- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-27
- Bylos Nr.
- 1A-542-209/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13060-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Alenas Piesliakas, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
- Nukentėjusysis
- M. G.
- Nuteistasis
- R. T., ir V
- Advokatai
- Boleslovas Ališauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako, Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Taip pat jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jam skirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šios bausmės subendrintos ir R. T. skirtas laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Be to, R. T. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje ir jam skirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė R. T. skirta laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką R. T. įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. birželio 7 d.
R. T. bausmės vykdymo pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteisti ir V. P. bei A. A., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. T. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su V. P. ir A. A. sugadino svetimą turtą, pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpas ir pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibraunant į patalpas, o būtent:
jie, 2018 m. kovo 20 d., apie 17.50 val., bendrininkaudami, vagystės tikslu išlaužus duris, tokiu būdu jas sugadinant ir padarant 150 eurų turtinę žalą, įsibrovė į M. G. priklausantį garažą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė 40 eurų vertės elektrinį grąžtą, 50 eurų vertės kūjį ir ant automobilio GAZ-21 variklio dangčio buvusią 250 eurų vertės apdailos detalę, bei ją laužiant sugadino 350 eurų vertės variklio dangtį, tokiu būdu sugadino 500 eurų vertės turtą ir pagrobė 340 eurų vertės turtą bei padarė M. G. turtinę žalą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
Be to, jie, 2018 m. kovo 20 d., apie 18.05 val., bendrininkaudami, vagystės tikslu, atėjo prie N. G. priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), ir siekiant įsibrauti į sandėlio vidų, išlaužė lentas, kuriomis buvo užkaltas langas ir tokiu būdu pasikėsino pavogti sandėlio viduje stovėjusio, M. G. eksploatuojamo traktoriaus Belarus MTZ-82 detales – 200 eurų vertės kuro siurblį, 120 eurų vertės starterį, 100 eurų vertės generatorių bei kitus vertingus daiktus, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių, nes gavęs apsaugos signalizacijos pranešimą prie sandėlio atvažiavo M. G.. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendį pakeisti ir, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, vienu trečdaliu sumažinti paskirtą bausmę. Nuteistasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme pilnai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas.
3. Teismo posėdyje nuteistojo R. T. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė ir nukentėjusysis M. G. prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo R. T. apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis R. T. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų neginčija bei sutinka su paskirtos bausmės rūšimi, tačiau prašo, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, vienu trečdaliu sumažinti galutinę subendrintą bausmę. Nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas teisėjų kolegijai abejonių nekelia, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
5.1. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. BK 64¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.
5.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. T. prisipažino esąs kaltas padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino kaltinamųjų prašymo atlikti sutrupintą įrodymų tyrimą. Taip pat ir prokuroras nesutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, kadangi kaltinamųjų parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu skyrėsi.
5.3. BPK 273 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kai keli kaltinamieji kaltinami padarę vieną ar kelias nusikalstamas veikas, sutrumpintą įrodymų tyrimą galima atlikti tik tuo atveju, jeigu BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos gali būti pritaikytos visiems kaltinamiesiems (BPK 273 straipsnio 2 dalis).
5.4. Iš bylos medžiagos matyti, kad tik R. T. teisiamajame posėdyje visiškai sutiko su visais parodymais, tačiau V. P. ir A. A. parodymai teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu nebuvo visiškai tapatūs (skyrėsi parodymai dėl išankstinio susitarimo vykdyti vagystę, V. P. vaidmens vykdant nusikalstamas veikas). Be to, ir prokuroras nesutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, o jo sutikimas yra būtinas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir BPK 273 straipsnio nuostatas, šioje byloje nebuvo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Todėl neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo nėra galimybės taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. T. vienu trečdaliu sumažinti paskirtą subendrintą bausmę.
6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2018 m. birželio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo R. T. apeliacinį skundą atmesti.