- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-27
- Bylos Nr.
- e2-18-620/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00838-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Ieškovas
- V. Š., G. Š.
- Atsakovas
- žemės ūkio bendrovei „Audrupio paukštynas“
- Advokatai
- Dominykas Vanhara
- Kategorijos
- 2.2.2.3.2.4Žemės ūkio bendrovės
viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių V. Š. ir G. Š. patikslintą ieškinį dėl žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ visuotinio 2016-03-30 narių susirinkimo sprendimo 7-o punkto dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais panaikinimo, dalies neišmokėto pajaus ir procesinių palūkanų priteisimo atsakovei žemės ūkio bendrovei „Audrupio paukštynas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovės ieškinyje nurodė ir teisme jų atstovai paaiškino, kad K. Š. ir V. Š. 1992-12-24 tapo žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ (toliau –ŽŪB “Audrupio paukštynas“) nariais įmokėję atitinkamai kiekvienas pirmines įmokas perskaičiavus litais 100 Lt ir 273,65 Lt. K. Š. mirus, nuo 2014-09-16 ŽŪB “Audrupio paukštynas“ nare vietoj jo tapo sutuoktinė-įpėdinė pagal įstatymą G. Š.. V. Š. apmokėjusi 273,65 Lt (arba 79,25 Eur) įgijo 1,32 procentų ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajaus dalies, o G. Š. apmokėjusi 100 Lt (arba 28,96 Eur) įgijo 0,48 procentus ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajaus dalies.
Abi ieškovės 2014-12-30 buvo parašiusios atsakovei prašymą dėl išstojimo iš bendrovės ir pajaus grąžinimo, kurie turėjo būti apsvarstyti artimiausiame narių susirinkime. ŽŪB “Audrupio paukštynas“ 2015-03-24 visuotiniame bendrovės narių susirinkime bendrovės nariai ieškovėms pasiūlė parduoti savo pajus, o tada išstoti iš bendrovės, su kuo ieškovės, bendrovės narės sutiko, kartu nubalsavo už tokį sprendimą ir savanoriškai balsuodamos suvaržė savo teises gauti privalomas pajų išmokas iš bendrovės.
2015-07-28 ieškovės kreipėsi į bendrovę su reikalavimu išmokėti G. Š.- 4645 Eur, o V. Š.- 26358 Eur pajaus išmokas. Bendrovė pasiūlė sumokėti tris kartus mažesnę sumą, negu prašė ieškovės ir į pateiktą atsakovės atstovo pasiūlymą neatsakė.
Ieškovių vardu jų atstovas pateikė pareiškimus išstoti iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ narių ir juos apsvarstyti artimiausiame bendrovės narių susirinkime.
Prieš įvyksiantį visuotinį bendrovės narių susirinkimą ieškovės G. Š. atstovas, vadovaudamasis bendrovės įstatų V dalies 3 punktu,12 punkto 3 papunkčiu, prašė pateikti jam bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio bei pirmininko metinio pranešimo projektus, ŽŪB “Audrupio paukštynas“ 2015 m. pelno paskirstymo projektą, taip pat bendrovės 2015 m. administracijos vadovo (pirmininko) sprendimą dėl įstatų projekto parengimo, parengtų įstatų projektą ir visas sutartis dėl juridinių paslaugų, kurių pagrindu buvo parengtas įstatų projektas. Bendrovės vyr. finansininkė elektroniniu paštu nurodė, kad su prašomais dokumentais atstovas galės susipažinti prieš susirinkimą. Atvykus į susirinkimą ir trumpai susipažinus su pateiktais dokumentais, papildomai bendrovės direktoriaus prašė pateikti metinį inventorizacijos aktą, revizijos aktą 2015-12-31 datai,2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei įstatus, tačiau šis ieškovės atstovo prašymas nebuvo patenkintas.
2016 m. kovo 30 d. įvykusio bendrovės narių visuotinio susirinkimo metu buvo apsvarstytas bendrovės narių V. Š. ir G. Š. narystės pasibaigimo bendrovėje klausimas, susirinkimas patenkino jų prašymus išstoti iš bendrovės narių. Ieškovių atstovai siūlė bendrovės nariams atsiskaityti su išstojančiomis bendrovės narėmis V. Š. ir G. Š., išmokant jų turimų pajų balansinę vertę. Prašymas buvo motyvuojamas pajų verte, nurodyta bendrovės narių pajininkų knygelėse ir turimuose kituose dokumentuose (2015-06-08 išrašu iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajininkų turto apskaitos dokumentų), bendrovės įstatų V skyriaus ,10 punkto nuostatomis.
ŽŪB “Audrupio paukštynas“ atstovas vadovavosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2005) ir pasiūlė atsiskaityti su išstojančiomis narėmis pagal pajų rinkos vertę, o ne pagal balansinę vertę, nustatytą 2015 metais. ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinis narių susirinkimas balsu dauguma nusprendė pritarti tokiam pasiūlymui ir nutarė išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1327 Eur, šia suma padidinant bendrovės 2015 uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 273,68 Eur, iš viso jai per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1600,68 Eur. Susirinkimo taip pat buvo nuspręsta išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokant jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t.y. 7530 Eur, šia suma padidinant bendrovės pelno dalimi, tenkančia V. Š. turėtam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 711,57 Eur, iš viso jai per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8241,57 Eur .
2016 m. birželio 30 d. iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį ieškovė V. Š. gavo -7017,22 Eur, o ieškovė G. Š.-1364,92 Eur.
Ieškovių nuomone toks ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinio narių susirinkimo priimtas sprendimas pažeidžia jų turtines teises ir turtinius interesus, t.y. teisę gauti visą priklausantį joms išmokėti pajaus dalį.
ŽŪB “Audrupio paukštynas“ nesamdė turto vertintojo, nesivadovavo turto vertinimo komisijos įvertinimu, bet patys nustatė pajaus rinkos vertę ir ieškovei G. Š. buvo išmokėta jos pajaus vertė 1327 Eur arba 28,57 proc. nuo 4645 Eur pajaus apskaitos knygelėje apskaičiuotos vertės, o ieškovei G. Š. ši suma buvo padidinta 273,68 Eur 2015 metų uždirbto pelno dalimi .Ieškovė G. Š. mano, kad jai buvo išmokėta dividendų suma nuo 2015 metais uždirbto bendrovės pelno, nes jos pajus nebuvo didinamas ir jokie pajų didinantys įrašai jos turimoje pajaus knygelėje nebuvo įrašyti.2015-12-31 datai bendrovės pagrindinis (įstatinis) kapitalas nebuvo didinamas iš bendrovės pelno, todėl likusi, ieškovės manymu jai priklausančio pajaus dalis sudaro 8304 Eur sumą.
Kitai ieškovei V. Š. buvo išmokėta 7350 Eur pajaus vertė arba 57,82 proc. nuo 12712 Eur turimame išraše iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajininkų apskaitos dokumentų pajaus apskaitos knygelėje apskaičiuotos vertės. Tai, kad ieškovei V. Š. ši suma buvo padidinta 711,57 Eur 2015 metais uždirbto pelno dalimi, ieškovė taip pat mano, kad jai buvo išmokėta dividendų suma nuo 2015 metais uždirbto bendrovės pelno, todėl likusi neišmokėta pajaus dalis sudaro 19008 Eur.
Šalies argumentai
Ieškovės teismo prašė:
1.Panaikinti ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinio 2016-03-30 narių susirinkimo protokolo 7-o punkto sprendimą dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais panaikinimo, kuriuo nuspręsta išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1327 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 metais uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 273,68 Eur, viso G. Š. per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1600,67 Eur; išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokant jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t.y. 7530 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 metais uždirbto pelno dalimi, tenkančia V. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 711,57 Eur, viso V. Š. per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8241,57 Eur.
2. Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 19008 Eur nesumokėto pajaus likučio jai išstojus iš bendrovės narių.
3. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 8304 Eur nesumokėto pajaus likučio jai išstojus iš bendrovės narių.
4. Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 471,94 Eur sumokėtą žyminį mokestį iš išlaidas advokato teisinei gynybai.
7. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 173,33 Eur sumokėtą žyminį mokestį iš išlaidas advokato teisinei gynybai.
Atsiliepimas
Atsakovė žemės ūkio bendrovė „Audrupio paukštynas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį ir jos atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovių reikalavimas yra neteisėtas , nepagrįstas, reiškiamas siekiant nesąžiningai pasipelnyti iš atsakovės ir jos narių .Nurodė, jog ieškovės tinkamai nesuformulavo ieškinio pagrindo. Atsakovė tik iš paties bendravimo su ieškovėmis galėjo suprasti, kad ieškovės pageidauja, jog jų pajai būtų atsakovės išpirkti pagal jų balansinę vertę.
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė V. Š. buvo atsakovės narė, ji turėjo pajų, kuris sudarė 1,32 procentų atsakovo pajinio kapitalo. Nors iš pradžių atsakovė neginčijo to fakto, kad ieškovė G. Š. buvo bendrovės narė ir turėjo atsakovės pajų, kurie sudarė 0,48 procentus atsakovės pajinio kapitalo, tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovė G. Š. niekada nebuvo atsakovės nare. Tai paaiškėjo atsakovės atstovui pareikalavus pateikti visus dokumentus ir duomenis apie minėtos ieškovės narystę bendrovėje. Atsakovės nariu buvo jos vyras K. Š., kuris nariu tapo bendrovės steigimo momentu. K. Š. mirė 2014 metais ir jo narystė pasibaigė su jo mirtimi. Ieškovė G. Š. paveldėjo tik jo pajus, bet ne narystę bendrovėje. Ieškovė G. Š. niekuomet nesikreipė į atsakovę, prašydama priimti ją į nares, o bendrovės narių susirinkimas tokio klausimo nėra sprendęs.
Atsiliepimas
Atsakovė nurodė, jog nėra ginčo dėl to, kad abi ieškovės 2014-12-30 kreipėsi su pareiškimais į atsakovę dėl išstojimo iš atsakovės narių. Tuo metu bendrovė klydo laikydama G. Š. bendrovės nare. Šie pareiškimai buvo apsvarstyti artimiausiame atsakovės narių susirinkime 2015-03-24 ir ieškovių prašymai dėl išstojimo buvo patenkinti. Kadangi ieškovės pageidavo, kad už jų pajus būtų buvusi išmokėta jų balansinė vertė, su kuo atsakovė nesutiko, joms buvo pasiūlyta savo pajus, parduoti kitiems atsakovės nariams. Ieškovės tuomet su tokiu pasiūlymu sutiko.
Atsakovė nurodė, kad nėra ginčo dėl to, kad abi ieškovės su 2015-07-28 reikalavimu pakartotinai kreipėsi į atsakovę, kad ji joms atitinkamai išmokėtų 4645 Eur (G. Š.) ir 26358 Eur (V. Š.) už jų pajus (t.y. pagal pajų balansinę vertę) bei dėl to, kad abi ieškovės 2015-10-30 su pakartotiniais pareiškimais kreipėsi į atsakovę dėl išstojimo iš atsakovės narių. Šie pareiškimai buvo apsvarstyti artimiausiame atsakovės narių susirinkime 2016-03-30, kuriame buvo priimtas nutarimas ieškovių prašymus dėl išstojimo tenkinti, o joms išmokėti jų pajų rinkos vertę, šią sumą padidinant atsakovės per 2015 finansinius metus uždirbto pelno dalimi, proporcingai tenkančia kiekvienos iš ieškovų turėtam pajų kiekiui. Atsakovė savo įstatuose nustatytu laiku šią pinigų sumą ieškovėms išmokėjo.
Atsakovė pažymėjo, jog atsakydama ieškovėms į jų 2015-07-28 reikalavimą suformulavo alternatyvų pasiūlymą įsivertinti atsakovės rinkos vertę, pagal kurią būtu nustatoma ieškovių turimų pajų rinkos vertė, nes pati prieš tai kreipėsi į kelis atskirus turto vertintojus, kurie teikia įmonių rinkos vertės nustatymo paslaugas, prašydama pateikti preliminarią kainą, kiek kainuotų tokios bendrovės kaip atsakovė ,rinkos vertės nustatymo paslauga. Mažiausia preliminari kaina, kurią atsakovei pasiūlė tokias paslaugas teikiantys vertintojai, buvo 5000 Eur. Atsakovės rinkos vertės nustatymo paslauga buvo susijusi išimtinai su ieškovių interesais, rinkos vertė pastoviai kinta dėl rinkos situacijos, derliaus, paklausos atsakovės parduodamai produkcijai, tokio vertinimo, už kurį turėjo būti sumokėta pakankamai didelė pinigų suma, atsakovė vėliau niekur daugiau panaudoti nebegali, todėl šios sumokėti negalėjo. Atsakovė privalo veikti vadovaudamasi visų narių interesais ir negali mokėti tokios didelės pinigų sumos iš savo lėšų dviejų narių išimtiniams poreikiams patenkinti. Ieškovės į šį atsakovės pasiūlymą nieko neatsakė, todėl pačios pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir privalo prisiimti visas neigiamas to pasekmes.
Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir galiojantis teisinis reglamentavimas vienareikšmiškai draudžia atsakovei ieškovių pajus išpirkti už jų balansinę vertę. Jei atsakovė patenkintų ieškovių reikalavimą išpirkti jų pajus pagal jų balansinę vertę, toks pajų išpirkimas pažeistų tiek atsakovės, tiek jos kitų narių, kreditorių bei trečiųjų asmenų interesus. Atsakovė sąžiningai išpirko ieškovių pajus už jų rinkos vertę, kaip tą imperatyviai nurodo tiek vieninga LAT praktika, tiek galiojantis teisinis reglamentavimas. Pačios ieškovės savo ieškinyje niekaip neginčija to, kad jų pajai buvo išpirkti pagal jų rinkos vertę.
Atsakovė nurodė, kad jos pateiktos sutartys dėl atsakovės pajų pirkimo-pardavimo, sudarytos 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pagrindžia pajų rinkos vertę.
Atsakovas su savo išstojančiu nariu privalo atsiskaityti jo pajus išpirkdamas pagal šių pajų rinkos vertę, kuri labai dažnai nesutampa su pajų balansine verte. Ši vertė ženkliai nesutampa ir šios bylos atveju, nes ženkli dalis atsakovės turto yra įsigyta už E. S. paramos lėšas. Nors šis už ES paramą įsigytas turtas ir yra apskaitomas atsakovės balanse, tokiu būdu ženkliai padidinant ir pajų balansinę vertę, tačiau atsakovė negali juo disponuoti, be to, pasirašiusi sutartis dėl ES paramos skyrimo, yra prisiėmusi itin griežtus įsipareigojimus tiek dėl veiklos vykdymo, tiek dėl paramos sutartyse nustatytų rodiklių įgyvendinimo. Jei atsakovė pažeistų paramos skyrimo sutartis ar nepasiektų nurodytų rodiklių, ES paramą tektų grąžinti, o tai reikštų ne ką kitą, kaip tik atsakovės bankrotą. Be to , jog atsakovė galėtų gauti ES parama technikai, įrenginiams įsigyti, pačiai atsakovei į tai teko įdėti nemažai savo lėšų, kadangi ES parama finansuoja tik dalį technikos ar įrenginių įsigijimo kainos. Kadangi atsakovė savo lėšų tam neturėjo, jai teko imti paskolas iš bankų, šiems įkeičiant didžiąją dalį atsakovės nekilnojamojo turto. Pažymėjo, jog labai didelę dalį į atsakovės balansą įrašyto turto sudaro vištų laikymo įranga, kuri buvo užsakyta ir pagaminta specialiai atsakovės paukštynui. Ši vištų laikymo įranga itin sunkiai susimontavo vietoje ir jos beveik neįmanoma išmontuoti, o kitame paukštyne šios įrangos panaudoti praktiškai neįmanoma ,o ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba to greičiausiai neleistų dėl padidėjusio pavojaus, kad panaudota paukščių laikymo įranga gali būti pernešamos paukščių gripo, kitos ligos bei paukščių parazitai. Dėl to atsakovės turimos paukščių laikymo įrangos , įsigytos už ES paramą balansinė vertė yra labai didelė, tačiau rinkos vertė yra artima nuliui. Nors ir 2015 finansiniai metai atsakovei buvo pelningi dėl itin palankiai susiklosčiusios situacijos rinkoje, per kuriuos atsakovė uždirbo kiek daugiau nei 50 tūkstančių eurų pelno, kai per ankstesnius finansinius metus atsakovės veikla būdavo nuostolinga, kas atsakovei, turinčiai didelių skolų bankams bei įsipareigojimų dėl ES paramos skyrimo, kelia tam tikrą riziką dėl atsakovės veiklos tęstinumo bei atitinkamai veikia atsakovės rinkos vertę.
Pažymėjo, jog pajų išpirko už sąžiningą rinkos kainą, o ieškovės pasiūlę parduoti pajus kitiems atsakovės nariams, nei vienas iš daugiau nei dvidešimties narių už jų pasiūlytą kainą nesutiko pirkti.
Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai neįsigilinusi į žemės ūkio bendrovių reglamentavimą ir tinkamai neinformavusi savo atstovo byloje apie ieškovės G. Š. turėtą statusą bendrovėje bei apie tokio statuso įgijimo aplinkybes laiko, kad atsakovė per klaidą ieškovę G. Š. laikė turinčia bendrovėje aukštesnį statusą, nei ji turėjo ir tuo pačiu daugiau teisių. Atsakovė dėl tokio sulydimo pažeidė tik savo teises ir byloje kilusio ginčo objektu esančią faktinę situaciją traktuoja kaip atsakovės ir ieškovės G. Š. sudarytą pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė iš ieškovės G. Š. nusipirko visą jos turėtą atsakovės pajų, sumokėdama jai už tai byloje nurodytą pinigų sumą, tuo pačiu iš šios ieškovės nusipirktus pajus anuliuodama. Ieškovei pajų pirkimo-pardavimo sutarties neatsisakius atsakovė laiko, kad ieškovė G. Š. šią jos turėtų pajų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove patvirtino.
Atsakovė taip pat prašė priimant teismo sprendimą šioje byloje, skirti ieškovėms 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir pusę minėtos baudos skirti atsakovei, tokiu būdu atlyginant atsakovės dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patirtus nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovių ieškinys atmestinas.
Įstatymas numato, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau-CPK 178, 185 str. ).
Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su išstojančiais iš žemės ūkio bendrovės nariais , t.y. ieškovės pageidauja, kad jų pajai būtų atsakovės išpirkti pagal jų balansinę vertę, o atsakovė juos išpirko pagal jų rinkos vertę.
Ieškovė V. Š. ir ieškovės G. Š. sutuoktinis K. Š. 1992-12-24 tapo žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ nariais. Ieškovė V. Š. turėjo pajų, kuris sudarė 1,32 procentus atsakovės pajinio kapitalo, o K. Š. atitinkamai 0,48 procentų atsakovės pajinio kapitalo.
Po K. Š. mirties pagal 2014 m. rugsėjo 11 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu jos sutuoktinė, ieškovė G. Š. paveldėjo ½ dalį pradinio pajinio įnašo (100 Lt), kas sudaro 0,5 procentus bendrovės turto dalies nuosavybės teise. Paskutinio balanso duomenimis pajaus dydis sudaro 16039 Lt.
2015 m. liepos 28 d. ieškovės pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl išstojimo iš bendrovės narių , prašydamos atitinkamai V. Š. išmokėti 26358 Eur išmoką už gautą pajų, o G. Š. išmokėti 4645 Eur išmoką už gautą pajų.
2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą į ieškovių reikalavimus nurodydamas, jog nesutinka su reikalavimais išmokėti jų prašomas sumas, nes toks reikalavimas neteisėtas, tokiu būdu neteisėtai ir nesąžiningai būtų pasipelnoma iš bendrovės ir kitų jos narių bei pajininkų sąskaita, šiurkščiai pažeistų ne tik bendrovės, kitų jos narių ir pajininkų , bet ir kreditorių interesus. Bendrovė atsižvelgdama į teismų praktiką pasiūlė išpirkti pajus pagal rinkos vertę, kuri gali būti nustatyta tik atlikus pajų rinkos vertės nustatyto ekspertizę. Nurodė, jog bendrovė kreipėsi į kelis ekspertus su paklausimu kiek galėtų tokia ekspertizė kainuoti, ekspertai pateikė preliminarią kainą apie 5000 Eur. Paaiškino, jog bendrovė tokios kainos apmokėti negali, nes privalo veikti visų narių lygybės principu, sumokėjusi už tokią paslaugą patirtų nuostolių, dėl ko žalą patirtų visi bendrovės nariai ir pajininkai. Dėl šios priežasties, kadangi pajų rinkos vertės nustatymas yra susijęs išimtinai su ieškovių interesais, sutiko atlikti pajų rinkos vertės nustatymą tik gavusi išankstinį nurodytus sumos apmokėjimą, pasiūlė ieškovėms susisiekti su bendrove, jei jos sutinka su tokiu pasiūlymu. Ieškovėms nesutikus, nurodė, kad pagal pačios bendrovės duomenis, kuria ji pati galėtų įvertinti turimų pajų rinkos vertę, pažymėjo, kad pajų vertė yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei prašomos išmokėti sumos. Bendrovė pasiūlė už pajus sumokėti G. Š.-1327 Eur, o V. Š.-7530 Eur. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovės į tokius pasiūlymus nieko neatsakė.
2016 m. kovo 30 d. žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ visuotiniame narių susirinkime buvo svarstomas ieškovių pateiktas prašymas, susirinkimo metu dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Dominykas Vanhara, kuris atsižvelgdamas į teismų praktiką pasiūlė atsiskaityti su išstojančiais iš bendrovės nariais pagal jų turimų pajų rinkos vertę, o ne pagal balansinę vertę ir nuspręsta išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1327 Eur, šia suma padidinant bendrovės 2015 uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 273,68 Eur, iš viso jai per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1600,68 Eur. Susirinkimo buvo taip pat buvo nuspręsta išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokant jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t.y. 7530 Eur, šia suma padidinant bendrovės pelno dalimi, tenkančia V. Š. turėtam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 711,57 Eur, iš viso jai per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8241,57 Eur. Atsakovės atstovas nurodė, kad svarstant išmokų sumos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad sudarant sutartis dėl bendrovės pajų pirkimo (2012 m. rugsėjo 6 d.) buvo mokama kelis kartus mažiau nei atsakovė sumokėjo ieškovėms, t.y. 2012 m. rugsėjo 6 d. už pajus, kurių vertė sudarė 188075 litus buvo sumokėta 15000 Lt. Atsakovė taip pat pateikė bendrovės pajų pardavimo-pirkimo sutartį, sudarytą 2016 m. rugpjūčio 11 d., kurioje taip pat matyti, kad po atsiskaitymo su ieškovėmis už atsakovės pajus buvo mokama mažiau, nei buvo išmokėta ieškovėms, t.y. už pajus, kurių balansinė vertė sudaro 27355 Eur arba 1/3 proc. bendrovės pajų buvo sumokėta 1910 Eur.
Atsakovės atstovas nurodė, kad bendrovės narių susirinkime buvo pasiūlyta didesnė kaina už pajus atsižvelgiant į tai, kad išvengti teisminių procesų, papildomų bylinėjimosi išlaidų, todėl bendrovės nariai priėmė tokį sprendimą.
Pagal ginčo metu galiojusio ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų (2013-04-30 redakcija, toliau-Įstatai) V skyriaus 9 punktą bendrovės narys turi bet kada išstoti iš bendrovės pateikęs administracijai rašytinį pareiškimą. Pareiškimas turi būti apsvarstytas artimiausiame narių susirinkime ir išspręstas iš esmės. Išstojusiam nariui jam priklausantis pajus grąžinamas per 3 mėnesius nuo išstojimo datos pinigais (įstatų 10 punktas).
Dėl ieškovių narystės bendrovėje
Byloje nėra ginčo, kad ieškovė V. Š. yra bendrovės narė.
Kitą ieškinį pareiškusią ieškovę G. Š. atsakovė taip pat laikė bendrovės nare .Mirus jos vyrui K. Š., ji dalyvavo 2016 m. birželio 3 d. visuotiniame narių susirinkime, balsavo, narių susirinkimo sprendimu buvo nutarta patenkinti jos prašymą išstoti iš narių ir išmokėti pajų rinkos vertę. Tačiau nagrinėjant bylą teisme ir kaip teigia atsakovės atstovas, jam pareikalavus iš atsakovės, jog būtų pateikti visis duomenys apie ieškovės G. Š. narystę bendrovėje, taip pat prašant pateikti ieškovių prašomus dokumentus, t.y. pajaus knygelę išaiškėjo, jog G. Š. nėra bendrovės narė, nes jos priėmimo į bendrovės narius nėra svarstęs bendrovės narių susirinkimas, o po savo sutuoktinio K. Š. mirties ji paveldėjo tik pačius pajus, bet ne narystę bendrovėje. Nurodė, kad atsakovė per klaidą laikė G. Š. bendrovės nare ir turinčia aukštesnį statusą ir turinčia daugiau teisių, nei ji turėjo bendrovėje.
Tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau-ŽŪB įstatymas),20 straipsnio 1 dalies 1 punktas , tiek ir bendrovės Įstatai numato, kad narystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys miršta (V skyriaus, 16 dalies 1 punktas). Buvusiam bendrovės nariui K. Š. mirus, G. Š. paveldėjo pajus ir tapo bendrovės pajininke, kuri turi pajininko teises numatytas ŽŪB įstatymo 19 straipsnyje bei Įstatų V skyriaus 7 dalyje, bet ne bendrovės nario teises. ŽŪB įstatymo 18 straipsnio 5 dalis ir Įstatų 5 dalis numato, kad asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Apklausta 2017 m. kovo 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovė G. Š. nurodė, kad ji tokio prašymo bendrovei dėl priėmimo jos į nares nebuvo rašiusi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė G. Š. į bendrovę kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 1 d. prašydama mirus jos sutuoktiniui 2014 m. gegužės 28 d., raštu jai išsiųsti jos vyro K. Š. akcijų skaičių ir jų vertę. Be to byloje yra pateikti įrodymai, kad G. Š. 2015 m. vasario 19 d. yra rašiusi atsakovei prašymą, jog mirus akcininkui K. Š. tapo šių akcijų paveldėtoja ir pagal bendrovės įstatus atsisako stoti į bendrovę ir prašo grąžinti jai priklausančių akcijų vertę.
Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad G. Š. neturėjo teisės išstoti iš bendrovės ir reikalauti, kad bendrovė išpirktų pajus, dėl ko ir kilo ginčas, nes tokia teisė yra suteikta tik žemės ūkio bendrovės nariams, o pajininkas tokios teisės neturėjo. Pagal bendrovės Įstatų V skyriaus 7 punktą pajininkas turi teisę gauti bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose ;savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui įstatų nustatyta tvarka (7 punkto 2 dalis a,b,c papunkčiai). Tai atitinka ir ŽŪB įstatymo nuostatas.
Konstatuotina, kad ieškovė G. Š. nebuvusi atsakovės nare, o tik pajininke, neturi teisės teikti atsakovei pareiškimo dėl išstojimo iš narių , pajaus išpirkimo, nes tokios teisės neturi, todėl laikytina, kad jos ieškinys yra nepagrįstas.
Atsakovė nurodė, kad suklydus dėl ieškovės G. Š. statuso bendrovėje, byloje kilusio ginčo objektu esančią faktinę situaciją traktuoja kai atsakovės ir ieškovės G. Š. sudarytą pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė iš ieškovės G. Š. nusipirko visą jos turėtą pajų, tokią teisę turėdama, sumokėdama jai už tai susirinkimo metu nuspręstą pinigų sumą, tuo pačiu iš ieškovės G. Š. nusipirktus pajus anuliuodama. Atsakovė nurodė, kad ieškovei už pajus ji sumokėjo kelis kartus didesnę sumą, nei ji būtų galėjusi gauti juos parduodama kitiems asmenims, pageidaujantiems juos nupirkti. Atsakovė taip pat suteikė teisę ieškovei šios pajų pirkimo-pardavimo sutarties atsisakyti ir 2017 m. vasario 10 d. pateikdama atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį pasiūlė ieškovei G. Š. grąžinti visą jai atsakovės sumokėtą kainą už nupirktus pajus, o pati įsipareigojo grąžinus gautus pinigus atstatyti ieškovės atsakovės pajininkės statusą, kartu grąžinant jai visą iki 2016-03-30 turėtą pajų, kurį ji paveldėjo po vyro mirties. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovei pinigų negrąžinus, ji laikys, kad ieškovė G. Š. šią jos turėtą pajų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove patvirtino. Nors ir ieškovės G. Š. dalyvavimas teismo posėdžio metu buvo pripažintas būtinu ir ieškovės atstovas buvo įpareigotas informuoti apie atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir pateiktus ieškovei pasiūlymus (t.y. užbaigti bylą nepatiriant finansinių nuostolių dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išvengiant atsakovės prašomos skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis), tačiau ieškovė G. Š. ieškinio neatsisakė, nepateikė įrodymų, kad ji būtų grąžinusi atsakovei jos sumokėtą kainą už nupirktus pajus, priešingai, ji ieškinį palaikė.
Dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais
Atsižvelgiant į suformuluotus reikalavimus matyti, kad ieškovė V. Š. pageidauja, kad pajai atsakovės būtų išpirkti pagal jų balansinę, bet ne pagal jų rinkos vertę.
Pagal ŽŪB 15 straipsnį, pajus yra bendrovės narių ir pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Metams pasibaigus ir patvirtinus bendrovės metinę apyskaitą, bendrovės pajininkams proporcingai pajų vertei paskirstomas šio įstatymo 13 ir 14 straipsniuose numatytais atvejais padidintas arba sumažintas pagrindinis kapitalas. Proporcingai pajų vertei paskirstomi ir atsiradę dėl turto perkainojimo padidėję (sumažėję) pajai. Turtui perkainoti bendrovės narių susirinkimas išrenka komisiją ir patvirtina turto įvertinimo tvarką. Ūkiniams metams baigiantis turtas turi būti inventorizuotas, įvertintas ir jo kaina patvirtinta bendrovės susirinkime. Pajai ir jų metinis padidėjimas (sumažėjimas) kiekvienais metais registruojami pajininkų turto apskaitos dokumentuose. Bendrovė privalo ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo metinės apyskaitos patvirtinimo datos kiekvienam pajininkui į pajaus apskaitos dokumentus ir pajininkų knygeles įrašyti visus per metus buvusius pajaus pasikeitimus.
Bendrovės kapitalas gali būti nuosavas ir skolintas. Nuosavas kapitalas sudaromas iš pajinių įnašų, kasmetinių atskaitymų iš pelno, kitų pajamų. Nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį). Pagrindinis kapitalas skiriamas einamajai bendrovės veiklai. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondą sudaro privalomi atskaitymai iš grynojo pelno. Atsargos (rezervinio) kapitalo fondas naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti. Tuo tarpu skolintas kapitalas sudaromas iš kreditų ir kitų skolintų lėšų (ŽŪB 12 straipsnis).
Pradinio pajaus vertė gali didėti arba mažėti priklausomai nuo bendrovės veiklos rezultatų ir nepriklausomai nuo pajininko indėlio į bendrovės veiklą. ŽŪB įstatymas nenumato kaip turi būti apskaičiuojama išmokamo pajaus vertė.
Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo praktikoje laikosi nuomonės, kad pajaus vertės padidėjimas ar sumažėjimas yra apskaitomas remiantis bendrovės buhalterinės apskaitos duomenimis, kurie ne visada atspindi bendrovės turto realią, t. y. rinkos, vertę. Ta aplinkybė, kad pajaus vertė metų pabaigoje padidėjo , savaime nereiškia, kad pajininkas įgyja teisę reikalauti jam išmokėti būtent tokią sumą pinigais. Pajininkas visais atvejais turi teisę reikalauti išmokėti santykiu 1:1 tik pradinį pajaus įnašą. Teismas padarė išvadą, kad išstojusiam žemės ūkio bendrovės nariui pajaus vertės padidėjimas turi būti nustatomas ne pagal balansinę vertę, bet pagal rinkos kainas. Tokia išvada darytina tiek remiantis įstatymo analogija, tiek ir teisiniu principu, draudžiančiu nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita (CK 6.237–6.242 straipsniai) . Jeigu pajaus vertės padidėjimas būtų išmokamas santykiu 1:1, neatsižvelgiant į jo realią, t. y. į rinkos vertę, viena šalis nepagrįstai praturtėtų kitos šalies sąskaita. Jeigu reali pajaus vertė mažesnė negu balansinė vertė, nepagrįstai praturtėtų pajininkas bendrovės sąskaita, nes jis be pagrindo gautų dalį bendrovės kapitalo, tai pažeistų tiek bendrovės, tiek ir kitų jos narių interesus. Jeigu reali pajaus vertė didesnė, negu nurodyta bendrovės apskaitos dokumentuose, nepagrįstai praturtėtų bendrovė pajininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2005).
Atsakovė pateikė įrodymus ir paaiškinimus , kad balansinė pajaus vertė neatitinka rinkos vertės, nes iš 2012 m. rugsėjo 6 d. ir 2016 m. rugpjūčio 11 d. pajų pirkimo-pardavimo sutarčių dėl bendrovės pajų pirkimo matyti, kad už pajus buvo mokama kelis kartus mažiau nei atsakovė sumokėjo ieškovei V. Š.. Paaiškino, jog rinkos vertę nustatė bendrovės direktorius vadovaudamasis minėtomis sutartimis. Pajaus rinkos vertė apskaičiuojama visos žemės ūkio bendrovės rinkos vertę padalinus iš bendrovės pajinio kapitalo ir padauginus iš konkretaus bendrovės nario turimų pajaus kiekio .Be to ir ieškovė V. Š. neginčijo to fakto, kad jai atsakovės išmokėta pinigų suma už turėtus pajus atitinka šių pajų rinkos vertę.
Atsakovė gavusi ieškovių prašymus dėl lėšų išmokėjimo už pajus, pateikė atsakymą, jog prašymas išpirkti pajus už balansinę vertę yra nepagrįstas, nurodė, kad pajus išpirktų pagal jų rinkos vertę ,apklausė kelis įmonių rinkos vertės nustatymo paslaugas teikiančius vertintojus, už kokią preliminarią kainą jie galėtų įvertinti atsakovės rinkos vertę, pagal kurį būtų galima nustatyti šalies turimų pajų rinkos vertę ir pateikė šalims pasiūlymus, pagal kuriuos atsakovė galėtų pajus išpirkti, t.y. šaliai pačiai įsivertinti turimų pajų rinkos vertę kreipiantis į ekspertus arba priimti atsakovės teikiamą pasiūlymą dėl šalies turimų pajų rinkos vertės. Ieškovė V. Š. tokį prašymą ignoravo, į jį nieko neatsakė, ko neneigia ir ieškinyje, todėl laikytina, kad pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog ir teisme ieškovė neginčijo to fakto, kokia yra bendrovės rinkos vertė, neprašė skirti jos nustatymo ekspertizės.
Ieškovės reikalavimas, jog atsakovė išpirktų pajus už jų balansinę vertę reikštų, kad nepagrįstai sumažėtų bendrovės turto vertė, tuo pačiu nepagrįstai nuvertėtų ir kitų bendrovės narių turimi pajai. Tokius prašymus pareiškus ir kitiems nariams, atsakovei tokius prašymus patenkinus, akivaizdu, kad atsakovė gali tapti nemoki, turėtų mokumo, likvidumo sutrikimų, būtų pažeisti ne tik narių, bet ir bendrovės kreditorių interesai atgauti atsakovei paskolintas lėšas, kitų trečiųjų asmenų interesai, o šiuo atveju atsakovė nurodė, kad ji turi kreditorių ,be to turi įsipareigojimų ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai už gautą E. S. paramą .Atsakovė teigė, jog daug jos turto yra įsigyta už Europos sąjungos paramos lėšas, tačiau akivaizdu, kad gavus tokią paramą bendrovė turi prisiimti griežtus įsipareigojimus tiek dėl veiklos vykdymo, o taip pat ir dėl paramos sutartyse nustatytų rodiklių įgyvendinimo, be to reikalavimo įdėti ir savo lėšų. Atsakovė nurodė, kad teko įkeisti didžiąją dalį turimo nekilnojamojo turto imant paskolas iš bankų, ES finansuojant tik dalį reikiamos technikos ir įrangos įsigijimo. Įvertintina ir tai, jog atsakovės veikla dažniausiai būdavo nuostolinga, išskyrus 2015 metus, palyginant juos su ankstesniu laikotarpiu, tačiau turint įsipareigojimų tai kelia bendrovei riziką dėl tolimesnės jos veiklos sėkmingumo, tuo pačiu atitinkamai veikia ir atsakovės rinkos vertę.
Ieškovių nurodytoje kasacinio teismo praktikoje- 2004 m. sausio 28 d. nutartyje Nr.3K-3-69/2004, kuria prašė vadovautis, yra kitokios bylos faktinės aplinkybės, nes šalis prašė panaikinti bendrovės visuotinio narių susirinkimo 1998 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį, apribojančią jai grąžinamą pajaus pinigais dalį 35 proc., dar galiojant senai ŽŪB įstatymo redakcijai, kuri buvo pakeista 2002 metais ir Aukščiausiasis teismas panaikino teismų sprendimus, kurie buvo palankūs išstojančiai iš bendrovės narei, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo.
Kitos ieškovių nurodytos aplinkybės (dėl bendrovės vadovo turtinės padėties, jo veiklos kitose įmonėse, įstaigose ir organizacijoje ir pan.), atskirai teismo sprendime neaptariamos, nes jos nėra susijusios su ieškinio dalyku.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovė su ieškove V. Š. jai išstojant iš bendrovės narių atsiskaitė tinkamai, išmokėjo pagrįstą turėto pajaus vertę, o ieškovės V. Š. reikalavimas , jog priklausantys pajai būtų išpirkti už jų balansinę vertę pažeistų tiek bendrovės, tiek ir kitų bendrovės narių teises ir interesus, ieškovė nepagrįstai praturtėtų bendrovės sąskaita jai be pagrindo gaunant dalį bendrovės kapitalo, todėl jos reikalavimai yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl atmestini.
Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (atsakovės prašymas dėl baudos ieškovėms skyrimo)
Atsakovė taip pat prašė priimant teismo sprendimą šioje byloje, skirti ieškovėms 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir pusę minėtos baudos skirti atsakovei, tokiu būdu atlyginant atsakovės dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patirtus nuostolius. Nurodė, kad ieškovės 2016-11-08 įvykusio teismo posėdžio metu pareiškė nepagrįstą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, joms atstovaujamoms profesionalaus atstovo turėjo būti žinoma , jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas visa apimtimi, dėl tokio pareiškimo neįvyko teismo posėdis, ieškovių atstovas teismų praktikoje jau buvo baustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už analogišką elgesį piktnaudžiavimą teisėjų nušalinimu), tokį pareiškimą pateikti teismui buvo pakankamai daug laiko iki teismo posėdžio dienos, jį sąmoningai pareiškus posėdžio metu, žinant jog dėl to posėdis neįvyks ir tuo bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, be to pareiškimas pareikštas kaip spaudimo bylą nagrinėjančiam teismui priemonė siekiant palankesnio ieškovių pareikštų prašymų nagrinėjimo (ieškovės išreikalauti įrodymus galėjo reikšti pirminiame, vėliau ir patikslintam ieškinyje, tačiau tokį prašymą pareiškė likus kelioms dienoms iki antrojo paskirto teismo posėdžio ir net kaip vienu iš pagrindų dėl teisėjos nušalinimo nurodė, jog ji iš atsakovės neišreikalavo įrodymų iš atsakovės).
Reikalavimas procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai įtvirtintas CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises. Taip pat to reikalauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 str. 2 d.).
Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos yra šalies nesąžiningumas ir ieškinio (kito procesinio dokumento) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-10-16 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013 ir kt.).
CPK 95 str. 1 d. įtvirtinti du savarankiški atsakomybės taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto procesinio dokumento pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, t.y. kreipiantis į teismą kitu tikslu nei siekiant realiai apginti savo teisę, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).
Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti teismo sprendimo priėmimą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.
2016-11-08 paskirto teismo posėdžio metu ieškovių atstovas pateikė pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo , kurio motyvai buvo, jog nepaskyrusi byloje parengiamojo teismo posėdžio, pažeidė jo atstovaujamųjų asmenų procesinę teisę tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, neišreikalavo bylai nagrinėti reikalingų įrodymų, be to teisėja leido atsakovei pažeidinėti procesinius terminus, dėl ko atsakovės pateikti atsiliepimai tiek į pirminį, tiek ir į patikslintą ieškinį buvo pateikti praleidus procesinius terminus, tačiau jie buvo priimti.2016 m. lapkričio 10 d. teisėja L.Šinkūnienė (turinti didžiausią stažą teisme) išnagrinėjusi ieškovių pareiškimą jį atmetė kaip nepagrįstą. Buvo nustatyta , kad parengiamasis teismo posėdis skiriamas tuo atveju, jei teismas mato, jog byloje galima sudaryti taikos sutartį arba jeigu įstatymai įpareigoja teismą imtis priemonių šalims sutaikyti, arba jeigu tokiu būdu bus geriau ir išsamiau pasirengta nagrinėti bylą teisme (CPK 228 straipsnio 1 dalis). Parengiamasis posėdis nėra privalomas pagal CPK nuostatas, todėl teisėja, matydama, kad pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmai nėra reikalingi, šalių taikinimas nėra privalomas, atsižvelgdama į proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis), skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje. CPK 227 straipsnio 1 dalis numato pareigą bylą nagrinėjančiam teismui paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja advokatai, tačiau procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad ieškovės pateikė byloje ieškinį gavusios atsakovės atsiliepimą su išreikšta pozicija į pradinį ieškinį, pateikė patikslintą ieškinį ,tačiau nei viename iš jų procesinių prašymų dėl įrodymų rinkimo ar kitokių procesinių veiksmų atlikimo, kurie būtų svarbūs bylos nagrinėjimui, nebuvo pateikusios. Be to, ir 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje 2016 m. lapkričio 8 d., t. y. daugiau nei po mėnesio, ieškovių atstovas advokatas E. M. jokių prašymų neteikė. Be to buvo nustatyta, kad byloje yra du į ieškovių ieškinį bei patikslintą ieškinį pateikti atsakovės atsiliepimai, kuriuos teisėja priėmė nepažeisdama procesinių terminų.
Dėl tokio ieškovių pareiškimo neįvyko teismo posėdis ir buvo užkirstas kelias bylą išnagrinėti (ar bent jau pradėti nagrinėti) minėto teismo posėdžio metu. Ieškovėms, kurios atstovaujamos advokato, negalėjo būti nežinoma, kad nei viename iš jų pateiktų procesinių dokumentų (iki minėto teismo posėdžio) nebuvo prašymo dėl jokių įrodymų išreikalavimo, byloje nėra ginamas viešasis interesas, kurio metu teismas turėtų būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus, o kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kurias ji grindžia kaip savo reikalavimų at atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgtina taip pat į tai, jog ieškovėms, atstovaujamoms profesionalaus teisininko negalėjo būti nežinoma, kad abu atsiliepimus i ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovė pateikė laiku, byla yra elektroninė ir tokius procesinius veiksmus galima atlikti net nevykstant į teismą .Atkreiptinas dėmesys taip pat į tai, kad teismas tiek su ieškovių, tiek ir su atsakovių atstovais buvo suderinęs teismo posėdžio datą likus daugiau nei mėnesiui iki paskirto teismo posėdžio datos (suderinta-2016-09-27, o posėdis paskirtas 2016-11-08) ir pareiškimą dėl teisėjos nušalinimo jame nurodytais pagrindais ieškovės turėjo pakankamai laiko pareikšti daug anksčiau, o jo pareiškimas posėdžio metu pareikštas puikiai suvokiant, kad dėl tokio pareiškimo teismo posėdis neįvyks ir bus užvilkintas bylos nagrinėjimas. Įvertintina ir tai, jog iš byloje esančių dokumentų kiekvienas atsakovės atstovo atvykimas į teismo posėdį pareikalauja 500 Eur papildomų išlaidų. Susipažinus su šioje byloje atsakovės pateikta Kauno apygardos teismo 2012-03-01 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-570-436/2012 matyti, jog ieškovių atstovas buvo nubaustas už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis (teisėjų nušalinimo institutu).
Šioje konkrečioje byloje ieškovių atstovo netinkamas ir priešingas CPK 68-69 straipsniuose įtvirtintam reglamentavimui naudojimasis nušalinimo institutu neabejotinai sukliudė bylą išnagrinėti greičiau ir operatyviau pasiekti pagrindinį CPK principą - kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą (CPK 2 str.) , o tai reiškia piktnaudžiavimą teise, todėl ieškovėms skirtina bauda, jos prašomą skirti dydį sumažinus daugiau nei pusę ir 50 procentų ieškovėms skirtos baudos skirtina atsakovei, tokiu būdu atlyginant dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmų patirtus nuostolius.
Be to atsakovė taip pat prašė skirti ieškovei G. Š. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Šią baudą prašė skirti, kai atsakovė atsiliepimu (gautu teisme 2017-02-10 ir 2017-02-13 nutartimi įpareigojus ieškovės atstovą informuoti ieškovę G. Š. apie atsiliepime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus pasiūlymus ) informavo ieškovę apie jos , tik kaip pajininkės teisinį statusą atsakovės bendrovėje, tuo pačiu jos neturėjimą jokios teisės išstoti iš atsakovės bendrovės ir reikalauti, kad atsakovė išpirktų jos turėtus pajus, nes tokia teisė suteikta tik bendrovės nariams. Atsakovės nuomone, kadangi nepaisant to, kad iki minėto atsiliepimo pateikimo ieškovė G. Š. galėjo sąžiningai klysti dėl jos turėto teisinio statuso bendrovėje, nes dėl to klydo ir atsakovė, tinkamai neinformavusi savo atstovo, kartu sąžiningai klysdama dėl jos teisės šioje byloje reikšti ieškinį, tačiau nuo to momento, kai atsakovė atsiliepimu informavo ieškovę apie tai, kad ji buvo bendrovės pajininkė, o ne narė, ji nebegali sąžiningai klysti apie jos teisę reikšti ieškinį atsakovei. Bet kokie ieškovės tolesni procesiniai veiksmai, kuriais ji toliau palaikys ieškinį privalo būti vertinami kaip šios ieškovės piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, už tai jai papildomai turi būti skirta bauda pagal CPK 95 straipsnį.
Šis atsakovės prašymas netenkintinas , nes įvertintina tai, kad atsakovė ieškovėms pareiškus ieškinį ir kelis kartus jį tikslinus neginčijo fakto, kad ieškovė G. Š. yra jos narė. Jos vyro K. Š. pajaus apskaitos knygelėje yra įrašas, jog nuo 2014-09-16 G. Š. yra bendrovės narė, toliau daroma pajaus pasikeitimo įrašai, ji dalyvavo bendrovės narių susirinkimuose kaip narė, bet ne pajininkė. Faktas, kad ji nėra bendrovės narė paaiškėjo tik ieškovėms paprašius pateikti rašytinius įrodymus. Nors ir teisme 2017-02-10 gautu atsakovės atsiliepimu ieškovei G. Š. buvo pasiūlyta atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl jos narystės bendrovėje ir ieškinio atsisakymo, tačiau ieškovės nesutikimas ir ieškinio reikalavimų palaikymas negali būti pagrindu skirti ieškovei baudą, įsitikinus savo reikalavimų pagrįstumu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestinas, o ieškovė G. Š. nesutiko su atsakovės pasiūlymu dėl ieškinio atsiėmimo ir bylinėjimosi išlaidų atsisakymo, todėl 3000 Eur bylinėjimosi išlaidos ( išlaidos advokato pagalbai apmokėti) priteistinos atsakovės naudai iš abiejų ieškovių per pusę (CPK 93 str.1d.,98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 str.,263-265,269 str. teismas
nusprendžia:
ieškovių V. Š. ir G. Š. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir ieškovės G. Š., a.k(duomenys neskelbtini)atsakovės žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“, į.k.273114380, naudai iš kiekvienos po 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Skirti ieškovei V. Š., a.k(duomenys neskelbtini) ir ieškovei G. Š., a.k(duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ( kiekvienai po 200 Eur) .Pusę paskirtos baudos (t.y. 200 Eur) skirti atsakovės žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“, į.k.273114380, naudai, atlyginant dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis veiksmų patirtus nuostolius.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.