Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų nutartis

2021-10-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-129-1060/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
II-129-1060/2021
Teisminio proceso Nr.
4-34-3-00074-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė (pirm.)
Pažeidėjas
E. B.
Pareiškėjas
E. B.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-129-1060/2021Teisminio proceso Nr. 4-34-3-00074-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 1.5.1;1.5.3; 1.5.4; 16.9.4; 21.9.10; 21.10.3; 21.10.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 12 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. B., jos atstovui advokatui M. V.,

institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovui A. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. B. skundą dėl 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad ji 2021 m. balandžio 11 d. 18.12 val., krašto kelių Kaunas-Prienai-Alytus 34 km, vairuodama automobilį VW Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 (šalutinis kelias iš dešinės). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu E. B. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, paskirta 170,00 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmuose gautas E. B. skundas, kuriuo prašoma panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. B. atžvilgiu nutraukti, nenustačius pagrindų administracinio nusižengimo teisenos nutraukimui, prašo pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus Vyresniojo tyrėjo 2021 m. gegužės 27 d. nutarimo dalį, kuria E. B. paskirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 3 (trims) mėnesiams ir taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas specialiosios teisės atėmimo neskirti arba paskirtosios terminą sumažinti.

3. Skunde nurodoma, kad sprendžiant E. B. atsakomybės klausimą visiškai nebuvo atsižvelgta kokia forma pažeidimas buvo padarytas. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta, kad pažeidimo padarymo dieną ir laiku važiavo keliu Kaunas-Prienai. Priekyje jos, apie 40-50 km/h greičiu, važiavo dvi transporto priemonės. E. B. nusprendus jas apsilenkti, ji pradėjo lenkimo manevrą leistinoje vietoje, kur kelias buvo pažymėtas punktyrine linija, lenkimą draudžiančių kelių eismo ženklų nebuvo. Jai išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą ir pradėjus lenkimo manevrą priekyje važiavę automobiliai pradėjo staigiai stabdyti, o pastarosios lenkiami automobiliai priartėjo prie priekyje buvusių. Susidarė situacija, kad jai atliekant lenkimo manevrą E. B. nebeturėjo objektyvios galimybės pabaigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo krypties eismo juostą, kadangi šioje juostoje važiavusios transporto priemonės jai neleido užbaigti lenkimo manevro. E. B. buvo priešpriešinio eismo juostoje ir matė tolumoje priešpriešais artėjantį automobilį, tad jai beliko vienintelė išeitis, kaip galima greičiau aplenkti važiavusias transporto priemones, todėl pastaroji padidinusi greitį automobilius aplenkė ir grįžo į savo krypties eismo juostą. Kurioje vietoje E. B. užbaigė lenkimo manevrą nematė, t. y. nematė ar toje vietoje kelias vis dar buvo pažymėtas punktyrine linija. E. B. siekė kaip galima greičiau grįžti į savo krypties eismo juostą, kadangi tolumoje matė priešpriešais artėjančią transporto priemonę. Taigi ji tyčia nesiekė pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o tuo pačiu ir ANK nuostatų, o ir baigusi lenkimo manevrą nesuvokė, jog grįžo į savo eismo juostą jau toje vietoje, kur kelias buvo pažymėtas ištisine juosta. Šios aplinkybės rodo, kad E. B. veiksmuose nėra vieno iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymio - tyčios, tad kalta dėl pažeidimo padarymo ji buvo pripažinta nepagrįstai. Taip pat ginčijamame nutarime buvo netinkamai išspręstas ir skirtinos bausmės individualizavimo klausimas, kadangi nebuvo vertinta teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą spręsti dėl ANK 34 straipsnio nuostatų taikymo. E. B. lenkimo manevras buvo baigtas kelio dalyje, žymimoje ištisine kelio ženklinimo juosta, tačiau toks manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, tad lenkimas grėsmės nesukėlė. Be to, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą E. B. baudžiama pirmą kartą, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad E. B. būtų bausta už kitus sunkius administracinius nusižengimus, kas rodo, kad E. B. nėra piktybinė Kelių eismo taisyklių pažeidėja. Juo labiau, ji dirba trijose darbo vietose medicinos įstaigose, darbas pamaininis, neturėdama teisės vairuoti transporto priemones, neturės galimybės nuvykti į darbą, ji šeimoje yra vienintelis vairuojantis asmuo ir vairuoja nuolatos. Taip pat E. B. sutuoktinio sveikatos būklė taip pat reikalauja nuolatinės jo priežiūros. Pastarosios sutuoktinis Z. B. turi pirmos grupės negalią, dėl diagnozuotos inkstų ligos yra priverstas tris kartus savaitėje vykti į gydymo įstaigą dializėms, nuolatos lankosi pas šeimos gydytoją išsirašyti vaistų, jam privalomi nuolatiniai tyrimai tiek dėl sveikatos būklės, tiek ir dėl to, kad jis yra įtrauktas į sąrašą asmenų laukiančių inkstų transplantacijos. Institucijos nurodyti praeityje padaryti pažeidimai susiję su leisti greičio viršijimo pagal savo pobūdį nėra laikytini sunkiais, kadangi visais atvejais leistinas greitis nedaug buvo viršytas. Taigi šis nusižengimas turi būti vertinamas kaip atsitiktinio pobūdžio, dėl ko specialiosios teisės atėmimo taikymas nebūtų teisinga ir proporcinga nuobauda.

Atsiliepimas

4. Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja skunde teismui pateikia du vienas kitam prieštaraujančius prašymus - pirmame nesutinka su pažeidimu ir prašo panaikinti nutarimą ir administracinę teiseną nutraukti. Antrame prašyme sutinka su pažeidimu, gailisi, ir prašo pakeisti nutarimą ir neskirti teisės vairuoti atėmimo arba terminą sumažinti. E. B. nurodytos aplinkybės (lenkė „netyčia“, pradėjo lenkimą leistinoje vietoje, lenkiamos transporto priemonės neleido aplenkti, skubėjo grįžti į savo juostą nes tolumoje matė atvažiuojantį automobilį (šis argumentas visiškai paneigiamas vaizdo įrašu), nematė ar kelias buvo pažymėtas punktyrine linija, nesukėlė avarinės situacijos, nekilo neigiamų padarinių, nelaikytinos išskirtinėmis. Pažymėjo, kad E. B. nurodytos administracinės poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymu sukeliami padariniai, t. y. buitiniai, gyvenimiški nepatogumai, ir yra tos pasekmės, kurių siekiama aptartos priemonės paskyrimu, ir nelaikytinos neadekvačiomis bei neproporcingomis jo padarytam nusižengimui. Išskirtinių aplinkybių, kurias vertinant bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais galėtų būti paskirta švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta minimali, byloje esančiais įrodymais nenustatyta. E. B. padarytas pažeidimas laikytinas grubiu Kelių eismo taisyklių pažeidimu, ji turėjo suvokti, kad lenkia vietoje, kurioje draudžiama lenkti, todėl turi prisiimti ir už tokio nusižengimo padarymą kylančias teisines pasekmes.

Šalies argumentai

5. Pareiškėja E. B. ir jos atstovas advokatas M. V. teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

6. Institucijos atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkinamas.

7. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

8. ANK 567 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip patiktas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Priimdamas nutarimą (nutartį), teismas turi įvertinti, ar teismo nustatytos aplinkybės atitinka administracinio nusižengimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, ir protokole nurodytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padarytą veiką; įrodymus, kurie patvirtina padarytą veiką, ar nusižengimą atitinka kvalifikacija. Administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ANK 636 straipsnio 4 dalyje).

9. Kaip matyti iš E. B. skundo turinio bei jo pozicijos teismo posėdyje, ji tyčia nesiekė pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o tuo pačiu ir ANK nuostatų, o baigusi lenkimo manevrą nesuvokė, jog grįžo į savo eismo juostą jau toje vietoje, kur kelias buvo pažymėtas ištisine juosta, nors jį pradėjo dar leistinoje vietoje.

10. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad 17 jo sekundę tamsios spalvos automobilis atlieka lenkimo manevrą sankryžoje, o policijos pareigūnų ekipažas nedelsiant sureagavo į lenkimo pažeidimą ir netrukus prisivijo pažeidėją. Nors E. B. skunde teigia, jog priešpriešinio eismo juostoje matė tolumoje priešpriešais artėjantį automobilį, tad jai beliko vienintelė išeitis, kaip galima greičiau aplenkti važiavusias transporto priemones, tačiau šias aplinkybes visiškai paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame neužfiksuota nei viena priešpriešais atvažiuojanti transporto priemonė. Be to, skunde teigiama, kad priekyje jos važiavo dvi transporto priemonės. E. B. nusprendus priekyje jos 40-50 km/h greičiu važiavusias transporto priemones ir pradėjus lenkimo manevrą leistinoje vietoje, kur kelias buvo pažymėtas punktyrine linija, lenkimą draudžiančių kelių eismo ženklų nebuvo, o išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą priekyje važiavę automobiliai pradėjo staigiai stabdyti, o pastarosios lenkiami automobiliai priartėjo prie priekyje buvusių ir ji nebeturėjo galimybės grįžti į savo eismo juostą, todėl padidinusi greitį automobilius aplenkė ir grįžo į savo krypties eismo juostą, kas rodo, kad jos veiksmuose tyčios nebuvo. Teismo vertinimu, tokios aplinkybės rodo, kad E. B. iki lenkimo manevro pradėjimo nesiėmė jokių veiksmų tam, kad įsitikinti tuo, jog planuojamą lenkimo manevrą ji atliks saugiai, o ne sankryžoje, t. y. lenkimą atliks nepažeisdama Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto nuostatų.

11. Pagal Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto nuostatas, lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, be kita ko numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Šiuo atveju E. B., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 140.1. punkto nuostatas, atliko lenkimo manevrą sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 ir tai yra aiškiai užfiksuota policijos vaizdo registratoriumi. Vien aplinkybė, kad pareiškėja formaliai lenkimo manevrą pradėjo leistinoje kelio atkarpoje, nešalina jos atsakomybės už draudžiamoje vietoje atliktą lenkimą. Kelių eismo taisyklių 5 punkte įtvirtina eismo dalyvių pareiga išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, todėl ir mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Būdama pakankamai atidi ir rūpestinga vairuotoja, turėdama 9 metų vairavimo patirtį, privalėjo pastebėti minėtą kelio ženklą ir prieš pradėdama lenkimo manevrą, jį įvertinti, o ne aklai tikėtis, jog lenkimo pradžios vietoje esamo kelio ženklinimo pakaks manevro atlikimui pagal Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Be to, nors pareiškėja nurodo, kad jai inkriminuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė netyčia, tačiau pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

12. Be to, pareiškėja skunde akcentuoja tai, kad lenkimo manevras pavojingos situacijos kelyje nesukėlė, manevro atlikimo metu nei vienas iš eismo dalyvių nepakeitė judėjimo krypties, nebuvo kitaip sutrikdytas eismas, tad lenkimas grėsmės nesukėlė. Teismas pažymi, jog pagal ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, atsakomybė vairuotojams kyla vien už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taigi vien tokį vairavimo veiksmą įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingą ir baustiną. Todėl aptariama dispozicija, priešingai nei teigia pareiškėja, nereikalauja įrodinėti padarinių ar pavojingos situacijos kilimo aplinkybės. Vien laimingo atsitiktinumo dėka sankryžoje, aptariamo lenkimo metu, nebuvo kito automobilio, pavyzdžiui, sukančio į kairę ar įvažiuojančio į pagrindinį kelią iš šalutinio kelio ir pan. Aptartu vairavimu pareiškėja objektyviai sukėlė grėsmę eismo saugumui, o tai jog nekilo realių pasekmių kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir (ar) gyvybei, savaime nešalina jos administracinės atsakomybės. Beje, akcentuodama, jog savo vairavimu nesukėlė pavojingos situacijos, pareiškėja nepagrįstai išplečia savo administracinės atsakomybės ribas. Pažymėtina, jog policija nubaudė pareiškėją ne už tai, kad ji sukėlė pavojingą situaciją, o už tai, jog lenkė vietoje, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Taip pat policija pagrįstai nustatė pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o atsakomybę sunkinančių nenustatė. Policijos nutarimu pareiškėjai skirta nuobauda – minimali bauda ir minimalią ribą siekianti administracinio poveikio priemonė. Pareiškėja prašo taikyti jai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir specialiosios teisės atėmimo neskirti arba paskirtosios terminą sumažinti.

13. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Skiriant nuobaudą būtina įvertinti ir proporcingumo principą, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017).

14. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teismas sutinka su institucijos atsiliepime išdėstytais argumentais, kad E. B. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, jog visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos, kadangi kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 2 d. nutartis priimta administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-493/2021).

15. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. B. dirba trejose darbovietėse (b. l. 44), turi nepilnametį sūnų (b. l. 38), jos sutuoktiniui Z. B. tris kartus per savaitę atliekamos planinės HD dializės centre, jis įtrauktas į transplantacijos inkstui sąrašą, serga AH, gydomas vaistais (b. l. 37). Kaip teismo posėdžio metu paaiškino E. B., sutuoktinį į dializes kartais nuveža ji pati, kai ji negali – sutuoktinis važiuoja taksi, todėl teisė vairuoti transporto priemones jai yra itin reikalinga dėl sutuoktinio sveikatos būklės. Be to, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad dėl pažeidėjos padaryto nusižengimo nekilo jokių neigiamų pasekmių, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, nepažeisti kiti Kelių eismo taisyklių reikalavimai. Taip pat nenustatyta, kad po šio administracinio nusižengimo padarymo asmuo būtų vėl pažeidęs Kelių eismo taisykles, kas rodo, jog toks pažeidėjos elgesys nėra sisteminis ir paneigia institucijos argumentus, jog sumažinus jai paskirtą baudą ar sutrumpinus administracinio poveikio priemonės terminą administracinės nuobaudos tikslai nebus pasiekti. Institucija atsiliepime nurodo, kad konkrečios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis sąlygas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, tačiau atmesdamas šiuos argumentus, teismas pažymi, kad aukščiau nurodytų aplinkybių visuma, jų kiekis, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju, net ir paskyrus minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir administracinio poveikio priemonę, nuobauda būtų neproporcinga ir aiškiai per griežta.

16. Įvertinus pateiktą medžiagą, skundžiamo nutarimo motyvus ir šalių parodymus teismo posėdžio metu, faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais teismas sutinka su skundo argumentais, jog nuobaudos paskirtis nagrinėjamu atveju bus įgyvendinta pritaikius pažeidėjai ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir draudimo vairuoti transporto priemones terminą iki 1 mėnesio, todėl pareiškėjos E. B. skundas tenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

skundą tenkinti.

Pakeisti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir E. B. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti 170,00 Eur baudą ir taikyti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesio terminui.

Grąžinti administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nutarčiai įsiteisėjus.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė