Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko ((kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Professional Master Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Professional Masters Group“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo, ir atsakovo A. B. priešieškinį ieškovei UAB „Professional Masters Group“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 2 169,26 Eur (7 490,03 Lt) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi. Nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. rangos sutarties Nr. 2010/08/17, darbinės schemos, kuri buvo pridėta prie sutarties kaip priedas Nr. 1, ir lokalinės sąmatos pagrindu atliko atsakovui namo, esančio Duomenys neskelbtini, stogo dengimo ir apšiltinimo darbus. Atsakovas atliktų darbų akto ir PVM sąskaitos faktūros už atliktus darbus iš ieškovo nepriėmė ir už darbus nesumokėjo. Atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 3 576,16 Eur nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas, bylos nagrinėjimo metu pakeitė priešieškinio dalyką ir reikalavimą priteisti nuostolius padidino iki 9 752,03 Eur. Nurodė, kad 2010-08-17 pasirašė rangos sutartį su UAB „Professional Masters group“ dėl namo stogo apšiltinimo, uždengimo bitumine danga ir parapeto įrengimo. Pagal sudarytą rangos sutartį ieškovė stogo dengimo ir apšiltinimo darbus įsipareigojo atlikti iki 2010-10-01. Terminas pratęstas nebuvo. Ieškovė stogą apšiltino ir uždengė nekokybiškai, defektų neištaisė, tačiau pateikė sąskaitą už atliktus darbus ir atliktų darbų aktą, kurio atsakovas nepasirašė. Ieškovei nereaguojant nei į rašytinius, nei į žodinius atsakovo reikalavimus, atsakovas nutraukė sutartį su ieškove ir paprašė grąžinti avansą. Ieškovė avanso negrąžino, defektų neištaisė. Atsakovas 2011-06-17 raštu ieškovę informavo, kad nutraukia sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš ieškovės UAB „Professional Masters Group“ 9 752,03 Eur nuostolių ir 3 407,99 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B. naudai. Priteisė iš ieškovės UAB „Professional Masters Group“ 219,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Grąžino ieškovei UAB „Professional Masters Group“ 11,00 Eur žyminio mokesčio permoką.Teismas nustatė, kad šalis siejo rangos santykiai, todėl atsakovui teko įstatyminė pareiga priimti ieškovės atliktus rangos darbus pagal 2010-08-17 sudarytą rangos sutartį ir pateiktą 2011 m. 04 mėn. atliktų darbų aktą bei už darbus sumokėti 2 748,50 Eur (9 490,03 Lt). Nustatė, kad darbai atlikti netinkamai ir pažeidžiant rangos sutarties sąlygas. Pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovė būtų iniciavusi trūkumų ištaisymą. Iš 2015-06-18 stogo įrengimo darbų ekspertizės akto Nr. 15-18E nustatė, kad pažeidimai yra esminiai. Teismas nevertino eksperto A. S. ekspertizės, kadangi jis netyrė paties ekspertizės objekto, neanalizavo aplinkybių ir faktų, susijusių su ekspertizės objektu, nepateikė atsakymo į specialių žinių reikalaujančius teismo užduotus klausimus. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma priteisti 9 752,03 Eur suma yra protinga, reali. Nurodė, kad ieškovės pateiktame darbų atlikimo akte nurodyti darbai buvo atlikti, tačiau konstatavo, kad atsakovas įrodė, jog ieškovė atliko darbus su trūkumais, jų neištaisė ir atsakovas patyrė nuostolius, kurie remiantis teismo eksperto išvada yra 9 752,03 Eur. Nurodė, kad ieškovė daugiau nei trejus metus nereikalaudama apmokėjimo už atliktus darbus, pripažino savo prievolę atlyginti atsakovui patirtą žalą dėl nekokybiškai atliktų darbų. Atsakovas nereiškė reikalavimo dėl atliktų darbų trūkumų ir žalos atlyginimo, kadangi ieškovė nereikalavo apmokėjimo, todėl ieškovei pareiškus reikalavimus 2014-12-18 nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos CK 6.666 straipsnyje 3 dalyje numatyta, jog užsakovas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų, kurie buvo nustatyti per garantinį terminą. Rangos sutartimi nustatytas 5 metų garantinis terminas, todėl konstatavo, kad ieškinio senatis nėra praleista.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą iš esmės grindžia šiais argumentais: Teismas neteisingai aiškino ir taikė LR CK 1.130 straipsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senaties termino nutraukimą. Teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus teisės institutus: ieškinio senatį ir terminą, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti rangovui reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų. Teismas nepagrįstai nepriteisė skolos už atliktus darbus, kadangi aplinkybių, jog atsakovo namo stogo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, nenustatė. Teismas, spręsdamas, jog darbai atlikti su defektais, privalėjo taikyti LR CK 6.678 straipsnio 1 dalyje ir kitose straipsniuose įtvirtintas darbų defektų nustatymo teisines pasekmes: pripažinti ieškovės teisę į atlygį, o tada spręsti, ar jį mažinti atsakovo patirtų nuostolių suma. Teismas netinkamai vertino įrodymus, kadangi nepagrįstai sprendė, jog dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų į atsakovo namą skverbiasi drėgmė. Neteisingai nustatė, jog visa stogo danga įrengta nekokybiškai, dėl ko atsakovas pagal savo lūkesčius negali tinkamai naudotis atliktais darbais, kurie nelaiko drėgmės, mažina pastato energetinį naudingumą, didėja pastato išlaikymo kaštai. Teismas savo išvadas apie atitinkamų faktų – kad neva defektų aktai buvo surašyti ir pateikti ieškovei, kad neva buvo susitarimai su ieškove dėl nuostolių kompensavimo – egzistavimą darė vien iš atsakovo pateiktų pavienių įrodinėjimo priemonių – defektų aktų arba jo paaiškinimų, kurie nebuvo patvirtinti jokiais kitais duomenimis, gautais iš kitų įrodinėjimo priemonių.Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą iš esmės grindžia šiais argumentais: Teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei pareiškus reikalavimus 2014-12-18 nutrauktas ieškinio senaties terminas prasidėjo iš naujo. Rangovas niekada nebuvo nurodęs raštiškai ar žodžiu, kad jis nurodytų trūkumų netaisys, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad savo darbo broką rangovas gera valia pašalins. Vienerių metų ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ekspertizės atlikimo dienos, tai yra nuo 2015-06-01, kadangi atsakovas reiškė reikalavimą, jog ieškovė atlygintų visas jo atliktų darbų trūkumų pašalinimo išlaidas, t. y. ne tik tas, dėl kurių buvo pareikštas pradinis ieškinys, bet ir ekspertizės metu nustatytų paslėptų trūkumų šalinimo išlaidas, apskaičiuotas eksperto R. M.. Reikalavimui dėl per garantinį terminą paaiškėjusio defekto vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs. Teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytiems trūkumams pašalinti reikia perdaryti visą stogo dangą. Pagal eksperto R. M. išvadas ir nustatytų trūkumų pašalinimo darbų bei medžiagų įvertinimą, ieškovės atlikti darbai, t. y. visų stogo dangos sluoksnių paklojimas, turi būti atliekami iš naujo, be to papildomas sąnaudas sudarys ne tik medžiagos, bet nekokybiškos stogo dangos išardymas. Teismas, spręsdamas, jog visa stogo danga atlikta nekokybiškai, vadovavosi įrodymų tikėtinumo taisykle bei teisingumo ir protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad viso stogo dangos atidengimas yra neįmanomas, kadangi jo išardymo ir atstatymo sąnaudos būtų labai didelės bei atidengimo ir atstatymo darbai užsitęstų ilgai, sudarytų grėsmę namo peršlapimui, jei užeitų lietus.

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Dėl ieškinio pagrįstumo

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį kaip nepagrįstą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2010-08-17 sudarė rangos sutartį Nr. 2010/08/17, pagal kurią ieškovė atliko namo, esančio Duomenys neskelbtini, stogo dengimo ir apšiltinimo darbus, o atsakovas įsipareigojo už atliktus darbus sumokėti. Pagal 2010-08-10 sudarytą rangos sutartį ieškovė stogo dengimo ir apšiltinimo darbus įsipareigojo atlikti iki 2010-10-01. Terminas pratęstas nebuvo. Atsakovas sumokėjo 579,24 Eur (2 000 Lt) avansą. Nustatyta, kad ieškovė netinkamai atliko darbus, todėl atsakovas nepasirašė atliktų darbų akto ir, ieškovei neištaisius nustatytų trūkumų, 2011-06-17 atsakovas sutartį su ieškove nutraukė.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalys sudarė statybos rangos sutartį, tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas – sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (LR CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką - tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (CK 6.681 straipsnis), iš statybos rangos kylantiems santykiams, kaip specialiosios, prioritetiškai taikomos LR CK 6.681-6.699 straipsnių normos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja specialiosioms bei jomis nesureguliuotiems klausimams.Pagal LR CK 6.694 str. 1 d. užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Šios taisyklės išimtys yra atvejai, nurodyti LR CK 6.694 str. 6 d., kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatoma trūkumų, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti; taip pat vienašalis darbų perdavimo aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu užsakovas įrodytų, kad dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę arba nustačius darbų rezultato trūkumus, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, jei šių trūkumų rangovas ir užsakovas negali pašalinti; taip pat kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (LR CK 6.652 str. 4 d., 6.694 str. 5, 6 d.). Pažymėtina, kad LR CK 6.691 str. įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (LR CK 6.200 str. 2 d.). Jos laikantis šalys turi galimybę sutarties vykdymą suderinti su nenumatytomis aplinkybėmis, taip išvengti tolesnio jos vykdymo sutrikimų, galimų nuostolių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo surašyti 2010-09-17, 2011-02-23 ir 2011-05-24 defektiniai aktai. 2011-05-27 atsakovas pateikė ieškovei pranešimą, kuriame nurodyta, jog ieškovė nereaguoja į jai pateiktas statybos priežiūros vadovo pastabas ir defektų aktus, surašytus 2010-02-23 ir 2011-05-24. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog ji nėra gavusi 2010-02-23, 2011-05-24 ir 2010-09-17 defektinių aktų, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų ir ieškovė nepateikia duomenų, jog būtų informavusi atsakovą apie tai, kad jai nebuvo pateikti minėti defektiniai aktai, nors neneigia, jog 2011-05-27 pranešimą, kuriame minimi 2010-02-23 ir 2011-05-24 defektiniai aktai, gavo. Apeliacinės instancijos teismas daro labiau pagrįstą išvadą, jog minėti defektiniai aktai ieškovei buvo pateikti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė nepripažino nustatytų trūkumų, jų netaisė. Priešingai, 2011-05-31 atsakovui pateikė sąskaitą apmokėjimui ir atliktų darbų aktą, kurio atsakovas nepasirašė. 2011-06-01 atsakovas ieškovei išsiuntė raštą, kuriuo informavo, jog nesutinka pasirašyti atliktų darbų akto, kol nebus ištaisyti atsakovo nurodyti trūkumai. 2011-06-17 atsakovas raštu ieškovę informavo, kad ieškovė trūkumų neištaisė, dėl to sutartis nutraukiama. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė elgėsi pasyviai, nesiekė bendradarbiauti su atsakovu ir nesprendė galimybės ištaisyti atsakovo nustatytus trūkumus, taip pažeisdama LR CK 6.200 str. 2 d. numatytą šalių pareigą bendradarbiauti.Nors ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė patikimais įrodymais defektinius aktus, tačiau pažymėtina, kad ieškovė nei nagrinėjamoje byloje, nei atskiroje civilinėje byloje nereiškė savarankiškų reikalavimų dėl šių vienašalių defektinių aktų pripažinimo negaliojančiais. Pažymėtina, kad atlikta ekspertizė patvirtino defektiniuose aktuose surašytus defektus, todėl vadovaujantis įrodymų sąsajumo taisykle nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai defektinius aktus laikė patikimais ir vertintinais įrodymais.Pažymėtina, kad statybos darbų defektai nėra pagrindas atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nenustatyta, kad jo negalima naudoti pagal rangos sutartyje nustatytą paskirtį ir kad nustatytų darbų defektų negalima pašalinti. CK 6.694 straipsnio, reglamentuojančio darbų perdavimą ir priėmimą, 6 dalyje nustatyta, kad užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, ir jeigu šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti. Rangos sutarties Nr. 2010/08/17 3.3. punkte numatyta rangovo pareiga savo jėgomis ir lėšomis pašalinti dėl rangovo kaltės padarytus darbo trūkumus, pažeidžiančius sutarties ar užduoties sąlygas. Pažymėtina, kad minėtoje rangos sutartyje nėra aptarta. kas konkrečiu atveju laikytina esminiu trūkumu, dėl kurio objektas ar jo dalis negali būti naudojami pagal paskirtį arba jų naudojimas pasunkėja, todėl ar atsakovo nurodyti darbų trūkumai laikytini esminiais, spręstina iš defektinių aktų ir ekspertizės duomenų.Iš 2010-02-23, 2011-05-24 ir 2010-09-17 defektinių aktų matyti, jog buvo nustatyta, kad prieš lietų stogas nebuvo tinkamai uždengtas, ko pasekmėje peršlapo medžiagos ir namo konstrukcija; prilydoma danga uždėta nekokybiškai: blogai sulydytos siūlės, danga neprikibusi prie pagrindo (matosi oro pūslės). Teismo ekspertas R. M., atlikęs stogo įrengimo darbų ekspertizę nustatė, jog parapetas įrengtas neteisingai, stogo mazgai prie parapeto įrengti neteisingai, garus izoliuojantis sluoksnis įrengtas neteisingai, termoizoliacinis sluoksnis įrengtas neteisingai, hidroizoliacinė stogo danga įrengta neteisingai. Dėl stogo įrengimo atsakingas rangovas, atlikęs stogo įrengimo darbus pažeisdamas statinio projekto, rangovo statybos taisyklių, gamintojo montavimo instrukcijas ir statybos techninių reglamentų reikalavimus. Dėl nustatytų darbų trūkumų pablogėja stogo naudojimas pagal paskirtį, o tai pasireiškia: dėl neteisingai įrengto garus izoliuojančio sluoksnio iš pastato per denginį kylantis drėgnas oras, esant nesandariai įrengtai garo izoliacijai, prasiskverbs į stogo konstrukcijos šilumos izoliaciją ir čia kondensuosis. Įdrėkusi šilumos izoliacija nebeatliks savo paskirties, bus pažeistas STR Esminis statinio reikalavimas „Energijos taupymo ir šilumos išsaugojimas“, dėl paliktų tarpų tarp termoizoliacinių plokščių sumažėja pastato stogo sandarumas, dėl ko nukenčia pastato energinis naudingumas, padidėja šilumos nuostoliai. Dėl netinkamai pritvirtintų stogo termoizoliacinių sluoksnių ir hidroizoliacijos vėjas gali atplėšti visą (arba dalinai) stogo konstrukciją, tai yra gali įvykti avarija. Pažymėtina, kad pagal eksperto R. M. išvadas ir nustatytų trūkumų pašalinimo darbų bei medžiagų įvertinimą ieškovės atlikti darbai, t. y. visų stogo dangos sluoksnių paklojimas turi būti atliekamas iš naujo, o tai reiškia, kad ieškovės įrengta stogo danga negali būti naudojama pagal paskirtį, visi darbai privalo būti atlikti iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog 2010-08-17 rangos sutarties Nr. 2010/08/17 pagrindu atlikti darbai turėjo esminių trūkumų, sudarančių pagrindą užsakovui atsisakyti juos priimti ir pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą.Teisėjų kolegija ieškovės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog visa stogo danga netinkama naudoti, atmeta kaip nepagrįstus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas spręsdamas, jog ekspertizės metu stogo dangos atidengimai ir tyrimas buvo atlikti pasirinktinai, ir jose buvo nustatyti tokie pat pažeidimai, o tai leidžia spręsti, jog visa stogo danga atlikta nekokybiškai, pagrįstai taikė įrodymų tikėtinumo taisyklę bei vadovavosi teisingumo bei protingumo principais. Sutiktina su atsakovo argumentais, jog viso stogo dangos atidengimas yra neįmanomas, kadangi stogo išardymo ir atstatymo sąnaudos būtų labai didelės, taip pat atidengimo ir atstatymo darbai užsitęstų ilgai ir sudarytų grėsmę namo peršlapimui.Nurodytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje, kuria atmestas ieškovės ieškinys, teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Dėl priešieškinio pagrįstumo

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino du skirtingus teisės institutus: ieškinio senatį ir terminą, per kurį užsakovas turi teisę pareikšti rangovui reikalavimus dėl darbų rezultato trūkumų. Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje ir taikytina esant rangos teisiniams santykiams. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad šioje normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią tuo atveju, kai įstatymas ar rangos sutartis nustato garantinį terminą ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą, ieškinio senaties terminas prasideda nuo pareiškimo apie trūkumus dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015). Rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata yra specialioji norma, numatanti išimtis taikant ieškinio senatį darbų trūkumams, kai apie tokius trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl kitaip negali būti aiškinama. Tokią poziciją savo jurisprudencijoje ne kartą išreiškė ir kasacinis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. S. IĮ v. UAB „Abuva“, bylos Nr. 3K-3-538/2005; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB firma „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju atsakovas apie rangovo padarytus darbų trūkumus šiam pranešė net kelis kartus, tai yra 2011-05-27, 2011-06-01 ir galiausiai 2011-06-17, kuomet atsakovas nutraukė sutartį su rangovu. Ieškovė neneigė tokias pretenzijas bei pranešimą apie sutarties nutraukimą gavusi, taigi vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turėjo būti laikoma pretenzijos apie trūkumus pareiškimo data, t. y. 2011-05-27. Priešieškinis dėl 3 576,16 Eur nuostolių priteisimo teisme pareikštas 2015-05-05, todėl ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu.Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju išanalizavus byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties dalyje dėl 3 576,16 Eur nuostolių priteisimo terminą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas nenurodė jokių priežasčių ir nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas būtų galėjęs spręsti, kad ieškinio senatis praleista su pateisinama priežastimi. Atsakovui pareiškus pretenzijas 2011-05-27, 2011-06-01, ieškovė į pretenzijas nereagavo, trūkumų netaisė, tačiau nepaisant to, atsakovas į teismą nesikreipė ir savo pažeistų teisių negynė. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog tai, kad ieškovė daugiau kaip trejus su puse metų nereikalavo iš atsakovo skolos už atliktus darbus, įrodo, kad ji neva pripažino prievolę atlyginti atsakovui nuostolius. CK 1.130 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminą taip pat nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė pripažino atsakovo nurodytus defektus bei prievolę juos ištaisyti. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2011-05-27 atsakovui atsiuntus ieškovei pranešimą apie darbų defektus su reikalavimu juos ištaisyti, ieškovė jų netaisė ir 2011-05-31 išsiuntė atsakovui atliktų darbų aktą. Ieškovė, gavusi iš atsakovo 2011-06-01 pranešimą, išsiuntė atsakovui apmokėjimui sąskaitą faktūrą už atliktus darbus. Atsakovui nesutikus sumokėti ir 2011-06-17 vienašališkai nutraukus su ieškove sudarytą statybos rangos sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Akivaizdu, kad nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovė nepripažino atsakovo nurodomų defektų ir reikalavo skolos už atliktus darbus, todėl teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė, daugiau kaip trejus su puse metų nereikalaudama skolos iš atsakovo, pripažino savo prievolę atlyginti nuostolius atsakovui. Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškinio senaties terminą atsakovui pareikšti reikalavimą teisme ieškovės atžvilgiu nutraukė aplinkybė, jog ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui. Pažymėtina, kad CK 1.130 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtina nuostata, kad ieškinio pareiškimas nutraukia ieškinio senaties terminą, tačiau pabrėžtina, kad pareiškus ieškinį ieškinio senatis nutraukiama tik tų asmenų atžvilgiu, kurie ieškinio pareiškime nurodyti kaip atsakovai, nagrinėjamu atveju ieškinio pareiškimas nutraukė ieškinio senaties terminą, per kurį ieškovė turėjo teisę kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistą teisę, pareikšdama ieškinį atsakovui.Teismas pažymi, kad atsakovas 2015-09-03 pareiškimu padidino priešieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo nuo 3 576,16 Eur iki 9 752,03 Eur. Iš atsakovo pareiškimo matyti, kad atsakovo reikalavimų padidinimą lėmė teismo paskirtos ekspertizės metu nustatyti darbų kokybės trūkumai, kurie atsakovui nebuvo žinomi ir negalėjo būti žinomi pateikiant 2011-05-26, 2011-06-01 pretenzijas ieškovei. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ekspertizės metu nustatyti šie nauji paslėptų stogo elementų trūkumai : 1) neteisingai paklota garo izoliacijos danga, garus izoliuojantis sluoksnis baigiasi sandūroje su siena, nors turėtų tęstis iki šiluminės izoliacijos sluoksnio viršaus, 2) blogai įrengtas termoizoliacinis sluoksnis, jo siūlėse šio sluoksnio plokštės nesuleistos viena prie kitos, tarpai tarp plokščių didesni nei 5 mm, jie neužpildyti termoizoliacine medžiaga, 3) termoizoliacinė danga netinkamai pritvirtinta, smeigės lengvai išsitraukia. Vadovaujantis liudytojo V. Š. parodymais ir 2015-06-18 stogo įrengimo darbų ekspertizės akto Nr.15-18E išvadomis konstatuotina, kad ieškovė gyvenamojo namo stogo apšildymo, jo dangos dengimo bei įrengimo darbus atliko netinkamai. Šią teismo išvadą pagrindžia atliktos statybos techninės ekspertizės išvados, kuriose nurodyta, jog neteisingai įrengtas parapetas, stogo privedimas prie parapeto, garus izoliuojančio ir termoizoliacinio sluoksnių paklojimas, taip pat neteisingai įrengta hidroizoliacinė stogo danga. Ekspertas išvadose nurodė, jog dėl stogo įrengimo defektų yra atsakingas rangovas (ieškovas), kuris stogo įrengimo darbus atliko pažeisdamas statinio projekto reikalavimus, rangovo parengtas taisykles, bituminės dangos gamintojo montavimo instrukcijas bei statybos techninių reglamentų, t. y. STR 2.05.02:2005 “Statinių konstrukcijos. Stogai“ reikalavimus.Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimui dėl per garantinį terminą paaiškėjusių naujų defektų pateikti vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra pasibaigęs, kadangi atsakovas apie naujus trūkumus sužinojo tik po paskirtos ekspertizės atlikimo, taip pat į tai, kad ekspertas pateikė lokalinę sąmatą, pagrindžiančią nustatytų defektų trūkumų šalinimo sumą, darytina išvada, jog dalyje dėl 6 175,87 Eur nuostolių priteisimo priešieškinis pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atliko darbus, kurių vertė yra 2 169,26 Eur, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais šia suma mažintini atsakovo nuostoliai. Pirmosios instancijos teismo priteista 9 752,03 Eur suma mažintina iki 4 006,61 Eur (9 752,03 –3 576,16 - 2 169,26 = 4 006,61 Eur).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, teisėjų kolegija pasisako dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 str. 5 d.). CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju priešieškinis patenkintas iš dalies, todėl šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos atsakovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o ieškovei – proporcingai teismo atmestų priešieškinio reikalavimų daliai.Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės atsakovo naudai buvo priteisęs 3 407,99 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pakeitus skundžiamo sprendimo dalį bei sumažinus iš UAB „Professional Master Group“ priteistiną sumą iki 4 006,61 Eur, iš viso yra patenkinta 41,08 proc. atsakovo reikštų reikalavimų. Tokiu atveju atsakovui A. B. proporcingai priteistina iš ieškovės 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 2 d.). Pirmos instancijos teisme ieškovė patyrė 1 394,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu. Kadangi atmestų priešieškinio reikalavimų dalis sudaro 58,92 proc., iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 821,75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė patyrė 766,20 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (258 Eur žyminis mokestis ir 508,20 Eur išlaidos, susijusios su teisinės pagalbos teikimu). Kadangi ieškovės skundas tenkintinas 58,92 proc., iš atsakovo priteistina 451,45 Eur ieškovės naudai. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, todėl jam iš ieškovės proporcingai priteistina 123,24 Eur bylinėjimosi išlaidų.Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 1 523,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose, o iš atsakovo ieškovei – 1 273,20 Eur, atlikus įskaitymą iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 250,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą dėl priešieškinio patenkinimo pakeisti iš dalies.

Sumažinti atsakovui A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės UAB „Professional Master Group“, į. k. 300653794, priteistą sumą iki 4 006,61 Eur.

Priteisti iš ieškovės UAB „Professional Master Group“ 250,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo A. B. naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.