Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovėms E. K., K. S.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus – ieškinį atsakovams K. A. ir G. T., trečiajam asmeniui – vaikų globos namams „N“ – dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) trečiosios knygos XI skyriaus penktojo skirsnio normos numato dvi tėvų valdžios apribojimo rūšis – vaiko atskyrimą nuo tėvų ir laikiną arba neterminuotą tėvų valdžios apribojimą (CK 3.179, 3.180 straipsniai). Abi šios priemonės yra skirtos vaiko teisių ir interesų apsaugai. Vaiko atskyrimas nuo tėvų – laikina vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, kuri taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Tėvų valdžios apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo, pavyzdžiui, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, nesirūpina vaikais, piktnaudžiauja tėvų valdžia ir t. t. Taigi vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių priežasčių, ir priešingai – tėvų valdžios apribojimas taikomas esant kaltei dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Nenustačius pagrindo apriboti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu ir esant CK 3.179 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui atskirti vaiką nuo tėvų, teismas gali priimti sprendimą atskirti vaiką nuo tėvų, jei toks reikalavimas ir nebuvo pareikštas, atsižvelgdamas į teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes ir vaiko interesus, remiantis CK 3.183 straipsnio 2 dalimi.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, pareikšdamas ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo atsakovams vaiko V. T. atžvilgiu, kaip ieškinio faktinį pagrindą nurodė tai, kad tėvai K. A. ir G. T. nesiima iniciatyvos patys rūpintis, prižiūrėti ir auklėti sūnų, yra nusišalinę nuo savo, kaip tėvų pareigų. K. A. vengė dalyvauti socialinėse programose, atsisakė siūlomų paslaugų, todėl nebuvo įmanoma jai suformuoti tinkamu socialinius įgūdžius tinkamai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata, išlaikymu, sudaryti palankias sąlygas vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Atsakovai nesugeba ir neturi sąlygų rūpintis sūnumi, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, tėvai su sūnumi nebendrauja, nesidomi, nebando keisti esamos situacijos ir nėra duomenų, kad ateityje padėtis galėtų pasikeisti.

Iš byloje esančių gimimo įrašo kopijos matyti, kad atsakovai yra nepilnamečio V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvai. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 21 d. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu V. T. laikinuoju globėju paskirtas socialinių paslaugų centro direktorius, o jo globos vieta nustatoma šio centro padalinyje S. vaikų globos namuose „N“.

2018 m. spalio 22 d. paaiškinimu G. T. nurodė, kad su sūnaus V. T. motina išsiskyrė tuo metu, kai sūnus buvo 2 m. amžiaus, su sūnumi bendravo mažai, sūnaus nelankė, paskutinį kartą jį matė prieš dešimt metų; žino, kad sūnus gyvena globos namuose, pats jis gyvena socialiniame būste, turi negalią, yra bedarbis, todėl negalėtų užtikrinti sūnui tinkamų sąlygų gyventi kartu su juo, sutinka, kad jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia sūnaus V. atžvilgiu. Pateikdamas prašymą dėl nedalyvavimo bylos nagrinėjime atsakovas taip pat nurodė, kad su ieškiniu visiškai sutinka, pretenzijų neturi. Jokių kitų žinių, kad tėvas lankytų vaiką, su juo bendrautų, rūpintųsi, nėra, tokių duomenų nenurodė nei liudytojai, nei pats atsakovas. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad G. T. tėvo valdžia sūnaus V. T. atžvilgiu turi būti apribojama neterminuotai (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Šią išvadą patvirtina ir atsakovo pozicija dėl pateikto ieškinio, nedalyvavimas teismo procese bei atsakovo teismui pateiktas iš esmės ieškinio pripažinimas.

Teismas nustatė, kad atsakovės K. A. šeima gyvena vienkiemyje, ūkiškai, jai nuosavybės teise priklausančioje namų valdoje, šeima augina paukščius. Nors būstas senas ir viduje nedaug vietos, trūksta privačios erdvės, tačiau, nenustatyta, kad namuose nebūtų maisto, būtiniausių patogumų, nėra duomenų, kad šeima piktnaudžiautų alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad būtiniausius vaiko poreikius atsakovės šeima gali tenkinti.

Teismas, sutikdamas su atsakovės pozicija, sprendžia, kad byloje faktinių aplinkybių, kurios leistų tvirtinti, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikui, ar visiškai juo nesirūpina, ar piktnaudžiauja tėvų valdžia, ar šią valdžią naudoja tikslams, priešingiems paties vaiko teisėms ir jo teisėtiems interesams, nebuvo nustatyta.

Teismo vertinimu, V. T. negali gyventi mamos šeimoje dėl objektyvių priežasčių – jo elgesio sutrikimų. Ginčo ir abejonių dėl to, kad berniukui nustatyti elgesio, emocijų ir raidos sutrikimai, byloje nėra.

Atsakovė sūnumi V. rūpinasi tiek, kiek leidžia realiai susiklosčiusi padėtis. V. T. nustatytas vidutinis neįgalumo lygis dėl jam diagnozuotų psichinių ligų – Mišrių specifinių raidos sutrikimų (komplikacija ir gretutinė) (F83); Nesocializuoto elgesio sutrikimo (komplikacija ir gretutinė) (F91.1); Kitų emocijų sutrikimų vaikystėje (komplikacija ir gretutinė) (F93.8); Kitų patikslintų problemų, susijusių su artimiausios aplinkos asmenimis (komplikacija ir gretutinė) (Z63.8). Paūmėjus jo psichinės sveikatos būklei epizodiškai yra gydomas psichiatrinių ligoninių vaikų skyrių stacionaruose, o kitais laikotarpiais yra stebimas vaikų gydytojų – psichiatrų. Nepaisant to, jo psichinės sveikatos būklė pagerėja tik epizodiškai. Teismo vertinimu, atsakovės ir jos sutuoktinio nuogąstavimai dėl kitų šeimos narių saugumo nėra visiškai be pagrindo. Išrašant iš Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro 2018 m. rugpjūčio 3 d. gydytojai jo būklę išrašant įvertino nurodydami, kad stebima tiek verbalinė, tiek fizinė V. T. agresija, jis puikuojasi savo žiauriais poelgiais; menkos psichokorekcinės galimybės, elgesys probleminis, sunkiai nuspėjamas. Natūralu, kad bendraujant su tokio pobūdžio sutrikimų turinčiu paauglio amžiaus vaiku, reikalingos specialios žinios, kasdienis bendravimas apsunkintas. Būtent dėl elgesio ir emocinių sutrikimų, netinkamo elgesio jis pradėjo mokytis ir specialaus ugdymo centre „D“. Kompleksinę socialinę, pedagoginę, psichologinę pagalbą jam buvo bandoma suteikti paskiriant vidutinės priežiūros priemonę.

Nors, teismo vertinimu, atsakovės, V. T. motinos, elgesys, rūpinimasis sūnumi ir negali būti vertinamas kaip pavyzdinis ar visiškai pakankamas, kita vertus, nėra galimybės teigti, jog atsakovė neparodė jokių pastangų siekiant koreguoti sūnaus elgesį, sudaryti sąlygas jam gyventi šeimoje. Dalyvavo individualiose konsultacijose tėvystės gebėjimų ugdymo ir stiprinimo klausimais, kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių specialistus ir gydytojus, bendravo su mokytojais (auklėtojais).

Nors ieškiniu teigiama, kad atsakovė mažai arba iš viso nelankė sūnaus jam būnant globos namuose, socializacijos centre, tačiau lankymo dažnumą teismas vertina visų aplinkybių kontekste: atsakovės šeimos gyvenamosios vietos lokacija, jos šeimos auginamų vaikų skaičius, turtinė padėtis ir kt., teismo požiūriu, iš esmės sunkina K. A. galimybes lankytis atitinkamose institucijose. Aplinkybes apie atsakovės apsilankymus pas sūnų patvirtino tiek liudytoja J. L., tiek trečiojo asmens atstovė. Liudytoja R. G. nurodė, kad kai vaikas buvo paimtas, mama lankėsi mokykloje, nors į patį „N“ neateidavo, pradžioje lankydavosi ir kartą į mėnesį. Nors, teismo manymu, akivaizdu, kad motinos ir sūnaus ryšys turi būti reguliariai palaikomas ir stiprinamas kuo intensyviau, tačiau esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo išvadai, kad atsakovė K. A. yra nusišalinusi nuo savo pareigų sūnaus atžvilgiu: žino aktualią informaciją apie sūnų, aplanko, pabendrauja telefonu.

Nors atsakovės šeima, teismo įsitikinimu, ne visada tinkamai sprendė kylančias konfliktines situacijas V. T. būnant šeimoje, pasitaikė atvejų, kai atvirai išsakė savo neigiamą nuomonę jo atžvilgiu, tačiau toks negebėjimas ir kiti bylos įrodymai neįrodo atsakovės kaltės įgyvendinant motinos valdžią ar aiškiai išreikšto jos nenoro įgyvendinti tėvų valdžią. Teismo manymu, sutikimas su esama situacija, kai sūnus V. T. gyvena globos institucijoje, mokosi specialiame ugdymo centre, kur gauna specialistų pagalbą, yra labiau sąlygotas baimės, negebėjimo bendrauti su anksčiau minėtų sutrikimų turinčiu vaiku, nei noro vengti savo pareigų sūnui.

Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nepatvirtina CK nustatytų pagrindų apriboti atsakovės motinos valdžią vaiko atžvilgiu, t. y. nenustatyta atsakovės kaltės dėl tėviškų pareigų nevykdymo. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nurodytų objektyvių priežasčių – atsakovės sūnaus V. T. elgesio, emocijų, raidos sutrikimų, kuriems esant berniukui reikalinga speciali pagalba ir priežiūra – atsakovė negali visa apimtimi įgyvendinti CK 3.165 straipsnyje numatytų savo pareigų sūnaus atžvilgiu.

Vaikų ir tėvų atskyrimo tikslas yra užtikrinti, kad vaikas gyventų tinkamose sąlygose ir juo būtų rūpinamasi (Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-222-544/2019). Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, atsižvelgiant į V. T. reikalingos pagalbos pobūdį, socialinių darbuotojų, ugdymo centro, kuriame šiuo metu mokosi V. T., išvadoje pateiktą psichologės nuomonę apie berniuko galimybes grįžti į šeimą, išeinant už pareikštų reikalavimų ribų (CPK 405 straipsnis), teismas daro išvadą, kad vaiko interesais būtina atskirti vaiką nuo motinos (CK 3.179 straipsnis).

Pažymėtina, kad atskyrus vaiką nuo atsakovės, vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, tačiau tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys). Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas, vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti peržiūrėtas.

Dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos nustatymo

Vaiko atskyrimas nuo tėvų (tėvo ar motinos) yra tėvų valdžios apribojimo instituto sudedamoji dalis (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1460-324/2018). Tiek vaikų atskyrimo, tiek tėvų valdžios apribojimo atveju (CK 3.180 straipsnis) taikomos tos pačios vaiko teisių apsaugos priemonės – nuolatinės vaiko globos (rūpybos) nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-969/2017; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-808-614/2018). CPK 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Kadangi vaikas gyvena globos įstaigoje, teismas, tenkindamas ieškinio reikalavimą, V. T. gyvenamąją vietą iki sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustato globos įstaigoje, kurioje jis šiuo metu gyvena.

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės K. A. išlaikymą nepilnamečiam vaikui V. T. periodinėmis išmokomis po 76 Eur kas mėnesį iki vaiko pilnametystės.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (atskyrus juos nuo tėvų).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovės K. A. išlaikymą vaikui, nurodytos sumos ieškinyje nedetalizuoja ir nenurodo, kokie nepilnamečio vaiko poreikiai būtų tenkinami iš šios sumos. Teismo vertinimu, ieškovo iš atsakovės prašomo priteisti išlaikymo vaikui suma nėra didelė ir galėtų būti pagrįsta.

Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovės turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009), tačiau šis kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

Ieškovo nurodytos aplinkybės, atsakovės paaiškinimai bei byloje esantys įrodymai patvirtina, jog atsakovė K. A. šiuo metu niekur nedirba, visų šeimos gaunamų socialinių išmokų suma per 2018 m. sudarė 7214,06 Eur, be to, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gaunama vaiko išlaikymo išmokų suma per 2018 metus sudarė 1084,53 Eur. Atsakovė be sūnaus V. T. turi dar keturis nepilnamečius vaikus, ji yra darbingo amžiaus, duomenų, kad jos darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Taigi, atsakovės bendros mėnesio pajamos yra vidutiniškai 691 Eur per mėnesį, o vienam šeimos nariui tenka 115 Eur suma (įskaitant sūnų V. T.) arba 138 Eur suma (laikant, kad išlaikymas sūnui V. T. nebuvo teiktas). Pastebėtina, kad 195 Eur dydžio šalpos (neįgalumo) pensija, skirta atsakovės neįgaliai dukrai, privalo būti naudojama išskirtinai neįgalaus vaiko reikmėms. Sodros duomenys patvirtina atsakovės paaiškinimą, jog sutuoktinis dirba pagal verslo liudijimą, tačiau tik penktadieniais. Sumos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo išmokos, tomis dienomis, kai dirba, pagal teismo suformuotą pažymą yra apie 18 Eur.

Globos namų, kurie paskirti V. T. laikinaisiais globėjais direktorė nurodė, kad berniukui yra mokama socialinės rūpybos išmoka 152 Eur, nuo 2019 m. sausio 1 d. mokama 69,91 Eur vaiko išmoka. Duomenų apie V. T. mokamą šalpos (neįgalumo) pensiją (vaikui iki 18 m.) nėra.

Atsižvelgdamas į tai, kad V. T. poreikiai būstui, maistui, ugdymo priemonėms yra didžiąja dalimi patenkinami jam gyvenant globos namuose ir valstybei mokant minėtas išmokas, taip pat į iš atsakovo G. T. priteistą išlaikymo sūnui sumą, vienam atsakovės šeimos nariui pagal paskaičiuotas pajamas per mėnesį tenkančią sumą, ieškovui nenurodžius specialių išskirtinių poreikių, kurių tenkinimui reikalinga būtent tokio dydžio suma, V. T. specialaus ugdymo poreikiams esant užtikrintiems jam mokantis specialioje ugdymo įstaigoje, kurioje prieinama ir psichologo pagalba, iš atsakovės priteista suma galėtų būti skiriama papildomam ugdymui, pramogoms ir kitiems vaiko poreikiams, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės sūnaus V. T. išlaikymo 60 Eur dydžio periodines kas mėnesį mokamas išmokas. Byloje esant duomenų, kad išlaikymo sūnui pareigą atsakovė iš dalies vykdė ir vykdo, išlaikymas periodinėmis išmokomis priteistinas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Ieškiniu taip pat prašoma priteisti iš atsakovės išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo laikinosios globos nustatymo 2017 m. lapkričio 21 d. iki ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. gruodžio 27 d.

Byloje nepaneigti atsakovės paaiškinimai, jog išlaikymą nepilnamečiui sūnui V. T. laikotarpiu nuo laikinosios globos nustatymo iki ieškinio pateikimo teismui teikė pagal išgales: per visą šį laikotarpį vaikui yra davusi apie 50 Eur grynaisiais, pradedant gyventi globos namuose nupirko vaikui higienos priemonių, kojines, apatinių už maždaug 25 Eur sumą, kanceliarinių prekių už 10 Eur sumą, susitikimų metu sūnui atveždavo lauktuvių (saldumynų, užkandžių, gėrimų) už bendrą 40 Eur sumą, anksčiau buvo nupirkusi mobiliojo ryšio telefoną; šias aplinkybes patvirtinus liudytojai J. L., trečiojo asmens atstovei G. I., reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas iš dalies, išlaikymo įsiskolinimui apskaičiuoti taikomą periodinės išmokos dydį mažinant iki 40 Eur per mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas priteistas tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, o kaip nurodė atsakovė, išlaikymą iš dalies sūnui teikė nuo jo laikinos globos nustatymo iki šios dienos, išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (18 mėn. x 40 Eur), iš viso priteisiant 720 Eur sumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo paduodant ieškinį. Atsakovė K. A. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2019 m. sausio 22 d. sprendimu atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Iš atsakovo G. T. priteistina pusė žyminio mokesčio už neturtinį ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios apribojimo, t. y. 37,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–265, 268–270, 284 ir 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti atsakovui G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Atskirti nepilnametį vaiką V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su laikinuoju globėju (rūpintoju) – L. socialinių paslaugų centro padalinyje S. vaikų globos namuose „N“.

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovės K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui sūnui V. T. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. birželio 6 d., iš viso 720 Eur (septynis šimtus dvidešimt eurų).

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės rūpybos V. T. nustatymo įsiteisėjimo paskirti laikinąjį jo globėją (rūpintoją) priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 37,50 Eur (trisdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio (pinigus pervedant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.