Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Abi ieškovės 2014-12-30 buvo parašiusios atsakovei prašymą dėl išstojimo iš bendrovės ir pajaus grąžinimo, kurie turėjo būti apsvarstyti artimiausiame narių susirinkime. ŽŪB “Audrupio paukštynas“ 2015-03-24 visuotiniame bendrovės narių susirinkime bendrovės nariai ieškovėms pasiūlė parduoti savo pajus, o tada išstoti iš bendrovės, su kuo ieškovės, bendrovės narės sutiko, kartu nubalsavo už tokį sprendimą ir savanoriškai balsuodamos suvaržė savo teises gauti privalomas pajų išmokas iš bendrovės.

2015-07-28 ieškovės kreipėsi į bendrovę su reikalavimu išmokėti G. Š.- 4645 Eur, o V. Š.- 26358 Eur pajaus išmokas. Bendrovė pasiūlė sumokėti tris kartus mažesnę sumą, negu prašė ieškovės ir į pateiktą atsakovės atstovo pasiūlymą neatsakė.

Ieškovių vardu jų atstovas pateikė pareiškimus išstoti iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ narių ir juos apsvarstyti artimiausiame bendrovės narių susirinkime.

Prieš įvyksiantį visuotinį bendrovės narių susirinkimą ieškovės G. Š. atstovas, vadovaudamasis bendrovės įstatų V dalies 3 punktu,12 punkto 3 papunkčiu, prašė pateikti jam bendrovės 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinio bei pirmininko metinio pranešimo projektus, ŽŪB “Audrupio paukštynas“ 2015 m. pelno paskirstymo projektą, taip pat bendrovės 2015 m. administracijos vadovo (pirmininko) sprendimą dėl įstatų projekto parengimo, parengtų įstatų projektą ir visas sutartis dėl juridinių paslaugų, kurių pagrindu buvo parengtas įstatų projektas. Bendrovės vyr. finansininkė elektroniniu paštu nurodė, kad su prašomais dokumentais atstovas galės susipažinti prieš susirinkimą. Atvykus į susirinkimą ir trumpai susipažinus su pateiktais dokumentais, papildomai bendrovės direktoriaus prašė pateikti metinį inventorizacijos aktą, revizijos aktą 2015-12-31 datai,2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitą bei įstatus, tačiau šis ieškovės atstovo prašymas nebuvo patenkintas.

2016 m. kovo 30 d. įvykusio bendrovės narių visuotinio susirinkimo metu buvo apsvarstytas bendrovės narių V. Š. ir G. Š. narystės pasibaigimo bendrovėje klausimas, susirinkimas patenkino jų prašymus išstoti iš bendrovės narių. Ieškovių atstovai siūlė bendrovės nariams atsiskaityti su išstojančiomis bendrovės narėmis V. Š. ir G. Š., išmokant jų turimų pajų balansinę vertę. Prašymas buvo motyvuojamas pajų verte, nurodyta bendrovės narių pajininkų knygelėse ir turimuose kituose dokumentuose (2015-06-08 išrašu iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajininkų turto apskaitos dokumentų), bendrovės įstatų V skyriaus ,10 punkto nuostatomis.

ŽŪB “Audrupio paukštynas“ atstovas vadovavosi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005-10-29 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-527/2005) ir pasiūlė atsiskaityti su išstojančiomis narėmis pagal pajų rinkos vertę, o ne pagal balansinę vertę, nustatytą 2015 metais. ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinis narių susirinkimas balsu dauguma nusprendė pritarti tokiam pasiūlymui ir nutarė išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1327 Eur, šia suma padidinant bendrovės 2015 uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 273,68 Eur, iš viso jai per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1600,68 Eur. Susirinkimo taip pat buvo nuspręsta išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokant jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t.y. 7530 Eur, šia suma padidinant bendrovės pelno dalimi, tenkančia V. Š. turėtam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 711,57 Eur, iš viso jai per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8241,57 Eur .

2016 m. birželio 30 d. iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ atskaičius 15 procentų gyventojų pajamų mokestį ieškovė V. Š. gavo -7017,22 Eur, o ieškovė G. Š.-1364,92 Eur.

Ieškovių nuomone toks ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinio narių susirinkimo priimtas sprendimas pažeidžia jų turtines teises ir turtinius interesus, t.y. teisę gauti visą priklausantį joms išmokėti pajaus dalį.

ŽŪB “Audrupio paukštynas“ nesamdė turto vertintojo, nesivadovavo turto vertinimo komisijos įvertinimu, bet patys nustatė pajaus rinkos vertę ir ieškovei G. Š. buvo išmokėta jos pajaus vertė 1327 Eur arba 28,57 proc. nuo 4645 Eur pajaus apskaitos knygelėje apskaičiuotos vertės, o ieškovei G. Š. ši suma buvo padidinta 273,68 Eur 2015 metų uždirbto pelno dalimi .Ieškovė G. Š. mano, kad jai buvo išmokėta dividendų suma nuo 2015 metais uždirbto bendrovės pelno, nes jos pajus nebuvo didinamas ir jokie pajų didinantys įrašai jos turimoje pajaus knygelėje nebuvo įrašyti.2015-12-31 datai bendrovės pagrindinis (įstatinis) kapitalas nebuvo didinamas iš bendrovės pelno, todėl likusi, ieškovės manymu jai priklausančio pajaus dalis sudaro 8304 Eur sumą.

Kitai ieškovei V. Š. buvo išmokėta 7350 Eur pajaus vertė arba 57,82 proc. nuo 12712 Eur turimame išraše iš ŽŪB “Audrupio paukštynas“ pajininkų apskaitos dokumentų pajaus apskaitos knygelėje apskaičiuotos vertės. Tai, kad ieškovei V. Š. ši suma buvo padidinta 711,57 Eur 2015 metais uždirbto pelno dalimi, ieškovė taip pat mano, kad jai buvo išmokėta dividendų suma nuo 2015 metais uždirbto bendrovės pelno, todėl likusi neišmokėta pajaus dalis sudaro 19008 Eur.

1.Panaikinti ŽŪB “Audrupio paukštynas“ visuotinio 2016-03-30 narių susirinkimo protokolo 7-o punkto sprendimą dėl atsiskaitymo su išstojančiais bendrovės nariais panaikinimo, kuriuo nuspręsta išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1327 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 metais uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 273,68 Eur, viso G. Š. per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1600,67 Eur; išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokant jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t.y. 7530 Eur, šią sumą padidinant bendrovės 2015 metais uždirbto pelno dalimi, tenkančia V. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 711,57 Eur, viso V. Š. per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8241,57 Eur.

2. Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 19008 Eur nesumokėto pajaus likučio jai išstojus iš bendrovės narių.

3. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 8304 Eur nesumokėto pajaus likučio jai išstojus iš bendrovės narių.

4. Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6. Priteisti ieškovei V. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 471,94 Eur sumokėtą žyminį mokestį iš išlaidas advokato teisinei gynybai.

7. Priteisti ieškovei G. Š. iš atsakovės ŽŪB “Audrupio paukštynas“, kodas 273114380, 173,33 Eur sumokėtą žyminį mokestį iš išlaidas advokato teisinei gynybai.

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė V. Š. buvo atsakovės narė, ji turėjo pajų, kuris sudarė 1,32 procentų atsakovo pajinio kapitalo. Nors iš pradžių atsakovė neginčijo to fakto, kad ieškovė G. Š. buvo bendrovės narė ir turėjo atsakovės pajų, kurie sudarė 0,48 procentus atsakovės pajinio kapitalo, tačiau nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad ieškovė G. Š. niekada nebuvo atsakovės nare. Tai paaiškėjo atsakovės atstovui pareikalavus pateikti visus dokumentus ir duomenis apie minėtos ieškovės narystę bendrovėje. Atsakovės nariu buvo jos vyras K. Š., kuris nariu tapo bendrovės steigimo momentu. K. Š. mirė 2014 metais ir jo narystė pasibaigė su jo mirtimi. Ieškovė G. Š. paveldėjo tik jo pajus, bet ne narystę bendrovėje. Ieškovė G. Š. niekuomet nesikreipė į atsakovę, prašydama priimti ją į nares, o bendrovės narių susirinkimas tokio klausimo nėra sprendęs.

Atsakovas su savo išstojančiu nariu privalo atsiskaityti jo pajus išpirkdamas pagal šių pajų rinkos vertę, kuri labai dažnai nesutampa su pajų balansine verte. Ši vertė ženkliai nesutampa ir šios bylos atveju, nes ženkli dalis atsakovės turto yra įsigyta už E. S. paramos lėšas. Nors šis už ES paramą įsigytas turtas ir yra apskaitomas atsakovės balanse, tokiu būdu ženkliai padidinant ir pajų balansinę vertę, tačiau atsakovė negali juo disponuoti, be to, pasirašiusi sutartis dėl ES paramos skyrimo, yra prisiėmusi itin griežtus įsipareigojimus tiek dėl veiklos vykdymo, tiek dėl paramos sutartyse nustatytų rodiklių įgyvendinimo. Jei atsakovė pažeistų paramos skyrimo sutartis ar nepasiektų nurodytų rodiklių, ES paramą tektų grąžinti, o tai reikštų ne ką kitą, kaip tik atsakovės bankrotą. Be to , jog atsakovė galėtų gauti ES parama technikai, įrenginiams įsigyti, pačiai atsakovei į tai teko įdėti nemažai savo lėšų, kadangi ES parama finansuoja tik dalį technikos ar įrenginių įsigijimo kainos. Kadangi atsakovė savo lėšų tam neturėjo, jai teko imti paskolas iš bankų, šiems įkeičiant didžiąją dalį atsakovės nekilnojamojo turto. Pažymėjo, jog labai didelę dalį į atsakovės balansą įrašyto turto sudaro vištų laikymo įranga, kuri buvo užsakyta ir pagaminta specialiai atsakovės paukštynui. Ši vištų laikymo įranga itin sunkiai susimontavo vietoje ir jos beveik neįmanoma išmontuoti, o kitame paukštyne šios įrangos panaudoti praktiškai neįmanoma ,o ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba to greičiausiai neleistų dėl padidėjusio pavojaus, kad panaudota paukščių laikymo įranga gali būti pernešamos paukščių gripo, kitos ligos bei paukščių parazitai. Dėl to atsakovės turimos paukščių laikymo įrangos , įsigytos už ES paramą balansinė vertė yra labai didelė, tačiau rinkos vertė yra artima nuliui. Nors ir 2015 finansiniai metai atsakovei buvo pelningi dėl itin palankiai susiklosčiusios situacijos rinkoje, per kuriuos atsakovė uždirbo kiek daugiau nei 50 tūkstančių eurų pelno, kai per ankstesnius finansinius metus atsakovės veikla būdavo nuostolinga, kas atsakovei, turinčiai didelių skolų bankams bei įsipareigojimų dėl ES paramos skyrimo, kelia tam tikrą riziką dėl atsakovės veiklos tęstinumo bei atitinkamai veikia atsakovės rinkos vertę.

Pažymėjo, jog pajų išpirko už sąžiningą rinkos kainą, o ieškovės pasiūlę parduoti pajus kitiems atsakovės nariams, nei vienas iš daugiau nei dvidešimties narių už jų pasiūlytą kainą nesutiko pirkti.

Pažymėjo, kad atsakovė tinkamai neįsigilinusi į žemės ūkio bendrovių reglamentavimą ir tinkamai neinformavusi savo atstovo byloje apie ieškovės G. Š. turėtą statusą bendrovėje bei apie tokio statuso įgijimo aplinkybes laiko, kad atsakovė per klaidą ieškovę G. Š. laikė turinčia bendrovėje aukštesnį statusą, nei ji turėjo ir tuo pačiu daugiau teisių. Atsakovė dėl tokio sulydimo pažeidė tik savo teises ir byloje kilusio ginčo objektu esančią faktinę situaciją traktuoja kaip atsakovės ir ieškovės G. Š. sudarytą pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė iš ieškovės G. Š. nusipirko visą jos turėtą atsakovės pajų, sumokėdama jai už tai byloje nurodytą pinigų sumą, tuo pačiu iš šios ieškovės nusipirktus pajus anuliuodama. Ieškovei pajų pirkimo-pardavimo sutarties neatsisakius atsakovė laiko, kad ieškovė G. Š. šią jos turėtų pajų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove patvirtino.

Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo su išstojančiais iš žemės ūkio bendrovės nariais , t.y. ieškovės pageidauja, kad jų pajai būtų atsakovės išpirkti pagal jų balansinę vertę, o atsakovė juos išpirko pagal jų rinkos vertę.

Ieškovė V. Š. ir ieškovės G. Š. sutuoktinis K. Š. 1992-12-24 tapo žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ nariais. Ieškovė V. Š. turėjo pajų, kuris sudarė 1,32 procentus atsakovės pajinio kapitalo, o K. Š. atitinkamai 0,48 procentų atsakovės pajinio kapitalo.

Ieškovės 2014 m. gruodžio 30 d. kreipėsi su pareiškimais į atsakovę dėl išstojimo iš bendrovės narių.2015 m. kovo 24 d. įvyko žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ visuotinis bendrovės narių susirinkimas, kuris svarstė ir ieškovių prašymus . Susirinkimo metu buvo nuspręsta leisti G. Š. ir V. Š. išstoti iš bendrovės narių parduodant savo pajų kitiems bendrovės nariams. Su tokiu pasiūlymu tuomet sutiko ir ieškovės, tačiau už jų prašomą kainą niekas iš iš bendrovės narių nesutiko pajų išpirkti.

2015 m. liepos 28 d. ieškovės pakartotinai kreipėsi į atsakovę dėl išstojimo iš bendrovės narių , prašydamos atitinkamai V. Š. išmokėti 26358 Eur išmoką už gautą pajų, o G. Š. išmokėti 4645 Eur išmoką už gautą pajų.

2015 m. rugpjūčio 4 d. atsakovės atstovas pateikė atsakymą į ieškovių reikalavimus nurodydamas, jog nesutinka su reikalavimais išmokėti jų prašomas sumas, nes toks reikalavimas neteisėtas, tokiu būdu neteisėtai ir nesąžiningai būtų pasipelnoma iš bendrovės ir kitų jos narių bei pajininkų sąskaita, šiurkščiai pažeistų ne tik bendrovės, kitų jos narių ir pajininkų , bet ir kreditorių interesus. Bendrovė atsižvelgdama į teismų praktiką pasiūlė išpirkti pajus pagal rinkos vertę, kuri gali būti nustatyta tik atlikus pajų rinkos vertės nustatyto ekspertizę. Nurodė, jog bendrovė kreipėsi į kelis ekspertus su paklausimu kiek galėtų tokia ekspertizė kainuoti, ekspertai pateikė preliminarią kainą apie 5000 Eur. Paaiškino, jog bendrovė tokios kainos apmokėti negali, nes privalo veikti visų narių lygybės principu, sumokėjusi už tokią paslaugą patirtų nuostolių, dėl ko žalą patirtų visi bendrovės nariai ir pajininkai. Dėl šios priežasties, kadangi pajų rinkos vertės nustatymas yra susijęs išimtinai su ieškovių interesais, sutiko atlikti pajų rinkos vertės nustatymą tik gavusi išankstinį nurodytus sumos apmokėjimą, pasiūlė ieškovėms susisiekti su bendrove, jei jos sutinka su tokiu pasiūlymu. Ieškovėms nesutikus, nurodė, kad pagal pačios bendrovės duomenis, kuria ji pati galėtų įvertinti turimų pajų rinkos vertę, pažymėjo, kad pajų vertė yra daugiau nei tris kartus mažesnė nei prašomos išmokėti sumos. Bendrovė pasiūlė už pajus sumokėti G. Š.-1327 Eur, o V. Š.-7530 Eur. Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovės į tokius pasiūlymus nieko neatsakė.

2016 m. kovo 30 d. žemės ūkio bendrovės „Audrupio paukštynas“ visuotiniame narių susirinkime buvo svarstomas ieškovių pateiktas prašymas, susirinkimo metu dalyvavo atsakovės atstovas advokatas Dominykas Vanhara, kuris atsižvelgdamas į teismų praktiką pasiūlė atsiskaityti su išstojančiais iš bendrovės nariais pagal jų turimų pajų rinkos vertę, o ne pagal balansinę vertę ir nuspręsta išmokėti išstojančiai bendrovės narei G. Š. 1327 Eur, šia suma padidinant bendrovės 2015 uždirbto pelno dalimi, tenkančia G. Š. turimam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 273,68 Eur, iš viso jai per tris mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 1600,68 Eur. Susirinkimo buvo taip pat buvo nuspręsta išstojančiai bendrovės narei V. Š. išmokant jos turimų bendrovės pajų rinkos vertę, t.y. 7530 Eur, šia suma padidinant bendrovės pelno dalimi, tenkančia V. Š. turėtam bendrovės pajų kiekiui, t.y. 711,57 Eur, iš viso jai per 3 mėnesius nuo susirinkimo dienos išmokant 8241,57 Eur. Atsakovės atstovas nurodė, kad svarstant išmokų sumos dydį buvo atsižvelgta į tai, kad sudarant sutartis dėl bendrovės pajų pirkimo (2012 m. rugsėjo 6 d.) buvo mokama kelis kartus mažiau nei atsakovė sumokėjo ieškovėms, t.y. 2012 m. rugsėjo 6 d. už pajus, kurių vertė sudarė 188075 litus buvo sumokėta 15000 Lt. Atsakovė taip pat pateikė bendrovės pajų pardavimo-pirkimo sutartį, sudarytą 2016 m. rugpjūčio 11 d., kurioje taip pat matyti, kad po atsiskaitymo su ieškovėmis už atsakovės pajus buvo mokama mažiau, nei buvo išmokėta ieškovėms, t.y. už pajus, kurių balansinė vertė sudaro 27355 Eur arba 1/3 proc. bendrovės pajų buvo sumokėta 1910 Eur.

Atsakovės atstovas nurodė, kad bendrovės narių susirinkime buvo pasiūlyta didesnė kaina už pajus atsižvelgiant į tai, kad išvengti teisminių procesų, papildomų bylinėjimosi išlaidų, todėl bendrovės nariai priėmė tokį sprendimą.

Pagal ginčo metu galiojusio ŽŪB „Audrupio paukštynas“ įstatų (2013-04-30 redakcija, toliau-Įstatai) V skyriaus 9 punktą bendrovės narys turi bet kada išstoti iš bendrovės pateikęs administracijai rašytinį pareiškimą. Pareiškimas turi būti apsvarstytas artimiausiame narių susirinkime ir išspręstas iš esmės. Išstojusiam nariui jam priklausantis pajus grąžinamas per 3 mėnesius nuo išstojimo datos pinigais (įstatų 10 punktas).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovė V. Š. yra bendrovės narė.

Kitą ieškinį pareiškusią ieškovę G. Š. atsakovė taip pat laikė bendrovės nare .Mirus jos vyrui K. Š., ji dalyvavo 2016 m. birželio 3 d. visuotiniame narių susirinkime, balsavo, narių susirinkimo sprendimu buvo nutarta patenkinti jos prašymą išstoti iš narių ir išmokėti pajų rinkos vertę. Tačiau nagrinėjant bylą teisme ir kaip teigia atsakovės atstovas, jam pareikalavus iš atsakovės, jog būtų pateikti visis duomenys apie ieškovės G. Š. narystę bendrovėje, taip pat prašant pateikti ieškovių prašomus dokumentus, t.y. pajaus knygelę išaiškėjo, jog G. Š. nėra bendrovės narė, nes jos priėmimo į bendrovės narius nėra svarstęs bendrovės narių susirinkimas, o po savo sutuoktinio K. Š. mirties ji paveldėjo tik pačius pajus, bet ne narystę bendrovėje. Nurodė, kad atsakovė per klaidą laikė G. Š. bendrovės nare ir turinčia aukštesnį statusą ir turinčia daugiau teisių, nei ji turėjo bendrovėje.

Tiek Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymas (toliau-ŽŪB įstatymas),20 straipsnio 1 dalies 1 punktas , tiek ir bendrovės Įstatai numato, kad narystė bendrovėje pasibaigia, jeigu narys miršta (V skyriaus, 16 dalies 1 punktas). Buvusiam bendrovės nariui K. Š. mirus, G. Š. paveldėjo pajus ir tapo bendrovės pajininke, kuri turi pajininko teises numatytas ŽŪB įstatymo 19 straipsnyje bei Įstatų V skyriaus 7 dalyje, bet ne bendrovės nario teises. ŽŪB įstatymo 18 straipsnio 5 dalis ir Įstatų 5 dalis numato, kad asmuo, kuris pirko, dovanojimo ar kitokiu būdu įsigijo bendrovės nario ar pajininko pajų ar jo dalį, bendrovės nariu tampa tik tada, kai jį į bendrovę priima bendrovės narių susirinkimas. Apklausta 2017 m. kovo 2 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovė G. Š. nurodė, kad ji tokio prašymo bendrovei dėl priėmimo jos į nares nebuvo rašiusi. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė G. Š. į bendrovę kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 1 d. prašydama mirus jos sutuoktiniui 2014 m. gegužės 28 d., raštu jai išsiųsti jos vyro K. Š. akcijų skaičių ir jų vertę. Be to byloje yra pateikti įrodymai, kad G. Š. 2015 m. vasario 19 d. yra rašiusi atsakovei prašymą, jog mirus akcininkui K. Š. tapo šių akcijų paveldėtoja ir pagal bendrovės įstatus atsisako stoti į bendrovę ir prašo grąžinti jai priklausančių akcijų vertę.

Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad G. Š. neturėjo teisės išstoti iš bendrovės ir reikalauti, kad bendrovė išpirktų pajus, dėl ko ir kilo ginčas, nes tokia teisė yra suteikta tik žemės ūkio bendrovės nariams, o pajininkas tokios teisės neturėjo. Pagal bendrovės Įstatų V skyriaus 7 punktą pajininkas turi teisę gauti bendrovės pelno (dividendų) ir, jeigu pageidauja dalyvauti bendrovės narių susirinkimuose ;savo pajų pardavimo, dovanojimo ar kitu būdu perleisti bendrovei, bendrovės nariui pajininkui, bet kuriam kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui įstatų nustatyta tvarka (7 punkto 2 dalis a,b,c papunkčiai). Tai atitinka ir ŽŪB įstatymo nuostatas.

Atsakovė nurodė, kad suklydus dėl ieškovės G. Š. statuso bendrovėje, byloje kilusio ginčo objektu esančią faktinę situaciją traktuoja kai atsakovės ir ieškovės G. Š. sudarytą pajų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė iš ieškovės G. Š. nusipirko visą jos turėtą pajų, tokią teisę turėdama, sumokėdama jai už tai susirinkimo metu nuspręstą pinigų sumą, tuo pačiu iš ieškovės G. Š. nusipirktus pajus anuliuodama. Atsakovė nurodė, kad ieškovei už pajus ji sumokėjo kelis kartus didesnę sumą, nei ji būtų galėjusi gauti juos parduodama kitiems asmenims, pageidaujantiems juos nupirkti. Atsakovė taip pat suteikė teisę ieškovei šios pajų pirkimo-pardavimo sutarties atsisakyti ir 2017 m. vasario 10 d. pateikdama atsiliepimą į ieškovių patikslintą ieškinį pasiūlė ieškovei G. Š. grąžinti visą jai atsakovės sumokėtą kainą už nupirktus pajus, o pati įsipareigojo grąžinus gautus pinigus atstatyti ieškovės atsakovės pajininkės statusą, kartu grąžinant jai visą iki 2016-03-30 turėtą pajų, kurį ji paveldėjo po vyro mirties. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovei pinigų negrąžinus, ji laikys, kad ieškovė G. Š. šią jos turėtą pajų pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove patvirtino. Nors ir ieškovės G. Š. dalyvavimas teismo posėdžio metu buvo pripažintas būtinu ir ieškovės atstovas buvo įpareigotas informuoti apie atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir pateiktus ieškovei pasiūlymus (t.y. užbaigti bylą nepatiriant finansinių nuostolių dėl atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei išvengiant atsakovės prašomos skirti baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis), tačiau ieškovė G. Š. ieškinio neatsisakė, nepateikė įrodymų, kad ji būtų grąžinusi atsakovei jos sumokėtą kainą už nupirktus pajus, priešingai, ji ieškinį palaikė.

Atsižvelgiant į suformuluotus reikalavimus matyti, kad ieškovė V. Š. pageidauja, kad pajai atsakovės būtų išpirkti pagal jų balansinę, bet ne pagal jų rinkos vertę.

Atsakovė gavusi ieškovių prašymus dėl lėšų išmokėjimo už pajus, pateikė atsakymą, jog prašymas išpirkti pajus už balansinę vertę yra nepagrįstas, nurodė, kad pajus išpirktų pagal jų rinkos vertę ,apklausė kelis įmonių rinkos vertės nustatymo paslaugas teikiančius vertintojus, už kokią preliminarią kainą jie galėtų įvertinti atsakovės rinkos vertę, pagal kurį būtų galima nustatyti šalies turimų pajų rinkos vertę ir pateikė šalims pasiūlymus, pagal kuriuos atsakovė galėtų pajus išpirkti, t.y. šaliai pačiai įsivertinti turimų pajų rinkos vertę kreipiantis į ekspertus arba priimti atsakovės teikiamą pasiūlymą dėl šalies turimų pajų rinkos vertės. Ieškovė V. Š. tokį prašymą ignoravo, į jį nieko neatsakė, ko neneigia ir ieškinyje, todėl laikytina, kad pažeidė šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą. Atsižvelgtina taip pat į tai, jog ir teisme ieškovė neginčijo to fakto, kokia yra bendrovės rinkos vertė, neprašė skirti jos nustatymo ekspertizės.

Ieškovės reikalavimas, jog atsakovė išpirktų pajus už jų balansinę vertę reikštų, kad nepagrįstai sumažėtų bendrovės turto vertė, tuo pačiu nepagrįstai nuvertėtų ir kitų bendrovės narių turimi pajai. Tokius prašymus pareiškus ir kitiems nariams, atsakovei tokius prašymus patenkinus, akivaizdu, kad atsakovė gali tapti nemoki, turėtų mokumo, likvidumo sutrikimų, būtų pažeisti ne tik narių, bet ir bendrovės kreditorių interesai atgauti atsakovei paskolintas lėšas, kitų trečiųjų asmenų interesai, o šiuo atveju atsakovė nurodė, kad ji turi kreditorių ,be to turi įsipareigojimų ir Nacionalinei mokėjimo agentūrai už gautą E. S. paramą .Atsakovė teigė, jog daug jos turto yra įsigyta už Europos sąjungos paramos lėšas, tačiau akivaizdu, kad gavus tokią paramą bendrovė turi prisiimti griežtus įsipareigojimus tiek dėl veiklos vykdymo, o taip pat ir dėl paramos sutartyse nustatytų rodiklių įgyvendinimo, be to reikalavimo įdėti ir savo lėšų. Atsakovė nurodė, kad teko įkeisti didžiąją dalį turimo nekilnojamojo turto imant paskolas iš bankų, ES finansuojant tik dalį reikiamos technikos ir įrangos įsigijimo. Įvertintina ir tai, jog atsakovės veikla dažniausiai būdavo nuostolinga, išskyrus 2015 metus, palyginant juos su ankstesniu laikotarpiu, tačiau turint įsipareigojimų tai kelia bendrovei riziką dėl tolimesnės jos veiklos sėkmingumo, tuo pačiu atitinkamai veikia ir atsakovės rinkos vertę.

Ieškovių nurodytoje kasacinio teismo praktikoje- 2004 m. sausio 28 d. nutartyje Nr.3K-3-69/2004, kuria prašė vadovautis, yra kitokios bylos faktinės aplinkybės, nes šalis prašė panaikinti bendrovės visuotinio narių susirinkimo 1998 m. balandžio 14 d. nutarimo dalį, apribojančią jai grąžinamą pajaus pinigais dalį 35 proc., dar galiojant senai ŽŪB įstatymo redakcijai, kuri buvo pakeista 2002 metais ir Aukščiausiasis teismas panaikino teismų sprendimus, kurie buvo palankūs išstojančiai iš bendrovės narei, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo.

Atsakovė taip pat prašė priimant teismo sprendimą šioje byloje, skirti ieškovėms 1000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, ir pusę minėtos baudos skirti atsakovei, tokiu būdu atlyginant atsakovės dėl ieškovių piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis patirtus nuostolius. Nurodė, kad ieškovės 2016-11-08 įvykusio teismo posėdžio metu pareiškė nepagrįstą nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai, joms atstovaujamoms profesionalaus atstovo turėjo būti žinoma , jog jis yra nepagrįstas ir neteisėtas visa apimtimi, dėl tokio pareiškimo neįvyko teismo posėdis, ieškovių atstovas teismų praktikoje jau buvo baustas bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už analogišką elgesį piktnaudžiavimą teisėjų nušalinimu), tokį pareiškimą pateikti teismui buvo pakankamai daug laiko iki teismo posėdžio dienos, jį sąmoningai pareiškus posėdžio metu, žinant jog dėl to posėdis neįvyks ir tuo bus užvilkintas bylos nagrinėjimas, be to pareiškimas pareikštas kaip spaudimo bylą nagrinėjančiam teismui priemonė siekiant palankesnio ieškovių pareikštų prašymų nagrinėjimo (ieškovės išreikalauti įrodymus galėjo reikšti pirminiame, vėliau ir patikslintam ieškinyje, tačiau tokį prašymą pareiškė likus kelioms dienoms iki antrojo paskirto teismo posėdžio ir net kaip vienu iš pagrindų dėl teisėjos nušalinimo nurodė, jog ji iš atsakovės neišreikalavo įrodymų iš atsakovės).