Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui Artūrui Ždanovičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Š. ieškinį Y dėl darbo užmokesčio ir netesybų priteisimo, atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas Artūras Ždanovičius teismo posėdyje patikslino reikalavimus ir prašė priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 3249 EUR darbo užmokesčio, 57,42 EUR palūkanų, 270,75 atostoginių, iš viso 3577,17 EUR. Taip pat patikslino ieškinio 4 p. reikalavimą ir prašo pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, laikyti, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną. Ieškovas pradėjo dirbti vasario 19 dieną, dirbo (duomenys neskelbtini), atliko dalį sutarto darbo, tada buvo prastovos dėl sutrikusio medžiagų tiekimo. Atsakovas ieškovui žadėjo, kad baigus objektą su juo bus atsiskaityta, tačiau atsakovas neatsiskaitė, nieko nesumokėjo. Balandžio mėnesį ieškovas sulaukė telefono skambučio, jam buvo pasakyta, kad jo paslaugų nebereikia, tačiau darbo sutartis nebuvo nutraukta, atsakovas nieko ieškovui nepaaiškino. Prašo priteisti 361 EUR minimalų užmokestį už 9 mėnesių laikotarpį. Atsakovas žiniaraščiuose nurodė fiktyvų darbo laiką. Ant kasos pajamų orderių nėra ieškovo parašų, ieškovui nei karto nebuvo sumokėta jokia suma.

Byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 220 straipsnio pagrindu darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą. Praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu. Jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme. Pagal DK 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Vadovaujantis teismų praktikoje aptartais ieškinio senaties terminų ir procedūrinių terminų skirtumais, kurie sukuria skirtingus teisinius padarinius, ginčui dėl materialinės žalos priteisimo yra taikoma DK 27 straipsnio 2 dalies nuostata (2002 m. kodekso redakcija), kurioje numatyta, kad bendrasis ieškinio senaties terminas DK reglamentuojamiems santykiams yra treji metai, jei DK ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Kasacinio teismo praktikoje yra pripažįstama, kad DK 289 straipsnyje numatytas trijų mėnesių terminas kreiptis į darbo ginčų komisiją yra procedūrinis terminas, kurio praleidimas riboja asmens teisę reikalauti, kad ginčas būtų išnagrinėtas ikiteismine tvarka, bet neužkerta asmens teisės kreiptis į teismą. Procedūrinio termino praleidimas, skirtingai nei senaties termino praleidimas, nesudaro pagrindo atmesti ieškinį dėl šio termino praleidimo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2009; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013, 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).

Darbo ginčų komisija 2018 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą, prašymo pateikimo darbo ginčų komisijai termino neatnaujino (b. l. 7-9).

Nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos darbo kodeksui, Darbo kodekso 220 str. numatyti terminai iš esmės nėra pasikeitę, konkretizavus, jog Komisijai neatnaujinus termino, per vieną mėnesį šalis gali kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, vertinama, jog ieškinį pareiškus teisme, turi būti atsižvelgiama jau į bendrus ieškinio senaties terminus. DK 15 str. numato, jog bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai, o ieškinio senačiai skaičiuoti taikomos Civilinio ir Civilinio proceso kodeksų nuostatos. CK 1.125 str. 6 d. reikalavimams dėl žalos atlyginimo numato sutrumpintą 3 metų terminą. Taigi, ieškinio senatis pagal minėtą teisinį reglamentavimą nagrinėjamu atveju nėra suėjusi. Ieškovo ieškinys teisme pareikštas nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino, todėl jį atmesti, taikant ieškinio senatį, nėra teisinio pagrindo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. tarp Y ir R. Š. buvo sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu ieškovas buvo priimtas dirbti plataus profilio statybininku. Darbo sutarties 1.3 punkte numatyta, kad darbuotojui bus mokamas darbo užmokestis už faktiškai atliktą darbą, bet ne mažesnis kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas MMA. Darbo užmokestis mokamas 2 kartus per mėnesį iki sekančio mėnesio 15 dienos ir 30 dienos, 4 p. nustatyta 40 val. darbo savaitė (b. l. 49-51).

2018 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) R. Š. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies pagrindu atleistas iš darbo, nes nuo 2018 m. balandžio 16 d. iki 2018 m. gegužės 10 d. neatvyko į darbą (b. l. 10). Darbo sutartyje numatyta, kad darbo sutartis pasibaigė 2018 m. gegužės 10 d. Darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies pagrindu (b. l. 12). Iš Teismų informacinės sistemos išrašo apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos matyti, kad ieškovo R. Š. draudiminis laikotarpis Y nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 10 d.. Ieškovas R. Š. buvo nedraudiminiame laikotarpyje nuo 2018-02-21 iki 2018-02-28, nuo 2018-03-15 iki 2018-03-30, nuo 2018-04-16 iki 2018-04-30, nuo 2018-05-01 iki 2018-05-10 (b. l. 35-40).

Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių išrašų matyti, kad vasario, kovo mėnesiais ieškovui R. Š. pažymėtos neapmokamos atostogos; balandžio, gegužės mėnesiais - pravaikštos (b. l. 61-62). Teismas šių įrodymų byloje nelaiko pakankamais atsakovui įrodinėjant, jog ieškovas nebuvo darbe dėl suteiktų nemokamų atostogų, taip pat kritiškai vertinama vienvališkai darbdavio sprendimu darbo laiko apskaitos dokumentuose fiksuotos pravaikštos. Byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, jog ieškovas būtų prašęs suteikti jam neapmokomas atostogas, nėra ieškovo pasirašyto prašymo ar kito dokumento, kaip ir nėra darbdavio sprendimo (įsakymo) dėl tokių atostogų darbuotojui suteikimo (jo informavimo). Taip pat nėra duomenų, kokiu pagrindu ir dėl kokių priežasčių ieškovui buvo užfiksuotos pravaikštos.

Bylos duomenimis, ieškovas iš darbo atleistas Darbo kodekso 58 str. 1 d. pagrindu, kuris numato, jog darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos, ar darbo sutartis pažeidimą.

Darbo kodekso 58 str. 4 d. numatyta, kad prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

Į bylą nėra pateikta įrodymų, jog darbdavys būtų prašęs darbuotojo pateikti rašytinį paaiškinimą dėl neatvykimo į darbą. Nėra duomenų, kad toks reikalavimas būtų siųstas ieškovui (paprastu, elektroniniu paštu ar kitomis priemonėmis), taip pat nėra duomenų, kad ieškovas būtų pateikęs atsakymą. Vien tik rašytinio paaiškinimo nebuvimas negalėtų būti laikomas esminiu atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimu, tačiau pažymėtina, jog teismui pagrįstų abejonių kelia darbdavio pateiktų žiniaraščių išrašuose nurodyta informacija apie darbuotojo buvimą neapmokomose atostogose, nesant papaildomų tai galinčių patvirtinti įrodymų, be jokio atskiro įforminimo, taip pat pateikti duomenys apie išdirbtų valandų skaičių vėl gi, nėra patvirtinti jokiais kitais įrodymais, neaišku, iš kokių duomenų yra surinktos šios suvestinės.

Konstatuojama, kad darbdavys, kaip stipresnė darbo santykių šalis, nagrinėjamu atveju neįrodė svarbių ginčo sprendimui aplinkybių, jog ieškovui buvo suteiktos neapmokamos atostogos, taip pat, jog ieškovui pagrįstai, esant nustatytam pagrindui, buvo žymimos pravaikštos.

Įsakyme dėl ieškovo atleidimo iš darbo atsakovas nurodo, jog atleidimo priežastis – ieškovo nebuvimas darbe nuo 2018-04-16 iki 2018-05-10. Vadinasi, atsakovas beveik mėnesį nesiėmė jokių veiksmų, nesidomėjo dėl kokių priežasčių darbuotojas neatvyksta į darbą (tokių įrodymų byloje nepateikta).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu, darbdavys nesilaikė Darbo kodekse numatytų imperatyvių normų darbo organizavimo tvarkai, darbuotojų atleidimo iš darbo procedūroms užtikrinti, todėl vadovaujantis Darbo kodekso 58 str. 1 d., neteisėtai atleido ieškovą iš darbo. Į bylą atsakovas – darbdavys nepateikė jokių įrodymų, kuo remdamasis pripažino darbuotojo kaltą veikimą (neveikimą). Vien vienašalis darbdavio konstatavimas, kad darbuotojas be pateisinamų priežasčių neatvyko į darbą, ir tuo pagrindu atliktas ieškovo atleidimas negali būti pripažįstamas teisėtais darbdavio veiksmais.

Darbo kodekso 218 str. 2 d. numato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Atsižvelgiant į teisės normas, bei nustatytas aplinkybes, kad atleisdamas ieškovą iš darbo darbdavys pažeidė Darbo kodekse įtvirtintas imperatyvias normas, neatsiskaitė su atleidžiamu darbuotoju, vertintina, kad darbdavys nesudarytų sąlygų ieškovui dirbti, todėl teismas taiko Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatytas neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes ir laiko, jog darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovo į bylą pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad ieškovui buvo priskaičiuota išmokėjimui bendra suma (atskaičius mokesčius) – 388,72 EUR (b. l. 79). Aplinkybę, kad yra pilnai atsiskaitęs su ieškovu, atsakovas grindžia byloje pateiktais kasos išlaidų orderiais (b. l. 22-24). Teismas pažymi, kad kasos išlaidų orderiai yra pasirašyti tik atsakovo vadovės R. N., ieškovo parašų ant kasos pajamų orderių nėra, ieškovo atstovas paaiškino teismo posėdyje, kad ieškovas teigia negavęs visiškai darbo užmokesčio. Esant tokiems prieštaringiems įrodymams, darbdaviui nepateikus papildomų įrodymų, kad su darbuotoju buvo atsiskaitoma už jo darbą, teismas daro išvadą, jog atsakovas neįrodė, kad su ieškovu yra atsiskaityta.

Byloje nesant įrodymų, kiek tiksliai dienų ieškovas dirbo atsakovui, bei nesant priešingų ieškovo atstovo paaiškinimams įrodymų, kad darbuotojui apskritai būtų buvęs mokėtas darbo užmokestis, teismas už laikotarpį nuo darbo sutartyje sulygto darbo santykių pradžios laiko (nuo 2018-02-19) iki darbo santykių nutraukimo dienos (2018-05-10) priteisia ieškovui minimalią mėnesinę algą pagal tarp šalių pasirašytos darbo sutarties 1.3 punktą.

Lietuvos Respublikos 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 814 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, patvirtintas minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA) dydis - 400 eurų.

Už 2018 m. vasario mėnesį priskaičiuotina 168,40 EUR darbo užmokesčio (400 EUR : 19 d. d. (vasario mėnesio darbo dienų skaičius) = 21,05 EUR x 8 d. d. (ieškovo dirbtų dienų skaičius) = 168,40 EUR); už kovo ir balandžio mėnesius po 400 EUR, už gegužės mėnesį priskaičiuotina 127,26 EUR darbo užmokesčio (400 EUR : 22 d. d. (gegužės mėnesio darbo dienų skaičius) = 18,18 EUR x 7 d. d. (ieškovo dirbtų dienų skaičius) = 127,26 EUR), viso 1095,66 EUR (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio.

Atkreipiamas dėmesys, kad po 2019-01-01 įsigaliojusių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimų, valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, darbdavys moka tik pensijų, ligos, motinystės, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokas. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalį (2018 m. birželio 28 d. Nr. XIII-1336), iki šio įstatymo įsigaliojimo draudėjas (darbdavys), kurio valstybinio socialinio draudimo įmokos perkeliamos pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui, privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo. To paties straipsnio 5 dalis numato, jog įsigaliojus šiam įstatymui, 2018 metų ar 2018 metų ketvirčių šalies vidutiniam darbo užmokesčiui apskaičiuoti naudojamas iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvusių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis didinamas 1,289 karto.

Vadinasi, apskaičiuojant ieškovui R. Š. priteisiamas su darbo santykiais susijusias sumas, nuo vidutinio darbo užmokesčio skaičiuotinos sumos daugintinos iš teisės aktuose nurodyto 1,289 karto. Neišmokėto darbo užmokesčio ieškovui priteisiama 1412,31 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, <…> vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 7 punktą, tais atvejais, kai įstatymais, kolektyvine ar darbo sutartimi garantuojamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis mėnesinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vienas vidutinis dieninis darbo užmokestis ar vienas vidutinis valandinis darbo užmokestis, apskaičiuotas pagal Aprašą, dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų arba vidutinio mėnesio darbo valandų skaičiaus pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, kasmet tvirtinamo socialinės apsaugos ir darbo ministro. 2017 m. gruodžio 18 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-629 2018 metams patvirtintas metinis vidutinio mėnesio 20,9 darbo dienų skaičius (esant penkių darbo dienų savaitei, kokiu režimu ir dirbo ieškovas).

Teismui nustačius, jog darbo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio nutraukta neteisėtai ir darbuotojo negrąžinant į pirmesnį darbą, yra DK 218 str. 4 d. numatytas pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, kas sudaro – iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2019-02-05) skaičiuotina 4568,89 EUR ((400 EUR x 8 mėn. + 19,14 EUR x 18 d. d.) x 1,289), neatskaičius mokesčių).

Nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo dienos (2018-05-10), ieškovui skaičiuojama po 24,67 Eur (19,14 x 1,289) už kiekvieną darbo dieną, pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo režimą.

Taip pat, atsižvelgiant į išdirbtą pas atsakovą laiką, ieškovui priteistina kompensacija už 4,54 d. d. nepanaudotų atostogų, kas sudaro 112 EUR (4,54 d. d. x 24,67 EUR (400 EUR x 1,289 : 20,9 (Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtintas 2018 metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičius, suma neatskaičius mokesčių).

Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta kompensacija, susijusi su išdirbtų metų darbovietėje skaičiumi, ieškovui nepriteistina, nes ieškovo ir atsakovo darbo santykiai truko apie 3 mėnesius, tai yra daug trumpiau nei dvejus metus.

Dėl palūkanų

Ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti iš atsakovo Y procesines palūkanas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, jeigu tam tikrų darbo santykių nereglamentuoja darbo įstatymai, tai konkrečiam klausimui spręsti taikomos bendresnės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK, civilinis kodeksas) nuostatos. Taigi civilinės teisės normų taikymas darbo teisėje grindžiamas tuo, kad darbo teisė yra privatinės teisės šaka, kurioje nustatytos specialiosios normos taikomos prioritetiškai bendrųjų civilinės teisės normų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. P. v. UAB „Respublikinė mokomoji sportinė bazė“, bylos Nr. 3K-3-31/2013; kt.) CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šių palūkanų paskirtis – kompensuoti kreditoriaus netekimus dėl negalėjimo naudotis iš skolininko gautinomis lėšomis, kurių šis nesumoka geruoju. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir teismo sprendimo nevykdymo teisinių padarinių, yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis netaikomas darbo bylose (siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą), nes yra taikomas specialaus pobūdžio Darbo kodekso 300 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

Atsižvelgiant į teismų praktiką, į tai, jog teismo sprendimu ieškovui priteistos išmokos pagal Darbo kodekso 218 str. 4 d., reikalavimas dėl palūkanų priteisimo atmetamas. Taip pat pažymima, jog Darbo kodekso 232 str. numatyta, kad kai darbdavys nevykdo darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui iki 500 eurų baudą už kiekvieną praleistą savaitę nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už šešis mėnesius. Bauda priteisiama darbuotojo naudai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neprašo priteisti bylinėjimosi išlaidų, atsakovas atsiliepime taip pat nenurodė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas bei neprašė jų priteisti, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Valstybei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 8,95 EUR ir jos priteisiamos iš atsakovo, įvertinus, jog iš esmės ginčas išspręstas ieškovo naudai (CPK 96 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270, 307 straipsniais, teismas

NUSPRENDĖ:

Ieškovo R. Š. ieškinį atsakovui Y tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2018 m. gegužės 10 d. Y, į.k (duomenys neskelbtini), direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl R. Š. neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties nuo 2018-04-16 iki 2018-05-10 ir dėl R. Š. atleidimo iš darbo.

Ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu.

Laikyti, kad 2018 m. vasario 15 d. darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta tarp ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo Y, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Priteisti ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Y, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1412,31 eurų neišmokėto darbo užmokesčio ir 112 eurų kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas, iš viso 1524,31 eurus (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt keturis eurus 31 ct).

Priteisti ieškovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo Y, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 4568,89 eurus (keturis tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 89 centus) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo 2018 m. gegužės 10 dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2019 m. vasario 5 d., o nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus nuo atleidimo iš darbo 2018-05-10 dienos, po 24,67 Eur vienos dienos vidutinio darbo užmokesčio už kiekvieną darbo dieną, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

Priteistos sumos nurodytos, neatskaičius mokėtinų mokesčių.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo Y, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos valstybei 8,95 EUR (aštuonis eurus 95 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši Lietuvos valstybei priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina skubiai pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.