- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- e2A-584-372/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-31-3-00008-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- K. A., G. T.
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Trečiasis asmuo
- Linkuvos socialinių paslaugų centro padaliniui Samariečių vaikų globos namams „Naminukas“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1351-1065/2019 pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams K. A. ir G. T., trečiajam asmeniui Linkuvos socialinių paslaugų centro padaliniui Samariečių vaikų globos namams „Naminukas“ dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams K. A. ir G. T. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo. Teismo prašė: 1) neterminuotai apriboti tėvų valdžią K. A. ir G. T. sūnaus V. T. atžvilgiu; 2) nustatyti V. T. gyvenamąją vietą kartu su laikinuoju globėju (rūpintoju) Linkuvos socialinių paslaugų centro padalinyje Samariečių vaikų globos namuose „Naminukas“ iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo; 3) priteisti iš atsakovės K. A. išlaikymą vaikui V. T. periodinėmis išmokomis po 76 Eur nuo 2018 m. gruodžio 28 d., indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, kol vaikas taps pilnametis; 4) priteisti iš atsakovės K. A. įsiskolinimą už vaiko V. T. išlaikymą nuo 2017-11-21 iki 2018-12-27 (988 Eur); 5) priteisti iš atsakovų K. A. ir G. T. bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad K. A. ir G. T. turi sūnų V. T., gyvenantį Linkuvos socialinių paslaugų centro padalinyje Samariečių vaikų globos namuose „Naminukas“ ir sūnų S. T., gyvenantį kartu su motina K. A., kuri yra susituokusi su Z. A. ir kartu augina dar tris nepilnamečius vaikus.
3. Ieškovas nurodė, kad V. T. yra vaikas, likęs be tėvų rūpybos. 2017 m. lapkričio 24 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AS-232-(3.3) „Dėl laikinosios globos nustatymo V. T.“ vaikui nustatyta laikinoji globa nuo 2017 m. lapkričio 21 d., laikinuoju globėju paskirti Linkuvos socialinių paslaugų centro padalinyje Samariečių vaikų globos namai „Naminukas“. Nuo 2018 m. rugsėjo 3 d. nepilnametis vaikas yra ugdomas „Diemedžio“ ugdymo centre.
4. Ieškovas nurodė, kad 2016 m. rugsėjo 14 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-5938(1.20) nurodyta, kad V. T. nuo 2016-07-11 iki 2016-08-03 buvo gydytas Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centre; diagnozė – (duomenys neskelbtini).
5. Ieškovas pažymėjo, jog K. A. su sūnumi, gyvenančiu globos namuose, bendrauja mažai, vaiko nelanko, kalbasi telefonu tik, kai vaikas pats paskambina, sūnaus elgesiu nesidomi, išlaikymo neteikia. Ieškovas nurodė, kad vaiko patėvis išreiškė nenorą, kad V. T. gyventų jo šeimoje; kalbėti apie tėvus vaikas nenori, kartu su jais gyventi nenori. Vaiko tėvas G. T. su sūnumi nebendrauja, jo nelanko, išlaikymo neteikia.
6. Ieškovas nurodė, jog vaiko tėvai atsakovai K. A. ir G. T. nesiima iniciatyvos patys rūpintis, prižiūrėti ir auklėti sūnų, yra nusišalinę nuo savo, kaip tėvų pareigų, K. A. vengė dalyvauti socialinėse programose, atsisakė siūlomų paslaugų, todėl buvo neįmanoma padėti jai suformuoti tinkamus socialinius įgūdžius, kaip auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, tinkamai rūpintis jo sveikata, išlaikymu, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Ieškovas akcentavo, jog atsakovai nesugeba rūpintis sūnumi ir neturi sąlygų, kokių reikia jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi. Ieškovas pažymėjo, kad tėvai su sūnumi nebendrauja, nesidomi, išlaikymo neteikia, nebando keisti esamos situacijos ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti tėvų valdžią K. A. ir G. T. sūnaus V. T. atžvilgiu.
7. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovų vaiko išlaikymui 2 bazinių socialinių išmokų dydžius, iš viso 76 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.
Atsiliepimas
8. A. K. A. atsiliepime į ieškovo ieškinį prašė ieškovo ieškinio dalį atsakovei K. A. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nepilnamečio sūnaus V. T. atžvilgiu, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti. Nurodė, kad neegzistuoja nė vienas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnyje nurodytas tėvų valdžios apribojimo pagrindas, todėl ieškovo ieškinys negali būti tenkinamas. Atsakovė nurodė, kad ji gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje; alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis nepiktnaudžiauja; augina dar 4 nepilnamečius vaikus, kurių vienas yra neįgalus; rūpinasi savo nepilnamečiais vaikais, juos prižiūri, užtikrina jų kasdienių poreikių tenkinimą, ugdymą; V. T. gyventi kartu su atsakove bei kitais jos nepilnamečiais vaikais negali dėl objektyvių, nuo atsakovės visiškai nepriklausančių priežasčių; atsakovei yra reikalinga pagalba, o ne sankcijų – tėvų valdžios apribojimo – taikymas. Atsakovė nurodė, jog sūnų lanko pagal išgales, taip pat teikia išlaikymą, tarp jų dvasinis ir emocinis ryšys nėra nutrūkęs, ji nori gyventi su sūnumi ir juo rūpintis.
9. Atsakovė pažymėjo, kad nesutinka su ieškovo ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo. Nurodė, kad teikė išlaikymą pagal išgales; kad sūnui yra skirta šalpos (neįgalumo) pensija, jis turi teisę gauti išmokas vaikui, tad šias lėšas laikinasis globėjas turi skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimui, šių lėšų užtenka vaiko didžiosios dalies poreikių patenkinimui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutarė: 1) neterminuotai apriboti atsakovui G. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu; 2) atskirti nepilnametį vaiką V. T. nuo motinos K. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3) iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo V. T. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su laikinuoju globėju (rūpintoju) – Linkuvos socialinių paslaugų centro padalinyje Samariečių vaikų globos namuose „Naminukas“; 4) priteisti iš atsakovės K. A. išlaikymą nepilnamečiui V. T. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 60 Eur nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš atsakovės K. A. išlaikymo nepilnamečiui sūnui V. T. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. birželio 6 d., iš viso 720 Eur; 6) iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos V. T. nustatymo įsiteisėjimo paskirti laikinąjį jo globėją (rūpintoją) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai; 7) priteisti iš atsakovo G. T. valstybės naudai 37,50 Eur žyminio mokesčio; 8) likusioje dalyje ieškinį atmesti.
11. Teismas, nustatęs, kad vaiko tėvas su sūnumi bendravo mažai, sūnaus nelankė, paskutinį kartą jį matė prieš dešimt metų; pats gyvena socialiniame būste, turi negalią, yra bedarbis, todėl negalėtų užtikrinti sūnui tinkamų sąlygų gyventi kartu su juo; kad jis sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu, sprendė, kad G. T. tėvo valdžia sūnaus V. T. atžvilgiu turi būti apribojama neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
12. Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, sprendė, kad byloje faktinių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui, ar visiškai juo nesirūpina, ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar šią valdžią naudoja tikslams, priešingiems paties vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams, nebuvo nustatyta. Teismas konstatavo, kad atsakovės elgesys, rūpinimasis sūnumi negali būti vertinamas kaip pavyzdinis ar visiškai pakankamas, tačiau nėra galimybės teigti, jog atsakovė neparodė jokių pastangų, siekiant koreguoti sūnaus elgesį, sudaryti sąlygas jam gyventi šeimoje; nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė K. A. yra nusišalinusi nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu. Teismas, atsižvelgdamas į vaikui reikalingos pagalbos pobūdį, socialinių darbuotojų, ugdymo centro, kuriame šiuo metu mokosi vaikas, išvadoje pateiktą psichologės nuomonę apie berniuko galimybes grįžti į šeimą, išėjo už pareikštų ieškinio reikalavimų ribų ir darė išvadą, kad vaiko interesais būtina atskirti vaiką nuo motinos. T. V. T. gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatė globos įstaigoje, kurioje jis šiuo metu gyvena.
13. Dėl išlaikymo priteisimo teismas nurodė, kad ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizavo ir nenurodė, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismas vertino, kad ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta. Atsižvelgdamas į tai, kad vaiko poreikiai būstui, maistui, ugdymo priemonėms yra didžiąja dalimi patenkinami jam gyvenant globos namuose ir valstybei mokant išmokas, taip pat į iš atsakovo G. T. priteistą išlaikymo sūnui sumą, vienam atsakovės šeimos nariui pagal paskaičiuotas pajamas per mėnesį tenkančią sumą, ieškovui nenurodžius specialių išskirtinių poreikių, kurių tenkinimui reikalinga būtent tokio dydžio suma, vaiko specialaus ugdymo poreikiams esant užtikrintiems jam mokantis specialioje ugdymo įstaigoje, kurioje prieinama ir psichologo pagalba, teismas sprendė, kad iš atsakovės priteista suma galėtų būti skiriama papildomam ugdymui, pramogoms ir kitiems vaiko poreikiams, todėl ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės sūnaus išlaikymui 60 Eur dydžio periodines kas mėnesį mokamas išmokas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
14. Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismas nurodė, jog byloje nepaneigti atsakovės paaiškinimai, jog išlaikymą nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo laikinosios globos nustatymo iki ieškinio pateikimo teismui teikė pagal išgales. Atsižvelgdamas į tai, išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti taikomą periodinės išmokos dydį mažino, ir, įvertindamas tai, kad išlaikymas vaikui yra priteistas tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, išlaikymo įsiskolinimą skaičiavo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (18 mėn. x 40 Eur), iš viso priteisė 720 Eur sumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė
15. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 7 d. sprendimo atsakovė (apeliantė) K. A. prašo sprendimą dalyse dėl nepilnamečio sūnaus V. T. išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės K. A. pakeisti: 1) atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovės; 2) ieškovo ieškinį dalyje dėl nepilnamečio sūnaus išlaikymo priteisimo iš atsakovės K. A. tenkinti iš dalies – priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiui sūnui 45 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. birželio 7 d. iki sūnaus pilnametystės. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė 720 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017-11-21 iki 2019-06-06. Teismas teisingai nustatė, kad šiuo laikotarpiu atsakovė išlaikymą sūnui teikė pagal išgales socialinio darbuotojo pasiūlytu būdu ir forma (davė 50 Eur grynaisiais, pirko higienos priemonių, kojinių, apatinių už maždaug 25 Eur sumą, kanceliarinių prekių už 10 Eur sumą, atveždavo lauktuvių už bendrą 40 Eur sumą, buvo nupirkusi mobiliojo ryšio telefoną), tad ieškovo ieškinys dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo turėjo būti atmestas.
8.2. Nesutiktina ir su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš atsakovės buvo priteistas išlaikymas sūnui po 60 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Atsakovės finansinė padėtis neleidžia jai tekti tokio dydžio išlaikymą teismo priteistas išlaikymo dydis pažeidžia kitų jos nepilnamečių vaikų interesus.
8.3. Teismas, nustatydamas atsakovės išlaikymo prievolės dydį, visiškai nevertino atsakovo G. T. turtinės padėties ir galimybių teikti sūnui išlaikymą. Atsakovės žiniomis, jo finansinė padėtis yra žymiai geresnė nei jos, todėl jam turėtų atitekti žymiai didesnė nepilnamečio sūnaus išlaikymo našta, t. y. 2015 m. lapkričio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu iš G. T. priteistas išlaikymas sūnui turi būti padidintas.
Atsiliepimas
16. Atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad įvertinus visas aplinkybes – tai, kad atsakovė niekur nedirba, yra darbingo amžiaus (neįgalumas nenustatytas), gyvena ūkiškai, darytina išvada, kad atsakovė turi visas galimybes dirbti ir gauti pajamų, kurios leistų teikti išlaikymą, atitinkantį vaiko poreikius. Pažymėjo, jog atsakovės finansinė padėtis priklauso tik nuo jos pačios, todėl ta aplinkybė, kad atsakovė gauna mažas pajamas nėra pagrindas mažinti vaiko poreikius. Ieškovas akcentavo, kad atsakovė neįrodė, kad negali gauti bent vidutinių pajamų, kurios būtų pakankamos patenkinti visų jos vaikų poreikius. Ieškovas nurodė, jog atsakovė nededa maksimalių pastangų, kad turėtų nuolatines, pastovias pajamas ir galėtų išlaikyti sūnų. Ieškovo vertinimu, mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties, todėl teismo nustatytą išlaikymo dydį keisti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Atsakovės (apeliantės) apeliacinis skundas atmestinas
18. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovės K. A. buvo priteistas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
19. Tėvų prievolė išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra įtvirtinta įstatyme – pagal CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nepilnamečio vaiko tėvams (ar vienam iš jų) šios pareigos nevykdant, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo), ar valstybinės vaiko teisių institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. (CK 3.200 straipsnis).
20. CK 3.195 straipsnyje numatyta, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
21. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikio tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Tėvų turtinė padėtis yra faktinė aplinkybė, turinti reikšmės priteistinam išlaikymo dydžiui, todėl visapusiškas jos nustatymas yra būtina sąlyga tinkamai įgyvendinant tėvų išlaikymo pareigą. Teismas, nustatydamas tėvų turtinę padėtį, turi išsiaiškinti kiekvieno iš tėvų gaunamas pajamas ir turimą turtą, kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė turi dar 4 nepilnamečius vaikus (be V. T.), kuriuos turi išlaikyti. V. T. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl jam diagnozuotų psichinių ligų – (duomenys neskelbtini). Paūmėjus jo psichinės sveikatos būklei, jis epizodiškai yra gydomas psichiatrinių ligoninių vaikų skyrių stacionaruose, o kitais laikotarpiais yra stebimas vaikų gydytojų – psichiatrų. Į byla nepateikta nepilnamečio V. T. poreikių detalizacija, tačiau byloje esantys duomenys neginčijamai patvirtina, kad vaikas turi specialiųjų poreikių, yra neįgalus, jam yra reikalinga priežiūra.
23. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė K. A. šiuo metu niekur nedirba, atsakovės sutuoktinis dirba pagal verslo liudijimą. Atsakovė, atsiliepdama į ieškovės ieškinį, nurodė, jog jos gaunamos pajamos yra jai mokama socialinė pašalpa, išmokos vaikams, šalpos (neįgalumo) pensija už neįgalią dukrą, priežiūros išlaidų tikslinė kompensacija, šildymo išlaidų kompensacija, parama mokinio reikmėms įsigyti – visų šių socialinių išmokų suma per 2018 metus sudarė 7 214,06 Eur, t. y. vidutiniškai po 601 Eur per mėnesį. Atsakovė taip pat nurodė, jog iš VSDFV biudžeto gauna vaiko išlaikymo išmokas, kurių suma per 2018 metus sudarė 1 084,53 Eur, t. y. po 90,37 Eur per mėnesį. Atsakovės teigimu, jos bendros mėnesio pajamos yra vidutiniškai 691 Eur per mėnesį, o vienam šeimos nariui tenka 115 Eur suma (įskaitant sūnų V. T.) arba 138 Eur suma (laikant, kad išlaikymas sūnui nebuvo teiktas).
24. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 atsakovei K. A. buvo išmokėta 1084,53 Eur išmokų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 14 d. pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas); laikotarpiu nuo 2018-01-01 iki 2018-12-31 atsakovei K. A. buvo išmokėta 7214,06 Eur išmokų (socialinė pašalpa, išmoka vaikui, parama mokinio reikmėms įsigyti, šildymo išlaidų kompensacija, šalpos neįgalumo pensija, priežiūros (pagalbos) tikslinė kompensacija (Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Socialinės rūpybos skyriaus 2019 m. sausio 14 d. pažyma apie pajamas). A. K. A. nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (2018 m. spalio 9 d. Nekilnojamojo turto registro pažyma).
25. Byloje taip pat nustatyta, kad V. T. yra mokama socialinės rūpybos išmoka 152 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. mokama 69,91 Eur vaiko išmoka. 2007 m. vasario 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu (civilinėje byloje Nr. L2-203-284/2007) nutarta išieškoti iš skolininko G. T. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 130 litų (38,09 Eur) kas mėnesį sūnui V. T. nuo 2007 m. kovo 1 d. iki jo pilnametystės; 2015 m. lapkričio 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinėje byloje Nr. e2-420-284/2015) pakeistas 2007 m. vasario 20 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo įsakymu iš G. T. priteisto išlaikymo vaikui V. T. dydis, nuo 2015 m. lapkričio 1 d. priteista iš G. T. po 75 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. A. G. T. nedirba, gyvena socialiniame būste, turi negalią. Duomenų apie G. T. gaunamas pajamas, išmokas, turimą turtą byloje nėra.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismui sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, buvo atsižvelgta: 1) į tai, kad nepilnamečio vaiko poreikiai būstui, maistui, ugdymo priemonėms yra didžiąja dalimi patenkinami jam gyvenant globos namuose ir valstybei mokant išmokas, o specialieji ugdymo poreikiai užtikrinami jam mokantis specialioje ugdymo įstaigoje, kurioje yra prieinama ir psichologo pagalba; 2) į iš atsakovo G. T. priteistą išlaikymo sumą; 3) į atsakovės gaunamas pajamas bei turimą turtą; 4) į vienam atsakovės šeimos nariui pagal paskaičiuotas pajamas per mėnesį tenkančią sumą, t. y. pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje vertino ir nustatė vaiko poreikių ir jo tėvų turtinės padėties proporcingumą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtus byloje esančius duomenis, susijusius su nepilnamečio vaiko V. T. poreikiais bei vaiko tėvų gaunamomis pajamomis ir turimu turtu, taip pat kitus pagal įstatymą išlaikomus vaikus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl išlaikymo dydžio yra visiškai pagrįstas. Sutiktina su teismo padaryta išvada, kad vaiko išlaikymui iš atsakovės priteistina 60 Eur dydžio suma (periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis) galėtų būti skiriama papildomam ugdymui, pramogoms ir kitiems vaiko poreikiams. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog teismo priteistomis periodinėmis išmokomis yra pažeidžiami ne tik atsakovės, bet ir kitų jos nepilnamečių vaikų interesai, yra visiškai nepagrįsti.
28. Byloje taip pat nustatyta, kad jog atsakovė išlaikymą nepilnamečiui sūnui laikotarpiu nuo laikinosios globos nustatymo iki ieškinio pateikimo teismui teikė pagal išgales (yra davusi apie 50 Eur grynaisiais, vaikui įsikuriant globos namuose, nupirko higienos priemonių, kojines, apatinių už maždaug 25 Eur sumą, kanceliarinių prekių už 10 Eur sumą, susitikimų metu sūnui atveždavo lauktuvių (saldumynų, užkandžių, gėrimų) už bendrą 40 Eur sumą, anksčiau buvo nupirkusi mobiliojo ryšio telefoną). Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti taikomą periodinės išmokos dydį sumažino iki 40 Eur per mėnesį. Šiuo atveju sutiktina su ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, jog vienkartinis vaiko poreikių tenkinimas, nuperkant jam būtinus daiktus, vaikui įsikuriant globos namuose ar vaišių nupirkimas jį aplankant, negali būti laikomas tinkamu išlaikymo prievolės vaikui įvykdymu. Įvertinęs minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju sprendžia, kad atsakovės apeliacinio skundo reikalavimas atmesti ieškovo ieškinį dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.
29. Apeliacinės instancijos akcentuoja, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus yra imperatyvi (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.
30. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, jog didesnė nepilnamečio vaiko išlaikymo našta turėtų tekti vaiko tėvui G. T.. Nagrinėjamoje byloje klausimas dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo nebuvo spręstas, todėl apeliacinis teismas dėl šių atsakovės apeliacinio skundo argumentų nepasisako ir plačiau neanalizuoja, tačiau akcentuoja, jog kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-7-24/2013).
31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visus civilinėje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi proporcingumo ir protingumo kriterijais, užtikrino šalių interesų pusiausvyrą, atsižvelgė į atsakovės turtinę padėtį, į tai, kad atsakovė turi kitų išlaikytinių, atsižvelgė į vaiko poreikius, kurie šio pobūdžio bylose yra prioritetiniai ir priėmė pagrįstą bei teisėtą procesinį sprendimą.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, įvertino į bylą pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
A. K. A. apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.