- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-1728-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23078-2020-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- S. S.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) S. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Irmantas Gaidelis, A. H., Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja S. S. pateikė teismui skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašo: 1) atnaujinti terminą prieštaravimams (skundui) dėl turto įkainojimo pateikti (jei būtų laikoma, kad terminas praleistas); 2) panaikinti 2020 m. birželio 17 d. antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymą Nr. S-20-8-21218 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų; 3) panaikinti 2020 m. liepos 17 d. antstolio Irmanto Gaidelio pranešimą Nr. S-20-8-24886 dėl varžytynių skelbimo.
2.1. 2020 m. birželio 17 d. antstolis Irmantas Gaidelis priėmė patvarkymą Nr. S-20-8-21218 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų, kuriame numatyta, kad atlikus turto vertės paskaičiavimus nekilnojamojo turto teismo ekspertas nustatė, kad vertinamo areštuoto turto - buto su rūsiu 3,72 kv. m, pažymėtu R-58, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 125 000 Eur. Kartu su patvarkymu ekspertizės aktas nebuvo pateiktas.
2.2. 2020 m. liepos 17 d. antstolis Irmantas Gaidelis pranešė, kad 2020 m. liepos 17 d. interneto svetainėje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios minėto areštuoto turto varžytynės.
2.3. 2020 m. rugpjūčio 3 d. pareiškėja turto vertintojui išsiuntė prašymą pateikti buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertinimą, tačiau atsakymas nebuvo gautas. 2020 m. rugpjūčio 5 d. skolininkė antstoliui išsiuntė prašymą pateikti buto vertinimą ir tą pačią dieną antstolio Irmanto Gaidelio padėjėja elektroniniu laišku pateikė ekspertizės aktą.
2.4. Pažymi, kad 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-8-21218 dėl ekspertizės turto vertei nustatyti išvadų nesutinka, nes jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turėtų būti panaikintas. Teigia, kad antstolis tik 2020 m. rugpjūčio 5 d. pateikė ekspertizės aktą, todėl skolininkė neturėjo galimybių anksčiau jį įvertinti. Be to, tai reiškia, kad skolininkė nepraleido termino prieštaravimams dėl turto įkainojimo pateikti.
2.5. Taip pat nurodo, kad susipažinus su ekspertizės aktu, akivaizdu, kad ekspertizės išvada nepagrįsta. Teigia, kad iš viešai publikuojamų skelbimų matyti, kad analogiškų būtų 1 kv. m pardavimo kaina yra net 24 procentais didesnė. Todėl, skolininkės įsitikinimu, turtas įvertintas ženkliai mažesne verte nei yra rinkos vertė.
3. A. I. Gaidelis 2020 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu Nr. S-20-8-28094 pareiškėjos skundo netenkino ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnio 2 dalimi, jį persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
4. Antstolis patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjos skundo, grindė šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Įkeistas turtas - butas su rūsiu 3,72 kv. m, pažymėtu R-58, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini)., pagal sutartinę paskesnę hipoteką, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), areštuotas 2013 m. liepos 9 d. 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-20-8-16590 buvo nutarta vykdymo procese areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, bei paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ekspertizę nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti pavedant atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S.. Patvarkymas išsiųstas elektroniniu būdu per Antstolių informacinę sistemą ir registruotąja pašto siunta. Patvarkymas skolininkei pasirašytinai įteiktas 2020 m. gegužės 13 d.
4.2. 2020 m. birželio 17 d. antstolių kontoroje gautas ekspertizės aktas Nr. VS-2020-06-2. 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-8-21218 šalys informuotos apie atliktos ekspertizės išvadas. Minėtame patvarkyme, be kita ko, išaiškinta šalių teisė su ekspertizės aktu susipažinti antstolių kontoroje, bei pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. Patvarkymas išsiųstas elektroniniu būdu per Antstolių informacinę sistemą ir registruotąja pašto siunta. Patvarkymas skolininkei pasirašytinai įteiktas 2020 m. liepos 2 d.
4.3. 2020 m. liepos 17 d. specialiame internetiniame tinklalapyje www.evarzytynes.lt paskelbtos pirmosios areštuoto turto varžytynės. 2020 m. liepos 17 d. pranešimu dėl varžytynių skelbimo Nr. S-20-8-24886 šalys, suinteresuoti asmenys ir antstoliai, vykdantys išieškojimą iš skolininkės, informuoti apie paskelbtas varžytynes. Pranešimas išsiųstas elektroniniu būdu per Antstolių informacinę sistemą ir registruotąja pašto siunta. Pranešimas skolininkei pasirašytinai įteiktas 2020 m. liepos 21 d.
4.4. Skolininkė nušalinimo paskirtam nekilnojamojo turto teismo ekspertui neteikė, o nesutikdama su vykdymo procese nustatyta turto rinkos verte negali vien tik neigti nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Šiuo atveju skolininkė, ginčydama vykdymo procese nustatytą turto rinkos vertę, nepateikė jokių įrodymų, jog turto rinkos vertė nekilnojamojo turto teismo eksperto nustatyta netinkamai. Apie inicijuotą turto vertinimo procesą, paskirtą teismo ekspertą buvo informuota dar 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-20-8-16590, kuris skolininkei įteiktas 2020 m. gegužės 13 d. Minėtu patvarkymu šalys informuotos, jog galės reikšti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertinės išvados.
4.5. Išieškojimas iš skolininkės vykdomas nuo 2013 metų, taigi skolininkė turėjo daugiau nei pakankamai laiko ir visas galimybes, siekdama išsaugoti savo turtą, sumokėti įsiskolinimą, su išieškotoju sudaryti taikos sutartį, skolos padengimo sutartį ar kitus susitarimus.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos skyrius pateiktu atsiliepimu nesutiko su pareiškėjos skundu ir pašė bylą pagal pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų nutraukti arba šį skundą atmesti.
6. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Kadangi 2020 m. liepos 17 d. pranešimo dėl varžytinių skelbimo panaikinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių padarinių, todėl nagrinėjamas skundas tiek, kiek jo apeliuojama į antstolio 2020 m. liepos 17 d. pranešimo dėl varžytinių skelbimo teisėtumą, apskritai nėra ir negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas, todėl byla dalyje dėl 2020 m. liepos 17 d. pranešimo dėl varžytinių skelbimo panaikinimo turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu.
6.2. Pareiškėja, nesutikdama su areštuoto turto verte, turėjo teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, tačiau ji šia teise nepasinaudojo, nors antstolis skundžiamu patvarkymu informavo pareiškėją apie tokią galimybę.
6.3. Pareiškėja savo argumentui dėl netinkamo areštuoto turto vertės nustatymo pagrįsti pridėjo skundo trijų skelbimų, kuriais viešai siūloma įsigyti butus, fragmentus. Tačiau šie faktiniai duomenys savaime nėra pakankami konstatuoti, kad ekspertas netinkamai nustatė areštuoto turto vertę. Šie fragmentai nepagrindžia turto vertės, iš jų negalima identifikuoti ir parduodamo turto savybių, kurios gali turėti didelę reikšmę turto kainai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nutarė pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų atmesti.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja prieštaravimus dėl turto įkainojimo galėjo pareikšti per tris darbo dienas nuo tos dienos, kai gavo turto arešto aktą, tačiau ji šia teise nepasinaudojo. Taip pat pareiškėja nustatyta tvarka neskundė antstolio 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymo, kuriuo buvo pavesta atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti, nušalinimo antstolio paskirtai ekspertinei įstaigai nereiškė. Pareiškėja turto arešto metu ar po to, kai gavo patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti, nesinaudojo teise savo nuomonei pareikšti ar teikti įrodymus apie areštuoto turto vertę.
Šalies argumentai
9. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja antstolio procesinius dokumentus gavo 2020 m. liepos 2 d. ir suprato, kad jai pateiktos tik ekspertizės akto išvados, tačiau su prašymu dėl ekspertizės akto pateikimo į ekspertą ir antstolį kreipėsi tik praėjus mėnesiui, todėl teismas, vertindamas, jog procesas tęsiasi nuo 2013 metų ir pareiškėjai ne kartą siųsti antstolio patvarkymai su informacija ir išaiškinimais, darė išvadą, kad skolininkė turėjo ir galėjo suprasti apie būsimus tolimesnius antstolio veiksmus turto atžvilgiu, t. y. privalėjo aktyviai domėtis ir sekti vykdomojo proceso eigą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjos skunde nurodytus prieštaravimus dėl turto rinkos vertės bei pateiktus įrodymus, darė išvadą, kad pareiškėja neįrodė atlikto turto vertinimo ydingumo bei kad vertinimas prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais, o pareiškėjos argumentai nėra pakankamai motyvuoti ir pagrįsti tinkamais objektyviais duomenimis, todėl jie nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte.
11. Įvertinęs byloje esančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolis, priėmęs ginčijamą 2020 m. birželio 17 d. patvarkymą Nr. S-20-8-21218 ir, remdamasis ekspertizės aktu, įkainojęs turtą, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nustatė teisingą bei realią areštuoto turto vertę, todėl skundžiamas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas.
12. Įvertinęs aplinkybes, jog antstolis 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu bei pranešimu informavo ir išaiškino skolininkei apie varžytinių paskelbimą, sprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus, pateikus skolininkei pranešimą dėl informavimo apie paskelbtas varžytines, neteisėtais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) S. S. nesutiko su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, prašė ją panaikinti. Atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kadangi joje visiškai nėra pasisakyta dėl 2020 m. rugsėjo 7 d. skolininkės gauto sutikimo iš potencialaus pirkėjo ir skolininkės teisių suvaržymo, nesudarant galimybių susipažinti su ekspertizės aktu.
13.2. Ekspertizės aktas pareiškėjai elektroniniu paštu buvo išsiųstas tik po varžytinių, t. y. tam, kad pareiškėja negalėtų matyti, kaip buvo vertinamas turtas, ir kad negalėtų pati tinkamai ieškoti potencialių pirkėjų. Tad jei nebūtų pažeistos pareiškėjos teisės, turtas būtų parduotas net 10 799 Eur didesne kaina.
Atsiliepimas
14. A. I. Gaidelis atsiliepimu apeliantės atskirojo skundo prašė netenkinti. Atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ekspertizė vykdymo procese buvo paskirta laikantis įstatymo nustatytos tvarkos. 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu pareiškėja buvo informuota apie atliktos ekspertizės išvadas, tuo tarpu CPK vykdymo procesą reglamentuojančios normos neįpareigoja siųsti skolininkui ekspertizės akto. Be to, apeliantė pati dalyvavo nekilnojamojo turto ekspertui apžiūrint areštuotą butą.
14.2. Apeliantė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tariamai surastą ir ketinamą iki varžytinių pradžios pasiūlyti konkretų areštuoto turto pirkėją, ir jog pirkėjas būtų įmokėjęs lėšas į depozitinę sąskaitą. Be to, apeliantė turėjo pakankamai laiko ir visas galimybes surasti bei pasiūlyti savo pirkėją tiek už vykdymo procese nustatytą, tiek ir už didesnę vertę.
15. Suinteresuotas asmuo Luminor Bank AS Lietuvos filialas atsiliepimu prašė atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Apeliantės argumentas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, yra nepagrįstas, kadangi, priešingai nei nurodo apeliantė, nutartis yra tinkamai motyvuota, pasisakyta visais skunde dėl antstolio veiksmų iškeltais klausimais.
15.2. Faktinė aplinkybė dėl potencialaus pirkėjo sutikimo gavimo ne tik neturi teisinės reikšmės, tačiau ji net nebuvo nurodyta pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų, dėl ko pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo pasisakyti dėl šios konkrečios aplinkybės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 straipsnis).
Dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimą
17. Pagrindinis argumentas, kuriuo yra grindžiamas apeliantės atskirasis skundas, yra tas, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, kadangi joje visiškai nepasisakyta dėl skolininkės gauto sutikimo iš potencialaus areštuoto nekilnojamojo turto pirkėjo ir skolininkės teisių suvaržymo, nesudarant galimybių susipažinti su ekspertizės aktu, todėl, vadovaujantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, turi būti konstatuojamas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, nutartis turi būti naikinama ir perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstamas toks atvejis, kai sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015, 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017 ir kt.). Kita vertus, CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas motyvuoti nutartį neturėtų būti suprantamas kaip teismo prievolė procesiniame sprendime pasisakyti absoliučiai dėl visų proceso šalių išdėstytų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų.
19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atskirajame skunde nurodytu argumentu dėl visiško motyvų skundžiamoje nutartyje nebuvimu arba jų trūkumu. Priešingai, kaip matyti iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio, joje teismas išsamiai atsakė į esminius pareiškėjos keliamus klausimus, atmesdamas skundą, teismas pasisakė dėl visų esminių argumentų ir aplinkybių, kurios sudarė skundo faktinį pagrindą. Teismas vertino aplinkybę, jog pareiškėja antstolio procesinius dokumentus gavo 2020 m. liepos 2 d., ir supratusi, kad jai pateiktos tik ekspertizės akto išvados, su prašymu dėl paties ekspertizės akto pateikimo į ekspertą ir antstolį kreipėsi tik praėjus mėnesiui, t. y. pareiškėja vykdymo procese nebuvo aktyvi, nesidomėjo vykdymo eiga, nesinaudojo įstatyme suteiktomis teisėmis bei pareigomis. Teismas, įvertinęs į bylą pateiktus įrodymus, sprendė, jog pareiškėja nepateikė jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų pagrindas konstatuoti, kad atliktas turto vertinimas yra ydingas, kad turto vertė yra per maža arba pan.
20. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje atsispindi visapusiškas bylos faktinių aplinkybių ir bylai išspręsti taikytinų procesų teisės normų įvertinimas, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos pareigos motyvuoti nutartį.
Dėl antstolio veiksmų (ne)teisėtumo
21. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis - tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją (lot. ultra vires) vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007). Pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį vienas pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
22. Pareiškėja savo skunde nurodo, jog neturėjusi realios galimybės susipažinti su ekspertizės aktu, o ekspertizės išvada yra nepagrįsta ir neatitinka realybės, kadangi areštuotas turtas įvertintas žymiai mažesne verte, negu yra rinkos vertė.
23. Nors teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, vykdymo procese tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 640, 644 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2018 m. spalio 11 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
24. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. patvarkymu Nr. S-20-8-16590 buvo nutarta vykdymo procese areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, bei paskirta turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, ją pavedant atlikti nekilnojamojo turto teismo ekspertui V. S.. 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu Nr. S-20-8-21218 pareiškėja informuota apie atliktos ekspertizės išvadas. Minėtame patvarkyme, be kita ko, išaiškinta šalių teisė su ekspertizės aktu susipažinti antstolių kontoroje, bei pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados. 2020 m. liepos 17 d. pranešimu dėl varžytynių skelbimo Nr. S-20-8-24886 pareiškėja, suinteresuoti asmenys ir antstoliai, vykdantys išieškojimą iš skolininkės, informuoti apie paskelbtas varžytynes. Visi antstolio procesiniai dokumentai pareiškėjai įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pareiškėja neskundė ir nušalinimo ekspertui nereiškė, taip pat neginčijo ir antstolio patvarkymų gavimo faktų, tik nurodo, jog kartu su patvarkymu ekspertizės aktas nebuvo patektas.
25. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog ekspertizės akto neišsiuntimas kartu su antstolio 2020 m. birželio 17 d. patvarkymu kaip nors pažeidė pareiškėjos teises ar imperatyvias vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas, kadangi, kaip minėta, visi antstolio priimti procesiniai sprendimai pareiškėjai buvo išsiųsti bei asmeniškai įteikti (skundo dėl to nėra), taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad pati pareiškėja betarpiškai dalyvavo turto vertinimo procese, ekspertui apžiūrint turtą, o 2020 m. birželio 17 d. pareiškėjai siųstame ir įteiktame patvarkyme nurodyta eksperto nustatyta turto vertė, todėl darytina neabejotina išvada, kad pareiškėja turėjo visas galimybes įstatymo nustatyta tvarka įstatymų nustatyta tvarka ir terminu skųsti ir reikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo.
26. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad skolininkas ar išieškotojas gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl ja abejoja.
27. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju apeliantė savo argumentui dėl netinkamo areštuoto turto vertės nustatymo pagrįsti nei antstoliui, nei teismui nepateikė jokių įrodymų (skaičiavimų, vertinimų, kriterijų, rašytinių įrodymų ir pan.), remiantis kuriais būtų pagrindas konstatuoti neteisingą turto rinkos vertės nustatymą ar suabejoti jos nustatymo teisingumu (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjos pateikti trijų paduodamų butų skelbimai savaime nėra pakankami konstatuoti, kad ekspertas netinkamai nustatė konkretaus areštuoto turto vertę arba pagrindžiantys kitokią turto vertę; kitų įrodymų, remiantis kuriais būtų pagrindas nustatyti ekspertizės akto išvados ydingumą, pareiškėja nepateikė.
28. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė dėl pareiškėjos gauto sutikimo iš potencialaus turto pirkėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visų pirma, ši aplinkybė nebuvo nurodyta pareiškėjos skunde dėl antstolio veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasisakyti dėl šios faktinės aplinkybės. Antra, pagal CPK 704 straipsnio nuostatas, iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją, kuris iki varžytynių paskelbimo (varžytynių pradžios) į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėtų ne mažesnę pinigų sumą kaip nustatyta turto vertė arba mažesnę sumą, kurios visiškai pakanka įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, o turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui, surašant nustatytos formos aktą. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui įrodymų, jog įstatymo nustatytu terminu būtų pateikusi prašymą (pranešimą) dėl siūlomo pirkėjo ar termino pasiūlyti pirkėją pratęsimo ar atlikusi aukščiau nurodytus savo pirkėjo suradimo, pasiūlymo antstolius, pinigų sumos įmokėjimo ir kitus veiksmus. Antstolio depozitinėje sąskaitoje, anot antstolio, taip pat nėra lėšų, kurias būtų pervedęs siūlomas pirkėjas už perkamą turtą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą spręsti, jog apeliantė neįrodė (neįrodinėjo) potencialaus pirkėjo egzistavimo bei CPK nustatytos jo siūlymo tvarkos laikymosi.
29. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).
30. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjos S. S. skundą dėl antstolio veiksmų, tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Apeliantės S. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.