Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, sekretoriaujant D. P., dalyvaujant ieškovo UAB „Professional M. G.“ direktoriui Ž. P., atstovei advokatei I. B., atsakovui A. B., jo atstovei advokatei V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Professional M. G.“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovo 2169,26 Eur (7490,03 Lt) skolos, nuo šios sumos 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. rangos sutarties Nr. 2010/08/17, darbinės schemos, kuri buvo pridėta prie sutarties kaip priedas Nr. 1 ir lokalinės sąmatos pagrindu atliko atsakovui namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, stogo dengimo ir apšiltinimo darbus. Atsakovas atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus iš ieškovo nepriėmė ir už darbus nesumokėjo, nes neva darbai buvo atlikti nekokybiškai, darbų defektai neištaisyti, todėl atsakovas nutraukė su ieškovu sudarytą rangos sutartį ir apmokėti už atliktus darbus neprivalo.

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo pareiškė reikalavimus: priteisti iš ieškovo UAB „Professional M. G.“ 3576,16 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, jog 2010-08-17 pasirašė rangos sutartį su UAB „P. M. group“ dėl namo stogo apšiltinimo, uždengimo bitumine danga ir parapeto įrengimo. Pagal 2010-08-10 sudarytą rangos sutartį, ieškovas stogo dengimo ir apšildymo darbus įsipareigojo atlikti iki 2010-10-01. Terminas pratęstas nebuvo. Vykdydamas sutarties 4.4.1 punktą, sumokėjo 579,24 Eur (2000 Lt) avansą. Sutarė, kad ieškovas atsiųs reikalingų medžiagų sąrašą, nes darbai iš dalies buvo atliekami A. B. medžiagomis. Supirkus medžiagas, 2010-09-06 ieškovas atsiuntė du darbuotojus, kurie per savaitę apšiltino stogą polistirolu, sudėjo mineralinę vatą bei pusę stogo ploto užlydė prilydoma danga. Po savaitgalio darbuotojai nebepasirodė, ieškovas pasakė, kad turi svarbesnį objektą ir darbus pratęs po savaitės. Po kelių dienų pradėjo stipriai lyti, sušlapo neuždengta vata ir permirko visa namo konstrukcija. 2010-09-17 techninės priežiūros vadovas surašė defektų aktą, kuriame nurodyta, kad prieš lietų stogas nebuvo tinkami uždengtas, ko pasekmėje peršlapo medžiagos ir namo konstrukcija. Prilydoma danga uždėta nekokybiškai: blogai sulydytos siūlės, danga neprikibusi prie pagrindo (matosi oro pūslės). Garo izoliacijos plėvelė uždėta neteisingai. Defektams pašalinti reikia uždėti garo izoliacijos plėvelę (kur jos trūksta), pakeisti vatą ir perlydyti bituminę dangą. Turėjo papildomų išlaidų, nes džiovino patalpas. Ieškovas stogą apšiltino ir uždengė nekokybiškai. Prašė ištaisyti defektus, tačiau defektų niekas nesutvarkė, o gavo sąskaitą už atliktus darbus ir atliktų darbų aktą, kurio nepasirašė. Suprato, kad prašymas ištaisyti defektus yra beprasmis, nes ieškovas nereagavo nei į rašytinius, nei į žodinius reikalavimus, dėl ko nutraukė sutartį su ieškovu, paprašė grąžinti avansą. Ieškovas avanso negrąžino, defektų neištaisė. Jis 2011-06-17 raštu ieškovą informavo, kad ieškovas trūkumų neištaisė, dėl to nutraukia sutartį. Po rašto, ieškovas daugiau nei trejus metus nuo darbų atlikimo nereikalavo apmokėjimo, tuo netiesiogiai pripažindamas, kad darbai buvo atlikti nekokybiškai ir, kad jis patyrė nuostolius.

Atsakovas patikslino reikalavimą, prašydamas iš ieškovo priteisti 9752,03 Eur.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad atsakovas neatsiskaitė, nors stogo šiltinimo darbai atlikti kokybiškai ir tinkamai. Jau vykdant darbus kilo nesutarimai su atsakovu. Dirbo su pertraukomis, nes užsakovas tuo pačiu metu vykdė fasado šiltinimo darbus, vienas kitam trukdė neužbaigti fasado darbai ir šiltinami stogo darbai, dėl to stogo šiltinimo darbai buvo atliekami vėliau. Pastoviai buvo vilkinama su atsiskaitymu, nes atsakovas ieškojo visokių priekabių. Mano, kad atsakovas yra praleidęs ieškinio senatį.

Teismo posėdžio metu atsakovas prašė priešieškinį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad iš pradžių ieškovas neatliko visų darbų, pradėjo dirbti po didelės liūties, darbuotojai gręžė skyles, nuleidinėjo vandenį į namo vidų. Nurodė, kad iš pat pradžių pamatė, kad ieškovo darbuotojai dirba nekokybiškai, norėjo surasti kitus darbuotojus, tačiau niekas nenorėjo dirbti įpusėjus darbams. Su rangovu sutarė, kad rangovas tęs darbus, už džiovinimą, sugadintas medžiagas išskaičiuos iš darbų. Sutarė, kad darbus atliks po techninės priežiūros.

Liudytojas V. Š. paaiškino, kad vykdė techninę priežiūrą. Nustatė stogo darbų trūkumus, paaiškino, kad darbai buvo atlikti netinkamai. Norėjo susitikti su rangovu, paaiškinti, kas blogai daroma, tačiau rangovas taip ir neatvyko, bendravo tik su darbininkais, kurie į pastabas visiškai nereaguodavo.

Liudytojo V. P. parodė, kad atsakovui atliko stogo šiltinimo darbus. Darbus atlikinėjo nedarydamas jokių įrašų į statybos žurnalą. Apie technikos priežiūros vadovą nieko nežinojo. Patvirtino, kad su užsakovu nebuvo jokių problemų dėl susisiekimo.

Liudytojas L. B. paaiškino, kad apskardino kaminus, daugiau nieko neprisimena ir pasakyti negali.

Liudytojas R. M. paaiškino, kad yra ekspertas ir patvirtino, kad jo ekspertizės išvados atitinka 100 procentų. Ekspertas A. S. aprašė jo išvadas, plačiai citavo ištraukas iš reglamentų, taisyklių ir norminių aktų, ir tik po to parašė trumpą savo išvadą, jog jo išvados buvo netikslios. Patvirtino, jog stogo danga uždėta ne pagal gamintojo „Mida“ instrukcijas. Uždengta danga lengvai pasikelia, nebuvo priklijuota. Ieškovas buvo atvežęs statybos žurnalą, tačiau jam susidarė toks įspūdis, kad jis surašytas per vieną naktį, užpildyti tik statybos darbai ir nebuvo nei vieno parašo. Pagal jo išvadas yra drėgmės patekimas į vidų, o tai yra esminis pažeidimas, klojant stogo dangą.

Liudytojas A. S. paaiškino, kad yra ekspertas ir pagal ieškovo užsakymą atliko ekspertizę. Paaiškino, kad defektai ant stogo yra, tačiau gal ne tokio mąsto, kaip nurodė ekspertas R. M.. Nurodė, kad galima stogą pertvarkyti, tačiau pagal kitas sumas, viso stogo keisti nereikia. Yra galimybė, kad vėliau išryškėtų kažkas, bet tai nėra pagrindas keisti visą stogą. „Mida“ danga netinkamai uždėta, bet mano, kad pakanka dangą nuimti ir ją sutvarkyti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovas ir atsakovas 2010-08-17 sudarė rangos sutartį Nr. 2010/08/17, pagal kurią ieškovas atliko namo, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, stogo dengimo ir apšiltinimo darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Pagal 2010-08-10 sudarytą rangos sutartį, ieškovas stogo dengimo ir apšildymo darbus įsipareigojo atlikti iki 2010-10-01. Terminas pratęstas nebuvo. Ieškovas sumokėjo 579,24 Eur (2000 Lt) avansą. Darbai buvo atliekami A. B. medžiagomis. Nustatyta, kad ieškovas netinkamai atliko darbus, dėl ko 2010-09-17 techninės priežiūros vadovas surašė defektų aktą, kuriame nurodyta, kad prieš lietų stogas nebuvo tinkamai uždengtas, ko pasekmėje peršlapo medžiagos ir namo konstrukcija. Prilydoma danga uždėta nekokybiškai: blogai sulydytos siūlės, danga neprikibusi prie pagrindo (matosi oro pūslės). Garo izoliacijos plėvelė uždėta neteisingai. Defektams pašalinti reikia uždėti garo izoliacijos plėvelę (kur jos trūksta), pakeisti vatą ir perlydyti bituminę dangą. Atsakovas pirko pilną pakuotę mineralinės vatos – 241,92 kv. m. Stogo darbams atlikti, pagal atsakovo paskaičiavimus, reikėjo 170 kv. m, liko 27 lapai, t. y. 58,32 kv. m, kurios vertė 187,38 Eur (647 Lt). Kadangi neuždengta vata buvo netinkama, panaudojo likusią vatą, vietoj sušlapusios. Atsakovas turėjo papildomų išlaidų, nes džiovino namą. Sąmata džiovinimo darbams – 1120,36 Eur (3868,37 Lt), kad būtų pigiau atsakovas džiovino pats – džiovinimas kainavo 868,86 Eur (3000 Lt). Buvo sutarta, kas išlaidos bus išskaičiuotos iš galutinės sąskaitos. Ieškovas pakeitė dalį vatos, pabaigė lydyti pirmąjį prilydomos dangos sluoksnį. Technikos priežiūros vadovas atsisakė priimti darbus, nes nebuvo ištaisyti trūkumai, surašyti 2010-09-17 defektiniame akte. Atsakovas neleido dėti antrojo prilydomojo dangos sluoksnio, kol nebus ištaisytas pirmasis sluoksnis, tačiau ieškovo darbuotojai savavališkai, nesikreipdami į į technikos priežiūros vadovą, uždėjo antrąjį sluoksnį. Pradėjus šlapti luboms, 2011-02-23 atsakovas išsikvietė technikos priežiūros vadovą, kuris vėl surašė defektinį aktą. 2011-05-24 surašytas dar vienas defektinis aktas. 2011-05-27 siųstas pranešimas ieškovui su prašymu ištaisyti defektus. Defektai neištaisyti, dėl ko atsakovas A. B. 2011-06-17 raštu ieškovą informavo, kad ieškovas trūkumų neištaisė, dėl to nutraukia sutartį.

Iš 2015-06-18 stogo įrengimo darbų ekspertizės akto Nr. 15–18E matyti, kad teismo ekspertas R. M. atliko stogo įrengimų darbų ekspertizę ir nustatė, jog parapetas įrengtas neteisingai, stogo mazgai prie parapeto įrengti neteisingai, garus izoliuojantis sluoksnis įrengtas neteisingai, termoizoliacinis sluoksnis įrengtas neteisingai, hidroizoliacinė stogo danga įrengta neteisingai. Dėl stogo įrengimo atsakingas rangovas, atlikęs stogo įrengimo darbus, pažeisdamas statinio projekto, rangovo statybos taisyklių, gamintojo montavimo instrukcijas ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Dėl nustatytų darbų trūkumų pablogėja stogo naudojimas pagal paskirtį, o tai pasireiškia: dėl neteisingai įrengto garus izoliuojančio sluoksnio iš pastato per denginį kylantis drėgnas oras, esant nesandariai įrengtai garo izoliacijai, prasiskverbs į stogo konstrukcijos šilumos izoliaciją ir čia kondensuosis. Įdrėkusi šilumos izoliacija nebeatliks savo paskirties, bus pažeistas STR Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimas“, dėl paliktų tarpų tarp termoizoliacinių plokščių sumažėja pastato stogo sandarumas, dėl ko nukenčia pastato energinis naudingumas, padidėja šilumos nuostoliai, dėl netinkamai pritvirtintų stogo termoizoliacinių sluoksnių ir hidroizoliacijos, vėjas gali atplėšti visą (arba dalinai) stogo konstrukciją, tai yra gali įvykti avarija. Atlikus sąmatinius skaičiavimus, trūkumų šalinimo kaina yra 9752,03 Eur. Ekspertizės išvadas patvirtino teismo posėdžio metu, nurodydamas, kad esmė yra viso stogo dangoje, danga uždėta ne pagal gamintojo „Mida“ instrukcijas. Uždengta danga lengvai pasikelia, nepriklijuota. Ekspertas negalėjo patikrinti viso stogo dangos patikimumą, tačiau tikrinant pagal pasirinktinas vietas, visur rado pažeidimų, dėl ko drėgmė skverbiasi į patalpas.

Byloje pagal ieškovo užsakymą atlikta statybinės teismo ekspertizės išvadų ekspertinis vertinimas, kurį atliko teismo ekspertas A. S.. Nurodyta, kad ekspertas R. M. neįvertino skaičiavimais ir nenustatė laboratoriniais bandymais, kokių konkrečių reikalavimų stogams, rangovo UAB „Professional M. G.“ atlikti stogo dangos konstrukcijos įrengimo darbai neatitinka reikalavimų. Teiginiai apie stogo dangos naudojimo pablogėjimą – deklaratyvūs, inžinieriniais skaičiavimais nepagrįsti. Ekspertizės atlikimo metu ekspertas R. M. nenustatė, kad pastato vidus ir po hidroizoliaciniais sluoksniais esančios stogo dangos konstrukcijos būtų pažeistos nuo išorinio lietaus ar sniego poveikio, kas patvirtina faktą, kad stogas tinkamai atlieka savo tiesioginę naudojimo funkciją. Nustatant trūkumų pašalinimo kainą, ekspertas R. M. daugiausiai rėmėsi ne tinkamai patikrintais faktais, o savo asmenine nuomone, todėl numatomų atlikti darbų apimtys trūkumams pašalinti yra ne būtinai reikalingi, bet pertekliniai, o tas tiesiogiai daro įtaką trūkumų pašalinimo kainos pagrįstumui. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad defektai ant stogo yra, tačiau gal ne tokio mąsto, kaip nurodė ekspertas R. M.. Nurodė, kad galima stogą pertvarkyti, tačiau pagal kitas sumas, viso stogo keisti nereikia.

Byloje gautas 2016-05-18 Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarnybos sprendimas Nr. KT-13, kuriuo pareikštas įspėjimas teismo ekspertui A. S. dėl to, jog ekspertas A. S., reikšdamas nuomonę apie kito eksperto profesinę veiklą pažeidė etikos kodekso 13 punktą. Nurodyta, kad ekspertas A. S. netyrė paties ekspertizės objekto, neanalizavo aplinkybių ir faktų, susijusių su ekspertizės objektu, nepateikė atsakymo į specialių žinių reikalaujančius teismo užduotus klausimus. Ekspertas A. S. atliko kito teismo eksperto duotų teismo ekspertizės išvadų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą, nors toks vertinimas išeina iš teismo eksperto specialių žinių ir jam suteiktos kvalifikacijos ribų.

Iš UAB „MIDA LT“ stogo dangos klojimo instrukcijos matyti, kad 4.5.7. punktas numato, jog tam, kad būtų pasiektas tinkamas lydomų ritininių dangų surišimas su paklotu, visi paklotai iš cemento–smėlio skiedinio ir betono turi būti impregnuoti bituminiu gruntu (praimeriu), 4.5.11. punktas numato, kad prieš lydant stogo dangą ant paviršių iš mineralinės vatos plokščių, viršutinis sluoksnis gruntuojamas karšta bitumine mastika, kurios minkštėjimas ne mažiau 85⁰ C arba bitumu BN 90/10, BNK 90/30.

Iš liudytojo V. Š. paaiškinimų nustatyta, kad jis vykdė techninę priežiūrą. Buvo nustatyti stogo darbų trūkumai, darbai atlikti netinkamai, rangovas nebendravo, o darbininkai į pastabas nereaguodavo. Iš liudytojo V. P. paaiškinimų nustatyta, kad darbus atlikinėjo nedarydami jokių įrašų į statybos žurnalą.

Rangos sutartimi viena šalis įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (Lietuvos Respublikos CK 6.644 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.681 straipsnio, apibrėžiančio statybos rangos sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Įstatymas nenumato rangos sutartimis privalomos rašytinės formos, todėl sutartis gali būti sudaryti tiek rašytine, tiek žodine forma, tiek konkliudentiniais veiksmais, tiek panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius.

Rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose. Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų: pareikšti vieną iš Lietuvos Respublikos CK 6.665 straipsnyje numatytų reikalavimų; reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (Lietuvos Respublikos CK 6.678 str. 1 d.); pasinaudoti Lietuvos Respublikos CK 6.334 straipsnyje numatytomis pirkėjo teisėmis (Lietuvos Respublikos CK 6.680 str.). Pažymėtina, jog pagal šias teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Lietuvos Respublikos CK 6.662 str. 1 d. nurodyta bendroji rangos teisinių santykių reguliavimo taisyklė, pagal kurią užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas, tiek pasirašytas abiejų rangos sutarties šalių, tiek ir vienašališkai rangovo, yra įrodymų šaltinis apie rangovo nurodomą atliktų darbų, panaudotų medžiagų kainą. Esant ginčui dėl užsakovo prievolės rangovui atsiskaityti už atliktus statybos rangos darbus dydžio, užsakovas turi teisę ginčyti atliktų darbų perdavimo–priėmimo akte nurodytą kainą.

Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos aplinkybių, pagal sudarytą 2010-08-10 rangos sutartį, ginčo tarp šalių dėl to, kad sutartis sudaryta nebuvo – nėra. Atsakovas ieškovo atžvilgiu veikė kaip užsakovas, o ieškovas atsakovo atžvilgiu – kaip rangovas. Tokiu būdu, atsakovui teko įstatyminė pareiga priimti ieškovo atliktus rangos darbus pagal 2010-08-17 sudarytą rangos sutartį ir pateiktą 2011 m. 04 mėn. atliktų darbų aktą bei už darbus sumokėti 2748,50 Eur (9490,03 Lt). Atsakovas gavo ieškovo siųstus dokumentus, tačiau darbų nepriėmė, išsiuntė raštą, jog darbų atlikimo akto nepasirašys, kol nebus pašalinti nurodyti defektai, tačiau gavo apmokėjimui sąskaitą faktūrą, dėl ko atsakovas 2011-06-17 raštu ieškovą informavo, kad nutraukia sutartį. Nustatyta, kad darbai atlikti netinkamai ir pažeidžiant rangos sutarties sąlygas. Taip pat, nustatyta, kad rangovas nebendravo su namo statybos techninės priežiūros vadovu. Nustatyta, kad buvo pateikti 2011-05-27, 2011-06-01 defektiniai aktai ieškovui, su prašymais ištaisyti stogo trūkumus, 2011-06-17 nutraukta rangos sutartis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovas būtų iniciavęs trūkumų ištaisymą. Kaip matyti, atsakovas per sutarties vykdymo laikotarpį ne kartą reiškė pretenzijas dėl atliekamų darbų kokybės, tačiau ieškovas jų neištaisė. Iš stogo įrengimo darbų ekspertizės akto matyti, kad pažeidimai yra esminiai, dėl nustatytų darbų trūkumų pablogėja stogo naudojimas pagal paskirtį, skverbiasi drėgmė į gyvenamąsias patalpas.

Eksperto A. S. ekspertizė nevertintina, kadangi jis netyrė paties ekspertizės objekto, neanalizavo aplinkybių ir faktų, susijusių su ekspertizės objektu, nepateikė atsakymo į specialių žinių reikalaujančius teismo užduotus klausimus. Ekspertas A. S. atliko kito teismo eksperto duotų teismo ekspertizės išvadų pagrįstumo ir teisėtumo vertinimą, nors toks vertinimas išeina iš teismo eksperto specialių žinių ir jam suteiktos kvalifikacijos ribų. Atsižvelgtina ir į tai, kad ekspertas teismo posėdžio metu sutiko su atliktų darbų trūkumais, tačiau manė, jog tuos darbus galima atlikti mažesnėmis sąnaudomis, t. y. neperdengiant viso stogo, o tik ištaisant trūkumus. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pirmoji ekspertizė buvo atlikta pasirinktinai pagal stogo vietas, kur visur buvo nustatyti pažeidimai, todėl labiau tikėtina, kad viso stogo danga atlikta nekokybiškai, dėl ko užsakovas pagal savo lūkesčius negali tinkamai naudotis atliktais darbais, kurie nelaiko drėgmės, mažina pastato energetinį naudingumą, didėja pastato išlaikymo kaštai.

Teismo įsitikinimu, nurodytų aplinkybių visuma sudaro pakankamą pagrindą konstatuoti, jog atsakovo prašoma priteisti 9752,03 Eur reikalingų atlikti darbus yra protinga, reali bei atitinka statybų srityje įprastą imti už tokį darbų atlikimą kainą (Lietuvos Respublikos CK 6.198 str. 1 d.). Duomenų, jog atsakovo prašomi atlikti darbai (tokios pats specifikacijos) gali būti įkainuojami kitokia suma, ieškovas į bylą nepateikė.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Lietuvos Respublikos CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 185 straipsnį teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų daryti išvadą, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Svarbu, kad faktiniai duomenys (informacija) būtų patikimi. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Nešališka išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo turi būti daroma vadovaujantis logikos taisyklėmis, pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3–396/2011; 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015). Kasacinis teismas savo nuosekliai formuojamoje praktikoje dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Teismas, įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog ieškovo pateiktame darbų atlikimo akte nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau atsakovas įrodė, jog ieškovas atliko darbus su trūkumais, jų neištaisė ir atsakovas patyrė nuostolius, kurie, remiantis teismo eksperto išvada yra 9752,03 Eur. Todėl iš ieškovo priteistina 9752,03 Eur suma (Lietuvos Respublikos CK 6.363.; 6.334.; 6.4, 6.38, 6.655 str., CPK 185 str.).

Dėl senaties. Ieškovas nurodė, kad atsakovas yra praleidęs senatį priešieškiniui pateikti.

Pagal bendrąją ieškinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintą Lietuvos Respublikos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.

Įstatymų leidėjo valia tam tikri civilinių teisinių santykių subjektų atlikti veiksmai ieškinio senaties termino eigą nutraukia. Ieškinio senaties termino eigos nutraukimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos CK 1.130 straipsnio 1 ir 2 dalyse, yra šie: ieškinio pareiškimas įstatymų nustatyta tvarka ir skolininko atlikti veiksmai, liudijantys, kad jis pripažįsta prievolę. Ieškovas, daugiau nei trejus metus nereikalavo apmokėjimo už atliktus darbus, tuo pripažindamas savo prievolę atlyginti atsakovui patirtą žalą dėl rangovo nekokybiškai atliktų darbų. 2011-05-31 atsakovui gavus sąskaitą už atliktus darbus, ieškovui buvo pateiktas dėl nekokybiškai atliktų darbų žalos paskaičiavimas. Palyginus padarytą žalą ir ieškovo prašomą atlygį, gavosi, kad ieškovas yra skolingas atsakovui. Ieškovas trejus su pusę metų nereikalavo apmokėjimo už atliktus darbus, dėl ko atsakovas nereiškė reikalavimo dėl atliktų darbų trūkumų ir žalos atlyginimo. Ieškovui pareiškus reikalavimus 2014-12-18 nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo. Be to, Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos CK 6.666 straipsnyje 3 dalyje numatyta, jog užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Rangos sutartimi nustatytas 5 metų garantinis terminas. Teismas konstatuoja, kad ieškinio senatis nėra praleista.

Iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos 3407,99 Eur bylinėjimosi išlaidos (1072,40 Eur advokato pagalba, 1940,00 Eur ekspertizės atlikimas, 95,59 Eur už stogo sutvarkymą po ekspertizės, 300,00 Eur už eksperto atvykimą į teismo posėdį) (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 1 p., 93 str. ir 98 str. 1 d.).

Atsakovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį tenkinus, iš ieškovo yra pagrindas priteisti 219,00 Eur žyminį mokestį valstybei (Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovas pateikdamas ieškinį sumokėjo 49,00 Eur žyminio mokesčio, pakeitus reikalavimą, sumažėjo žyminis mokestis, dėl to ieškovui grąžintina 11,00 Eur žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš ieškovo UAB „Professional M. G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Klaipėda, 9752,03 Eur nuostolių ir 3407,99 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaime, Klaipėdos rajone, naudai.

Sprendimą įvykdžius, panaikinti 2015-03-12 nutartimi ieškovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2014-12-01 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui.

Priteisti iš ieškovo UAB „Professional M. G.“ 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžetą (įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovui UAB „Professional M. G.“ 11,00 Eur žyminio mokesčio permoką.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.