Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Tintrade Limited atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmesti pareiškėjų Tintrade Limited ir Petrotrans Trading Limited skundai dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vakuolė“ kreditorių susirinkimų nutarimų panaikinimo bankroto byloje Nr. B2-1444-605/2011.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas neturi teisės į apeliaciją, nes jo finansinis reikalavimas nėra patvirtintas. Apeliantas neteisingai teigia, jog nebuvo teisinio pagrindo sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, nes teismas įsiteisėjusia 2010-02-05 nutartimi patvirtino kreditorių finansinius reikalavimus, liko nepatvirtinti trijų kreditorių pareikšti reikalavimai, įstatymas nenumato, kad pirmasis kreditorių susirinkimas turi būti sušauktas tik po to, kai teisme bus išnagrinėti visi ginčijami kreditoriniai reikalavimai. Todėl šio susirinkimo sušaukimas atitiko ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tvarką (ĮBĮ 21 str. 2 d. 1 p.). Įstatymas nedraudžia kreditoriams jau pirmajame kreditorių susirinkime priimti sprendimą siūlyti teismui taikyti įmonei likvidavimo procedūrą (ĮBĮ 23 str. 15 p.), o kreditorių sąrašas gali ir toliau būti tikslinamas iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos. Tai reiškia, kad kreditoriai turi teisę priimti visus kreditorių susirinkimo kompetencijai priskirtus veiksmus, taip pat ir nuspręsti siūlyti teismui taikyti likvidavimo procedūrą.Iš ĮBĮ 21 straipsnio matyti, kad apeliantas nėra kreditorius, kuris gali dalyvauti ir balsuoti kreditorių susirinkimuose, nes ši teisė atsiranda patvirtinus finansinį reikalavimą įsiteisėjusia teismo nutartimi ir nesusijusi nei su buvusiais kreditoriaus ir skolininko santykiais, nei su tuo, kad apeliantas kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Administratorius tinkamai vykdo teisės aktų pavestas funkcijas, o nepagrįsto apelianto finansinio reikalavimo patvirtinimas pažeistų kreditorių ir įmonės interesus. Teismas išsamiai išnagrinėjo bylą, nutartis atitinka CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, todėl paliktina nepakeista.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde, atsiliepime nurodytus argumentus, bylos medžiagą, vadovaudamasi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, daro išvadą, kad teismas teisingai aiškino ir taikė ĮBĮ 3, 21, 23 straipsnius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 263 str.). Ši teismo nutartis yra apskųsta pareiškėjo Tintrade Limited, kitas pareiškėjas Petrotrans Trading Limited atskirojo skundo nėra padavęs, todėl teisėjų kolegija nagrinėja faktiškai ir teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su apelianto reikalavimais.

Dėl apelianto kaip potencialaus kreditoriaus proceso teisių bankroto byloje

Kaip žinoma, Įmonių bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai ir aiškiai įtvirtinta, jog kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Kreditorius, kurio finansinis reikalavimas nėra patvirtintas, tačiau kuris pagrįstai mano, kad turi teisę reikalauti iš įmonės įvykdyti prievoles bei įsipareigojimus, laikomas potencialiu kreditoriumi. Potencialūs kreditoriai turi teisę naudotis kai kuriomis proceso teisėmis, bet tai anaiptol nereiškia, kad jie turi teisę naudotis visomis ĮBĮ kreditoriams suteiktomis teisėmis (dalyvauti kreditorių susirinkimuose, kreditorių surinkimo nustatyta tvarka gauti iš administratoriaus informaciją apie įmonės bankroto bylos eigą ir kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų ir pan.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtinti įmonės kreditoriaus finansiniai reikalavimai, potencialus kreditorius tampa kreditoriumi, kuris įgyja kreditoriaus teises (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1169/2011, 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.2-517/2011, ir kt.).

Kaip nustatyta aukščiau, apelianto finansinis reikalavimas BUAB „Vakuolė“ bankroto byloje iki šiol nėra patvirtintas įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu, t. y. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-10-08 nutartimi panaikino teismo 2010-04-20 nutartį, kuria buvo patvirtintas šio pareiškėjo reikalavimas, ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo (civilinė byla Nr. 2-1280/2010). Tai reiškia, jog apeliantas skundžiamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu buvo tik potencialus kreditorius, neturintis ĮBĮ 21 straipsnyje numatytų teisių. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad jis atitinka ĮBĮ normų apibrėžtą kreditoriaus sampratą. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia potencialiam kreditoriui inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, tačiau, pasibaigus šiai bankroto proceso stadijai, tai yra iškėlus tokią bylą, ieškovu buvęs kreditorius neįgyja jokio pranašumo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, bankroto byla buvo iškelta pagal dviejų ieškovų: pareiškėjo ir UAB „Energolinija“ ieškinius, pastarojo kreditorinis reikalavimas yra patvirtintas. Pažymėtina, kad įstatymas leidžia kviesti potencialius kreditorius dalyvauti kreditorių susirinkime (komitete) stebėtojų teisėmis, teikti siūlymus, tačiau jie, neturi teisės balsuoti ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr.2-517/2011). Taigi teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nusprendė, kad pareiškėjas nėra įgijęs ĮBĮ 21 straipsnyje kreditoriui suteiktų teisių.

Bylos medžiaga patvirtina apelianto teiginį, kad jis nebuvo informuotas apie kreditorių susirinkimus, juose svarstomus klausimus. Anksčiau paminėta teismų praktikoje suformuota nuostata, kad potencialūs kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių (komiteto) susirinkimuose stebėtojų teisėmis, teikti siūlymus. Taigi tokiu būdu yra pripažįstamas minimų kreditorių materialinis suinteresuotumas bankroto proceso eiga. Tvarka, kuria remiantis veikia bankroto administratorius, organizuodamas šiuos susirinkimus, teikdamas informaciją apie savo veiklą, yra tvirtinama pirmajame kreditorių susirinkime. Taigi šiuos klausimus sprendžia patys kreditoriai. Kaip matyti iš bylos medžiagoje esančios BUAB „Vakuolė“ bankroto byloje nustatytos paminėtos tvarkos, joje nėra nuostatos, kad apie šaukiamus kreditorių (komiteto) susirinkimus yra informuojami potencialūs kreditoriai (b. l. 27). Todėl darytina išvada, kad neinformavus apelianto apie šiuos susirinkimus nebuvo pažeistos ĮBĮ nuostatos bei jo teisės (CPK 185 str.).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas, kaip asmuo, turintis materialinį suinteresuotumą šioje byloje, privalo pats būti aktyvus ir domėtis bankroto proceso eiga, nes CPK 7, 8 straipsniuose įtvirtinti proceso koncentracijos, ekonomiškumo, kooperacijos principai, kaip žinia, yra universalieji civilinio proceso teisės principai, taikytini taip pat ir bankroto procese dalyvaujantiems asmenims, tarp jų bankrutuojančių bendrovių akcininkams, potencialiems kreditoriams ir kt.

Dėl pareiškėjo teisės į teisminę gynybą

Kaip minėta, bankroto administratorius atsiliepime į atskirąjį skundą kelia klausimą dėl pareiškėjo Tintrade Limited proceso teisės į apeliaciją ir atitinkamai teisės skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus. Šiuo klausimu teisėjų kolegija pažymi, kad iš tiesų kitiems asmenims, ne kreditoriams ĮBĮ 21 straipsnio prasme, nėra suteikta teisė skųsti kreditorių susirinkimo nutarimus (ĮBĮ 21 str. 2 d. 3 p., 24 str. 5 d.). Tačiau tai savaime nereiškia, kad kreditorius, kurio reikalavimo teismas nepatvirtino, visais atvejais, neatsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, neturi teisės paduoti tokį skundą. Yra žinoma, jog bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.), t. y. kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms, o kaip žinoma, kiekvienas asmuo, galintis pagrįsti savo materialinį interesą, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2000-05-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-552/2000).

Kaip nustatyta aukščiau, pareiškėjas Tintrade Limited minimo kreditorinio reikalavimo pagrindu buvo pateikęs ieškininį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Vakuolė“, kitoje byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1344/2011) iš esmės nagrinėjamas ginčas dėl apelianto finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kaip buvo pirmiau paminėta, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-10-08 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2010-04-20 nutartį, kuria jau buvo patvirtintas šio pareiškėjo reikalavimas, ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo, tačiau sprendimas iš esmės nėra priimtas.

Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nagrinėjamoje byloje turėjo teisę apskųsti jo manymu neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus bei atitinkamai paduoti atskirąjį skundą dėl šios teismo nutarties, o teismas, kuris šios kategorijos bylose turi būti aktyvus ir privalo užtikrinti viešojo intereso gynimą, tai yra esant atitinkamiems duomenims, spręsti dėl kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo bei teisėtumo, iš esmės turėjo pagrindą priimti bei nagrinėti minėtą pareiškėjo skundą. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą administratoriaus atsiliepimo į skundą argumentą, kad apeliacinis procesas šioje byloje turėtų būti nutrauktas (CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties motyvų, teismas, priėmęs pareiškėjo skundą nagrinėti, iš esmės netyrė jame nurodytų argumentų, susijusių minimų kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, pasisako dėl šių atskirojo skundo argumentų.

Dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumu

Apeliantas teigia, jog pirmojo kreditorių susirinkimo 2010-03-25 nutarimai neteisėti ir turi būti panaikinti todėl, kad susirinkimas sušauktas esant nepatvirtintam jo finansiniam reikalavimui. Teisėjų kolegija atmeta šį apelianto teiginį, kaip nepagrįstą.

Apeliantas teisingai nurodo, kad pagal ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalį pirmasis kreditorių susirinkimas turi įvykti ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo teismo nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai, įsiteisėjimo dienos, tačiau šios įstatymo nuostatos aiškinimą nepagrįstai sieja vien tik su savo reiškiamo finansinio reikalavimo patvirtinimu. Kaip žinoma, pagal ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalį bei susiklosčiusią teismų praktiką kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą teismas gali tvirtinti bei tikslinti iki teismo sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Kaip nustatyta aukščiau, įsiteisėjusia teismo 2010-02-05 nutartimi buvo patvirtinta 26 119 741,17 Lt BUAB „Vakuolė“ kreditorių finansinių reikalavimų, o pirmasis kreditorių susirinkimas sušauktas 2010-03-25. Taigi apelianto pozicija, kad pirmasis kreditorių susirinkimas galėjo būti sušauktas tik išsprendus klausimą dėl jo finansinio reikalavimo prieštarauja tiek minėtam ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalies imperatyviam reikalavimui, tiek bankroto proceso esmei, nes tokiu būdu būtų užvilkintos bankroto procedūros, nesprendžiami ĮBĮ 23 straipsnyje numatyti klausimai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr.2-375/2003). Dėl to nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad buvo pažeista ĮBĮ 22 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta pirmojo kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka (CPK 185 str.).

Taip pat atmestini skundo argumentai, jog 2010-06-22 kreditorių susirinkimo nutarimai yra naikintini todėl, kad nesat patvirtintam jo finansiniam reikalavimui, neteisėtai spręsti klausimai dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūros taikymo, turto pardavimo. Visų pirma, šių klausimų svarstymas įstatymu yra priskirtas būtent kreditorių susirinkimo kompetencijai (ĮBĮ 23 str. 15 p., 30 str. 1, 2 d.). Antra, klausimą dėl įmonės pripažinimo bankrutavusia ir likvidavimo procedūros taikymo reglamentuoja ĮBĮ 30 straipsnio 1, 2 dalys. Šiose normose yra nurodytos aplinkybės, kurioms esant minimas klausimas privalo būti išspręstas. Trečia, apelianto reiškiamas ir administratoriaus ginčijamas 606 112,02 JAV dolerių finansinis reikalavimas, netgi tuo atveju, jei būtų patvirtintas, sudarytų tik apie 4,70 proc. visų patvirtintų BUAB „Vakuolė“ kreditorių reikalavimų, tuo tarpu ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai buvo priimti ne mažiau kaip 99,80 proc. kreditorių balsais (ĮBĮ 24 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto nurodyti argumentai neduoda pagrindo išvadai, kad jo apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimai yra neteisėti ir naikintini (CPK 178 str.).

Teisėjų kolegija taip pat atmeta, kaip nepagrįstus apelianto teiginius, jog skundžiama teismo nutartis naikintina dėl jos neatitikimo CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimams. Visų pirma, teismas nurodė savo sprendimo motyvus. Antra, teisėjų kolegija, privalėdama patikrinti skundžiamą teismo nutartį tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu, pasisakė dėl apelianto argumentų, susijusių su skundžiamų nutarimų teisėtumu. Tuo tarpu pagal CPK 329 straipsnio 1 dalį procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, skundžiamą teismo nutartį palieka nepakeistą, o atskirąjį skundą atmeta (ĮBĮ 3, 21 str., CPK 185 str.).

Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bankroto procesu yra siekiama teisingo, protingo ir sąžiningo rezultato, visų kreditorių bei pačios bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų apsaugos, o apelianto finansinio reikalavimo pagrįstumo patikrinimas yra svarbus ne tik pačiam apeliantui, bet ir visų kreditorių bei įmonės interesams, nes nuo to priklauso kreditorių reikalavimų tenkinimo apimtis. Dėl to administratorius turi pareigą siekti, jog ginčas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo būtų išspręstas kuo operatyviau, pats apeliantas, kaip buvo minėta pirmiau, taip pat privalo būti aktyvus ir domėtis byla, rūpinti greitu jos išnagrinėjimu (CPK 7, 8 str.). Tačiau, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų šios bylos nagrinėjimas buvo ne kartą atidedamas tenkinant tiek pareiškėjo, tiek bankroto administratoriaus prašymus (civilinė byla Nr. B2-1344/2011).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.