Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis, II-6-1007/2023

Teismas: Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-13
Bylos Nr.: II-6-1007/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-70-3-00222-2022-6
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti

Teisėjas: Daiva Domeikienė (pirm.)
Institucija: Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius

Kategorijos

6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)

Administracinio nusižengimo byla Nr. II-6-1007/2023Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00222-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.10.4. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant A.i Ačienei,

nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – atstovei J. G.,

skundą padavusiam asmeniui – D. L.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. L. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimo panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-740-2022 (toliau – Skundžiamas nutarimas) D. L. nubaustas 5500 eurų bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 2 dalį dėl to, kad A. S. ir U. Č. 2022 m. rugpjūčio 24 d., adresu (duomenys neskelbtini), faktiškai atliko darbuotojų, mobiliu įrankiu tikrinančių įėjimo į renginį bilietus, darbus, tačiau tarp jų ir darbdavio – D. L., MB (duomenys neskelbtini) direktoriaus, esant darbo sutarties požymiams (susitarimui dėl darbovietės – MB (duomenys neskelbtini) ir darbo funkcijų – bilietų tikrinimo), paklūstant nustatytai darbo tvarkai (dirbo nustatytu laiku), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, nebuvo pasirašytos darbo sutartys, nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, tuo D. L. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies, 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, administracinį nusižengimą padarė pakartotinai.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su priimtu nutarimu D. L. pateikė skundą, kuriuo teismo prašė panaikinti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

2.1. Skunde nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje nebuvo ištirtos, įvertintos visos faktinės aplinkybės, taip pat galimai padaryto pažeidimo metu dalyvavusių asmenų veiksmai, tinkamai nustatant kaltą administracinio nusižengimo padarymu asmenį. Nutarimas priimtas vadovaujantis prielaidomis, netinkamai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus, nenustačius esminio nelegalaus darbo požymio, t. y. leidimo dirbti fakto. Skundžiamas nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl privalo būti panaikintas, o administracinio nusižengimo byla nutraukta.

2.2. Pažymėjo, jog administracinės bylos nagrinėjimo metu D. L. nurodė, jog savo kaltės nepripažįsta, D. T. vykusiame renginyje mokėsi fotografuoti (dėl to dėl D. T. nelegalaus darbo įrodymų nesurinkta, šis epizodas iš bylos buvo pašalintas), kitų dviejų merginų, nurodytų kaip neva dirbusių bilietų prie įėjimo tikrinimo darbus, nepažįsta, tikrinti bilietų ar atlikti kitokius darbus jis jų neprašė, dėl atlyginimo ar dalyvavimo renginyje nesitarė. D. L. manymu, nutarime nurodyti asmenys galimai nelegaliai dirbę 2022-08-24 renginyje – A. S. bei U. Č., į renginį atvyko kartu su renginyje pasirodymą atlikusiais V. B. bei J. J.. Taip pat D. L. nurodė, jog matė, kad nutarime nurodytos merginos – A. S. bei U. Č., padėjo pasirodymą atlikusiems V. B. bei J. J.. D. L., kaip MB (duomenys neskelbtini) direktorius, nei koks kitas mažosios bendrijos atsakingas darbuotojas nepavedė jokių šios bendrijos tą vakarą vykdomų, su darbu susijusių darbo funkcijų, A. S. bei U. Č., į renginį jų nekvietė, nenurodė bei nedavė leidimo dirbti darbuotojų pareigose ir vykdyti darbo funkcijas – tikrinti bilietus, neišdavė prietaiso – įrangos bilietų tikrinimui, taip suteikiant nurodytiems asmenims – A. S. bei U. Č. galimybę dirbti. A. S. bei U. Č. paaiškinimuose pažymėjo, jog įrangą bilietų tikrinimui gavo iš Ticket Market atstovės. Šie duomenys byloje nenustatyti ir neištirti. Byloje taip pat nebuvo duomenų, jog A. S. bei U. Č. būtų buvę pažadėta, o vėliau ir sumokėta už neva atliktą darbą. Visas šias aplinkybes D. L. nurodė ir į bylą pateiktame paaiškinime bei bylos nagrinėjimo metu, tačiau administracinio nusižengimo byloje esantys prieštaravimai nebuvo vertinami, todėl šios aplinkybės dar kartą patvirtina, jog administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai ir nenustatytos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

2.3. Nurodė, jog administracinio nusižengimo byloje esantys A. S. bei U. Č. paaiškinimai prieštarauja D. L. paaiškinimams, todėl tikslinga šiuos asmenis apklausti teismo posėdyje, siekiant išsiaiškinti faktines aplinkybes, atsakyti į tam tikrus klausimus, susijusius su nagrinėjama byla. A. S. bei U. Č. paaiškinimuose nurodoma, jog tikrinti bilietus jų paprašė D. L., tačiau šiuos paaiškinimus D. L. vertina kaip neatitinkančius tikrovės. Taip pat A. S. bei U. Č. paaiškinimuose minimas „Ž.“, dėl kurio vaidmens byloje nėra jokių duomenų. A. S. bei U. Č. paaiškinimai nėra išsamūs, nėra duomenų apie galimo susitarimo dėl darbo funkcijų atlikimo turinį, apmokėjimą už darbą, supažindinimą su darbo tvarka. Taigi objektyvių duomenų apie tai, kad A. S. bei U. Č. privalėjo paklusti nustatytai darbo tvarkai, nustatytu laiku būti darbo vietoje, kad šalis siejo pavaldumo santykiai, kad darbdavys mokėjo atlyginimą už darbą, byloje nėra. Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką, pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai, todėl nesant pakankamai surinktiems duomenims apie pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, būtinas papildomas bylos aplinkybių tyrimas teisme.

2.4. Paminėjo, jog esminis ginčas šioje byloje kyla dėl to, ar tarp MB (duomenys neskelbtini) ir A. S. bei U. Č. buvo susiklostę santykiai, turintys darbo sutarties požymių. Pasak D. L., pakartotinai nurodoma, jog tarp jo ir A. S. bei U. Č. tokio pobūdžio santykiai susiklostę nebuvo, kadangi jokių darbų pagal kokį nors D. L. ar kito MB (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens nurodymą A. S. bei U. Č. paklusdama MB (duomenys neskelbtini) nustatytai darbo tvarkai, neatliko, jokio atlygio negavo, darbo nedirbo su darbdavio žinia, ir/ar iš anksto susitarus dėl darbo sąlygų - vietos, laiko, ir užmokesčio. Skundžiamame nutarime nėra nustatyta, jog esama visų darbo sutarties požymių. Nutarimas grindžiamas išvadomis, padarytomis remiantis išimtinai tik Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skyriaus atstovų surašytu protokolu, esant neišsamiems ir prieštaringiems neva nelegaliai dirbusių asmenų bei pažeidėjo paaiškinimams. Administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjusi institucija, konstatuodama D. L. kaltę padarius ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, netinkamai įvertino įrodymus. Asmuo gali būti nubaustas administracine tvarka tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius. Kvalifikuojant asmens veiką pagal ANK 95 straipsnio nuostatas, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-19-2013, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 17 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-250-485/2019). Tik esant šių požymių visetui galima konstatuoti, jog darbas buvo atliekamas nelegaliai. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei aptartas faktines aplinkybes, D. L. mano, jog nėra neabejotinų duomenų, jog jo veikoje yra visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo (ANK 95 str. 2 d.) sudėties požymiai.

Atsiliepimas

3. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo teismo prašė palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie socialinės apsaugos ministerijos 2022 m. spalio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-740-2022 nepakeistą ir skundo netenkinti. Nurodė, jog su skundu nesutinka ir mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikšmingas aplinkybes. Administracinės nuobaudos tvarka ir terminai nepažeisti, padaryta veika teisingai kvalifikuota, ištirta objektyviai ir nešališkai, administracinė nuobauda D. L. paskirta pagrįstai.

3.1. Pažymėjo, jog ANK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. ANK 95 straipsnio 2 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad nelegalus darbas yra tuomet, kai dirbama kito asmens naudai, atlygintinai, darbdaviui nesudarant darbo sutarties raštu ir nepranešus Sodrai mažiausiai prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Tai, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio nuostatas kilti. Teismų praktikoje taip pat suformuluota, kad pagrindiniais įrodymais nelegalaus darbo bylose yra laikomi nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai bei liudytojų – pareigūnų, užfiksavusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Siekiant konstatuoti nelegalaus darbo buvimą, taip pat būtina nustatyti, kad buvo dirbama paklūstant nustatytai darbo tvarkai ir susitarus dėl atlyginimo.

3.2. D. L. atlikdamas darbdaviui MB (duomenys neskelbtini) atstovaujančio asmens, įmonės direktoriaus, funkcijas, neužtikrino tvarkos ir leido minėtoms darbuotojoms dirbti nepasirašius darbo sutarties ir apie darbuotojų priėmimą į darbą nepranešęs valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, t. y. leido nelegaliai dirbti šios bendrovės naudai. Pažymėta, kad darbuotojų darbas būtų legalus, turi užtikrinti įmonės vadovas. Nepakankama darbo teisinių santykių kontrolė yra pagrindas administracinei atsakomybei pagal ANK 95 straipsnio nuostatas kilti. Darbuotojos savo paaiškinimuose aiškiai nurodė, kad D. L. prašymu tikrino bilietus, savanoriavo, už dalyvavimą renginyje. Tokiais savo veiksmais D. L. pažeidė DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalių, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, padarė pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, kuris bylos ne teisminio nagrinėjimo metu pagrįstai laikytas visiškai įrodytu. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiems pat darbiniams veiksmams atlikti buvo susitarta su L. D., K. D. ir K. D., juos įdarbinant įstatymų nustatyta tvarka. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Pažymėta, kad darbdavys privalėjo užtikrinti, kad visas bendrijoje dirbamas darbas būtų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė. D. L. aptariamu laikotarpiu buvo MB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, todėl būtent jis ir buvo atsakingas už tinkamą bendrovės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys, šiuo atveju bendrijos vadovas savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios darbuotojos dirbo MB (duomenys neskelbtini) naudai. Tokia išvada atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). MB (duomenys neskelbtini) direktorius turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrijos veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigą (2021 m. gruodžio 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarimas byloje Nr. AN2-475-843/2021).

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu D. L. prašė teismo tenkinti jo skundą. Nurodė, jog tą dieną, kai vyko renginys, D. jo paprašė pafotografuoti renginyje. Jis jai leido fotografuoti, nes ji buvo pradėjusi fotografavimo kursus, o kitos merginos atvyko su J. J. ir jis jų tikrai nepažįsta ir joms dirbti nesiūlė. Tuo metu jis buvo įdarbinęs du žmones ir jie dirbo prie bilietų platinimo su kontrolinėmis juostelėmis. Jis nežino, ko tos dvi merginos ten atėjo. Jos buvo J. J. pažįstamos, jų jis nepažįsta. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog renginys vyko rugpjūčio 24 d. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) vadovas. Tuo metu vyko (duomenys neskelbtini) renginys ir J. J. kalbino V. B.. Jis, kaip tarpininkas, telefonu kalbėjo su J. J. vadybininku. Pasiūlė daryti renginį, nes turi vietą. Jie pasirašė sutartį dėl jų atvykimo ir pradėjo bilietų platinimą, reklamos pirkimą. Jis yra atsakingas už viską, pradeda renginį, pasirašo sutartį, rūpinasi scenos, garso, šviesų, tualetų nuoma, darbuotojų atradimu, jų įdarbinimu ir išdarbinimu. Viską daro kaip mažosios bendrijos direktorius. Jam reikalingi žmonės, kurie galėtų pastovėti prie bilietų platinimo, skenavimo ir kontrolės. Jis įdarbino 2 asmenis – D. P. ir dar vieną asmenį. Jų pareigos buvo pagalbinio darbuotojo ir jie skenavo bilietus ir dėjo kontrolines juosteles ant rankų. Vienas asmuo skenavo bilietus, o kitas dėjo juosteles. Bilietus skenavo su „Tiket market“ bilietų skenavimo aparatu. Skenavimo aparatą jis perdavė D. P.. Renginio metu jis buvo už scenos. Jis nesirūpino kaip D. ir kitas asmuo atliko savo darbą. Jis rūpinosi atlikėjais. Šie asmenys buvo įdarbinti vienam renginiui. Jiems sumokėjo 50 eurų neatskaičius mokesčių. Jis nežino kaip prie įėjimo į renginį atsirado dvi merginos, kurios skaitytuvu tikrino bilietus. Tą vakarą tas merginas matė. Jos buvo kartu su J. J. ir jas prieš renginį matė už scenos. Joms jokių prašymų neišreiškė ir vėliau nebendravo. Po darbo inspekcijos patikrinimo su jomis nebendravo. Jų paaiškinimus skaitė, bet jis jų nepažįsta ir jų nieko neprašė. Jis nežino iš kur merginos gavo skaitytuvus. Po įvykio su niekuo nebendravo ir aplinkybių nesiaiškino. D. už darbą sumokėjo per buhalterę. Dirbti turėjo D., nes jis jį įdarbino. Ž. yra J. J. vadybininkas. Su juo bendravo visą vakarą. Su juo pasirašė sutartį, kad jis atvažiuos padaryti renginį. Neatsimena, gal ir buvo iš Ž. pasiūlyta pagalba, bet neatsimena. Gal ir buvo kažkoks pokalbis, bet neatsimena. Su Ž. paskutinį kartą bendravo spalio mėnesį, bet ne apie šį renginį. Ž. S, kai jie pasirašė sutartį, dirbo MB (duomenys neskelbtini). K. D. tą dieną dirbo jo įmonėje ir ji dirbo su kontrolinėmis juostelėmis, taip pat dirbo K. draugė L. . Tam renginiui įdarbino tris asmenis. Jeigu yra parduota virš 800 bilietų, tada įdarbina 3 asmenis. Jie buvo įdarbinti skenuoti bilietus ir lankytojams uždėti apyrankes. 2020-12-20 yra nubaustas už analogišką veiką ir jam skirta 1100 eurų bauda, baudą išieško antstolis. Sekančiame teismo posėdyje atsakydamas į teismo klausimus papildė, jog T. ir G. dirbdavo renginiuose, bet šiame renginyje jų tikrai nebuvo. Įdarbinti buvo tik D. , L. ir K. . Jis pasirūpino kontrolinėmis juostelėmis ir skaitytuvais. Skaitytuvus šiam renginiui nuomojosi iš Šiaulių arenos. Neprisimena kur tiksliai padėjo įrangą, ji būna tai mašinoje, tai pačioje viloje, tai užkulisiuose. D. su juo dirba jau 3 metus ir viską žino, o K. ir L. dirbo jau antrame renginyje ir jiems trims jų funkcijos buvo aiškios ir nieko aiškinti nereikėjo. Darbuotojai turėjo išskirtines korteles su personalo užrašu. Jas jis padalina prieš renginį, o renginio pabaigoje atsiima. Tas korteles kiekvienam renginiui turi skirtingas, kad jų kažkas nenusikopijuotų. Šiame renginyje kortelė galėjo būti violetinė. Darbuotojams korteles padalino jis, o kas neturi, ateina pas jį jų pasiimti. Kortelės yra kontroliuojamos ir būna už scenos. A. ir U. turėjo tas korteles, nes jos atvažiavo kartu su J. J. ir buvo jo svečiai. Kortelės joms buvo reikalingos, kad galėtų ateiti į užkulisius. Jis joms perdavė tas korteles. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog turėjo daugiau nei 30 renginių, iš jų 25-28 kartus dalyvavo darbo inspekcija ir jie visada prikibdavo prie kiekvieno renginio ir jį nubausdavo. Jam atrodo, arba tai yra korumpuota, arba konkurencija. Šiuo atveju ir kitais atvejais pas jį žmonės nedirbo nelegaliai, žmonės būna visada įdarbinti. Tikisi kituose renginiuose nebesutikti inspekcijos.

5. Teismo posėdžio metu nutarimą ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus, atstovė prašė teismo skundą atmesti ir palikti galioti Skundžiamą nutarimą. Baigiamojoje kalboje nurodė, jog išnagrinėjus bylą, 2022-10-21 buvo priimtas nutarimas, kuriuo D. L. buvo pripažintas pažeidęs ANK 95 str. 2 d. ir atitinkamai jam paskirta nuobauda – bauda. Institucijos nuomone, asmuo sutiko ir leido asmenims savo organizuojamame renginyje dirbti nesudarius sutarties ir nepranešus Sodrai, atitinkamai pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, taip pat 43 str. 1 d. Šioje situacijoje jis pažeidė šias nuostatas ir buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokius pažeidimus atlieka nuolat. Jų institucija jį, kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovas, yra nubaudusi dėl nelegalaus darbo renginio metu. Jis baustas kaip juridinis asmuo ir fizinis asmuo. Taip pat organizavo renginius bendrovės MB (duomenys neskelbtini) atžvilgiu. Tik šios bendrovės yra pasikeitęs vadovas, vadovavo D. L. mama. MB (duomenys neskelbtini) taip pat buvo bausta, surašyti protokolai ir nagrinėjamos bylos. MB (duomenys neskelbtini) bendrovėje D. L. pats yra vadovas ir vykdė visus dalykus. Taigi, pažeidimai yra tęstiniai, pastovūs ir netgi patys liudytojai liudiję byloje ne kartą minėjo (duomenys neskelbtini) ir dirbo šioje bendrovėje. Pastebėtina, kad bendrasis pavadinimas per visas mažąsias bendrijas daugiausiai buvo (duomenys neskelbtini).

6. Teismo posėdžio metu liudytoja D. T. nurodė, jog D. L. „turėjo“ Facebook ir iš nuotraukų matė, kad jis daro renginius. Balandžio mėnesį ji pradėjo fotografuoti ir jo paprašė, kad leistų pas jį renginyje pasimokyti fotografuoti. Būdama renginyje šnekėjo su D. , kitų asmenų nepažinojo. Renginio metu atvyko darbo inspekcija. Ji fotografavo įeinančius žmones. Tada prie jos priėjo daug žmonių ir pradėjo klausinėti. Ji labai pasimetė ir pasakė, kad savanoriauja. Mažajai bendrijai jokios funkcijos neatliko, tai buvo jos praktika, buvo labiau naudinga jai, o ne D. i. Balandžio mėnesį įsigijo fotoaparatą ir fotografavo daugiau sau. Kelias nuotraukas nusiuntė D. i, bet nežino ar jis jas kur nors publikavo.

7. Liudytoja U. Č. nurodė, jog D. L. žino kaip pažįstamą iš vieno renginio. Jie 2022 m. rugpjūčio 24 d. atvyko į Šiaulius pasižiūrėti renginio. Ji buvo su dar viena mergina ir, pamačiusios žmonių skaičių, pasiūlė savo pagalbą, kad galėtų nemokai pažiūrėti renginį. Ji tuo metu ir iki šiol gyvena Kaune. Į Šiaulius atvyko kartu su J. J.. Jis jas kaip pažįstamas pasikviečia į savo renginius ir įtraukia į sąrašą. Ji kaip žiūrovė vyko pasižiūrėti jo renginio. Buvo įtraukta į sąrašą ir renginyje dalyvavo be bilieto. Tas sąrašas derinamas su prodiuseriais. Tai buvo pats pirmas renginys (duomenys neskelbtini) ir ji atvyko kaip svečias. Yra nemažai dirbusi renginiuose ir iš draugiškumo D. i pasisiūlė paskenuoti bilietus, kad žiūrovai greičiau sueitų ir nevėluotų renginys. Ji paklausė, ar nereikia pagalbos tam, kad renginys prasidėtų laiku. Ji nežino kurioje vilos vietoje buvo siūlydama savo pagalbą. Jos pasiūlymą padėti girdėjo draugė A. S.. Pagalbą siūlė D. L., nes jis buvo vienas iš to renginio organizatorių. Jis joms prisistatė kaip vienas iš renginio organizatorių ir turėjo kortelę. Jis yra smulkaus sudėjimo, šviesių plaukų, su akiniais. Jį matė pirmą kartą. Gali būti, kad tai tas pats asmuo esantis salėje. D. pasakė, kad jeigu jos nori, gali jam pagelbėti, bet jis jų nevertė. Pagalbą jos pasiūlė kol dar nebuvo prasidėjęs renginys, bet žmonės jau rinkosi prie vartų. Joms kažkas iš organizatorių davė skaitytuvus, pamokė kaip su jais elgtis. Neatsimena kas davė skaitytuvą. Negali pasakyti, ar D. jai davė skaitytuvą. Bilietų tikrinime patirties turėjo, bet šiuo įrenginiu naudojosi pirmą kartą. Gavusi skaitytuvą, atsistojo prie vilos vartų įėjimo ir skenavo bilieto kodą. Tikrinti bilietus pradėjo gal maždaug 19.20 val., gal 19.30 val., maždaug 40 min. prieš renginį. Iki joms prisijungiant, bilietus tikrino kitos merginos, jos taip pat dirbo su apyrankėmis. Nežino, ar joms pradėjus tikrinti bilietus, jau buvo pradėta įleisti asmenis. Nežino kiek laiko praėjo iki atvyko darbo inspekcija, gal 15-30 min. Tuo metu ji dirbo įmonėje UAB (duomenys neskelbtini) vadybininke. D. L. mažojoje bendrijoje ji nedirbo. Kartu su ja skaitytuvu bilietus tikrino jos draugė A. S.. Į Šiaulius iš Kauno atvyko kartu. Atvykus darbo inspekcijos atstovams, vyras pirma priėjo prie jos draugės A., o tada prie jos ir paprašė dokumento. Ji neprisimena ką jam aiškino, prisimena, kad liepė parašyti paaiškinimą. Paaiškinime nurodė, kad atvyko į renginį ir padėjo nuskenuoti bilietus, kad vėliau galėtų jį nemokamai pasižiūrėti. Nepasakys, ar nurodė kokiu pagrindu skenavo bilietus. Tuo metu nurodė teisingas aplinkybes ir suvokė, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Ji nežino ar suprato, kad yra filmuojama, bet ji buvo nufotografuota. Jos pasisiūlė atlikti funkcijas, kurias atliko. Dabar ji mano, kad jos pasisiūlė, kaip buvo prieš tris ar keturis mėnesius nežino, gal jų paprašė ir jos iš draugiškumo atliko tas funkcijas. Teisme duoti parodymai teisingi, nes mano, kad ji pasisiūlė atlikti tas funkcijas. Paaiškinime minėjo Ž. S.. Ž. yra J. J. prodiuseris. Ž. bendravo su D. dėl renginio. Ž. jos nieko neprašė, jos tiesiog kartu su juo atvyko. D. buvo renginio organizatorius, o jos atvyko tiesiog pasižiūrėti renginio. Nežino, kodėl paaiškinime nurodė Ž.. Ž. pokalbio negirdėjo, bet žinojo, kad jos atliks bilietų tikrinimo funkcijas. Vėliau jis arba pamatė jas dirbančias, arba kažkas jam pasakė. Nežino, ar D. matė ją dirbančią, bet galimai matė. Tą vakarą prie įėjimo ji pažinojo tik A., kitų dirbusių asmenų nežino, nes jų nepažįsta. Kiti asmenys klijavo apyrankes. Ji į renginį atvyko kartu su A.. Vyko iš Kauno. A. tuo metu iš Vilniaus atvyko į Kauną ir kartu su ja vyko į renginį. Tarp jų su D. L. nėra jokių santykių. Kažkiek teko su juo pakalbėti dėl atvykusios darbo inspekcijos, bet ne daug. D. pasakė, kad į įrenginius užsuka darbo inspekcija. Apie padarytus pažeidimus nekalbėjo. Ji mano, jog pažeidimo nebuvo, nes jai nebuvo sumokėti pinigai. Buvo pasisiūlyta draugiškai. Su D. L. jie yra nei bloguoju, nei geruoju. Ji jo neapkalba ir teismui nemeluoja, nes su šiuo asmeniu visiškai nebendrauja. Nežino, kodėl tokius paaiškinimus duoda D., bet ji pati nesugalvojo ir nepasiėmė skaitytuvo. Ji supranta, kad yra įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės. Ji tiksliai prisimena, kad su D. L. susitarė, jo ar jos iniciatyva, kad prie įėjimo skaitytuvu tikrins bilietus. Tik neprisimena, kas jai padavė skaitytuvą ir neatsimena, ar skaitytuvą padavė D.. Su A. S. bendrauja iki šiol, jos yra draugės. Su A. šio įvykio nesureikšmino. Renginio metu apie įvykį nekalbėjo, o ką kalbėjo po to, neprisimena.

8. Liudytoja A. S. nurodė, jog D. L. matė vieną kartą per renginį. Ji iš Vilniaus atvažiavo į Kauną ir su draugais atvažiavo į renginį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Jos neturėjo ten nei dirbti, nei savanoriauti. Buvo labai daug žmonių ir susidarė didelė eilė. Jie buvo kartu su J. J., V. B., Ž. S., U. Č. ir, pamatę didelę eilę žmonių, nusprendė prieiti ir padėti, kad žmonės greičiau sueitų į renginį. Jos pasisiūlė paskenuoti bilietus. Maždaug po 20-25 min. prisistatė vyriškiai, kurie buvo iš darbo inspekcijos. Jų klausinėjo, ką jos čia daro, ar dirba, kas paprašė jų tai daryti, ar savanoriauja. Ją ir U. pasivedė į šalį, jos pateikė paaiškinimus. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog pareigūnams aiškino, kad jos niekas nevertė to daryti, kad ji nesavanoriauja ir nėra susijusi su D. . Nurodė, kad kartu su draugais atvyko pasižiūrėti renginio ir pasisiūlė padėti nuskenuoti bilietus. Dirbo 2 merginos ir vienas vaikinas. Jos priėjo prie merginų ir pasiūlė savo pagalbą. Jie sutiko, nes vieni dėjo apyrankes, o kiti skenavo bilietus. Skaitytuvą padavė merginos. Kaip suprato, prie vartų dirbę asmenys buvo arba savanoriai, arba iš D. komandos. Ji suprato, kad D. buvo renginio organizatorius. Po renginio D. tik nuvežė juos į kavinę ir viskas, daugiau nebendravo. Darbo inspekcijos pareigūnams rodė savo kortelę ir paaiškino, atrodo, tą patį kaip ir dabar. Sakė, kad atvažiavo pažiūrėti renginio. Paaiškinimuose nenurodė kas jos prašė tikrinti bilietus, tik nurodė D. vardą, nes prašė pasakyti, kas yra renginio organizatorius. Renginys vyko rugpjūčio mėnesį ir tuo momentu pasakė kaip pasakė, o dabar nuosekliai visko papasakoti negali, nes praėjo daug laiko. Kiek prisimena, skaitytuvą jai padavė kažkas iš savanorių. Kažkokio leidimo tikrinti bilietus nebuvo. D. matė, kad jos skenuoja bilietus. Nežino, ar vyko pokalbis dėl bilietų tikrinimo, su D. iš viso labai mažai kalbėjo. Prie vartų funkcijas atliko kartu su drauge U. . Ji yra aktyvi ir mėgsta dalyvauti renginiuose, pažįsta J. J. ir tiesiog norėjo padėti, nes buvo labai didelis žmonių kiekis. Dar buvo laiko iki renginio ir abi su U. bendru sutarimu nutarė eiti padėti. Ji asmeniškai su D. nebendravo. Atlygio už darbą negavo. Renginį galėjo žiūrėti nemokamai, nes jau ir taip buvo atvykusi. Prie vartų buvo 2 merginos, viena lieknesnė, kita stambesnė ir iš kažkurios gavo skaitytuvą. D. visą laiką buvo netoliese, ji asmeniškai jo nematė, bet jis tikrai jas turėjo matyti.

9. Liudytoja K. D. nurodė, jog D. L. žino, nes pas jį dirbo. Yra dirbusi pas D. L. renginyje (duomenys neskelbtini). Dirbo vieną dieną. Ji yra jo brolio draugė, todėl jis jai ir pasiūlė padirbėti renginyje. D. yra įmonės direktorius ir jie pasirašė sutartį, kad per renginį reikės priimti žmones ir uždėti apyrankes. Tiksliai datos nepasakys, gal renginys vyko rugsėjo pradžioje. Gali būti, kad buvo įdarbinta rugpjūčio 24 d. Ji tikrino žmonių lapelius. Dirbo kartu su D. ir dar kažkuo. D. žino, nes kartu tą dieną dirbo. Daugiau jokių ryšių neturi. Kitų dirbusių asmenų nepažįsta. Ji neatsimena kiek žmonių dirbo, bet ji stovėjo prie vartų ir dar kažkas. Ji stovėjo vidinėje vartų pusėje ir turėjo uždėti apyrankes, o D. su skaitytuvu tikrino bilietus. Yra dirbusi keliuose koncertuose, buvo J. S. koncertas ir pasikalbėjimai su J. J.. Renginyje su J. J. ji dėjo apyrankes, o D. skenavo bilietus. Suleidžiant žmones dar dirbo kiti asmenys. L. D. pažįsta, ji yra jos draugė ir viename renginyje kartu dirbo. L. irgi dėjo apyrankes. Su skaitytuvu dirbo kitos merginos. Buvo sutarta, kad ji stovės prie vartų ir suleis žmones, uždės apyrankes. Jai nebuvo nurodyta dirbti su skaitytuvu. Su skaitytuvu dirbti mokėjo, nes D. parodė kaip juo naudotis ir D. mokėjo su juo dirbti. D. nenurodė kuris turi dėti apyrankes, kuris skenuoti, jie susitarė tarpusavyje. Ji įprastai dėdavo apyrankes. Kai atėjo darbo inspekcija buvo labai daug žmonių, buvo grūstis ir skaitytuvą paėmė ir ji. Nežino ir nematė kas atnešė skaitytuvus, jie tiesiog buvo prie juostelių. Skaitytuvai, atrodo, buvo 2. D. ne visą laiką skenavo bilietus, nes buvo dar dvi merginos. Ji jų nepažįsta, jos tiesiog atėjo ir viskas. Ji su jomis asmeniškai nebendravo. Iki atvykus darbo inspekcijai jos turėjo skaitytuvus ir turėjo darbuotojo korteles. Tokią kortelę turėjo ir ji. Iš tų kortelių atskirdavo kas yra darbuotojai. Neatsimena kas buvo užrašyta ant kortelių. Kortelę jai davė D.. L. ir D. taip pat turėjo darbuotojo kortelę. Jai dirbant prie vartų, D. viską organizavo, bet jo nematė. Jai būnant prie vartų D. nematė, bet prieš atvykstant inspekcijai jis buvo atėjęs pasižiūrėti, ar jie yra savo darbo vietoje. Prie vartų jie atėjo anksčiau, kol dar nebuvo suleidžiami žmonės. D. visada prieš renginį ateina pažiūrėti, ar jie yra vietose. Nematė D. prie vartų bendraujančio su tomis merginomis. D. turėjo žinoti, kad tos merginos skenuoja bilietus, jeigu jos turėjo darbo korteles ir pasirašė sutartį. Už viską buvo atsakingas D. ir jis organizavo jų darbą.

10. Liudytojas D. P. nurodė, jog pažįsta D. L.. Žino, jog yra pakviestas dėl reginio, vykusio šių metų rugpjūčio mėnesį, Frenkelio viloje. Jį įdarbino D. L. įmonė. Jis jį įdarbino vienai dienai. Yra dirbęs daugelyje renginių ir būdavo įdarbinamas tik tam renginiui. (duomenys neskelbtini) įmonėje buvo įdarbintas tik vienam renginiui. Yra dirbęs ir (duomenys neskelbtini) įmonėje, toms pačioms funkcijoms. Su D. L. pradžioje susitarė žodžiu, o vėliau pasirašė dokumentus. Sutarė kiek valandų reikės dirbti ir sutarė sumą. Dėl darbo pobūdžio nesitarė. Jis buvo kaip pagalbinis darbininkas. (duomenys neskelbtini) yra dirbęs kelis kartus. Renginį su J. J. prisimena. Kartu prie bilietų dirbo T., G., K., pavardžių neatsimena. Kitų asmenų nebuvo. Dirbo su 2 vaikinais ir 2 merginomis, bet įvykis vyko seniai ir gali kažką sumaišyti. Tą dieną jis pasirašė dokumentus, stovėjo prie įėjimo ir klijavo apyrankes. Nežino kas skenavo bilietus. Jis bilietų neskenavo. Atvykęs į renginį pradžioje su D. nesusitiko, nes jis buvo užsiėmęs. Darbo priemonės jau buvo paruoštos ir padėtos ant stalo. Jis buvo antroje eilėje ir dėjo apyrankes, o prieš jį priekyje skenavo bilietus. Prieš jį stovėjo merginos ir skenavo bilietus, jis jų nepažįsta ir nežino iš kur jos atsirado. Manė, kad jos irgi yra dirbančios. Jie tarpusavyje susitaria kas kokias funkcijas atliks, bet jis atėjo pavėlavęs ir jau visi buvo susirinkę. To renginio metu jis bilietų neskenavo. Tų merginų, kurios skenavo bilietus, nepažino. Jie turėjo ant kaklo korteles su darbuotojo ženklu. Jas jam padavė kažkas, kas buvo prie stalo. Visa įranga rūpinasi pagrindinis organizatorius – D.. Nežino, ar kiti asmenys galėjo atlikti šį drabą. Jam dedant apyrankes D. nematė, nes jis buvo užsiėmęs su atlikėjais. Matė atvykusius darbo inspekcijos pareigūnus ir suprato, kad vyksta eilinė patikra. Tik vėliau sužinojo, kad inspekcija kažką rado. Gauna užmokestį už atliktą darbą. Nežino, ar tos merginos galėjo dirbti neatlygintinai, ar jos turėjo darbuotojo ženklą, iš kur merginos gavo skaitytuvus, nes jis prie jų tik prisijungė. Kartu su juo buvo T., G., bet gal maišo renginius. K. tikrai buvo.

11. Liudytoja L. D. nurodė, jog D. L. jis yra jos draugės vaikino brolis. Vasarą, rugpjūčio 24 dieną, ji dirbo renginio metu ir dėliojo apyrankes žiūrovams. Tą dieną ji dirbo gal 3-4 valandas. Buvo įdarbinta (duomenys neskelbtini). Ją įdarbino direktorė, bet jos pavardės nepamena. Su D. darbiniais klausimais nebendravo ir jis jos neįdarbino. Rugpjūčio 24 dieną dirbo (duomenys neskelbtini) renginyje su J. J. ir V. B.. Neprisimena su kuo bendravo įsidarbindama. Su D. renginyje bendravo. Jis jiems paaiškino ką reikia daryti, paaiškino dėl atlyginimo ir ateidavo patikrinti, ar dirba savo darbą. Su D. prieš renginį bendravo (duomenys neskelbtini). Renginyje dirbo su K. D., ji yra jos draugė. D. paaiškino, kad turės dėti apyrankes, jas jai perdavė. Jie turėjo darbuotojo korteles ant kaklo. Jiems buvo perduotos tik apyrankės. Sutarė dėl atlyginimo, kad ant popieriaus parašyta 50 eurų, o į rankas gavo 40 eurų su trupučiu. Dar dirbo vienas vaikinas ir K. . Bilietus tikrino vaikinas. Jo pavardės negali nurodyti, ji jo nepažįsta. Bilietus jis tikrino su skaitytuvu. Tikriausiai jis vienas tikrino bilietus. Kitų asmenų dirbančių su skaitytuvu neprisimena. Nežino iš kur buvo gautas skaitytuvas. D. buvo atėjęs pasižiūrėti, ar darbas vyksta sklandžiai, ar visi jie vietoje. Viskas vyko sklandžiai kol nepasirodė darbo inspekcija. Darbo inspekcija juos apklausė dėl darbo ir dėl sutartų pinigų. Pažeidimų, atrodo, nebuvo nustatyta. Labai trumpai matė dvi merginas su skaitytuvu tikrinančias bilietus. Jas matė labai trumpai ir jų nepažįsta. Jos rankose turėjo skaitytuvus, bet neprisimena iš kur juos gavo. D. yra jos draugės K. D. vaikino brolis. D. L. brolis yra K. L.. Su juo bendrauja, bet labai artimų santykių nepalaiko. Iki šio posėdžio su D. L. apie posėdį nebendravo, tik kalbėjo su drauge. Draugės klausė, ko teisme jos klausinėjo. Supranta, kad yra įspėta dėl melagingų parodymų davimo. Kokį darbą turi atliki ir kiek laiko turi dirbti rūpinosi D. L., ne kitas asmuo. Ji suprato, kad yra įdarbinta D. L..

12. Liudytojas Ž. S nurodė, jog jį su D. sieja darbiniai santykiai. Žino kodėl yra pakviestas liudyti. Byla apie renginį, kuris vyko rugpjūčio gale Šiauliuose. Jie, kaip įmonė, turėjo sutartį atlikti koncertinę programą, todėl jie ir atvyko į Šiaulius. Sutarties pagrindu buvo pasirašyta sutartis už tam tikrą honorarą atvažiuoti ir padaryti koncertinę programą. Užsakovas buvo (duomenys neskelbtini) ir viskas buvo atlikta tvarkingai. Prieš renginį atvyko darbo inspekcijos pareigūnai ir buvo kažkokių nesklandumų, kad kažkas nelegaliai dirba, bet jis į šiuos reikalus nesikišo. Atsakydamas į teismo klausimus nurodė, jog renginį organizavo D. įmonė ir ji atliko visus darbus. Jie parengė sceną ir atliko visus jų keliamus techninius reikalavimus. Jie atliko reklamos kūrimą, pardavė bilietus, parengė sceną ir panašiai. Jis nebuvo atsakingas už bilietų tikrinimą ir dalyvių suleidimą į renginį. Jų reikalas buvo kokybiškai atlikti renginį, o organizatorius rūpinosi viskuo kitu. Bilietus tikrino daug žmonių ir kiek žino, buvo jo kolegės A. S. ir U. Č.. Negali pasakyti, kaip jos pradėjo tikrinti bilietus. Jos norėjo pamatyti renginį ir atvažiavo kaip kolektyvo pažįstamos jo pasižiūrėti. Jis joms neišsakė jokių prašymų eiti tikrinti bilietų. Prašymų iš D. taip pat negirdėjo. Jam paskambino U. arba A. ir pasakė, kad turi problemų. Jis atėjo pasiaiškinti ir klausė, kas nutiko. Jis bendravo su darbo inspekcijos atstovais. Jiems prisistatė, jį informavo, kad jis yra įrašinėjamas, gal jis paklausė kodėl merginos negali padėti, bet smulkiau pokalbio neprisimena. Su D. apie šį įvykį kalbėjo po renginio. Jis pasakė, kad dažnai taip vyksta, nes yra konkurencija. Su merginomis apie įvykį nekalbėjo ir jos neaiškino, kaip atsidūrė prie bilietų tikrinimo. Žino kas yra MB (duomenys neskelbtini), yra jos dalininkas. Ši mažoji bendrija sudarė susitarimą su (duomenys neskelbtini) dėl renginio. Mažajai bendrijai atstovavo jis ir kitų atstovų nebuvo. Merginos mažajai bendrijai nepriklausė ir viską, ką jie darė, dėl to turi subrangos sutartį. Merginas jie pažinojo ir žino iki dabar, jos yra draugės. Nežino kaip jos atsirado prie bilietų ir jie joms nieko nesakė, kad eitų ir kažką darytų. Yra darę daug renginių ir nebūna taip, kad kažkas šiaip sau ateina iš gatvės ir tikrina bilietus. Merginos darbiniais santykiais su MB (duomenys neskelbtini) nėra susijusios. Bilietų skaitytuvų jis neturėjo ir jų nevaldė. Jie atvažiavo tik atlikti koncertinę veiklą, visus kitus darbus atliko organizatorius. Negali pasakyti, ar A. S. ir U. Č. pažinojo D., bet mano, kad nepažinojo. Merginoms teisę įeiti į renginį suteikė jis, nes jos atvažiavo kartu su jais. Neprisimena, ar merginos turėjo akreditacines korteles. Žino, kad D. jam siūlė tas korteles, bet jis jų nesidėjo. Nežino kas už tas korteles buvo atsakingas, bet jos buvo ne jų. Dėl organizacinių klausimų bendravo tik su D.. Nežino, kaip paaiškinti U. paaiškinimus, duotus darbo inspekcijai. Su merginomis nebuvo pokalbio dėl bilietų tikrinimo. Mano, jog skundą pateikęs asmuo kalba nesąmones, nes jeigu renginyje būtų buvusios kažkokios jo funkcijos, jis jas atliktų, bet sutartyje to nebuvo nurodyta. D. jis nepažįsta, jie tik turėjo darbinius santykius dviejuose renginiuose ir viskas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

13. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 567 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. To paties kodekso straipsnio 2 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 636 straipsnį nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos. ANK 569 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, jog administracine tvarka nubaustam asmeniui nepriimtinos teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjančių institucijų (pareigūnų) išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

14. D. L., MB (duomenys neskelbtini) direktorius, skundžiamu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-740-2022 pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 5500 eurų bauda.

15. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Nelegaliu darbu laikomas fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: (1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba (2) nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą (Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taigi, nelegalus darbas gali būti konstatuojamas dėl kelių alternatyvių veikų padarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, jog darbas yra vertinamas kaip nelegalus, kai yra nustatomi šie požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nebuvo laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018).

16. Skundu D. L. prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodo, jog administracinio nusižengimo nepadarė, kadangi nei jis, kaip MB (duomenys neskelbtini) direktorius, nei joks kitas mažosios bendrijos atsakingas darbuotojas A. S. bei U. Č. nepavedė jokių MB (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje (duomenys neskelbtini), vykusiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), vykdomų, su darbu susijusių darbo funkcijų, nenurodė ir nedavė leidimo dirbti darbuotojų pareigose ir vykdyti darbo funkcijas – tikrinti bilietus, neišdavė prietaiso – įrangos bilietų tikrinimui, taip suteikiant – A. S. bei U. Č. galimybę dirbti, į renginį jų nekvietė. Taigi, iš skundo turinio ir D. L. parodymų teisme matyti, jog D. L. neginčija faktinių aplinkybių, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje (duomenys neskelbtini), vykusiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), A. S. bei U. Č. mobiliu įrankiu (skaitytuvu) tikrino įėjimo į renginį bilietus, tačiau teigia, jog nagrinėjamoje situacijoje nenustatytas vienas iš nelegalaus darbo – darbo sutarties požymių, jog darbas dirbtas darbdaviui ir A. S. bei U. Č. susitarus, darbuotojos dirbo paklusdamos darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai.

17. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti pagrįstą išvadą, jog 2022 m. rugpjūčio 24 d. renginyje (duomenys neskelbtini), vykusiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), A. S. bei U. Č. mobiliu įrankiu (skaitytuvu) tikrino įėjimo į renginį bilietus, tai yra dirbo MB (duomenys neskelbtini) naudai. Tai patvirtina byloje surinkti ir ištirti įrodymai: 2022 m. rugsėjo 27 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 1036-0266, patikrinimo metu darytas vaizdo ir garso įrašas, A. S. ir U. Č. paaiškinimai teikti įvykio vietoje, bei parodymai duoti teisme, VSDFV informacinės sistemos duomenys, liudytojų K. D., D. P., L. D., Ž. S. parodymai teisme, bei paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. L. teikti paaiškinimai. D. L. pozicija, jog šie tarp MB (duomenys neskelbtini) ir A. S. bei U. Č. susiklostę santykiai neturi darbo sutarties požymių, kadangi nebuvo darbdavio ir A. S. bei U. Č. susitarimo, byloje nenustatyta, jog darbuotojos dirbo paklusdamos darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirbo atlygintinai, vertintina kaip gynybinė versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

18. Teismo vertinimu, liudytojų A. S. ir U. Č. pirminiai paaiškinimai patikrinimo metu (2022-08-24) ir vėlesni parodymai teisme patvirtina susitarimą dėl aptariamo darbo tarp jų ir D. L. buvus. Pirminiuose paaiškinimuose A. S. nurodė, jog tikrinti bilietus skaitytuvu jos paprašė renginio organizatorius D., ji atlyginimo už darbą negaus, už pagalbą dalyvaus renginyje. U. Č. paaiškino, jog tikrinti bilietus skaitytuvu jos paprašė D. ir Ž., ji atlyginimo už darbą negaus, už pagalbą dalyvaus renginyje. Kad būtent tokius paaiškinimus patikrinimo vietoje davė liudytojos, patvirtina patikrinimo metu darytas vaizdo ir garso įrašas. Vėliau teisme liudytojos iš esmės patvirtino savo pirminius parodymus. Liudytoja U. Č. nurodė, jog ji D. pasisiūlė paskenuoti bilietus, kad žiūrovai greičiau sueitų ir nevėluotų renginys. Ji jo paklausė, ar nereikia pagalbos tam, kad renginys prasidėtų laiku. Jos pasiūlymą padėti girdėjo draugė A. S.. Pagalbą siūlė D. L., nes jis buvo vienas iš to renginio organizatorių. D. pasakė, kad jeigu jos nori, gali jam pagelbėti, bet jis jų nevertė. Posėdžio metu tikslindama parodymus, liudytoja nurodė, jog šiuo metu ji mano, kad jos pasisiūlė, kaip buvo įvykio metu, nežino, gal jų paprašė ir jos iš draugiškumo atliko tas funkcijas. Liudytoja A. S. nurodė, jog pasisiūlė paskenuoti bilietus. Jos priėjo prie merginų ir pasiūlė savo pagalbą. Jie sutiko, nes vieni dėjo apyrankes, o kiti skenavo bilietus. Skaitytuvą padavė merginos. Kaip suprato, prie vartų dirbę asmenys buvo arba savanoriai, arba iš D. komandos. Ji suprato, kad D. buvo renginio organizatorius. Patikslino, jog pirminiame paaiškinime nenurodė kas jos prašė tikrinti bilietus, tik nurodė D. vardą, nes prašė pasakyti, kas yra renginio organizatorius. Po to patikslino, jog renginys vyko rugpjūčio mėnesį ir tuo momentu pasakė kaip pasakė, o dabar nuosekliai visko papasakoti negali, nes praėjo daug laiko. Kiek prisimena, skaitytuvą jai padavė kažkas iš savanorių. Kažkokio leidimo tikrinti bilietus nebuvo. D. matė, kad jos skenuoja bilietus. Nežino, ar vyko pokalbis dėl bilietų tikrinimo, su D. iš viso labai mažai kalbėjo. Prie vartų funkcijas atliko kartu su drauge U.. Ji asmeniškai su D. nebendravo. D. visą laiką buvo netoliese, ji asmeniškai jo nematė, bet jis tikrai jas turėjo matyti.

19. Pažymėtina, jog nelegalaus darbo konstatavimui būtinas vienas iš požymių, jog darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, ir šio fakto konstatavimui neturi reikšmės, kas inicijavo susitarimą dėl darbų atlikimo, ar darbdavys, ar darbuotojos, tai yra ar liudytojos pasisiūlė jį atlikti, ar D. L. jų paprašė. Teismo vertinimu, liudytojų parodymai patvirtina, jog D. L. žinojo apie jų atliekamą darbą, leido jį atlikti, liudytojos jį atliko bendrovės naudai. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų A. S. ir U. Č. parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog liudytojos galėtų apkalbėti D. L. ar duoti melagingus parodymus. Matyti, jog pačios liudytojos savo darbą klaidingai suvokė kaip leidžiamą veiklą, savanoriavimą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį savanoriška veikla yra savanorio neatlyginamai atliekama visuomenei naudinga veikla, kurios sąlygos nustatomos savanorio ir šios veiklos organizatoriaus susitarimu. Šiuo atveju, A. S. ir U. Č. darbą atliko pelno siekiančios mažosios bendrijos (duomenys neskelbtini) naudai, todėl jų veikla negali būti laikytina savanoriška.

20. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog mažosios bendrijos vadovas organizuoja kasdienę mažosios bendrijos veiklą, priima sprendimą mažajai bendrijai tapti kitų juridinių asmenų steigėja, dalyve, steigti mažosios bendrijos filialus ir atstovybes, tvirtina mažosios bendrijos filialų ir atstovybių nuostatus, priima sprendimą dėl šių filialų ar atstovybių vadovų paskyrimo, mažosios bendrijos nuostatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną, sudaro ir nutraukia darbo sutartis su darbuotojais. Taigi, bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Pažymėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad visas įmonėje dirbamas darbas būtų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

21. Teisme liudytojas Ž. S nurodė, jog kaip MB (duomenys neskelbtini) atstovas su MB (duomenys neskelbtini) atstovu D. L. pasirašė susitarimą dėl renginio. Renginį organizavo D. įmonė (duomenys neskelbtini) ir ji atliko visus darbus: parengė sceną, sukūrė reklamą, pardavė bilietus, parengė sceną ir panašiai. Jis nebuvo atsakingas už bilietų tikrinimą ir dalyvių suleidimą į renginį. Jie atvažiavo tik atlikti koncertinę veiklą, visus kitus darbus atliko organizatorius. Bilietų skaitytuvų jis neturėjo ir jų nevaldė. Žino, jog jo pažįstamos A. S. ir U. Č. renginio metu tikrino bilietus, tačiau jis joms jokių prašymų eiti tikrinti bilietų neišsakė, negirdėjo, ar juos išsakė D.. A. S. ir U. Č. darbiniais santykiais su MB (duomenys neskelbtini) nesusijusios.

22. Remiantis šio liudytojo parodymais bei kita bylos medžiaga, byloje neabejotinai nustatyta, jog A. S. ir U. Č. atliktus darbus – bilietų tikrinimą, organizavo ir už juos buvo atsakinga bendrovė (duomenys neskelbtini), todėl už jų atlikimą niekaip negali būti atsakinga MB (duomenys neskelbtini), o būtent bendrovės atstovas Ž. S. Minėta, jog D. L., mažosios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, yra atsakingas už tai, jog bendrovėje būtų dirbamas tik legalus darbas, todėl jo atsakomybės nešalintų ir tai, jei aptariamus darbus atlikti liudytojų būtų paprašęs taip pat ir Ž. S.

23. Teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant darbo atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT/25-942/2018). Taigi, nagrinėjamoje situacijoje konkretaus susitarimo dėl atlyginimo dydžio nebuvimas nėra kliūtis konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

24. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sutinka su Skundžiamame nutarime pateiktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Sprendžia, jog D. L. veiksmuose pagrįstai nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 2 dalyje, sudėtis. 2020 m. gruodžio 29 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu D. L. nubaustas 1 200 Eur bauda pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, byloje nėra duomenų, jog paskirta bauda sumokėta. Teisme D. L. nurodė, jog savanoriškai baudos nesumokėjo, ji išieškoma antstolio. Atsižvelgiant į tai, D. L. veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 2 dalį, kaip padaryta pakartotinai (ANK 40 str.).

25. ANK 95 straipsnio 2 dalyje padaryto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

26. Skundžiamu nutarimu D. L. paskirta 5500 Eur bauda, tai yra sankcijoje numatytos baudos vidurkis, atsižvelgus į D. L. padaryto pažeidimo pavojingumą, jo asmenybę ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pažymėtina, jog byloje nėra ginčo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas tinkamas subjektas – D. L., mažosios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas. Teismo vertinimu, D. L. paskirta nuobauda nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

27. Apibendrindamas anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimas Nr. VDI-ANR_N-740-2022 yra teisėtas ir pagrįstas, D. L. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

D. L. skundo netenkinti ir Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus 2022 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-740-palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.

Teisėja Daiva Domeikienė