Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-03-03 · Civilinė byla Nr. 2-664-330/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-01-14Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2016-03-03Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-3818-560/2019Nutartis · 2019-12-04Vilniaus apygardos teismas
  4. I-a instancijaSprendimas · 2020-05-14Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-03
Bylos Nr.
2-664-330/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01939-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pečiulis
Pareiškėjas
M. V.
Kreditorius
akcinė bendrovė DNB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-664-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01939-2010-0Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.8. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo netenkintas, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5752-450/2015 pagal pareiškėjo (kreditoriaus) M. V. skundą dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto sprendimai“, kreditorius akcinė bendrovė DNB bankas.

Išnagrinėjus bylą pagal atskirąjį skundą,nustatyta :Ginčo esmė

Pareiškėjas M. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto sprendimai“ 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimą antruoju darbotvarkės klausimu dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos, įpareigoti bankroto administratorių sušaukti naują kreditorių susirinkimą.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkime antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl naujos nekilnojamojo turto – 1,2700 ha komercinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Kreditoriai, kurių reikalavimai sudaro 62,097 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų, priėmė nutarimą, pagal kurį bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą nutarė pardavinėti varžytynėse (pirmose varžytynėse už 700 000 Eur (neįskaitant PVM) kainą, antrose – už tą pačią 700 000 Eur (neįskaitant PVM) kainą). Nepardavus turto dviejų varžytynių metu, kreditoriai nutarė žemės sklypą pardavinėti laisvu pardavimu už 700 000 Eur (neįskaitant PVM) kainą tris mėnesius nuo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos, per šį laiką nepardavus – pardavinėti dar tris mėnesius už 600 000 Eur (neįskaitant PVM) kainą.

Pareiškėjo nuomone, šis nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, nes nutarimas buvo priimtas tik didžiausio kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau – ir AB) DNB bankas naudai ir interesais. Nutarimas pažeidžia tiek kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesus. Iš varžytynių parduodamas komercinės paskirties 1,2700 ha žemės sklypas nebuvo įvertintas, t. y. jam nebuvo atlikta nepriklausoma vertinimo ekspertizė. Nenustačius vertinimo metodikos ir tinkamai nenustačius sklypo vertės, susidarė situacija, kai sklypas galbūt nėra pardavinėjamas už pagrįstą kainą. Tiek pirmose, tiek antrose varžytynėse nustatyta parduodamo turto kaina yra identiška ir tai rodo, kad nėra siekiama sklypą parduoti kuo aukštesne kaina. Kreditorių nutarime nėra nustatyta, kad po kiekvienų varžytynių (jei jos neįvyks) turtą perimti bus siūloma hipotekos kreditoriui už nurodytą kainą. Kartu su komercinės paskirties žemės sklypu nėra parduodamas kitas bankrutuojančiai įmonei priklausantis 0,1295 ha žemės sklypas, kuris yra susijęs su inžinerinėmis komunikacijomis ir iš esmės yra skirtas aptarnauti bei pakeliantis to komercinio žemės sklypo vertę. Komercinės paskirties žemės sklypas neturi privažiavimo iš Ukmergės gatvės, todėl būtų logiškiausia (tokiu būdu būtų nustatyta didesnė jo kaina), jei jis būtų pardavinėjamas komplekse su kitu susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriaus paskirties 0,1295 ha žemės sklypu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad šiuo atveju už ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą balsavo 62,097 procentus balsų turinčių kreditorių (AB DNB bankas, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija). Teismas, susipažinęs su byloje pateiktais 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo dokumentais, nenustatė aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima spręsti apie kreditorių susirinkimo sušaukimo ir organizavimo tvarkos pažeidimus.

Teismas sprendė, kad kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu priimtas nutarimas neprieštarauja ekonominei logikai. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad įmonės turto pardavimo kainas tvirtina kreditorių susirinkimas ir teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros prieš tvirtinant šias kainas. Kreditorių susirinkimas nėra saistomas tikslia turto rinkos verte. Teismas pažymėjo, kad turto kaina buvo nustatyta atsižvelgiant į duomenis apie panašaus turto pasiūlą rinkoje bei paskutiniu metu (prieš kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimą) sudarytus panašaus turto pardavimo sandorius, taip pat VĮ Registrų centro duomenis, pagal kuriuos vidutinė žemės sklypo rinkos kaina 2015 m. sausio 1 d. buvo 589 000 Eur. Teismo nuomone, pareiškėjo pateikti panašių sandorių (jo vertinimu) pavyzdžiai nėra tinkami siekiant pagrįsti pareiškėjo siūlomą kainą, nes bankrutavusiai įmonei priklausantis žemės sklypas neturi tiesioginio privažiavimo iš Ukmergės gatvės (pagrindinės gatvės). Teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė mažina sklypo vertę, tačiau potencialiems pirkėjams ši aplinkybė bus žinoma, todėl pradinė kaina, esant daugiau pirkėjų, galės didėti.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad hipotekos kreditoriaus finansinio reikalavimo suma bankroto byloje sudaro 3 735 976 Eur, sprendė, jog pagal bankroto byloje patvirtinto finansinio reikalavimo dydį hipotekos kreditorius turi būti suinteresuotas, kad bankrutuojančios įmonės turtas būtų parduodamas kuo didesne kaina.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad spręsdamas turto pardavimo klausimus, kreditorių susirinkimas atsižvelgia ir į kitus veiksnius, tokius kaip realios galimybės parduoti turtą, potenciali turto realizavimo trukmė, atsiskaitymo gavimo galimybės ir kt. Atskirais atvejais spartus turto realizavimas už mažesnę kainą gali būti naudingesnis kreditoriams nei ilgos turto realizavimo procedūros, kurių sėkmė nėra garantuota ir kurios didina administravimo kaštus. Visų šių klausimų sprendimas susijęs su ekonominio tikslingumo vertinimu, kuris priklauso kreditorių susirinkimo kompetencijai. Teismas nevykdo bankroto administravimo procedūrų ir savo sprendimais paprastai negali išspręsti klausimų, kurie priskirtini kitų bankroto teisinių santykių dalyvių (nagrinėjamu atveju – kreditorių susirinkimo) kompetencijai.

Po įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto praėjo daugiau kaip trys metai, todėl, nesant objektyvių duomenų dėl galimybių parduoti sklypą už didesnę nei kreditorių susirinkime nustatytą kainą, viešojo intereso apsauga nagrinėjamu atveju reikalauja, kad kuo greičiau būtų patenkinta bent dalis finansinių reikalavimų. Dėl šios priežasties operatyvesnį bankroto procedūrų vykdymą ir užbaigimą teismas laikė prioritetiniu, juo labiau, kad bet koks turto vertinimas pareikalaus papildomų administravimo kaštų.

Įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus teisė perimti varžytynėse neparduotą įkeistą turtą yra nustatyta ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalyje, todėl teismas pažymėjo, kad papildomai šios nuostatos perkelti į kreditorių susirinkimo nutarimą nėra būtina.

2014 m. liepos 16 d. vykusiame BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta 0,1295 ha žemės sklypą, suformuotą infrastruktūros objektams ir inžineriniams tinklams tiesti, perduoti Vilniaus miesto savivaldybei. Nekilnojamojo turto registre įregistruota žyma apie įsipareigojimą šį 0,1295 ha žemės sklypą perduoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Pareiškėjas kreditorių susirinkime balsavo už minėto žemės sklypo perdavimą Vilniaus miesto savivaldybei, todėl neaišku kuo remiantis pareiškėjas teigia, kad vykdant bankrutavusios įmonės turto pardavimo procedūras šis žemės sklypas turi būti parduodamas kartu su komercinės paskirties 1,2700 ha žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (pareiškėjas) M. V. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įpareigoti bankroto administratorių sušaukti naują kreditorių susirinkimą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, patvirtindamas kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumą, nepaneigė pareiškėjo argumento apie parduodamo žemės sklypo kainos nustatymo tvarką ir jo vertę. Žemės sklypas nebuvo įvertintas tinkamai, t. y. jam nebuvo atlikta nepriklausoma vertinimo ekspertizė. Dėl tokios susidariusios situacijos gali būti, kad sklypas nėra (nebus) pardavinėjamas už pagrįstą kainą. Pareiškėjo nuomonė dėl turto kainos nebuvo paneigta, jam taip pat nebuvo sudaryta galimybė pateikti ginčo turto vertinimo, nes jis neturėjo teisės atlikti (užsakyti) turto vertinimo, nepažeisdamas galiojančių įstatymų. Kreditorių kiekis skaitine išraiška neturi jokios teisinės reikšmės ir negali paneigti pareiškėjo argumento, kad vienas kreditorius, kurio reikalavimas sudaro daugiau nei pusę visų kreditorių reikalavimų, visus ĮBĮ 33-36 straipsnyje nustatytus klausimus sprendžia savo nuožiūra, savo naudai ir neatsižvelgdamas į kitų kreditorių interesus, o kiti kreditoriai balsuoja automatiškai, neįsigilindami į klausimo turinį. 1,2700 ha žemės sklypo ir 0,1295 ha žemės sklypo pardavimas (perleidimas) skyriumi turi lemiamos įtakos 1,2700 ha žemės sklypo pardavimo kainai ir kreditorių interesų pažeidimui. Ginčo sklypas privalo būti parduotas kartu su greta esančiu 0,1295 ha žemės sklypu, nes tik naujasis sklypo savininkas turės teisę šį sklypą perleisti Vilniaus miesto savivaldybei neatlygintinai. 2014 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo sprendimas dėl 0,1295 ha žemės sklypo perdavimo savivaldybei prieštarauja ĮBĮ nurodytam tikslui ir negali būti įgyvendintas, nebent būtų parduodamas su ginčo sklypu tam pačiam pirkėjui. Turtą parduodant atskirai, akivaizdžiai sumažėja ginčo sklypo vertė, o argumentas, kad nesant privažiavimo prie sklypo iš pagrindinės gatvės, sklypo vertė yra mažesnė, tampa pagrįstu.

Kreditorius AB DNB bankas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Vien tai, kad už apelianto skundžiamo kreditorių nutarimo priėmimą balsavo didžiausias įmonės kreditorius, dar nereiškia, jog šis nutarimas yra neteisėtas. Apeliantas neįrodė, jog egzistuoja pagrindas panaikinti nutarimą dėl to, kad šis iš esmės pažeidžia kreditorių ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus, viešąjį interesą bei savo esme prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams.Teisės aktuose nėra įvirtinta reikalavimo dėl privalomo bankrutuojančios įmonės turto vertinimo prieš kreditoriams svarstant turto pardavimo klausimą. Nustatyta bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kaina ir tvarka yra ekonomiškai pagrįsta. Bankas į bylą pateikė pakankamai įrodymų, kad kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra pagrįsta ir nei kreditorių, nei bankrutuojančios įmonės interesų nepažeidžia. 2014 m. liepos 16 d. vykusiame kreditorių susirinkime priimtas nutarimas dėl žemės sklypo, suformuoto infrastruktūroms objektams ir inžineriniams tinklams tiesti, perdavimo Vilniaus miesto savivaldybei negali būti nevykdomas.

Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamu atveju nenustatyta. Byloje yra kilęs ginčas dėl teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma (kreditorių susirinkimas ar kreditorių komitetas, jeigu toks yra sudaromas). Bylos duomenys apeliacinės instancijos teismui neleidžia laikyti pagrįstu apelianto atskirojo skundo argumento, kad kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas hipoteka, kreditoriams ĮBĮ priskirtus klausimus sprendžia priimdamas tik sau naudingus sprendimus, neatsižvelgdamas į kitų kreditorių interesus. Patvirtintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas yra žymiai didesnis nei nustatyta pradinė iš varžytynių parduodamo įkeisto komercinės paskirties žemės sklypo kaina. Akivaizdu, kad hipotekos kreditorius kaip ir kiti bankrutuojančios įmonės kreditoriai yra susiinteresuotas, jog žemės sklypas būtų parduotas už kuo didesnę kainą. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu, kad kreditoriai, kurie pritaria reikalavimų daugumą turinčio kreditoriaus pozicijai, už kreditorių susirinkimo nutarimus balsuoja automatiškai, neįsigilindami į nutarimo turinį. Byloje nėra duomenų, kad už skundžiamo nutarimo priėmimą kartu su hipotekos kreditoriumi balsavę VĮ Turto bankas ir Valstybinė mokesčių inspekcija būtų netinkamai išreiškę savo valią dėl turto pardavimo tvarkos ir kainos ir kad priimtas nutarimas neatitiktų šių kreditorių interesų.

Apeliantas atskirajame skunde teigdamas, kad iš varžytynių parduodamas komercinės paskirties 1,2700 ha žemės sklypas, prieš kreditoriams priimant sprendimą dėl jo pardavimo kainos ir tvarkos, nebuvo tinkamai įvertintas, nepateikia objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima sutikti su tokia apelianto pozicija. Visų pirma, apeliantas kreditorių susirinkime siūlė nustatyti 890 000 Eur (neįskaitant PVM) pardavimo kainą, tačiau tokį kainos pateikimą apėmė ir apelianto siūlymas abu bankrutuojančiai įmonei priklausančius žemės sklypus pardavinėti kartu. Toks apelianto pasiūlymas peržengė kreditorių susirinkimo antruoju darbotvarkės sprendžiamo klausimo ribas. Susirinkimo antruoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama tik dėl 1,2700 ha žemės sklypo pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo. Antra, apelianto nurodyti argumentai ir pateikti duomenys nepatvirtina, kad egzistuoja prieštaravimai ar abejonės dėl nustatytos žemės sklypo vertės. Vien tai, kad turto vertei nustatyti nebuvo atlikta ekspertizė, dar nereiškia, jog turto vertė nustatyta netinkamai ir savaime nesudaro pagrindo teigti, kad kreditorių nutarimas yra neteisėtas. Kompetencija spręsti dėl turto vertinimo tvarkos ir nustatyti konkrečią turto pardavimo pradinę kainą suteikta kreditorių susirinkimui, o bylos duomenys neleidžia spręsti, kad nustatyta turto pardavimo kaina būtų aiškiai nepagrįsta.

Apeliantas nurodo, kad jis neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie iš varžytynių parduodamo turto vertę, nes pagal teisės aktus vertinant turtą ir nustatant jo kainą objekto apžiūroje yra būtinas savininko dalyvavimas ar jo sutikimas dėl objekto apžiūros. Tačiau apeliantas taip pat nepateikė duomenų, kad ėmėsi veiksmų turto vertinimui atlikti (kreipėsi į bankrutuojančios įmonės administratorių, prašydamas sudaryti galimybes turtą apžiūrėti kartu ar sutikimą tą padaryti be jo), tačiau tokia galimybė jam nebuvo sudaryta. Be to, turto vertintojo nustatyta turto rinkos vertė savaime nelemia, kad turtas bankroto procese bus parduotas už turto vertintojo nustatytą kainą. Šiuo atveju egzistuojant susidomėjimui potencialiems pirkėjams įsigyti iš varžytynių parduodamą žemės sklypą, kaina varžytynių metu neabejotinai gali padidėti.

Apelianto nuomone, jei 1,2700 ha žemės sklypas būtų parduodamas kartu su 0,1295 ha žemės sklypu, tuomet 1,2700 ha žemės sklypo kaina galėtų būti žymiai didesnė. Šis apelianto atskirojo skundo argumentas taip pat nepaneigia apskųstoje teismo nutartyje padarytų išvadų. Kaip jau minėta, skundžiamu kreditorių nutarimu buvo sprendžiama tik dėl 1,2700 ha žemės sklypo pardavimo tvarkos ir kainos. Dėl 0,1295 ha žemės sklypo buvo nuspręsta 2014 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime. Šiame susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu kreditorių, kuriems priklauso 99,795 proc. visų teismo patvirtintų reikalavimų, balsų dauguma nutarta įpareigoti BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ administratorių pasirašyti paramos sutartį dėl infrastruktūros teritorijų įrengimo ir perdavimo savivaldybės nuosavybėn, keičiant žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą ir / ar jį dalijant ar planuojant kelis sklypus. BUAB „Nekilnojamojo turto sprendimai“ įsipareigojo kaip paramą Vilniaus miesto savivaldybei perduoti nuosavybės teise priklausantį apie 1 295 kv. m žemės sklypą, suformuotą savivaldybės infrastruktūrai (b. l. 42-43). Duomenų apie tai, kad šis 2014 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkimo nutarimas yra nuginčytas ar yra ginčijamas, nėra. Dėl šios priežasties apeliantas nepagrįstai teigia, kad sklypai turėtų būti pardavinėjami kartu, nes dėl 0,1295 ha žemės sklypo perdavimo savivaldybei kreditoriai jau yra nusprendę anksčiau. Atskirojo skundo argumentai dėl ĮBĮ 33 straipsnio 7 dalies nuostatų pažeidimo, kreditoriams nutarus perduoti 1 295 kv. m žemės sklypą, galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl 2014 m. liepos 16 d. kreditorių susirinkime priimto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau nepatenka į šios bylos nagrinėjimo dalyką, kurioje sprendžiama dėl 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dėl 1,2700 ha žemės sklypo pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visų nurodytų aplinkybių visetą, sprendžia, kad byloje nebuvo įrodyta, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta turto pardavimo kaina yra nepagrįsta ar kad priimtas nutarimas prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių ar jų grupės teisėtus interesus. Dėl atskirajame skunde pateiktų argumentų nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Kreditorius AB DNB bankas prašo priteisti iš apelianto 484 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Apelianto atskirasis skundas netenkinamas, todėl kreditoriui AB DNB bankui turi būti atlygintos bylinėjimosi išlaidos. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.16 punktu (apskaičiuojant priteistiną sumą atsižvelgiama į 2015 metų trečio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo lygus 713,9 Eur). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad kreditoriui ta pati advokatė atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, į tai, jog byloje kelti klausimai nėra sudėtingi. Esant tokioms aplinkybėms, kreditoriui AB DNB bankui iš apelianto priteisiama 150 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti kreditoriui akcinei bendrovei DNB bankui (juridinio asmens kodas 112029270) iš pareiškėjo M. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjas Gintaras Pečiulis