Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – apeliantas, VDI) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo buvo nutraukta prieš O. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės

1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji darbo inspektorė 2021 m. gegužės 13 d. surašė UAB „duomenys neskelbtini“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini) (toliau – bendrovė) direktorei O. J. administracinio nusižengimo protokolą, kuriame nurodė, kad bendrovė, remiantis pagrindine sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 2 d. teikia patalpų valymo paslaugas adresu: (duomenys neskelbtini), VĮ „duomenys neskelbtini“. Bendrovę atstovaujanti J. M. 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje susitarė su G. B. dėl valytojos darbo ir 2021 m. sausio 5 d. dar kartą susitikusi su minėtu asmeniu aptarė darbus bei darbo užmokestį ir nurodė pradėti dirbti. J. M. nurodymu G. B. nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d. atliko valymo darbus minėtame objekte, nors su ja nuo 2021 m. sausio 5 d. nebuvo sudaryta darbo sutartis bei nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbuotojos darbo pradžią, todėl darbuotoja nelegaliai dirbo bendrovės naudai. Bendrovės direktorė O. J. nekontroliavo, kad objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įmonės naudai dirbančios darbuotojos darbas būtų legalus. Todėl O. B., esant darbo sutarties požymiams, nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d. nelegaliai dirbo bendrovės naudai teisės aktų nustatyta tvarka su darbuotoja nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios. Taip pažeistos Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 42 straipsnio 1 ir 2 dalių bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Taip O. J., būdama UAB „duomenys neskelbtini“ direktore/atsakingu asmeniu, nelegaliai įdarbino ir leido dirbti bendrovės naudai G. B. ne vėliau nei nuo 2021 m. sausio 5 d. Ši veika buvo kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Šioje administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų pagrindu yra nustatyta, kad G. B. gana ilgą laiko tarpą, tai yra nuo 2021 m. sausio 5 d. (vėliausiai) iki 2021 m. vasario 1 d., realiai dirbo valytojos darbą VĮ (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kur valymo paslaugas pagal 2020 m. gruodžio 16 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo teikti O. J. vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) Pirmosios instancijos teismas, remdamasis teisme apklaustų liudytojų G. B., R. J., J. Š. parodymais, VĮ (duomenys neskelbtini) patalpų praėjimo kontrolės ir G. B. pateikto sąskaitos išrašo duomenimis (t. 1, b. l. 63–66, 151–152), pagrįstai konstatavo, kad minėtą objektą turėjo aptarnauti VĮ (duomenys neskelbtini), todėl G. B. dirbo būtent šios bendrovės naudai, juo labiau, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, už 2021 m. sausio mėnesį įmonei buvo apmokėta. Teismui jokių abejonių dėl šių nustatytų aplinkybių nekilo, jas patvirtina pirmosios instancijos teismo detaliai aptarti įrodymai, kurie sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą.

6. Pagrindinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. J. keliama versija dėl jos nekaltumo yra ta, kad ji tiesiogiai įvykiuose nedalyvavo, aplinkybės jai žinomos iš jai pavaldžių darbuotojų. Ji teigė, kad objekte dirbo ne G. B., o VĮ (duomenys neskelbtini) darbuotoja J. S.. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu O. J., taip pat liudytojos J. M., L. K. bei J. S. parodė, kad VĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėnesį dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) mobilios brigados darbuotoja J. S.. Šiuos parodymus pagrįsti teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad dar 2020 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. GV579 J. S. buvo paskirta dirbti VĮ (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 2), taip pat 2020 m. gruodžio 31 d. J. M. ir J. S. pasirašytą 2021 m. sausio mėnesio darbo grafiką (t. 2, b. l. 3) bei VĮ (duomenys neskelbtini) įsakymų/raštų registracijos žurnalo kopiją, kuriame pirmiau minimas įsakymas įrašytas Nr. GV579 (t. 2, 17-34). Visgi šie teismui pateikti dokumentai savaime nereiškia, kad darbuotoja J. S. 2021 m. sausio mėnesį realiai dirbo VĮ „duomenys neskelbtini“. Kaip minėta, byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kad objekte dirbo būtent G. B..

8. Taigi, remiantis šiais duomenimis yra patikimai nustatyta, kad G. B. realiai dirbo valytojos darbą, o atsižvelgiant į tai, jog objektą turėjo aptarnauti, tai yra teikti valymo paslaugas UAB (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad G. B. dirbo būtent šios bendrovės naudai. Tuo labiau, kad byloje yra duomenys, jog už 2021 m. sausio mėnesį bendrovei už suteiktas valymo paslaugas buvo apmokėta.

9. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog G. B. realiai dirbo valytojos darbą bendrovės naudai, vis tik sprendė, jog nėra patikimų įrodymų, kad tarp VĮ (duomenys neskelbtini) ir G. B. susiklostę santykiai turi darbo sutarties požymių, kadangi nenustatytas darbdavio susitarimas su G. B. dėl jos darbo VĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio mėnesį, be to, nėra duomenų, kad ji dirbo paklusdama darbovietėje nustatytai darbo tvarka. Anot pirmosios instancijos teismo, su G. B. nebuvo aptarta darbo laiko norma, konkretus darbo laikas, valomi plotai, naudotinos priemonės, kad jos iš VĮ (duomenys neskelbtini) niekas nekontroliavo, jos darbo sausio mėnesį netikrino, jog darbo laiką ji derino ne su VĮ (duomenys neskelbtini) atstovais, o su R. J., su kuriuo sutarė dirbti tik antradieniais ir penktadieniais, tai yra vos 8 kartus per mėnesį, nors pagal VĮ “duomenys neskelbtini” ir VĮ (duomenys neskelbtini) sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) priede nustatytą tvarką turėjo valymo paslaugas teikti 21 kartą per mėnesį. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar G. B. dirbo susitarusi su darbdaviu, jam leidus ar žinant, byloje surinktus šiam klausimui svarbius įrodymus įvertino netinkamai.

10. Apylinkės teismas nurodė, kad liudytojos G. B. parodymai teisme paneigia administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, jog J. M. susitikusi su G. B. 2021 m. sausio 5 d. aptarė darbus ir darbo užmokestį bei nurodė pastarajai pradėti dirbti. Apygardos teismas sutinka, kad G. B. parodymai dėl tam tikrų aplinkybių nėra nuoseklūs, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais remiantis buvo nuspręsta remtis tik ta G. B. 2021 m. balandžio 9 d. paaiškinimo VDI dalimi, kuri atitinka šios liudytojos teisme dalyvaujant vertėjui duotiems parodymams. Liudytoja G. B. apklausiama teisme teigė, kad niekas jai nenurodė, kada pradėti dirbti, ji nesitarė su niekuo dėl darbo užmokesčio, o planuojamus darbus aptarė su J. M. tik 2021 m. sausio pabaigoje, kai pastaroji pasveiko. Tačiau liudytoja G. B., tikslindama teismui nurodomas aplinkybes, taip pat nurodė, kad J. M. atvežė jai į darbo vietą chemijos preparatus 2021 m. sausio pradžioje, kad jos tuo metu kalbėjo apie tai, jog G. B. kaip dirbo, taip ir dirbs. Pažymėtina, kad šiuo atveju liko neįvertinta aplinkybė, jog G. B. toje pačioje vietoje, to paties pobūdžio atlygintiną darbą dirbo ir iki tol, be to ši aplinkybė J. M. buvo žinoma. Pirmosios instancijos teisme G. B. nurodė, jai būnant VĮ (duomenys neskelbtini) 2021 m. sausio 2 d. J. M. atvežė valymo priemones, tą kartą ji (G. B.) paklausė J. M., kada atveš specialią aprangą, pastaroji atsakė, jog kitą kartą, taip pat pažadėjo paruošti dokumentus (t. 1, b. l. 177-178). Tai reiškia, kad J. M. dar sausio pradžioje matė G. B. darbo vietoje, atvežė jai cheminius preparatus, suprato, kad ši dirba bendrovės naudai, pažadėjo jai atvežti aprangą ir dokumentus. Pati J. M. teismo posėdžio metu taip pat neneigė, kad 2021 m. sausio 4 d. dar kartą buvo nuvažiavusi į objektą, bendravo su G. B., kuri jai aprodė visas patalpas, valytojų kambarį (t. 1, b. l. 137–138). Iš tiesų, G. B. apklausiama VDI ir teisme nurodė skirtingas J. M. jai duoto nurodymo dirbti datas – 2021 m. sausio 2 d. ir 5 d., tiksliai to negalima nustatyti, tačiau vien šis netikslumas abejonių dėl liudytojos parodymų patikimumo apygardos teismui nesukėlė, tuo labiau, kad administracinio nusižengimo protokole nurodyto nelegalaus darbo laikotarpis nustatytas traukiamo atsakomybėn asmens naudai, tai yra ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 5 d. Paminėtina ir tai, kad pagrindinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurias UAB (duomenys neskelbtini) turėjo teikti valymo paslaugas, įsigaliojo 2021 m. sausio 1 d., tad J. M., 2021 m. sausio pradžioje atveždama G. B. chemijos preparatus, turėjo suvokti, kad G. B. buvimas minėtose patalpose yra sietinas būtent su jos darbu jau UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Pastarosios aplinkybės stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad G. B. VĮ (duomenys neskelbtini) dirbo su UAB “duomenys neskelbtini” atstovų žinia, priešingai, nei konstatavo apylinkės teismas, nurodydamas, jog G. B. objekte dirbo savarankiškai ir nesant susitarimo su VĮ (duomenys neskelbtini) atstovais. J. M. patvirtino G. B. parodymų dalį ir apie tai, kad dar 2020 m. gruodžio pabaigoje buvo kalbėta apie pastarosios įdarbinimą, taip pat patvirtino apie užimtumo tarnybos subsidijavimą, apie būtinybę užpildyti su tuo susijusius dokumentus. Nors liudytoja iš esmės neigė faktą, jog su G. B. jau tuo metu įvyko susitarimas dėl jos darbo 2021 m. sausio mėnesiui, kadangi to iš esmės negalėjo įvykdyti dėl biurokratinių kliūčių, tačiau vis tik po šio pokalbio G. B. pasirašiusi, kaip ji teigia, kažkokius dokumentus, realiai pradėjo dirbti UAB “duomenys neskelbtini” objekte VĮ (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Nagrinėjamu atveju nėra jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, jog buvo tartasi dėl apmokėjimo už G. B. darbo funkcijų atlikimą, visgi teismų praktikoje formuojama taisyklė, kad, jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015). Nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Atlygintinumas gali būti nustatomas vadovaujantis visais įstatymo leistinais įrodymais. Atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes galima konstatuoti, kad dirbamas atlygintinas darbas, įvertinant darbo pobūdį, jo trukmę ir pan. Tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą; nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: pinigais, natūra ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-942/2018). Šiuo atveju liudytojos G. B. parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad ji savo darbą vertino kaip atlygintiną, tad konkretaus susitarimo dėl atlyginimo dydžio nebuvimas šiuo atveju nėra kliūtis konstatuoti ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

12. Vertindamas pirmosios instancijos teismo pateiktus argumentus dėl to, ar G. B. dirbo paklusdama bendrovės vidaus tvarkai, apygardos teismas pažymi, jog vien tai, kad G. B. vykdė valymo darbus rečiau, nei turėjo būti valoma, minėtos aplinkybės nepaneigia, kartu rodo UAB (duomenys neskelbtini) kontrolės nebuvimą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. B. su darbovietėje nustatyta darbo tvarka, darbo grafiku nebuvo tinkamai supažindinta. Visgi nustatyta, jog G. B. dirbo valytojos darbą, valė būtent tas patalpas, kurios ir turėjo būti valomos veikiant bendrovės naudai, tam naudodama bendrovės įrankius ir priemones. Akcentuotina ir tai, jog į objektą, kuriame atliko valymo paslaugas, G. B. patekdavo naudodamasi specialia, būtent valytojoms išduota, patalpų praėjimo kontrolės kortele, byloje yra užfiksuota kokiomis dienomis kortelė buvo naudota. Toks darbas, apygardos teismo vertinimu, atitiko darbo sutarties požymius.

13. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl nusižengimas, numatytas ANK 95 straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). Pažymėtina, kad darbdavys privalo užtikrinti, kad visas įmonėje dirbamas darbas būtų legalus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.

14. Nėra ginčo, kad O. J. aptariamu laikotarpiu buvo UAB “duomenys neskelbtini” vadovė (t. 1, b. l. 78–79), todėl būtent ji ir buvo atsakinga už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų atlikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad darbdavys, šiuo atveju bendrovės vadovė O. J., savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, G. B. atliko valytojos darbus VĮ (duomenys neskelbtini). Administracinėn atsakomybėn traukiama O. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pas juos yra keturi kokybės kontrolieriai, o penktas žmogus yra jų viršininkas, tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, susirgus J. M. ir L. K., kurios atliko valytojų darbo kontrolę, joks kitas bendrovės darbuotojas nebuvo paskirtas atsakingu už objekto kontrolę. Visiškas kontrolės nebuvimas, koks yra nustatytas nagrinėjamu atveju, patvirtina O. J. atsakomybę už G. B. nuo 2020 m. sausio 5 d. iki 2020 m. vasario 1 d. dirbtą nelegalų darbą, nes ji kaip įmonės vadovė privalėjo ir galėjo imtis priemonių, kad tokios situacijos nebūtų, tačiau to nepadarė. Nepakankama darbdavio kontrolė šioje srityje sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. Tokia išvada atitinka teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-648/2016). VĮ (duomenys neskelbtini) direktorė O. J. turėjo teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais, niekam kitam šių funkcijų atlikti nebuvo pavedusi, todėl privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai bei užtikrinti, kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka sudarius rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informuoti VSDFV administravimo įstaigą.

15. Apibendrinęs išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktorė O. J. nekontroliavo, kad objekte, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), įmonės naudai dirbančios darbuotojos G. B. darbas būtų legalus, dėl ko, esant darbo sutarties požymiams, nesudarius rašytinės darbo sutarties, nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie darbuotojos įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2021 m. sausio 5 d. iki 2021 m. vasario 1 d. G. B. nelegaliai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) naudai. Taip O. J. pažeidė Lietuvos respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o jos veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

16. ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1 000 iki 5 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas nuobaudą, įvertino O. J. veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, tai, kad G. B. nelegaliai dirbo mažiau nei mėnesį. O. J. atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Bylos duomenimis ji nėra teista, nebausta administracine tvarka, dirba. Įvertinus šių aplinkybių visumą spręstina, kad O. J. skirtina minimali bauda. Nors apeliaciniame skunde prašoma skirti baudą, atitinkančią sankcijos ribose numatytą jos vidurkį, tačiau apygardos teismo vertinimu, atsižvelgus į aptartas aplinkybes, minimalaus dydžio bauda šiuo atveju yra pakankama ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui nuobauda, ji atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra pakankama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti.

17. O. J. atstovė advokatė D. F. N. atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą atlyginti O. J. atstovavimo išlaidas, tačiau asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn tokios galimybės teisės aktai nenumato.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

tenkinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

O. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 1 000 (vieno tūkstančio) Eur dydžio baudą.

O. J. turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisti.

Išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20124958180.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.