Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Tez tour“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. S. ir A. S. ieškinį atsakovui dėl kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys AAS „BTA“ ir UAB „Small Planet Airlines“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilęs dėl atlyginimo už netinkamai suteiktas turistinių kelionių organizavimo paslaugas.

Ieškovai R. S. ir A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti iš atsakovo 2 882 Lt kompensaciją už netinkamai suteiktas paslaugas, 2 000 Lt (po 1 000 Lt kiekvienam ieškovui) neturtinės žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovo ir trečiojo asmens ieškovams siūlytos kompensacijos siekiant išspręsti ginčą taikiai negali būti vertinamos kaip pagrindas priteisti ieškovui jam pasiūlytas pinigines sumas (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Reglamento 9 straipsnyje įtvirtinta keleivių teisė į rūpybą gali būti realizuota tik tuomet, kai jų atžvilgiu taikomas šis Reglamentas – jei keleiviai: a) turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą, atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas, – ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko; arba b) oro vežėjo arba kelionių organizatoriaus buvo perkelti iš skrydžio, kuriam jie turėjo rezervavimą, į kitą skrydį, nesvarbu, dėl kokios priežasties (Reglamento 3 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 1 dalis). Skrydis buvo atidėtas, o ieškovai į oro uostą neatvyko 14 val., todėl atsakovo ir trečiojo asmens nesaistė pareiga teikti rūpybą. Net ir nusprendus, kad ieškovams priklausė teisė į rūpybą ir kompensacija, 122,29 Lt suma turi būti įskaitoma į bendrą kompensacijos sumą. Pirmosios instancijos teismas prilygino skrydžio atidėjimą skrydžio atšaukimui remdamasis ETT praktika, tačiau teismų sprendimų precedentinis taikymas yra galimas tik kai sutampa bylų ratio decidendi. Šiuo atveju atidėtas skrydis buvo ne reguliarusis, bet užsakomasis, iš anksto organizuotos turistinės kelionės dalis. Tuo tarpu prašymas priimti prejudicinį ETT sprendimą buvo pateiktas bylose dėl reguliariųjų reisų atidėjimo. Reglamentas taikomas tiek užsakomiesiems, tiek reguliariesiems reisams, tačiau tik ETT praktikoje nurodoma, kad keleivis turi teisę į kompensaciją skrydžio atidėjimo ilgam laikui atveju. Užsakomųjų ir reguliariųjų reisų keleivių teisės turi būti ginamos, tačiau šiuo atveju negali būti tapatinamos. Be to, ieškovai nepatyrė nuostolių ir jų neįrodinėjo teisminio proceso metu, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis.Pirmosios instancijos teismas atsiribojo nuo Lietuvos teismų praktikos analogiškose bylose. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-786-345/2008, kurios faktinės aplinkybės atitinka nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad teisė gauti Reglamento 7 straipsnyje numatytas kompensacijas atsiranda tada, kai Reglamente yra aiški nuoroda į Reglamento 7 straipsnį. Reglamento 6 straipsnyje, kuriame numatytas skrydžio atidėjimas, nuorodos į 7 straipsnyje numatyto dydžio kompensacijas nėra, todėl reikalavimai priteisti Reglamento 7 straipsnyje nustatytas kompensacijas yra nepagristi. Atsakovo civilinės atsakomybės kilimui turi būti nustatyta būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visuma – neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247-6.249, 6.754 straipsniai). Be to, CK 6.754 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta būtina neturtinės žalos atlyginimo sąlyga – netinkamas sutarties vykdymas, už kurį atsako kelionės organizatorius. Atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, atsiradus iš anksto nenumatytoms ypatingoms aplinkybėms, nedelsiant pranešė ieškovams apie skrydžio atidėjimą. CK 6.752 straipsnio 1 dalyje ir Turizmo paslaugų teikimo sutarties sąlygų 3.1 punkte įtvirtinta, jog kelionės organizatorius dėl svarbių priežasčių, apie kurias nedelsdamas informuoja turistą, gali pakeisti atitinkamas sutarties sąlygas. Kataloge, kuris pagal Turizmo paslaugų teikimo sutarties 1.1.1 punktą yra neatskiriamas sutarties priedas, yra įtvirtinta, kad išvykstant atlaisvinti viešbučio numerį reikia iki 12 val. Tačiau ieškovai turėjo teisę pasilikti viešbučio teritorijoje, naudotis jos infrastruktūra, o bagažą palikti viešbučio administracijos tam skirtoje vietoje. Be to, iš anksto organizuotos turistinės kelionės trukmės matas yra nakvynių, o ne parų skaičius (CK 6.747 straipsnio 2 dalis, Turizmo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovai neturėjo nuostolių dėl apgyvendinimo paslaugų trukmės. Teismo sprendime turi būti pateikti motyvuoti argumentai dėl to, kokiais kriterijais remdamasis teismas sprendžia, kad neturtinė žala turi būti įvertinama būtent tokia pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-386/2008).Teismas priteisdamas neturtinę žalą, nurodė tik subjektyvias aplinkybes, kurios pasireiškė jau pasibaigus sutarties vykdymui, todėl negali būti siejamos su ieškovų lūkesčiais dėl kelionės.Atsakovas turi teisę remtis Reglamente įtvirtintu civilinės atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo panaikinimu – Reglamentas neįtvirtina turistų teisės į neturtinę žalą (CK 6.755 straipsnio 2 dalis). Be to, netgi priteisus ieškovams 400 Eur kompensaciją, neturtinė žala turėtų būti įskaitoma į bendrą žalos atlyginimo sumą (Reglamento 12 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjama byla nėra sudėtinga teisės normų taikymo prasme, nereikalaujanti specialių žinių, joje nebuvo sprendžiami nauji teisės aiškinimo klausimai, ieškovai pateikė bendrą ieškinį, todėl teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo, teisingumo principams.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė A. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovas nesiekė sąžiningai išspręsti ginčą tarpusavio nuolaidomis, bet siekė apgauti klientą pasiūlydamas su įstatymais prasilenkiančią sutartį ir taip sumažinti savo atsakomybę. Kelionių organizatorius įsipareigoja nuvežti turistą į ir iš oro uosto, todėl apelianto teiginys, kad ieškovai neatvyko registruotis į oro uostą 14 val., ir todėl neįgijo teisės į Reglamente numatytą kompensaciją, prieštarauja protingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. vasario 18 d. apžvalgoje dėl 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004, nustatančio bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 295/91, tam tikrų taikymo aspektų nurodė, kad jei atidėtų skrydžių keleiviai neįgytų teisės į kompensaciją jie būtų vertinami mažiau palankiai nei reguliariųjų skrydžių keleiviai, nors atitinkamais atvejais kelionėje jų patiriami laiko praradimai būtų analogiški. ETT sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 teigia, jog Reglamento tikslas yra užtikrinti aukštą apsaugos lygį oro transporto keleiviams, nesvarbu, ar situacija, kurioje jie atsidūrė, yra atsisakymo vežti, skrydžio atšaukimo ar atidėjimo ilgam laikui. Nuostatos, kuriomis oro transporto keleiviams suteikiamos teisės, įskaitant teisę į kompensaciją, turi būti aiškinamos plačiai. Pačiame Reglamente Bendrijos teisės aktų leidėjas neišskyrė reguliariųjų ir užsakomųjų skrydžių. ETT praktika gali būti taikoma bet kurioje valstybėje narėje kaip precedentai, kartu su nacionalinių teismų sprendimais ar be jų. Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-786-345/2008, kuria remiasi apeliantas, yra neteisingas Reglamento taikymo pavyzdys, prasilenkiantis su tarptautine praktika ir prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 vasario 18 d. pateiktam Reglamento išaiškinimui.Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyta 400 Eur kompensacija yra minimali keleivių teisė. 122,19 Lt buvo reali žala, kurią ieškovai patyrė dėl atidėto skrydžio. Jei kelionių organizatorius būtų tinkamai užtikrinęs ieškovų teises ir teisėtus interesus, minėtų nuostolių nebūtų atsiradę. Apeliantas neneigė šių nuostolių sumos, nereikalavo jokių papildomų įrodymų, taigi visi nuostoliai ir aplinkybės apeliantui buvo žinomos dar iš pateiktų duomenų siekiant išspręsti ginčą taikiai. Apelianto teiginys, kad 122,29 Lt kompensacija turi būti įskaitoma į bendrą kompensacijos sumą, yra nepagrįstas. 122,29 Lt buvo ieškovų tiesiogiai patirti turtiniai nuostoliai dėl to, kad atsakovas neteikė jiems priklausiusios pagalbos. Kelionių organizatorius netinkamai vykdė sutartį, nes neteikė keleiviams rūpinimosi, keleiviai turėjo savo lėšomis laiką praleisti viešbučio vestibiulyje, o tai, kad jie galėjo naudotis viešbučio infrastruktūra, nepaneigia, kad ieškovai buvo palikti likimo valiai. 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2010 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad turizmo paslaugų kokybė turi būti vertinama pagal tai, ar suteiktos paslaugos atitinka protingus turistų lūkesčius, ar jie lieka patenkinti. Civilinės aviacijos administracija savo rekomendacijoje yra pažymėjusi, kad orlaivio techninio aptarnavimo darbai nėra ypatinga aplinkybė, o tiesiog įprastinė oro vežėjo veikla, kurią jis galėjo numatyti ir kontroliuoti. Atsakovas nedėjo visų pastangų, kad būtų užtikrintos pagrįstos ir teisėtos ieškovų teisės ir lūkesčiai. Apeliantas suteikė ieškovams netinkamas, neatitinkančias jų protingų lūkesčių vežimo paslaugas dėl oro vežėjo, kurio pagalba naudojosi teikdamas paslaugas, kaltės, t. y. dėl savo kaltės (CK 6.754 straipsnio 1-3 dalys, Turizmo įstatymo 6 straipsnio 8 dalis). Ieškovai manė, kad 12 val. jie išsiregistruos iš viešbučio ir 14 val. išskris namo. Jei kelionių organizatorius būtų nurodęs, kad skrydis įvyks tik 21 val. vakaro, kelionės ieškovai nebūtų pasirinkę. Neišsipildę ieškovų lūkesčiai atsirado kelionės eigoje, vėliau, ieškovams bandant gražiuoju spręsti konfliktą ir sulaukus tik apelianto nesiskaitymo su klientu dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai dar labiau sustiprėjo. Turistai, užsisakę poilsinę kelionę, siekė pailsėti nuo kasdienių rūpesčių, pakeisti aplinką. Į poilsį įeina tiek kelionė, tiek apgyvendinimas, tiek pagarbus elgesys su žmogumi. Ieškovai grįžo iš kelionės ne pailsėję, bet sugniuždyti ir įžeisti.Materialinės ir neturtinės žalos sujungimas į vieną būtų nelogiškas ir neteisėtas, nes šie nuostoliai yra individualūs ir turėtų būti atlyginami atskirai. Reglamentas nėra tarptautinė sutartis, tai tiesioginio taikymo aktas. Reglamente nėra pasakyta, kad turistas negali reikalauti atlyginti neturtinę žalą remdamasis nacionaline teise. Pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršijo Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą. Apeliantas buvo įspėtas, kad teisme bylinėjimosi išlaidos žymiai išaugs, tačiau nepaliko kitos išeities ieškovams, kaip tik kreiptis į teismą. Atsakovas pats padidino bylinėjimosi išlaidas kai pareiškė, jog reikėtų įtraukti trečiąjį asmenį. Tiek teisės normų taikymo prasme, tiek bylos sprendimo prasme tai nebuvo paprasta byla. Advokato honoraras buvo protingas, atitiko laiko sąnaudas, siekiant paruošti kokybišką ieškinį, nuvykti į teismo posėdžius.

Atsakovas niekada nepripažino, kad 122,29 Lt kompensacija yra pagrįsta. Tai jog, siekdamas išlaikyti klientus, dėl susidariusių nepatogumų kelionių organizatorius siūlė kompensaciją, nėra pagrindas teismui šioje dalyje tenkinti ieškinį. Taip buvo peržengtos ieškinio ribos, pažeisti CPK įtvirtinti rungimosi bei procesinio lygiateisiškumo principai.Teismas nepagrįstai vadovavosi Reglamento nuostatomis, kadangi skrydis nebuvo atšauktas, o tik atidėtas. ETT sprendimas negali būti pripažintas precedentu šioje byloje, nes šiuo atveju skrydis buvo užsakomasis.Turistai buvo informuoti apie atidėtą skrydį rašteliu viešbučio kambaryje ir skelbimų lentoje. Tai atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus bei susiklosčiusią dalykinę praktiką. Teismas nenurodė, kaip kitaip kelionių organizatorius turėjo informuoti turistus. Kontrahentai turi būti pasirinkti rūpestingai, tačiau užsakomųjų reisų rinka yra itin maža Lietuvos Respublikoje. Esant oligopolinės rinkos sąlygomis, kelionių organizatorius neturi didelio pasirinkimo. Turistai būtų patyrę šimteriopai didesnį šoką, jeigu grįžę sužinotų, kad lėktuvas, su kuriuo jie skrido, buvo techniškai netvarkingas. Ieškovų patirta neturtinė žala yra tokia minimali, kad teismas turėjo atmesti ieškinį.Už kelionę ieškovai sumokėjo 3 140 Lt, taigi priteista suma sudaro 155 procentų kelionės kainos – ieškovai nepagrįstai praturtėjo. Nors nepatogumai buvo smulkmeniški, teismui priteisus 4 882 Lt, ieškovai 7 dienas poilsiavo nemokamai ir įgijo daugiau kaip 55 procentų nuolaidą ateities identiškai kelionei.

Ieškovai nenurodė, kokią konkrečią turtinę žalą jie patyrė dėl atidėto skrydžio, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis). Iki teismo proceso vykęs susirašinėjimas tarp šalių, jo metu ieškovams pateikti piniginiai pasiūlymai laikytini trečiojo asmens bei apelianto pastangomis, derybinėmis priemonėmis siekiant išvengti teisminio bylos nagrinėjimo ir teismo negalėjo būti vertinami kaip pagrindas nustatyti materialinės žalos dydį.Reglamentas yra taikomas tais atvejais, kai keleiviai turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą, atvyksta registruotis. Skrydis buvo ne atšauktas, bet atidėtas, ieškovai laukė skrydžio viešbutyje, todėl Reglamento nuostatos šioje byloje netaikomos, t.y. trečiasis asmuo neturėjo pareigos teikti maitinimo bei gėrimų keleiviams.ETT prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 buvo priimtas kilus ginčams tarp keleivių ir reguliarių oro vežėjų, todėl šis sprendimas nėra precendentas nagrinėjamu atveju. Nors Reglamento preambulės 5 punkte nurodyta, kad skirtumas tarp reguliaraus ir nereguliaraus oro susisiekimo tampa vis mažesnis, vis dėlto skirtumas yra. Be to, prejudicinis sprendimas yra privalomas tik tam valstybės narės teismui, kuris kreipėsi į ETT. Reglamente yra nustatyta, kad keleiviai turi teisę gauti kompensaciją tik dviem atvejais – atsisakymo vežti atveju bei skrydžio atšaukimo atveju. Kompensacija pagal Reglamento 7 straipsnį keleiviui turi padengti jo patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl skrydžio atšaukimo ar atsisakymo vežti. Papildomai turtinė ar neturtinė žala turėtų būti atlyginama tik tais atvejais, jeigu keleivis įrodo, jog jo patirti nuostoliai yra didesni negu kompensacijos suma. Neturtinės žalos atlyginimui yra taikomi tie patys įrodinėjimo pagrindai, kaip ir turtinės žalos atlyginimui, t.y. neteisėti veiksmai, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, 6.754 straipsnio 5 dalis). Apeliantas įvykdė visas sutartines prievoles, įskaitant tinkamą informavimą apie pasikeitusias sutarties sąlygas, todėl teismas nepagrįstai ieškovams priteisė neturinės žalos atlyginimą. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams kompensaciją, nurodytą Reglamento 7 straipsnyje, bei papildomai po 1 000 Lt kaip neturtinę žalą – sudėjus minėtas sumas gaunasi, kad už neturtinę žalą ieškovams iš viso buvo priteista 4 762,24 Lt.Teismas nepagrįstai priteisė ieškovams dideles bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgdamas į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Byla nėra sudėtinga ir nereikalauja specifinių žinių, ieškovų reikalavimų dydis sudaro tik 4 882 Lt. Be to, ieškovas savo noru pasirinko bylos teismingumą Vilniuje, o ne pagal savo gyvenamąją vietą Klaipėdoje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą apeliantas grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 261/2004 spręsdamas dėl ieškovams priteistinos kompensacijos, kadangi ieškovai nebuvo atvykę registruotis skrydžiui į oro uostą; 2) Ieškovams nepriklauso Reglamento 7 straipsnyje numatyta kompensacija, nes ieškovų skrydis buvo užsakomasis, o ne reguliarus, jis buvo atidėtas, o ne atšauktas; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias nuostatas, priteisdamas ieškovams 122,29 Lt kompensaciją už pareigos teikti pagalbą pažeidimą, kadangi ieškovai neįrodė patirtos žalos dydžio, 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovams neturtinės žalos atlyginimą, kadangi nenustatė neteisėtų atsakovo veiksmų, lėmusių neturtinės žalos atsiradimą, be to, neturtinės žalos atlyginimas turėtų būti įskaitomas į Reglamente numatytos kompensacijos sumą.

Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 taikymo sprendžiant žalos ieškovams atlyginimo klausimą

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 261/2004 taikymo sritis apibrėžta Reglamento 3 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad šis reglamentas taikomas keleiviams, išvykstantiems iš oro uosto, esančio valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, taip pat keleiviams, vykstantiems iš trečiojoje šalyje esančio oro uosto į oro uostą, esantį valstybės narės teritorijoje, kuriai taikoma Sutartis, nebent jie gautų lengvatų ar kompensaciją ir toje trečiojoje šalyje jiems būtų suteikta pagalba, jei atitinkamą skrydį vykdantis oro vežėjas yra Bendrijos oro vežėjas. Reglamentas nurodytiems keleiviams taikomas tuo atveju, jei keleiviai turi patvirtintą rezervavimą atitinkamam skrydžiui ir, išskyrus 5 straipsnyje nurodytą atšaukimą, atvyksta registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgaliotojo atstovo iš anksto raštu (įskaitant elektroninėmis priemonėmis) nurodyta tvarka ir laiku, arba, jei laikas nenurodytas - ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko; arba oro vežėjo arba turizmo kelionių organizatoriaus buvo perkelti iš skrydžio, kuriam jie turėjo rezervavimą, į kitą skrydį, nesvarbu, dėl kokios priežasties (Reglamento 3 straipsnio 1, 2 dalys). Reglamentas taikomas bet kuriam skrydį vykdančiam oro vežėjui, teikiančiam transporto paslaugas keleiviams, kuriems taikoma 1 ir 2 dalis. Kai skrydį vykdantis oro vežėjas, nesudaręs sutarties su keleiviu, vykdo prievoles pagal šį reglamentą, laikoma, kad jis tai daro asmens, sudariusio sutartį su tuo keleiviu, vardu (Reglamento 3 straipsnio 5 dalis).

Apelianto teigimu, ieškovai negali būti pripažinti atvykusiais registruotis į skrydį Reglamento 3 straipsnio 2 dalies prasme, nes apie skrydžio atidėjimą buvo informuoti iš anksto ir skrydžio laukė viešbutyje, todėl , Reglamentas ieškovų atžvilgiu neturėjo būti taikomas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiais apelianto argumentais nesutinka. Reglamento 3 straipsnio 2 dalis atvykimo registruotis tiesiogiai nesieja su asmens atvykimu į oro uosto teritoriją, priešingai, šioje dalyje kalbama apie atvykimą registruotis oro vežėjo, turizmo kelionių organizatoriaus arba įgalioto atstovo iš anksto raštu nurodyta tvarka ir laiku. Kadangi ieškovų skrydis buvo organizuotos turistinės kelionės dalis, „atvykimas registruotis“ Reglamento 3 straipsnio 2 dalies prasme turi būti aiškinamas atsižvelgiant į tarp ieškovų ir atsakovo sudarytos sutarties pobūdį ir vykdymo tvarką. Pagal tarp ieškovų ir atsakovo sudarytą Turizmo paslaugų teikimo sutartį, į kelionės kainą įskaičiuotas atvežimas oro uostas – viešbutis – oro uostas (b.l. 8), taigi ieškovai į oro uostą turėjo vykti ne patys, o būti paimti iš viešbučio atsakovo. Registravimas į užsakomąjį skrydį atsakovo buvo vykdomas centralizuotai, paimant turistus iš atitinkamų viešbučių teritorijos. Taigi „atvykimas registruotis“ Reglamento 3 straipsnio 2 dalies prasme šiuo atveju turėtų būti aiškinamas kaip atvykimas į kelionių organizatoriaus nurodytą transportavimo į oro uostą vietą (šiuo atveju – konkretų viešbutį), nes būtent tokią registravimosi į skrydį tvarką iš anksto raštu yra nurodęs atsakovas kaip kelionių organizatorius.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Reglamento Nr. 261/2004 tikslas – suteikti keleiviams efektyvią ir visaapimančią apsaugą bei ją sustiprinti, be kita ko išplečiant apsaugos taikymo sritį keleiviams, vykstantiems ne tik reguliariais, bet ir nereguliariais skrydžiais, įskaitant skrydžius, kurie yra organizuotos turistinės kelionės dalis (Reglamento preambulės 5 punktas). Aiškinant Reglamento 3 straipsnio nuostatas tokiu būdu, kad kelionių organizatoriui būtų sudaroma galimybė išvengti Reglamento ir jame numatytos apsaugos keleiviams taikymo savo nuožiūra nusprendžiant dėl Turizmo paslaugų teikimo sutartyje numatyto transportavimo į oro uostą laiko, t.y. Reglamente numatytos apsaugos taikymo galimybes susiejant su vienašališku kelionių organizatoriaus sprendimu atidėti transportavimą į oro uosto teritoriją, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, neatitiktų Reglamento priėmimo tikslų.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, ginčijamu sprendimu nuspręsdamas, kad tarp ieškovų ir atsakovų kilusiam ginčui spręsti taikytinos Reglamento nuostatos, teisingai aiškino ir taikė Reglamento 3 straipsnį, nustatantį Reglamento taikymo sritį.

Dėl ieškovų teisės į Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją

Apelianto teigimu, net ir nustačius, kad Reglamentas turi būti taikomas nagrinėjamoje byloje kilusiam ginčui, ieškovai neturi subjektinės teisės į Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, kadangi pats Reglamentas tokios teisės atidėtų skrydžių keleiviams nenumato, o ETT prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nagrinėjamoje byloje negali būti taikomas pagal precedento taikymo taisykles (nesutampa bylų ratio decidendi).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad vertindamas ETT prejudicinį sprendimą sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 kaip teismo precedentą apeliantas netinkamai aiškina ETT pavestas funkcijas ir nepagrįstai prejudicinio sprendimo priėmimo procedūrą sutapatina su individualios bylos nagrinėjimu teisme. Prejudicinio sprendimo procedūra nesuteikia ETT galių, leidžiančiu jį laikyti aukštesnės instancijos teismu nacionalinių teismų atžvilgiu. Remiantis konsoliduotos Europos bendrijos steigimo sutarties 234 straipsniu, ETT jurisdikcijai priklauso priimti prejudicinį sprendimą dėl: a) šios Sutarties aiškinimo; b) Bendrijos institucijų ir ECB aktų galiojimo ir išaiškinimo; c) Tarybos aktu įkurtų įstaigų statutų išaiškinimo, kai tuose statutuose tai numatyta. Priimdamas prejudicinį sprendimą ETT neišsprendžia nacionalinio teismo nagrinėjamos bylos, kurioje kreiptasi dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, prejudiciniu sprendimu išsprendžiamas tik ES teisės normos aiškinimo ar galiojimo klausimas, taigi prejudicinis sprendimas nėra teismo precedentas ir nėra taikomas pagal teismo precedento taikymui nustatytas taisykles. ETT prejudiciniame sprendime pateiktas ES teisės normos aiškinimas tampa šios teisės normos turinio sudedamąja dalimi, todėl teigdamas, kad prejudicinis sprendimas yra reikšmingas tik toje byloje, kurioje kreiptąsi dėl tokio sprendimo priėmimo, apeliantas nepagrįstai sumenkina prejudicinių sprendimų reikšmę ES teisės sistemoje. ETT prejudiciniai sprendimai yra ES teisės sudedamoji dalis. Pagal vadinamąją acte éclairé (pranc. „išaiškintas aktas“) doktriną, nacionaliniai teismai neturi pareigos kreiptis į ETT dėl prejudicinio sprendimo tais atvejais, kai ankstesni ETT sprendimai jau nagrinėjo tą patį teisės aspektą, net jei svarstyti klausimai nėra visiškai identiški, ir šiais sprendimais kylantis klausimas yra išspręstas (Žr. ETT byla 28/62 Da Costa en Schaake NV ir kt.). Tokiais atvejais nacionaliniai teismai vadovaujasi jau pateiktu atitinkamos ES teisės normos išaiškinimu taikydami tą pačią ES teisės normą savo nagrinėjamoje byloje. Netaikyti prejudiciniame sprendime pateikto ES teisės normos išaiškinimo remiantis bylų faktinių aplinkybių skirtumu galima tik tuo atveju, jei šie skirtumai yra tokie, kurie pagrįstų nurodytos ES teisės normos netaikymą, arba yra tiek teisiškai reikšmingi, kad, atsižvelgiant į anksčiau priimto preliminarus sprendimo turinį, akivaizdu, kad pateiktas išaiškinimas nagrinėjamai bylai negali būti taikomas.

ETT 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Tačiau toks atidėjimas nesuteikia keleiviams teisės į kompensaciją, jei oro vežėjas gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas ilgam laikui dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, t. y, aplinkybių, kurių oro vežėjas negali realiai kontroliuoti. ETT taip pat pažymėjo, kad Reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį reikia aiškinti taip, kad orlaivio techninė problema, dėl kurios atšaukiamas arba atidedamas skrydis, nepatenka į „ypatingų aplinkybių“ sąvoką šios nuostatos prasme, nebent ši problema atsirado dėl įvykių, kurie dėl savo pobūdžio ar atsiradimo priežasčių nėra būdingi normaliai atitinkamo oro vežėjo veiklai ir kurių jis negali realiai kontroliuoti. Šis ETT pateiktas išaiškinimas yra Reglamento sudėtinė dalis, ir turi būti taikomas aiškinant Reglamento 7 straipsnyje numatytą keleivių teisę į kompensaciją. Reglamento 7 straipsnis yra taikytinas tiek reguliariųjų, tiek užsakomųjų skrydžių keleiviams (Reglamento Preambulės 5 punktas), todėl minėtu išaiškinimu išplėtus Reglamento 7 straipsnyje numatytą teisę į kompensaciją ir keleivių, kurių skrydis atidėtas, atžvilgiu, darytina išvada, kad teisė į kompensaciją taikoma tiek reguliariųjų, tiek užsakomųjų skrydžių keleiviams, nebent iš paties paminėto ETT prejudicinio sprendimo turinio galima būtų daryti išvadą, kad pateiktas išaiškinimas yra susijęs tik su reguliariųjų skrydžių keleivių teisėmis. Tokios išvados iš ETT 2009 m. lapkričio 19 d. prejudicinio sprendimo sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 turinio daryti nėra pagrindo. Pastebėtina, kad ir pats apeliantas nepateikia argumentų, pagrindžiančių teisinį pagrindą riboti užsakomųjų skrydžių keleivių teises didesne apimtimi, lyginant su reguliariųjų reisų keleivių teisėmis. Toks aiškinimas taip pat neatitiktų Reglamento preambulėje numatyto reguliariųjų ir užsakomųjų reisų keleivių teisių suvienodinimo tikslo.

Apelianto teiginiai, kad pripažindamas ieškovų teisę į kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnį teismas nukrypo nuo Lietuvos teismų praktikos analogiškose bylose, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos taip pat pripažįstamas nepagrįstu. ETT prejudicinis sprendimas sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07, kuriuo pripažinta teisė į Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją atidėtų skrydžių keleiviams, priimtas 2009 m. lapkričio 19 d., tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-786-345/2008 , kuria remiasi apeliantas – 2008 m. spalio 2 d., taigi šia nutartimi kaip precedentu negalėjo būti vadovaujamasi dėl po šios teismo nutarties priėmimo įvykusių esminių pokyčių byloje taikytinos teisės atžvilgiu.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovams pripažino teisę į Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją ir pagrįstai šią kompensaciją priteisė iš atsakovo. Tačiau, priteisdamas ieškovams turtinės žalos atlyginimą, pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo kompensacijos dydį litais, nuspręsdamas, kad ieškovams pagal Reglamento 7 straipsnį priklausanti kompensacija sudaro 2759,71 Lt (2882 Lt – 122,29 Lt). Pagal oficialų valiutos kursą (1 eur = 3,4528 Lt), 800 eurų suma atitinka 2762,24 Lt, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje tikslintinas.

Dėl kompensacijos už ieškovų teisės į rūpinimąsi pažeidimą (Reglamento 9 straipsnis)

Vadovaujantis Reglamento 6, 9 straipsniais, ieškovams, atsižvelgiant į jų skrydžio atstumą ir atidėjimo trukmę, priklausė teisė į maistą ir gaivinamuosius gėrimus, atsižvelgiant į laukimo laiką, taip pat teisė du kartus nemokamai paskambinti telefonu, išsiųsti telekso ar fakso pranešimus arba elektroninius laiškus. Kaip jau minėta, Reglamento taikymas neturi būti siejamas su faktiniu keleivių atvykimu į oro uosto teritoriją, todėl apelianto ir trečiojo asmens UAB „Small Planet Airlines“ argumentai, kad teisės į rūpinimąsi ieškovai neįgijo, kadangi skrydžio faktiškai laukė viešbučio teritorijoje, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų skrydis buvo organizuotos turistinės kelionės dalis, ieškovų teisė į rūpinimąsi turėjo būti realizuojama per kelionių organizatorių (atsakovą).

Reglamentas nenustato kompensacijos už teisės į rūpinimąsi pažeidimą dydžių, taigi asmuo, siekiantis gauti žalos, kilusios dėl minėtos teisės pažeidimo, atlyginimą, turi įrodinėti žalos atsiradimą ir dydį bendra tvarka. Šiuo atveju keleiviams galėtų būti atlyginamos jų patirtos išlaidos maistui ir gėrimams, taip pat išlaidos, turėtos dėl telefono skambučių, telekso, fakso pranešimų ar elektroninių laiškų siuntimo. Keleiviams jų reikalavimu galėtų būti atlyginama ir neturtinė žala, esant įstatyme numatytiems neturtinės žalos atlyginimo pagrindams. Kaip jau minėta, žalos atlyginimo pagrindus bei dydį turi nurodyti ir tinkamai pagrįsti ieškovai. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiu, kad kompensacija už ieškovų teisės į rūpinimąsi pažeidimą turėtų būti įskaitoma į Reglamento 7 straipsnyje numatytos kompensacijos sumą, kadangi Reglamento 7 straipsnyje numatytos kompensacijos paskirtis - atlyginti keleivio nuostolius ir nepatogumus, atsiradusius dėl keleivių prarasto laiko skrydžio atidėjimo ar atšaukimo atveju. Reglamento 9 straipsnyje įtvirtinta teisė į rūpinimąsi yra savarankiška keleivių teisė, nepriklausoma nuo teisės į Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją, taigi šios teisės pažeidimas yra savarankiškas neteisėtas veiksmas, dėl kurio kilusi žala turi būti atlyginama kalto dėl šios žalos atsiradimo asmens bendra įstatymų nustatyta tvarka.

Ieškovai ieškinio pareiškime tiesiogiai nenurodė, iš ko jie kildina 122,29 Lt žalą, atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, kad tai yra reali žala, kurią ieškovai patyrė dėl atidėto skrydžio (b.l. 151), tačiau jokie įrodymai, patvirtinantys ieškovų realiai patirtus nuostolius teismui nebuvo pateikti. Kaip matyti iš byloje ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio, 122,29 Lt kompensacija už teisės į rūpinimąsi pažeidimą ieškovams priteista atsižvelgiant į tai, kad tokią sumą ieškovams pasiūlė pats atsakovas bei tretysis asmuo (vežėjas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad atsakovo ir trečiojo asmens ieškovams siūlytos kompensacijos siekiant išspręsti ginčą taikiai negali būti vertinamos kaip pakankamas pagrindas priteisti ieškovui jam pasiūlytas pinigines sumas, ir kad nepavykus ginčo sureguliuoti taikiu būdu ieškovai jiems padarytą žalą dėl teisės į rūpinimąsi pažeidimo turėjo įrodinėti teisme bendra tvarka. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė nurodo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereikalavo iš ieškovų jokių papildomų įrodymų 122,29 Lt žalai pagrįsti, todėl darytina išvada, kad žalos dydį pagrindžiantys įrodymai atsakovui buvo pateikti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, o apelianto argumentus dėl įrodymų nepakankamumo vertina kaip naujų reikalavimų kėlimą apeliaciniame procese (CPK 312 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokius ieškovės vertinimus pripažįsta nepagrįstais. Pagal įstatymą pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovui, jo neįrodžius ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo teismo turi būti atmetamas, taigi atsakovas neturėjo procesinės pareigos reikalauti iš ieškovo įrodymų, pagrindžiančių padarytos žalos dydį. Be to, atsakovas dar atsiliepime į ieškinį nurodė, kad atsakovai nepateikė teismui turtinės žalos dydį pagrindžiančių įrodymų (b.l. 60). Nors ieškovė teigia, kad žalą pagrindžiantys įrodymai buvo ieškovui pateikti ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje, iš byloje esančio Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2010 m. birželio 111 d. nutarimo matyti, kad tokie įrodymai nebuvo pateikti ir šiai institucijai, o siūloma 122,29 Lt kompensacija paskaičiuota ne pagal atsakovui pateiktus žalos dydį patvirtinančius įrodymus, o pagal atsakovo ir trečiojo asmens vidaus taisykles (b.l. 25, 28).

Kolegija pažymi, kad apelianto nuoroda į įrodinėjimo procesą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nėra naujas reikalavimas, draustinas apeliaciniame procese pagal CPK 312 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai neįrodinėjo jiems kilusios žalos dydžio, priteisdamas ieškovams 122,29 Lt kompensaciją už teisės į rūpinimąsi pažeidimą pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių, pažeidė proceso teisės normų reikalavimus, todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje naikintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad neturtinė žala ieškovas negalėjo būti priteisiama, nes tokios žalos atlyginimo nenumato Reglamentas. Vadovaujantis Reglamento 12 straipsniu, šis reglamentas taikomas nepažeidžiant keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. Pagal šį reglamentą gautos kompensacijos suma gali būti atimama iš tokios kompensacijos sumos. Taigi ieškovai teisūs teigdami, kad kompensacijos pagal Reglamentą išmokėjimas neatima iš jų galimybės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo vadovaujantis nacionaline teise, taip pat ir CK 6.754 straipsnio 5 dalimi. Tačiau, atsižvelgiant į kompensacinį civilinės atsakomybės pobūdį, sprendžiant dėl ieškovų teisės į neturtinės žalos atlyginimą gali būti atsižvelgiama į jų pagal Reglamentą gautas kompensacijas, tiek sprendžiant dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą egzistavimo, tiek dėl tokios žalos dydžio.

Reglamento 7 straipsnyje numatytos kompensacijos paskirtis – kompensuoti keleiviams nepatogumus, susijusius su skrydžio atidėjimu ar atšaukimu. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu Reglamento 7 straipsnyje numatytą kompensaciją priskyrė turtinės žalos atlyginimui, pagal savo paskirtį ši kompensacija apima minimalų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą (Reglamento 1 straipsnio 1 dalis), ir turi būti mokama nepriklausomai nuo to, ar ieškovai patyrė realios turtinės žalos. Atsižvelgdama į tai apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su trečiojo asmens UAB „Small Planet Airlines“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, kad papildomai dėl skrydžio atidėjimo ieškovams atsiradusi turtinė ar neturtinė žala turėtų būti atlyginama tik tais atvejais, jeigu keleivis įrodo, jog jo patirti nuostoliai yra didesni negu kompensacijos suma, arba tais atvejais, kai, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, Reglamento 7 straipsnyje nurodyta kompensacijos suma nėra pakankama ieškovų patirtiems išgyvenimams kompensuoti. Reglamento 7 straipsnio taikymas taip pat neatima iš ieškovų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo tais atvejais, kai jų nurodomi žalos atsiradimo pagrindai nėra tiesiogiai siejami su skrydžio atidėjimu ar atšaukimu.

Ieškovai savo patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad atidėjus skrydį jie buvo priversti laukti autobuso į oro uostą viešbučio vestibiulyje, į Vilnių atskrido naktį, dar turėjo važiuoti į namus į Klaipėdos rajoną, dėl ko patyrė nepatogumų ir išgyvenimų, taip pat iš atsakovo elgesio po to, kai ieškovai jam pareiškė pretenziją. Teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad atsakovo elgesys ginčo ikiteisminio nagrinėjimo metu nėra tiesiogiai susijęs su tarp šalių sudarytos sutarties vykdymu ir nėra pagrindas teismui priteisti neturtinės žalos atlyginimą pagal CK 6.754 straipsnio 5 dalį. Kiti ieškovų nurodyti neturtinės žalos atsiradimo pagrindai yra tiesiogiai susiję su skrydžio atidėjimu, taigi neturtinė žala dėl šių pagrindų teismo galėjo būti priteisiama tik nustačius, kad Reglamento 7 straipsnyje numatyta kompensacija nėra pakankama ieškovų patirtiems nepatogumams kompensuoti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes tokiai išvadai nėra pagrindo. Ieškovų skrydis vėlavo keletą valandų, kurias ieškovai praleido viešbučio teritorijoje, apie skrydžio vėlavimą ieškovams buvo pranešta iš anksto, pagal Reglamento 7 straipsnį ieškovams priteista suma sudaro daugiau nei 80 proc. visos ieškovų už kelionę sumokėtos kainos (b.l. 8). Esant tokioms aplinkybėms, net ir pripažinus, kad ieškovai dėl skrydžio atidėjimo patyrė išgyvenimų ir nepatogumų, už kuriuos yra atsakingas atsakovas, nėra pagrindo spręsti, kad pagal Reglamento 7 straipsnį ieškovams priklausanti suma nėra pakankama šiems išgyvenimams kompensuoti, ir kad ieškovams papildomai turėtų būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas sutinka su trečiojo asmens AAS „BTA“ atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, situacija, kai bendra ieškovams priteista kompensacijos suma gerokai viršiją jų už kelionę sumokėtą sumą neatitinka kompensacinės civilinės atsakomybės paskirties, proporcingumo ir teisingumo principų. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos sprendimo dalis, kuria ieškovams priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, naikintina ir šioje dalyje priimamas naujas sprendimas – reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, advokato pagalbos išlaidos laimėjusiai šaliai priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo laiko sąnaudas, ir neviršijant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Ginčijamu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovams priteista 3164 Lt advokato pagalbos išlaidų (už ieškinio surašymą ir atstovavimą teisme). Vadovaujantis paminėtomis rekomendacijomis, maksimalus už ieškinio surašymą priteistinų advokato pagalbos išlaidų dydis – 2400 Lt (3 minimalios mėnesinės algos dydžiai), už atstovavimą teisme – po 120 Lt (0,15 MMA) už vieną atstovavimo valandą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įvyko 2 teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovų atstovė. Pirmojo teismo posėdžio trukmė – 20 min. (b.l. 79-80), antrojo posėdžio trukmė protokole nenurodyta, šiame posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės (b.l. 105-114). Ieškovų atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad prašomos priteisti atstovavimo teisme išlaidos yra po 450 Lt už kiekvieną teismo posėdį (b.l. 105). Nesant byloje tikslių įrodymų apie antrojo teismo posėdžio trukmę, teismas, atsižvelgdamas į vidutinę teismo posėdžio trukmę analogiškose bylose, taip pat į ieškovų atstovės reikalavimą, sprendžia, kad maksimali už atstovavimą teismo posėdžiuose priteistina advokato pagalbos išlaidų suma yra 450 Lt (Rekomendacijų 9 punktas). Taigi maksimali ieškovams priteistina advokato pagalbos išlaidų suma nagrinėjamoje byloje sudaro 2850 Lt, o pirmosios instancijos teismo sprendimu priteista suma šią maksimalią sumą viršija. Iš ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad maksimalią priteistinų atstovavimo išlaidų sumą pirmosios instancijos teismas skaičiavo atskirai kiekvienam iš ieškovų, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad abu ieškovus atstovavo viena atstovė, ieškinys surašytas abiejų ieškovų bendrai, toks vertinimas neturi teisinio pagrindo, be to, ir ieškiniu buvo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas bendrai abiems ieškovams (b.l. 4). Esant tokioms aplinkybėms, iš atsakovo ieškovų naudai priteistina advokato pagalbos išlaidų suma mažintina iki 2850 Lt. Mažinti šią sumą dar labiau, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokatės darbo laiko sąnaudas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Apeliacinės instancijos teisme iš dalies panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovams priteista žyminio mokesčio už ieškinio padavimą suma mažintina iki 83 Lt. Bendra ieškovams priteista bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų suma mažintina nuo 3310 Lt sumos (73+73+1582+1582) iki 2933 Lt sumos (2850 +83). Iš ieškovų atsakovo naudai taip pat priteistini 63 Lt už apeliacinio skundo padavimą sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 127)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktu, kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškovams iš atsakovo UAB „Teztour“ priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Iš atsakovo ieškovų naudai priteistą kompensaciją sumažinti nuo 2882 Lt iki 2762,24 Lt. Bendrą ieškovams priteistą bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų sumą sumažinti nuo 3310 Lt iki 2933 Lt.

Priteisti iš ieškovų R. S. ir A. S. 63 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų atsakovo UAB „Teztour“ naudai.