Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutarties J. Š. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu J. Š. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 419 straipsnio 1 dalį nubaustas 30 Eur bauda už tai, kad 2025 m. vasario 25 d. 11.53 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini)“, nesumokėjus vietinės rinkliavos Vietinės reikšmės apsaugos zonos „(duomenys neskelbtini)“ nustatymo ir Vietinės rinkliavos už leidimo įvažiuoti mechaninėmis transporto priemonėmis į vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini)“ išdavimo nuostatais, patvirtintais 2024 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-306 (toliau – Nuostatai) 15 punkte nurodyta tvarka ir pažeidė Nuostatų 1 ir 2 punktus.

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimu, J. Š. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartimi J. Š. skundas tenkintas iš dalies, panaikintas Institucijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutarimas ir byla grąžinta Institucijai nagrinėti iš naujo. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėjo spręsti klausimą dėl J. Š. galimai padarytų administracinių nusižengimų (laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d.) kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos ir turėjo apie tai pasisakyti skundžiamame nutarime, tačiau to nepadarė. Teismas konstatavo, byla grąžintina Institucijai spręsti klausimui, ar J. Š. galimai 2025 m. vasario 25 d. 11.53 val. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo tęstinio administracinio nusižengimo sudėtinė dalis.

3. Apeliaciniu skundu Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartį ir palikti galioti Institucijos nutarimą.

3.1. Skunde pažymima, kad teismas, konstatuodamas, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, turėjo spręsti klausimą dėl J. Š. galimai padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip vienos tęstinės veikos ir apie tai pasisakyti skundžiamame nutarime, tačiau to nepadarė, nepagrįstai rėmėsi teismų praktika, kuri yra apie bylų sujungimą, bei nėra tapati ar artima nagrinėjamai bylai, t. y. nagrinėjamos bylos aplinkybės nuo teismo minimų bylų iš esmės skiriasi ir negali būti precedentu.

3.2. Skunde akcentuoja, kad Kauno miesto savivaldybės taryba nustatė vietinės reikšmės apsaugos zoną „(duomenys neskelbtini)“ ir 2 eurų dydžio mokestį už įvažiavimą į šią zoną. Už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną nustatytas 2 eurų dydžio mokestis yra taikomas už kiekvieną atskirą įvažiavimą, todėl kiekvienas įvažiavimas nesumokėjus rinkliavos sudaro savarankišką, baigtinį administracinį nusižengimą. Tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami kaip tęstinė veika iš principo, kadangi pareiga laikytis nustatytos tvarkos atsiranda iš naujo kiekvieno atskiro veiksmo momentu, o pažeidimas pasibaigia jį atlikus. Pripažinus priešingai ir kvalifikavus šiuos veiksmus kaip vieną tęstinę veiką, būtų sudarytos prielaidos asmenims sistemingai pažeidinėti teisės aktų reikalavimus ir patirti mažesnes finansines pasekmes nei jų laikantis, kas prieštarautų administracinės atsakomybės esmei, prevencinei paskirčiai ir ANK įtvirtintiems atsakomybės taikymo principams.

3.3. Institucijos teigimu, J. Š. įvažiavimas į „(duomenys neskelbtini)“ buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė veika, kuri įvykdoma konkrečiu laiku ir konkrečioje situacijoje, vairuotojui kiekvienu atveju priimant naują sprendimą naudotis transporto priemone ir įvažiuoti į atitinkamą zoną. Toks nusižengimas nereikalauja tęstinio elgesio ir nėra susijęs su ilgalaikiu vieningos nusikalstamos veiklos įgyvendinimu, jis baigiamas pačiu įvažiavimo faktu, nesumokant rinkliavos. Aplinkybė, kad per vieną mėnesį buvo užfiksuotas 21 analogiškas pažeidimas, savaime nesudaro pagrindo šias veikas laikyti tęstine veika, nes pakartotinis ar sistemingas teisės pažeidimas nėra tapatus tęstinei veikai. Priešingai, tokiais atvejais konstatuotinas administracinių nusižengimų daugėtas, kadangi kiekvienas pažeidimas sudaro savarankišką administracinio nusižengimo sudėtį, turinčią objektyviąją ir subjektyviąją puses, t. y. kiekvienas įvažiavimas į „(duomenys neskelbtini)“ yra savarankiška veika, pasibaigianti ją atlikus ir reikalaujanti atskiro valinio sprendimo.

3.4. Institucijos vertinimu, dėl atsiradusių pasekmių skaičiaus yra kaltas pats J. Š., kadangi jis sistemingai darė pažeidimus, o neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjo teiginiai, jog jis nesutinka su sumažintos taršos zonos režimu, taikomu teritorijai, kurioje jis nuosavybės teise valdo nekilnojamąjį turtą ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą, taip pat argumentai, jog apie daromus pažeidimus jis nebuvo informuotas iš karto po pirmojo nurodyto pažeidimo ir dėl to vėliau nebūtų daręs analogiškų pažeidimų, laikytini deklaratyviais. Nustatyta, kad dar 2024 m. buvo fiksuoti analogiški pareiškėjo administraciniai nusižengimai, vyko teisminiai procesai, kurių metu jam buvo išaiškinta, jog įvažiuoti į sumažintos taršos zoną leidžiama tik turint galiojantį leidimą. Šioje byloje leidimas nebuvo panaikintas nei Institucijos, nei BĮ „P. K. iniciatyva ar nuožiūra. Pats J. Š. kreipėsi į BĮ „P. K.“ su prašymu ištrinti jo duomenis, šis prašymas buvo patenkintas.

3.5. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti ir bendros tyčios, kaip ji suprantama kasacinio teismo praktikoje. Kiekvienas įvažiavimas buvo nulemtas atskirų kasdienių aplinkybių ir poreikių, o ne vieningo, iš anksto suplanuoto neteisėto elgesio plano. Tai, kad asmuo sąmoningai nesutiko su savivaldybės nustatyta tvarka, neeliminuoja pareigos kiekvienu atveju laikytis galiojančio teisinio reguliavimo ir nepaverčia kiekvieno atskiro pažeidimo tęstinės veikos dalimi.

3.6. Institucijos teigimu, ANK nenumato administracinių bylų sujungimo ar kitokio bendro jų nagrinėjimo mechanizmo, todėl kitos bylos negalėjo egzistuoti kaip vieninga procesinė visuma. Net ir tais atvejais, kai atskiros bylos formaliai jau buvo pradėtos, jos nebuvo pradėtos tuo pačiu metu ir nebuvo protokolą surašančio ar nutarimą priimančio pareigūno žinioje. Kiekvienas administracinio nusižengimo protokolas buvo surašomas ir kiekvienas nutarimas priimamas atskirai, skirtingu metu ir skirtingų pareigūnų, remiantis tik konkrečios bylos faktinėmis aplinkybėmis, neturint nei pareigos, nei galimybės vertinti kitų galimų nusižengimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tęstinės veikos instituto taikymas administracinių nusižengimų teisėje nėra formalus ar preziumuojamas vien dėl kelių tapačių administracinių nusižengimų padarymo per tam tikrą laikotarpį.

3.7. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad ANK nėra konkrečiai numatyta pareiga teismams ar institucijai sujungti administracinių nusižengimų bylas į vieną. Taip pat ANK nenumatyta galimybė subendrinti tam pačiam asmeniui skirtingais įsiteisėjusiais nutarimais paskirtas administracines nuobaudas, kaip tai yra nustatyta baudžiamuosiuose ir baudžiamojo proceso įstatymuose. Įstatymo leidėjo tikslas yra kiek galima efektyviau užkirsti kelią naujų administracinių nusižengimų darymui ateityje, nesuteikiant galimybės asmeniui manyti, kad jam finansiškai būtų naudinga daryti teisės pažeidimus, už kurių padarymą įstatymų nustatyta tvarka kyla administracinė atsakomybė. Priešingas aiškinimas, kai savarankiški administraciniai nusižengimai būtų pripažįstami tęstine veika, paneigtų paties teisinio reguliavimo prasmę. ANK reguliavimas grindžiamas atsakomybe už kiekvieną atskirai padarytą administracinį nusižengimą, nenumatant nuobaudų subendrinimo galimybės net ir tais atvejais, kai toks subendrinimas galėtų švelninti asmens teisinę padėtį.

3.8. Institucijos vertinimu, tik teismui, atidėjus atskirų bylų nagrinėjimą ir tam tikru momentu disponuojant visomis bylomis vienu metu, galėjo atsirasti procesinė galimybė vertinti jų tarpusavio sąsajas. Tačiau tokia galimybė negali būti vertinama kaip pagrindas retrospektyviai konstatuoti Institucijos pareigą spręsti tęstinės veikos klausimą. Net ir tuo atveju, jeigu teismui kilo abejonių dėl J. Š. veiksmų kvalifikacijos kaip vienos tęstinės veikos, pareiga šias abejones pašalinti tenka pačiam teismui. Teismas, vykdydamas administracinių bylų nagrinėjimo ir teisės taikymo funkciją, privalo savarankiškai įvertinti bylos faktines aplinkybes ir pateikti aiškų teisinį vertinimą, o ne perkelti galimo neteisingo kvalifikavimo pasekmes Institucijai, kai tokios pareigos jai nenumato nei ANK, nei kita taikytina teisė. Teismas, žinodamas apie visus tam pačiam asmeniui surašytus administracinių nusižengimų protokolus ir priimtus nutarimus bei turėdamas visas bylas, nesprendė klausimo, ar padaryti veiksmai yra pavieniai administraciniai nusižengimai, ar viena tęstinė veika, jei tokia būtinybė buvo. Be to, teismas nesvarstė galimybės sujungti bylas arba, esant reikalui, perduoti jas vienam teisėjui, siekiant užtikrinti vieningą sprendimą, nors bylų sujungimas pagal ANK 38 straipsnio 2 dalį nagrinėjamu atveju nėra galimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

4. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucijos apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo sprendimu grąžinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo, iš esmės motyvuojant tuo, kad kiekvienas J. Š. įvažiavimas į „(duomenys neskelbtini)“ buvo savarankiška, momentinė ir baigtinė administracinio nusižengimo sudėtį atitinkanti veika, todėl nėra pagrindo svarstyti tęstinės veikos kvalifikavimo klausimo.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad leidimas nemokamai įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“ administracinėn atsakomybėn patrauktam J. Š. buvo išduotas nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. iki 2025 m. vasario 10 d. Pakarotinai išduotas nuo 2025 m. kovo 3 d. iki 2025 m. rugsėjo 21 d. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, J. Š. laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 11 d. iki 2025 m. kovo 2 d., kuomet neturėjo leidimo nemokamai įvažiuoti į „(duomenys neskelbtini)“, administracinėn atsakomybėn pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį buvo patrauktas 21 kartą. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, dalis administracinio nusižengimo protokolų buvo surašyti už tos pačios dienos pažeidimus, vertinant juos kaip atskirus.

7. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką baudžiamosiose bylose tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Nustatant bendrą tyčią, be kita ko, išsiaiškinama, kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama; subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014). Šie kasacinio teismo išaiškinimai mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikytini ir administracinių nusižengimų bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-64-689/2019).

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visi J. Š. galimai padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti ANK 419 straipsnio 1 dalyje, laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 10 d. iki kovo 2 d., nėra nutolę laiko atžvilgiu vienas nuo kito, yra to paties pobūdžio (nesumokėjimas vietinės rinkliavos už įvažiavimą į sumažintos taršos zoną), galimai padaryti dėl tos pačios priežasties (ignoruojant vietinį teisės aktą ir pateiktą pranešimą dėl leidimo panaikinimo). Nustatyta ir tai, kad ANK 419 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų darymą J. Š. nutraukė pats, pateikdamas BĮ „P. K.“ sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo ir nuo 2025 m. kovo 3 d. vėl gaudamas leidimą nemokamai įvažiuoti į (duomenys neskelbtini) zoną. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad J. Š. veiksmus, kurie buvo nagrinėjami pradėjus visą eilę skirtingų administracinio nusižengimo bylų, galėjo jungti vieninga tyčia/neatsargumas, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo subjektyviai savo atliekamus valinius veiksmus galėjo suvokti ne kaip atskirus nusižengimus, o kaip vieną vientisą veiką. Taigi, J. Š. inkriminuotas Nuostatų pažeidimas, už kurį jis nubaustas pagal ANK 419 straipsnio 1 dalį, vertinant jį užfiksuotų analogiškų pažeidimų visumoje, turi tęstiniam nusižengimui būdingus požymius. Atsižvelgiant į tai, skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėta, kad nagrinėjamu atveju Institucija turėjo spręsti pavienių/tęstinių nusižengimų atribojimo klausimą.

9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog nepritartina tokiai situacijai, kai tam pačiam asmeniui, per neilgą laikotarpį padariusiam vienarūšius pažeidimus, administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjamos atskirai, nesvarstant jų sujungimo galimybių, ypatingai kai bylos nagrinėjamos panašiu laiku, kadangi kelių procesų inicijavimas suponuoja ir kelių atskirų procesinių sprendimų priėmimą, tuo pačiu kelių nuobaudų paskyrimą. Jeigu tokia teisinė situacija yra nulemta atitinkamų valstybės institucijų veikimo (neveikimo), gali būti pasunkinama atsakomybėn traukiamo asmens teisinė padėtis, todėl tokių situacijų turi būti stengiamasi išvengti. Administracinio nusižengimo protokolą surašanti institucija turi imtis priemonių tinkamai taikyti teisės normas ir tinkamai surašyti protokolus, kadangi viena esminių administracinio nusižengimo protokolo funkcijų yra ta, kad juo apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos – byla nagrinėjama tik dėl to nusižengimo, kuris buvo nurodytas administracinio nusižengimo protokole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-2-2012, 2AT-64-689/2019, 2AT-36-719/2020).

10. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka, kad ji nagrinėjamu atveju turėjo vertinti visų J. Š. padarytų pažeidimų visumą bei spręsti dėl jų kvalifikavimo kaip galimo tęstinio nusižengimo, nes tokie duomenys ne visada yra prieinami ir tokia pareiga nenumatyta ANK. Vis dėlto, pažymėtina, jog visi nutarimai J. Š. atžvilgiu buvo priimti tos pačios institucijos, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus. Šios aplinkybės aukštesniojo teismo vertinimu leidžia pagrįstai teigti, kad Institucijai neabejotinai buvo žinoma apie tam pačiam asmeniui rašomus administracinių nusižengimų protokolus, juo labiau, kad nutarimus skirtingose administracinių nusižengimų bylose priimdavo tie patys Institucijos specialistai, keli nutarimai netgi būdavo priimami tą pačią dieną.

11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju tik Institucija, inicijavusi administracinio nusižengimo teisenas J. Š. atžvilgiu, o ne teismas, gali įvertinti visus ankstesnius priimtus procesinius dokumentus ir juose užfiksuotas aplinkybes dėl analogiško pobūdžio veiksmų ir spręsti, kurie veiksmai yra tęstiniai, tapatūs, vienarūšiai ir pan. Institucija ir jos pareigūnai, surašydami protokolus, o vėliau nagrinėdami administracinio nusižengimo bylas ir priimdami nutarimus, turi pareigą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių ir kt. Taigi, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principu, nagrinėjamoje situacijoje pareiga tinkamai įvertinti J. Š. veiksmus tenka Institucijai.

12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas pagrįstai panaikino Institucijos nutarimą ir grąžino administracinio nusižengimo bylą Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vedėjo Gintaro Gatulio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.