- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- 2-127-196/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01939-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Konstantinas Gurinas
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės DNB banko
- Pareiškėjas
- M. V.
- Kategorijos
- 3.4.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės DNB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-5752-450/2015 pagal pareiškėjo M. V. skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto sprendimai“, akcinė bendrovė DNB bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas (kreditorius) M. V. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju dienotvarkės klausimu; įpareigoti bankroto administratorių sušaukti naują kreditorių susirinkimą. Kreditorius taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paskelbtas turto varžytynes. Jis nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė šio teismo nutarties įvykdymo galimumui, jo įvykdymas pasidarys negalimu; pažymėjo, kad bankroto administratorius apie turto varžytynes paskelbė viešai, net nelaukęs kreditorių susirinkimo nutarimų įsiteisėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartimi tenkino pareiškėjo M. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo; sustabdė BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ 1,2700 ha komercinės paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3801-1073, esančio Ukmergės g. 356, Vilniuje, pardavimą iš varžytynių, kurios turėjo įvykti 2015 m. rugsėjo 21 d., vykdymą, iki kol įsiteisės procesinis sprendimas byloje.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kreditorius M. V. kreditorių susirinkimo nutarimą dėl nekilnojamojo turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, grindė aplinkybe, kad iš varžytynių parduodamo turto nustatyta pradinė kaina nebuvo tinkamai pagrįsta (turtas nebuvo įvertintas), bei kitais nurodytais, kreditoriaus nuomone, pažeidimais (vienoda kaina pirmose ir antrose varžytynėse ir kita), t. y. faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su parduodamo turto verte bei kitais procedūriniais klausimais, padarė išvadą, jog netaikius prašomos laikinosios apsaugos priemonės ir nesustabdžius paskelbtų turto pardavimo iš varžytynių, priimtas sprendimas gali būti tik formalus ginčo išsprendimo aktas, nes pardavus turtą iš varžytynių, sprendimo įvykdymas iš esmės pasidarytų neįmanomu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad bankroto administratorius apie BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ turto 1,2700 ha komercinės paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. 4400-3801-1073) pardavimą iš varžytynių, kurios turėjo įvykti 2015 m. rugsėjo 21 d., paskelbė tinklalapyje dar neįsiteisėjus kreditorių susirinkimo nutarimui. Tai, teismo vertinimu, patvirtina bankroto administratoriaus skubėjimą parduoti turtą, nors Įmonių bankroto įstatymas numato kreditoriaus teisę apskųsti susirinkimo nutarimus (14 dienų terminas nuo sužinojimo).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo (kreditorė) AB DNB bankas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti; leisti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjo skundas dėl BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo panaikinimo nėra tikėtinai pagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė laikinąsias apsaugos priemones. Skundas nėra tikėtinai pagrįstas, nes: a) jame nėra teisiškai pagrįstų argumentų dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. vykusio BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo neteisėtumo, o skunde dėstomas deklaratyvus nesutikimas su bankui įkeisto įmonės nekilnojamojo turto pardavimo pradine kaina ir tvarka; b) pareiškėjas, balsuodamas 2015 m. rugpjūčio 14 d. BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių susirinkime, nesiūlė šio turto vertinti, o tik pateikė siūlymą nustatyti kitokią pradinę pardavimo kainą, vadinasi, pats pripažino, kad turto pradinė pardavimo kaina gali būti nustatyta ir neatlikus nepriklausomo turto vertinimo; c) skunde dėstomi subjektyvūs pareiškėjo samprotavimai, kurie nepaneigia kreditorių balsų dauguma priimto nutarimo teisėtumo; d) pareiškėjas nepagrįstai ir nesąžiningai teigia, jog kartu su 1,2700 ha žemės sklypu, unikalus Nr. 4400-3801-1073, esančiu Ukmergės g. 356, Vilniuje, turėtų būti parduodamas ir greta esantis 0,1295 ha žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-3801-1208; e) teismų praktikos išaiškinimai paneigia pareiškėjo teiginius, kad skundžiamu nutarimu sudaromos prielaidos įkeistą turtą parduoti per maža kaina. Į minėtas teisiškai reikšmingas aplinkybes sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, todėl netinkamai atliko preliminarų pareiškėjo skundo teisinių bei faktinių argumentų vertinimą, taip nukrypdamas nuo Lietuvos apeliacinio teismo suformuotos praktikos. Vien tik pareiškėjo, kuris jokiomis daiktinėmis teisėmis nėra susijęs su bankui įkeistu nekilnojamuoju turtu, formalus nesutikimas su turto pardavimo kaina ir tvarka nėra pakankamas pagrindas stabdyti bankui įkeisto bankrutuojančios įmonės turto – 1,2700 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-3801-1073, esančio Ukmergės g. 356, Vilniuje – pardavimo procedūras. Pareiškėjo skundo reikalavimams esant akivaizdžiai nepagrįstiems, kas matyti jau šioje civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo šių reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
2. Pirmosios instancijos teismas, taikė laikinąsias apsaugos priemones neproporcingas siekiamam tikslui. Nagrinėjamu atveju neapibrėžtam laikui sustabdytas BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ nekilnojamojo turto pardavimo vykdymas. Tokia situacija pažeidžia tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus, nes bankroto procese sudaromos objektyvios prielaidos užsivilkinti bankroto procedūroms, tiek banko, kaip hipotekos kreditoriaus, bei kitų įmonės kreditorių turtinius interesus kuo operatyviau gauti savo reikalavimų patenkinimą BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ bankroto procese. Taikytos laikinosios apsaugos iš esmės pažeidžia AB DNB banko turtinius interesus, nes neribotam laikui užkerta kelią iš banko įkeisto turto pardavimo atgauti bent dalį 3 735 976 Eur skolos. Be to, dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ likvidavimo procedūros užbaigimas nukeliamas neapibrėžtam terminui, o juo metu bankrutavusi įmonė patirs įvairių administravimo išlaidų, kas atitinkamai mažina kreditorių galimybes patenkinti kuo didesnę savo reikalavimų dalį. Dėl to, priešingai nei teigia pareiškėjas, ne dėl bankrutuojančios įmonės turto pardavimo skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos tvarkos ir kainos, o dėl pareiškėjo nepagrįsto skundo ir jo pagrindu nepagrįstai taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ ir jos kreditoriams bus padaryta žala. Taigi taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos (neadekvačios) bei neatitinka siekiamų teisėtų tikslų, be to pažeidžia ekonomiškumo ir bankroto proceso operatyvumo principus, todėl turi būti panaikintos.
Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėjas (kreditorius) M. V. prašo atmesti suinteresuoto asmens AB DNB banko atskirąjį skundą, o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą sutinkama su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis. Papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas tinkamai įvertino grėsmę, kad galimo palankaus teismo sprendimo atveju, jei nebus taikytos laikinosios apsaugos priemonės, įvykdyti bus neįmanoma. Pažymėjo, kad yra reali grėsmė, jog turtas iki baigsis ginčas, bus parduotas iš varžytynių už ginčijamu nutarimu nustatytą mažesnę nei rinkos kaina.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. įvyko BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių susirinkimas, kuriuo antruoju darbotvarkės klausimu buvo nutarta BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ nuosavybės teise priklausantį komercinės paskirties 1,2700 ha žemės sklypą (unikalus Nr. 4400-3801-1073), adresu Ukmergės g. 356, Vilnius, parduoti varžytynėse; pirmose varžytynėse už 700 000 Eur + PVM, antrose – 700 000 Eur + PVM; kainos kėlimo intervalą nustatyti ne mažesnį kaip 300 Eur. Pareiškėjas M. V. pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu; įpareigoti bankroto administratorių sušaukti naują kreditorių susirinkimą. Pareiškėjo nuomone, bankrutavusios įmonės sklypas pardavinėjamas pernelyg skubiai, nepaskyrus turto vertinimo ekspertizės ir tikėtinai už per mažą kainą. Pareikštam reikalavimui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti paskelbtas turto varžytynes. Jis nurodė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, kils reali grėsmė šios teismo nutarties įvykdymo galimumui, jo įvykdymas pasidarys negalimu. Taigi, nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ žemės sklypo pardavimas iš varžytynių iki įsiteisės šioje byloje priimta nutartis - pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas.
Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, visų pirma, turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieškovui palankus sprendimas galėtų būti priimtas, turėtų būti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė (CPK 144 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismui atlikus ieškovo (pareiškėjo) pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (nutartis) galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas ir tokiu atveju iš esmės neturi teisinės reikšmės, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2012, 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-636-178/2015). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrįstos abejonės dėl ieškovui (pareiškėjui) palankaus sprendimo (nutarties) priėmimo yra tuomet, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui (pareiškėjui) nepalankus teismo sprendimas (nutartis), nepriklausomai nuo to, kad jis yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1937/2014, 2014 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-222/2014, 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1452-370/2015).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi atmetė pareiškėjo skundą, t. y. išnagrinėjo ir įvertino iš esmės pareiškėjo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus, padarydamas išvadą, jog skundo reikalavimas yra nepagrįstas. Nors ši nutartis dar nėra įsiteisėjusi (iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2016 m. sausio 4 d. priimtas pareiškėjo atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties), tačiau ji patvirtina, kad nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjas tikėtinai pagrindė savo skundo reikalavimą, kaip tai nustato CPK 144 straipsnio 1 dalis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jau vien šiuo pagrindu, t. y. nenustačius CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamoje byloje negalimas. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų sąlygų, būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nustatymo bei atsakovo atskirojo skundo argumentų nepasisako, nes iš esmės jie nebeturi teisinės reikšmės šioje byloje sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pirmosios instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas sustabdyti pardavimo iš varžytynių procedūras iki įsiteisės šioje byloje priimtas sprendimas – naikintina, nes šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo palikti galioti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškėjo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir pareiškėjo M. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.