Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 29 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiuo nutarimu V. B. buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁶ straipsnį.

2015 m. sausio 9 d. V. B. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad ji 2014 m. rugsėjo 9 d., (duomenys neskelbtini), leido V. Z. Piliečių parašų rinkimo lape Nr. (duomenys neskelbtini) užpildyti žmonos S. Z. duomenis. Minėto fakto V. B. nepažymėjo atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimų lape bei nepatvirtino to parašu. Tokiais veiksmais V. B. pažeidė Piliečių parašų rinkimo tvarką ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 207⁶ straipsnyje.

Tauragės rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 30 straipsnyje numatyta nuostata, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą nustatytose ribose, paskyrė jai administracinę nuobaudą - baudą, tačiau, apeliantės nuomone, teismas, skirdamas jai administracinę nuobaudą, turėjo vadovautis ATPK 30¹ straipsniu, nes šiuo atveju yra visos sąlygos taikyti šį straipsni: ji nuo pat pradžių nurodžiau visas padaryto teisės pažeidimo aplinkybes, gailisi dėl tokio savo poelgio; padarytas administracinis teisės pažeidimas nepadarė jokios žalos įstatymo saugomoms vertybėms, padaryta veika yra akivaizdžiai nepavojinga; teismas įvertino tik vieną lengvinančią aplinkybę - tai, kad ji nuoširdžiai gailėjosi, tačiau neatsižvelgė į tai, kad ji teisės pažeidimo padarymo metu 2014 m. rugsėjo 9 d. buvo trečią mėnesį nėščia, visa tai akivaizdžiai matyti iš 2015 m. sausio 16 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos Tauragės miesto seniūnijos pažymos Nr. 15-130 (b. 1. 10), todėl turėjo nustatyti ir ATPK 31 straipsnio 9 dalyje numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę; ankščiau niekada nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn (b. 1. 9); turi viena išlaikyti du nepilnamečius vaikus, vienas iš jų mažametis, visas jos mėnesio pajamas sudaro gaunama socialinė pašalpa (b. 1. 11); padarytas administracinis teisės pažeidimas yra akivaizdžiai mažareikšmis.

Apžvelgus teismų praktiką administracinių teisės pažeidimų pagal ATPK 207⁶ straipsnį bylose konstatuotina, kad esant tokioms pat faktinėms aplinkybėms kaip ir šiuo atveju, teismai, skirdami administracinę nuobaudą, vadovaujasi ATPK 30¹ straipsniu (pvz. Kretingos rajono apylinkės teismo bylos Nr. A2.11.-378-824/2014, A2.11.-377-206/2014, Klaipėdos rajono apylinkės teismo byla Nr. A2.11.-695-729/2014). Įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius faktinius duomenis konstatuotina, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas yra akivaizdžiai mažareikšmis, administracinės teisės pažeidimu nebuvo padaryta jokios žalos, veika nėra pavojinga ir neturi jokios įtakos S. Z. išreikštai pilietinei valiai per savo sutuoktinį pasisakyti prieš Lietuvos Respublikos žemės pardavimą kitos valstybės piliečiams. Nurodo, kad ji teisės pažeidimą padarė pati to nežinodama, jos veikoje nėra jokios tyčios padaryti nurodytą administracinį teisės pažeidimą. Būdama pilietiškai aktyvi ir išreikšdama savo pilietinę valią, pasisakė prieš Lietuvos Respublikos žemės pardavimą kitos valstybės piliečiams, paprašyta pažįstamo asmens prisidėjo prie šios pilietinės akcijos rinkdama parašus, tačiau dėl to nukentėjo. Jos materialinė padėtis sunki, gyvena iš socialinių pašalpų, augina du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas mažametis, ankščiau niekada nebuvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Jos nuomone, Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra akivaizdžiai neadekvati ir neproporcinga padarytam administracinės teisės pažeidimui, o ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti netaikius administracinės nuobaudos.

Atsiliepimi į V. B. apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyrius nurodo, kad nesutinka su pateiktu skundu. Mano, kad V. B. administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga, jos kaltė įrodyta, veika kvalifikuota tinkamai ir nuobauda paskirta pagrįstai. Mano, kad paskirta nuobauda yra teisėta ir teisinga.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

V. B. Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarimu pripažinta kalta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad Referendumo, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų.

Apeliaciniu skundu V. B. nesutinka su jai inkriminuotu administraciniu teisės pažeidimu, mano, kad jos veikoje nėra tyčios, teigia, kad bylos nagrinėjimo metu neišsiaiškintos visos svarbios administracinei atsakomybei kilti aplinkybės, be to, mano, kad jai paskirta per griežta nuobauda.

Tačiau skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs byloje esančius įrodymus bei visą pateiktą rašytinę bylos medžiagą, daro išvadą, kad V. B. veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl nutarimas dėl V. B. pripažinimo kaltu laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl V. B. kaltės padarytos įvertinus visų byloje esančių įrodymų visumą. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apeliantės kaltės, vadovavosi administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga, nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini)išdėstyta informacija. Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad S. Z. nurodė, jog Piliečių parašų rinkimo lape Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis užpildė jos vyras V. Z., tai jis padarė su jos žinia. Pati V. B. apeliaciniame skunde neneigia, kad ji leido duomenis užpildyti V. Z., tačiau šio fakto nepažymėjo atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimo lape bei to nepatvirtino parašu. V. B. 2015 m. sausio 26 d. paaiškinime iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes. Taigi, teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pagrįstai šiais duomenimis rėmėsi kaip apeliantės kaltę patvirtinančiais įrodymais ir jų pagrindu priėmė skundžiamą nutarimą.

V. B. skunde akcentuoja, kad ATPK 207⁶ straipsnyje numatytas pažeidimas sukonkretintas Referendumo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, tačiau teigia, kad jai sunku susigaudyti visuose įstatymuose, niekas jos neapmokė ir nepaaiškino parašų rinkimo subtilybių. Tačiau pažymėtina, kad V. B. pati savo noru sutiko rinkti piliečių parašus dėl referendumo, ir turėjo pareigą išsiaiškinti visus reikalavimus, kaip pildyti prašų rinkimo lapus, o suprasdama, kad nežino visų įstatymų reikalavimų, turėjo atsisakyti parašų rinkimo veiklos. Tačiau ji to nepadarė, todėl pati prisiėmė galimų padarinių dėl netinkamo parašų rinkimo riziką. Įvertinus tai, teismui nekyla abejonių, kad ji pagrįstai pripažinta kalta pagal ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalį.

Apeliantė skunde daug dėmesio skiria aplinkybei, kad S. Z. buvo davusi leidimą savo vyrui V. Z. užpildyti jos duomenis, todėl jokia žala nebuvo padaryta. Tačiau pažymėtina, kad V. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ne dėl to, kad ji leido V. Z. pasirašyti už S. Z., o dėl to, kad šio fakto ji nepažymėjo atitinkamu įrašu piliečių parašų rinkimo lape bei nepatvirtino to parašu. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pabrėžtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. B. padarė ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais.

Apeliantė skunde taip pat nesutinka su jai paskirta nuobauda, teigia, kad pirmosios instancijos teismas galėjo vadovautis ATPK 30¹ straipsniu ir paskirti jai švelnesnę nuobaudą arba jos iš viso neskirti, be to, privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad kitiems asmenims, padariusiems analogišką pažeidimą, buvo skirti tik įspėjimai arba administracinės nuobaudos iš viso neskirtos.

ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Referendumo, Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos, Prezidento rinkimų, Seimo rinkimų ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymuose numatytos piliečių parašų rinkimo tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt keturių iki dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų.

ATPK 30¹ straipsnis numato galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba jos neskirti, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-29-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

Skirdamas nuobaudą V. B. apylinkės teismas atsižvelgė į pažeidimo pobūdį, jos asmenybę, pripažino jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad ji savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino, sunkinančių aplinkybių nenustatė. Tačiau įvertinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis bei apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas mano, kad šiuo atveju faktinių duomenų visuma vis dėl to leidžia šį konkretų atvejį vertinti kaip išskirtinį, ir yra pagrindas V. B. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. B. kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. V. B. pažeidė ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalį, tačiau paaiškino, kad pažeidimą padarė dėl to, jog nežinojo visų parašų rinkimo reikalavimų. Šiuo atveju būtina įvertinti tai, kad V. B. padarytas pažeidimas iš dalies pateisinamas pilietine iniciatyva surinkti kuo daugiau parašų dėl referendumo paskelbimo, šis pažeidimas nėra didelio pavojingumo. V. B. asmenybę teigiamai charakterizuoja, kad ji anksčiau niekada nėra buvusi bausta už jokius administracinius pažeidimus, neigiamai ją charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be to, V. B. pagrįstai apeliaciniame skunde prašo jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad ji administracinį teisės pažeidimą padarė būdama nėščia. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje esanti pažyma apie V. B. šeimos sudėtį (b. l. 10), todėl V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad administracinį teisės pažeidimą nėščia moteris (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. augina du mažamečius vaikus, niekur nedirba, jos pragyvenimo šaltinis yra tik nedarbo draudimo išmokos ir motinystės pašalpa, todėl darytina išvada, kad net ir minimalios ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos (144 Eur) paskyrimas V. B. būtų neproporcinga priemonė jos padaryto pažeidimo pavojingumui, būtų per griežta ir nebūtų teisinga, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir švelninant sankcijoje numatytą nuobaudą. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų – V. B. gali būti pasiekti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskiriant jai švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalies sankcijoje - įspėjimą. Apygardos teismo vertinimu, tokia nuobauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui, todėl V. B. už pažeidimo, numatyto ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą apylinkės teismo paskirta nuobauda – 144 Eur bauda – keičiama į įspėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimą, kuriuo V. B. nubausta pagal ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalį 144 Eur bauda, pakeisti:

Papildyti Tauragės rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarimo nustatomąją dalį ir pripažinti V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad administracinį teisės pažeidimą padarė nėščia moteris (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

V. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 207⁶ straipsnio 1 dalyje, taikant ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, paskirti įspėjimą.

Nutartis neskundžiama.