- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-05
- Bylos Nr.
- eII-8-668/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01086-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Raimundas Mikšta
- Pareiškėjas
- J. V.
- Advokatai
- Rolandas Rutė
- Kategorijos
- 21.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal J. V. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23863-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinėje nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23863-2024, J. V. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, jam paskirta 300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams, dėl to, kad jis 2024 m. spalio 28 d. 05.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „OPEL ASTRA-G-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė iš asmens buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, tokiais veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
2024 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas 2024 m. lapkričio 20 d. J. V. skundas dėl Institucijos 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23863-2024, kuriuo prašoma pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23863-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), dalį, kuria J. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės neskirti.
Šalies argumentai
Pateiktame skunde nurodoma, kad pareiškėjas J. V. dėl padaryto teisės pažeidimo savo kaltę pripažįsta visiškai, administracinio nusižengimo neginčija, jį pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Paskirtą baudą sumokėjo. Jo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas yra daugiau atsitiktinis, nei tyčinis, padarytas dėl teisinių žinių stokos, teisės aktų reikalavimų neišmanymo.
Pareiškėjo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje, už kurį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas, vadovaujantis ANK 424 straipsnio 3 dalimi, 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 20-ANRJM-23863-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) jam skyrė 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, yra atsitiktinis, nei padarytas tyčia, padarytas dėl teisinių žinių stokos, teisės aktų reikalavimų neišmanymo, jog jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos susigrąžinti. Jam nebuvo žinoma, jog asmuo kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje. Nebuvo žinomas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriame nustatyta, kad asmenims, kuriems teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojo mokymą. Nebuvo žinomos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymo Nr. 1V-418 „Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo“ nuostatos.
Pareiškėjas pažymi, kad nėra linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nei apskritai pažeidinėti įstatymų. Yra neteistas, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra atliekami ir nebuvo. Neneigia įstatymais ir teisės aktais eismo dalyviams nustatytų keliamų reikalavimų, kurių jis nesilaikė dėl informacijos ir teisinių žinių stokos, mano, kad nuobaudos tikslai yra ne tik nubausti asmenį, bet ir prevenciniai. Supranta priešingo teisei ir geros moralės principams savo neleistiną elgesį. Savo netinkamą elgesį atsakingai apsvarstė ir įvertino.
Nežinodamas ko iš jo reikalauja teisė, neįvykdė įstatymų sąlygų, šios jo nurodytos aplinkybės sąlygojo ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Kai buvo Pareiškėjo atžvilgiu surašytas protokolas ir vykstant administraciniam procesui, jis tik tuo metu sužinojo ir suprato, jog asmuo kuriam skirtas teisės vairuoti atėmimas, privalo išklausyti papildomus vairuotojo mokymo kursus pasirinktoje vairavimo mokykloje, kad siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones turima pateikti VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui prašymą grąžinti teisę vairuoti. Supranta, kad įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau jeigu šiuo nagrinėjamu atveju būtų žinojęs ko iš jo reikalauja teisė, būtų supratęs įstatymų sąlygas susigrąžinant skirtą specialiąją teise (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimą, tikrai nebūtų vairavęs transporto priemonės neturėdamas teisės vairuoti. Būtų įvykdęs įstatyme numatytas sąlygas susigrąžinat teisę vairuoti transporto priemones. Pareiškėjas yra profesionalus vairuotojas, iš to pragyvena, o taip pat yra ūkininkas, ūkio darbuose naudoja ir vairuoja žemės ūkio techniką, nebūtų norėjęs prarasti savo vienintelio pragyvenimo šaltinio, todėl jeigu būtų žinojęs ko iš jo reikalauja teisė, vienareikšmiškai būtų įvykdęs įstatyme numatytas sąlygas susigrąžinat teisę vairuoti transporto priemones. Tik įstatymo griežtumas, neparemtas žmogiškumu ir geraširdiškumu, teisingumo neužtikrina. O nesant teisingumo, nebelieka veiksnių, suteikiančių žmonių gyvenimui vertę. Būtent dėl to įstatymas reikalauja kiekvieną skiriamą bausmę (nuobaudą) individualizuoti.
Mano, jog šiuo atveju ANK 22 straipsnyje nurodyta administracinės nuobaudos paskirtis gali būti įgyvendinta neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Administracinio nusižengimo byloje esantys įrodymai patvirtina, kad sumokėjo jam paskirtą baudą, jog jo pragyvenimo šaltinis ir pajamos priklauso nuo darbinės ir ūkininko veiklos, kuri neįmanoma neturint teisės vairuoti transporto priemones. Labai prašo atsižvelgti į tai, jog kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Pareiškėjo padarytas pažeidimas yra jo neatidaus elgesio pasekmė. Šiuo atveju administracinės nuobaudos skyrimo procesas yra daugiau nei pakankamas, kad užtikrintų, jog jis tokio pažeidimo niekados daugiau nekartos. Laikosi nuomonės, jog atsižvelgus į teisės pažeidimo aplinkybes, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, ir neskirti jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Atsiliepimas
Nutarimą priėmusi Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti ir palikti Institucijos nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo teisena Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta dėl to, kad Pareiškėjas 2024 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui neįvykdė sąlygų jos sugrąžinti. Remiantis administracinių nusižengimų registro duomenis Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 26 d. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje. Už šio nusižengimo padarymą, Pareiškėjui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir priimtas nutarimas. Nutarimu paskirta bauda 800 Eur ir administracinio poveikio priemonė specialiosios teisės atėmimas 12 mėnesių (ROIK: (duomenys neskelbtini)).
ANK 682 straipsnyje įtvirtinta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo vykdymo tvarka. Šiame straipsnyje įtvirtinta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vykdomas įrašant duomenis apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą į Administracinių nusižengimų registrą.
Lietuvos Respublikos Saugaus Eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET. Taigi kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą (toliau – SEAKĮ) ir mokėti Kelių eismo taisykles. LR ANK 686 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme yra numatytos eismo dalyvių pareigos siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šio įstatymo 24 straipsnyje yra apibrėžtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas. Minėto straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą netaikomas, jeigu
asmeniui nepaskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Taip pat pažymėtina, kad šis įstatymas yra visiems viešai prieinamas, todėl atsakingas eismo dalyvis bet kada gali sužinoti jam keliamas pareigas.
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtintas „Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas“ (toliau Aprašas). Aprašo III skyriuje įtvirtinta teisės vairuoti grąžinimo tvarka. Aprašo 11 punkte įtvirtinta, kad Pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti transporto priemones dėl teisės pažeidimo padarymo buvo atimta vieniems metams ar ilgesniam laikui arba teisė vairuoti buvo atimta du kartus už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs, ar teisė vairuoti pagal įstatymu buvo atimta tris kartus, taip pat vairuotojai, kurie būdami pradedantieji vairuotojai, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), per Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, norėdami susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones, turi būti išlaikę vairavimo egzaminą (toliau – egzaminas). Aprašo 9 punkte įtvirtinta, jog asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti (toliau – pareiškėjai), pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti (prašymo forma nustatyta Aprašo priede).
Atsižvelgiant į įstatyminio reglamentavimo nuostatas akivaizdu, kad asmuo siekiantis susigrąžinti teisę vairuoti turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Akivaizdu, kad pagrindas, VĮ „Regitra“ darbuotojui, pradėti teisės vairuoti grąžinimo procedūrą yra asmens gautas prašymas. Šį prašymą asmuo teikia asmeniškai.
Institucija pažymi, kad įstatymai yra visiems viešai prieinami, taip pat transporto priemonių vairuotojams yra keliami reikalavimai išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir mokėti KET, todėl atsakingas ir rūpestingas vairuotojas privalo būti atidus ir įvykdyti jam keliamus reikalavimus susijusius su transporto priemonių vairavimu ir jam keliamomis pareigomis.
Institucijos vertinimu byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pareiškėjas pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, nusižengimas pilnai įrodytas. Pažymėtina, kad inkriminuotų nusižengimų sudėtis formali ir jiems nebūtinos jokios pasekmės. Pareiškėjas žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar jos išvis neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.
Institucijos nuomone nėra pagrindo daryti išvadą, kad Pareiškėjui skirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra per griežtos. Nuobauda ir poveikio priemonė paskirtos įvertinus tiek lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, asmens padėtį gerinančias ir bloginančias aplinkybes, t. y. vadovaujantis ANK 34 straipsnio nuostatomis. Šios nuobaudos yra tinkamos realizuoti ANK 22 straipsnio įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Pareiškėjas J. V. ir jo atstovas advokato padėjėjas Rolandas Rutė teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko skundą jame nurodytais motyvais.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo P. D. 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23863-2024, ROIK: (duomenys neskelbtini), J. V. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 300 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams. Nutarime nurodyta, kad J. V. 2024 m. spalio 28 d. 05.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „OPEL ASTRA-G-CARAVAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, kai ši teisė iš asmens buvo atimta ir pasibaigus atėmimo terminui neįvykdė teisės vairuoti susigrąžinimo sąlygų, tokiais veiksmais pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
KET 14 punkte nustatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė ir psichofiziologiniai gebėjimai yra tinkami vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti kriterijai, kurie patvirtina asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones, t. y. įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ar valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, ir šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444–59/2009, Nr. N444-1227/2010). Pagal ANK 686 straipsnio 4 dalį, pasibaigus paskirtam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, specialioji teisė grąžinama ir įgyjama Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ir grąžinimas reglamentuotas aukščiau minėto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, kurio 3 dalis numato, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2009 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1V-418 patvirtinto Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašo III skyriaus 9 punktas nurodo, kad asmenys, iš kurių teisė vairuoti buvo atimta, siekdami susigrąžinti teisę vairuoti, pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui, kai asmens sveikatos būklė ar elgesys atitinka nustatytus reikalavimus (jei teisė vairuoti buvo atimta atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą pagrindą), pateikia bet kuriam VĮ „Regitra“ vairuotojo pažymėjimus išduodančiam padaliniui (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti motorines transporto priemones) ar traktorininko pažymėjimą išduodančiai mokymo įstaigai (kai siekiama susigrąžinti teisę vairuoti traktorius) prašymą grąžinti teisę vairuoti. Šio aprašo 10 punktas nustato, kad pareiškėjai, iš kurių teisė vairuoti motorines transporto priemones buvo atimta už Kelių eismo taisyklių pažeidimą (-us), turi būti pabaigę papildomą vairuotojų mokymą pagal Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašą, patvirtintą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Minėto aprašo 13 punktas nustato, kad įvertinęs gautus Aprašo 9 punkte nurodytus dokumentus ir Aprašo 12 punkte nurodytų patikrinimų rezultatus, VĮ „Regitra“ ar traktorininko pažymėjimą išduodančios mokymo įstaigos įgaliotas darbuotojas priima sprendimą grąžinti ar atsisakyti grąžinti teisę vairuoti. Šios teises normos suponuoja išvadą, kad teisė vairuoti transporto priemones pasibaigus teisės atėmimo terminui automatiškai nėra grąžinama, asmuo turi įvykdyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio nustatytas sąlygas ir dėl teisės grąžinimo kreiptis į VĮ „Regitra“. Kaip išaiškinta teismų praktikoje, teisės vairuoti transporto priemonę grąžinimas visais atvejais siejamas su juridiniu aktu – VĮ „Regitra“ įgalioto darbuotojo sprendimu grąžinti šią teisę (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-316-954/2023).
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte imperatyviai nurodoma, kad „Eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis. Kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Taigi yra preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino juose nustatytus reikalavimus bei draudimus, taip pat ir KET 14 punkte nustatytą draudimą vairuoti transporto priemones asmenims, neturintiems šios teisės, SEAKĮ 24 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmeniui, kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, ši teisė grąžinama tik jam nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą. Tuo pačiu darytina išvada, kad asmuo, praradęs teisę vairuoti, prieš vairuodamas transporto priemonę, visuomet turi pareigą įsitikinti, kad šią teisę tinkamai susigrąžino. Teismų praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, kad pareigą rūpintis kelių eismo taisyklių laikymosi suponuoja pačio pareiškėjo kaip eismo dalyvio pareigos, nes jis, disponuodamas vairuotojo pažymėjimu privalo žinoti ir pasekmes, už kelių eismo taisyklių ir kitų su transporto priemonių vairavimu susijusių įstatymų nesilaikymą (žr., pvz., Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. ATP-7-350/2018).
Aplinkybė, jog J. V. dėl informacijos ir teisinių žinių stokos nežinojo apie pareigą susigrąžinti specialiąją teisę – teisę vairuoti transporto priemones ir todėl neįvykdė įstatyme numatytų sąlygų, yra tik jo lengvabūdiško požiūrio į savo teises bei pareigas pasekmė ir neturėtų būti vertinama parenkant specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi teisės aktų reikalavimų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.
Teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant, tačiau tai, kad administracinio poveikio priemonė asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Aplinkybės, kad pareiškėjas J. V. yra neteistas, jo atžvilgiu nėra ir nebuvo atlikti ikiteisminiai tyrimai, savo netinkamą elgesį atsakingai apsvarstė ir įvertino, administracinį nusižengimą pripažino bei sumokėjo jam paskirtą administracinę nuobaudą – baudą, nusižengimą padarė daugiau iš nežinojimo nei tyčios, nors ir teigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau nėra laikytinos išskirtinėmis. Taip pat ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taikyti nėra pagrindas ir tai, kad J. V. yra profesionalus vairuotojas bei ūkininkas, ir ūkio darbuose vairuoja žemės ūkio techniką, o teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga šių darbinių funkcijų atlikimui. Teismas konstatuoja, jog Pareiškėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, o vertinant pažeidėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis Institucija atsižvelgė į visas Pareiškėjo atsakomybę lengvinančias aplinkybes taikė švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-23863-2024 dalį, kuria J. V. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 6 mėnesiams, ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinio poveikio priemonės neskirti, nėra pagrindo, todėl nutarimas paliktinas nepakeistu, o J. V. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
pareiškėjo J. V. skundo netenkinti.
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2024 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-23863-2024 administracinio nusižengimo byloje ROIK: (duomenys neskelbtini) nepakeistą.
Administracinio nusižengimo bylą ROIK: (duomenys neskelbtini), nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.
Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.