęs bei, kad klysta manydamas, kad likučius alkoholio išgėrė sustojęs, patvirtina pranešėjo T. Z. nurodytos aplinkybės, jog kaltinamojo vairuotas automobilis, važiuojant išvažiuoja į priešpriešinę eismo juostą. Taip pat ši aplinkybę patvirtina pareigūnų parodymai (duoti ikiteisminio tyrimo metu, o G. K. parodymai duoti ir teisme), kad apžiūrėjus automobilį jokio alkoholio butelio nebuvo rasta; automobilio apžiūros metu darytos fotonuotraukos. Be to, ir pats kaltinamasis įvykio vietoje tikino, kad alkoholio įvykio dieną nevartojo. O alkotesterio rodmenys, kai pirmo pūtimo metu kaltinamajam nustatytas 2,51 promilių neblaivumas, o antro patikrinimo metu jam nustatytas –– 2,46 promilių neblaivumas rodo, kad alkoholis vartotas ne laikotarpyje nuo 2024-11-03 19.11 val. (pranešėjas skambino dar važiuodamas paskui kaltinamojo automobilį) iki 2024-11-03 9.22 val. (atvyko pareigūnai į vietą, kur buvo sustojęs kaltinamasis), o žymiai anksčiau, nes girtumas ne didėjo, kas būdinga ką tik pavartojus alkoholio, o mažėjo. Neblaivumo patikrinimo faktas ir jo rezultatai taip pat užfiksuoti ir pirmiau aptartame vaizdo įraše „PSS-20241103-192218UTC+0200“. Minėti duomenys (etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore) užfiksuoti taip pat ir 2024-11-03 neblaivumo nustatymo akte. Neblaivumo faktą taip pat įrodo ir įvykio vietoje nustatyti jam neblaivumo požymiai (iš burnos sklindančio alkoholio kvapas; nekoordinuoti judesiai).

Aplinkybę, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent jis patvirtina ne tik R. I. prisipažinimas, bet ir kiti teisme ištirti byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Šią kaltinimo aplinkybę patvirtina liudytojo T. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, jog jis pastebėjo kaltinamojo vairuojamą automobilį ir visą laiką važiavo iš paskos, paskambino bendruoju pagalbos centro numeriu, bendravo su policijos pareigūnais telefonu ir stebėjo kaltinamojo automobilį iki kol neatvyko policijos pareigūnai. Šios aplinkybės taip pat užfiksuotos ir BPC skambučio garso įraše ir jo apžiūros protokole. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad automobilyje kitų žmonių nebuvo. Liudytojais apklausti pareigūnai G. K. ir R. S., taip pat nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, automobilyje vairuotojo vietoje sėdėjo būtent kaltinamasis, automobilyje kitų žmonių nebuvo.

Apibendrinus pirmiau išdėstytą, konstatuotina, kad aptarti įrodymai patvirtina tiek faktą, kad R. I. vairavo kaltinime nurodytą automobilį, vairavo šią transporto priemonę būdamas neblaivus, alokoholį vartojo iki vairavimo, ir jam abiejų tikrinimo su alkotesteriu metu nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu, todėl jais vadovaujasi.

R. I. duoti parodymai bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia daryti neabejotiną išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei to norėjo, t. y. ji veikė tiesiogine tyčia.

Taigi baudžiamojoje byloje nustatytų nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma leidžia konstatuoti, kad R. I. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Teisme gautas kaltinamojo dukros K. I. prašymas perduoti R. I. jos atsakomybei taikant laidavimą be užstato. Teisme K. I. nurodė, kad sumokėtų užstatą priklausomai nuo jo dydžio, galėtų sumokėti 2 000 Eur užstatą.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Pagal BK 40 straipsnio 2 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

K. R. I. teisme savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pripažino, tačiau nurodė manantis, nors ir nėra užtikrintas, kad sustojęs išgėrė nedidelį likutį alkoholio, likusį butelyje, o kur dingo butelis, negali paaiškinti. Sutinka, kad labai stipriai buvo apsvaigęs vairuodamas automobilį, nes ir sustojo, pajutęs, kad alkoholis yra jį paveikęs.

Šiame kontekste teismas pažymi, jog aplinkybė, ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, negali būti vertinama tik formaliai, nes kaltininkas gali subjektyviai klysti, vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Teismas, spręsdamas ar yra ši sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir ar prisipažįsta padaręs veiką ir yra kaltas dėl padarinių (kasacinė byla Nr. 2K-P-464/2005). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas net ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015). Be to, net kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime nepašalina galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, jog kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018).

Šiuo gi atveju R. I. iš esmės neneigė, kad vairavo girtas nei atvykus pareigūnams (nors jau apie 10 minučių nevairavo), nei teisme, su alkotesterio rodmenimis sutiko. Nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija iškvėptame ore stipriai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Pripažinimas esminių aplinkybių nebuvo įtakotas atlikto ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų. Tiek pats kaltinamasis patvirtino, tiek iš vaizdo įrašų matyti, kad iš ties kaltinamasis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir tai galėjo įtakoti savo veiksmų sekos vertinimą (pats nurodė, kad išsiblaivęs bandė atgaminti įvykių seką ir taip jam tiesiog atrodo, bet nėra įsitikinęs, neginčijo, kad stipriai apsvaigęs vairavo, o stiprus apsvaigimas įtakojo ir jo sprendimą vairuoti, nes priešingu atveju nebūtų sėdęs už automobilio vairo), kalbant apie tai, kuriuo gi metu išgėrė alkoholio likutį, ar prieš pradėdamas vairuoti, ar sustojęs. Niekad neteigė, kad vairavo galimai esant mažesniam nei 1,51 promilės girtumui. Todėl teismas šiuo atveju kaltinamojo prisipažinimą laiko pakankamu pripažinti, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Taip pat teismas tiesiogiai matydamas kaltinamąjį teisme ir jo išgyvenimus dėl įvykio, neabejoja jo nuoširdžiu gailesčiu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, teismas laiko, kad yra sąlyga taikyti laidavimą, nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

Taip pat teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, konstatuoja, jog yra pagrindas kaltinamojo prisipažinimą ir nuoširdų gailestį pripažinti kaltinamojo R. I. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. I. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, dirba, pasak kaltinamojo, jis turi neįgalumą. R. I. praeityje neteistas (teistumas išnykęs), taip pat jam nėra pradėta jokių kitų ikiteisminių tyrimų (b. l. 81-82). 2025-02-24 duomenimis, R. I. per paskutinius vienus metus administracinėn atsakomybėn trauktas du kartus, iš kurių vieną kartą už tai, kad pravažiavo sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui ir vieną kartą už nustatyto greičio viršijimą, paskirtos baudos apmokėtos (b. l. 84). Kaltinamasis praeityje nėra baustas už vairavimą būnant neblaiviam. Byloje taip pat nėra duomenų, jog kaltinamasis susidurtų su sunkumais dėl alkoholio vartojimo. Kaltinamojo dukra taip pat teisme nurodė, jog nėra mačiusi, kad tėtis būtų vairavęs būdamas neblaivus. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Iš byloje esančio pirmiau aptarto policijos pareigūno kūno kamera daryto vaizdo įraše užfiksuotų duomenų bei teisme jo duotų parodymų matyti, kad R. I. išties labai gailisi vairavęs būdamas neblaivus ir dėl to nuoširdžiai ir tikrai pergyvena. Teisme nurodė, kad nuolat galvoja apie padarytą nusikalstamą veiką, tai įtakojo ir jo sveikatos būklę ir sunkias pasekmes jam. Taip pat iš kaltinamojo darbovietės pateiktos charakteristikos matyti, kad jis charakterizuojamas kaip sąžiningas, gerai atliekantis savo darbą žmogus, kad jis yra kruopštus ir pareigingas darbuotojas, su bendradarbiais elgiasi taktiškai, mandagiai ir maloniai (b. l. 116). Aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamasis R. I. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. O visos šios aplinkybės kartu patvirtina, kad kaltinamasis atitinka formalias įstatymo sąlygas laidavimo institutui taikyti.

Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą K. I.. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš jo dukros teisme duotų paaiškinimų matyti, kad jie turi glaudų ir stiprų ryšį, jie dažnai bendrauja. Kaltinamasis teisme nurodė, kad nuolat bendrauja su dukra, jis dukrai padeda, o dukra jam padeda. Bendrauja nepaisant to, kad su pirma sutuoktine yra išsiskyrę. Taip pat matyti, kad kaltinamasis dukra išties pasitiki, į ją pirmą kreipėsi po įvykio. Taip pat ir K. I. teisme nurodė, kad jai jos ir tėvo ryšys yra svarbus, ji yra artima su tėčiu, pakalba apie viską. Taip pat matyti, kad K. I. iš ties galėtų kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, nes jam svarbi jos nuomone, o ir K. I. supranta laidavimo prasmę. Ji nepateisino tėvo poelgio, nesumenkino jo padaryto nusikaltimo. Matyti, jog K. I. nėra priimtas toks tėvo elgesys, kad su kaltinamuoju aptarė jo veiksmus, pateikė tėčiui rekomendacijas. Taigi matyti, kad nepaisant to, kad K. I. yra kaltinamojo dukra, bet jam svarbi jos nuomonė, jis ja pasitiki, jį sukrėtė dukros reakcija. Laiduotoja nuo 2024-02-06 dirba UAB „B.“, neturi drausminių nuobaudų (b. l. 110). K. I. nėra teista, jai taip pat nėra pradėta jokių ikiteisminių tyrimų (b. l. 111). Administracinių nusižengimų registro pažymos apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus, K. I. administracinėn atsakomybėn traukta 4 kartus už KET pažeidimus (už greičio viršijimą, už tai, kad vairuodama automobilį naudojosi mobilaus ryšio priemonę, už automobilio pastatymą neturint leidimo toje vietoje statyti automobilių), visos paskirtos baudos apmokėtos. Taip pat iš šio išrašo matyti, kad K. I. padaryti administraciniai nusižengimai nėra sistemiški, t. y. paskutinis padarytas 2024-01-30 (2024 m. –– padarė vieną administracinį nusižengimą, 2021 m. –– du nusižengimus ir 2020 m. –– vieną nusižengimą) (b. l. 112-115). Taigi apibendrinant išdėstytą, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju K. I. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, ją su kaltinamuoju sieja glaudūs ir stiprūs tarpasmeniniai ryšiai, ji yra kritiška tėvo padarytai nusikalstamai veikai, kaltinamasis ja pasitiki, jam svarbi dukros nuomonė, todėl, teismo vertinimu, K. I. gali daryti teigiamą įtaką R. I., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Taigi atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal K. I. laidavimą, tačiau mano, kad nagrinėjamu atveju tikslinga skirti 1 000 Eur užstatą. Teismo nuomone, užstato paskyrimas papildomai įtakotų kaltinamąjį R. I. atsakingiau vertinti savo veiksmus bei būtų, kaip papildoma prevencinė priemonė. Tad, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, R. I., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos K. I. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą su 1 000 Eur užstatu, ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialiąja teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Prokuroras siūlė R. I. uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metams. Tačiau teismas įvertina tai, jog kaltinamasis R. I. atsakomybės nevengė, kritiškai vertino savo poelgį, o iš byloje esančių duomenų matyti, kad tai atsitiktinė veika (anksčiau už tapačių ar panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą nebuvo traukiama nei baudžiamojon, nei administracinėn atsakomybėn), sistemingai nedaro administracinių nusižengimų bei linkęs prisiimti atsakomybę. O ir iš kaltinamojo teisme duotų parodymų matyti, kad vien jau baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą poveikį. Todėl teismas, įvertinęs pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo padarytos veikos aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju pakaks kaltinamajam skirti trumpesnį aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, t. y. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024-12-06. Teismo vertinimu, nustatytos trukmės uždraudimo naudotis specialia teise terminas atitinka tiek teisingumo, tiek proporcingumo principų reikalavimus, nėra per švelnus ir nėra per griežtas, pakankamas bausmės tikslams pasiekti.

R. I. padarė tyčinį nusikaltimą, vairuodamas automobilį, kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone, todėl turi būti sprendžiamas klausimas dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskyrimo.

Prokuroras teisme prašė iš kaltinamojo konfiskuoti automobilio „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vidutinę rinkos vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 18 890 Eur. O kaltinamojo gynėjas prašė konfiskuoti kaltinamojo darbdavio pateiktoje pažymoje nurodytą minėto automobilio dabartinės rinkos vertės pinigų sumą, t. y. 6 000 Eur.

Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. O esant asmeniui atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, teismų praktikoje baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Neskirti transporto priemonės konfiskavimo ar nepriteisti piniginio ekvivalento transporto priemonės vertei, teismas gali tik konstatavęs, kad šių priemonių taikymas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, neatitiktų siekiamų teisėtų ir visuotinai svarbių tikslų, varžytų asmenį akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VĮ ,,Regitra“ (dabar – AB) duomenimis (b. l. 47) automobilio, kurį vairavo kaltinamasis, valdytojas-savininkas yra UAB „B.“. Byloje pateiktas 2025-03-27 UAB „A.“ raštas, kuriame nurodoma, kad automobilio „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metai –– 2009 m.; automobilis buvo įsigytas už 9 100 Eur.; automobilis įtrauktas į įmonės balansą –– 2019-01-08; automobilio likutinė vertė 2024-11-30 buvo 276,46 Eur; automobilio rida –– 758 000 km; rinkos vertė –– apie 6 000 Eur (b. l. 121).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019). Baudžiamajame įstatyme – BK 72 straipsnio 5 dalyje – nurodyta, kad iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą. Atitinkamai kasacinėse nutartyse konfiskuotinos transporto priemonės vertę išreiškia jos rinkos kaina, dėl to sąvokos „turto vertė“ ir „kaina“ nutartyse vartojamos kartu. Tačiau bet kuriuo atveju, išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (esant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytam pagrindui), turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles. Išaiškino, kad tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (2K-7-12-495/2020).

Kaip minėta pirmiau, VšĮ „Emprekis“ išrašo duomenimis, tokio pat modelio automobilio vidutinė vertė Lietuvoje 2024 m. gruodžio mėnesį su PVM nurodoma 18 890 Eur (b. l. 46). Tačiau iš byloje pateikto minėto automobilio savininkės 2025-03-27 rašto matyti, jog UAB „A.“ automobilį 2009 m,, t. y. prieš 16 metų įgijo už 9 100 Eur (b. l. 121). Kaltinamojo gynėjas teisme nurodė, jog jeigu automobilis buvo nupirktas 2019 m. už 9 100 Eur, automobilio rida yra 758 000 km, kai resursas kiekvieno automobilio būna 200 000 – 300 000 km. Automobilio vertė krenta katastrofiškai. Taip pat kaltinamojo gynėjas pateikė nuotraukas iš elektroninės svetainės „Autopliusas“, kur parduodami analogiški automobiliai. Vieno iš automobilio rida yra 506 000 km, t. y. 33 procentais rida mažesnė nei kaltinamojo vairuoto automobilio, pardavimo kaina 10 500 Eur. Kito automobilio, kurio pagaminimo metai 2012 m ir jo rida 386 000 km, pardavimo kaina yra 10 900 Eur. Todėl gynėjo nuomone, sunku nesutikti su automobilio savininko padarytomis išvadomis, jog automobilis, kuris pravažiavo vos ne milijoną kilometrų, negali kainuoti 19 000 Eur. Prokuroras prašė nesivadovauti byloje pateiktu kaltinamojo darbovietės raštu, nes tai nėra turto vertinimo ataskaita, o bendrovė neturi kompetencijos įvertinti turtą.

Nors teismui nebuvo pateikti automobilio įgijimo dokumentai ar automobilio vertės nustatymo ataskaita, teismas neturi pagrindo abejoti dėl automobilio ridos, nurodytos UAB „A.“ pateiktame rašte. Be to, iš gynėjo pateiktų papildomų duomenų matyti, kad labai panašių parametrų automobiliai ir net su mažesnėmis ridomis, parduodami už beveik per pus mažesnę kainą, nei nurodyta VŠĮ „Emprekis“ pažymoje (b. l. 123-125). Tačiau teismas nesutinka su gynėjo prašymų iš kaltinamojo konfiskuoti 6 000 Eur rašte nurodyta automobilio rinkos vertę ir nustatydamas išieškotiną konfiskuotino turto vertę, vadovaujasi parduodamų panašių automobilių verte, nes nors automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už automobilį realiai mokėtų pirkėjas, kita vertus sutiktina ir su prokuroro nuomone, kad nagrinėjamu atveju bendrovė nėra atlikusi automobilio individualios vertės vertinimo, kad bendrovės nurodyta 6 000 Eur suma nėra argumentuota, nėra žinomi ir konkretūs automobilio duomenys, lemiantys automobilio vertę. Taip pat atsižvelgia į automobilio ridą. Todėl konstatuojama, kad pagal pateiktus duomenis turi konfiskuotino turto vertės nėra pagrindo pripažinti mažesne nei 9 000 Eur ir būtent ši suma išieškotina iš kaltinamojo. Pagrindo išvadai, kad ši suma nebūtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė kaltinamojo padarytam teisės pažeidimui bei asmenybei, nėra.

Kadangi nusikalstama veika padaryta stipriai apsvaigus nuo alkoholio, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas 1 metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 72⁵ straipsnis).

R. I. paskirtos kardomosios priemonės: dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 74-75) – paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o kaltinamasis įpareigotinas jį nedelsiant perduoti VĮ „Regitra“ bei teismui pateikti tai patvirtinančius duomenis; specialiosios teisės sustabdymas – paliktinas iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 70-73).

Byloje esanti viena kompaktinė laikmena su vaizdo įrašais ir BPC skambučio garso įrašu, paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301 straipsnio 1 dalimi, 304-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. I., padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos K. I., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą su 1 000 (vieno tūkstančio) Eur užstatu. Baudžiamąją bylą R. I. nutraukti.

Vadovaudamasis BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 72⁵ straipsniu, R. I. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, įpareigojimą dalyvauti 1 (vienus) metus alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programose ir kursuose.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti R. I. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 (dvejiems) metams mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024-12-06.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. I. valstybės naudai konfiskuotino turto automobilio „Mercedes-Benz MB 518 Sprinter“ (v. n. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 9 000 Eur (devynis tūkstančius eurų).

- teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti kelių transporto priemones vykdymo, pradėjus vykdyti – panaikinti;

- dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir įpareigoti R. I. nedelsiant jį perduoti VĮ „Regitra“ bei teismui pateikti dokumento perdavimą patvirtinančius duomenis.

Įpareigoti laiduotoją K. I. įmokėti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „Užstatas už laidavimą. R. I.. Byla Nr. 1-1613-1133/2025“. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Išaiškinti K. I., kad užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.

Vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti R. I., K. I., gynėjui, prokurorui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

R. I. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

R. I. išaiškinti, kad vengiant vykdyti jai paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą), ji gali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

K. I. išaiškinti, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.