Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-02-22 · Civilinė byla Nr. e2YT-4537-1070/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-02-22
Bylos Nr.
e2YT-4537-1070/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
L. J.
Suinteresuotas asmuo
A. J., valstybės įmonė Turto bankas
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. J. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. J. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J. priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinės A. J. mirties 2002 m. liepos 30 d. (el. b. l. 1-3).

Pareiškime nurodyta, kad 2002 m. liepos 30 d. mirė pareiškėjos motina A. J.. Pareiškėjos motina mirė būdama susituokusi su pareiškėjos tėvu R. J.. A. J. turėjo du vaikus: pareiškėją L. J. ir suinteresuotą asmenį A. J.. Palikėja A. J. nebuvo sudariusi testamento. Po palikėjos A. J. mirties liko santuokos metu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise valdytas butas su rūsiu (duomenys neskelbtini). Po palikėjos A. J. mirties jos sutuoktinis R. J. priėmė aktyviais veiksmais palikėjos palikimą per įstatyme nustatyt terminą pradėjęs faktiškai valdyti palikimą sudarantį turtą, rūpinosi šiuo turu kaip savu. R. J. gyveno bute (duomenys neskelbtini), priėmė A. J. asmeninius daiktus, mokėjo komunalinius ir kitus turto išlaikymo mokesčius, prižiūrėjo ir remontavo butą. 2021 m. gruodžio 16 d. R. J. mirė. Po jo mirties palikimą per įstatyme nustatytą terminą priėmė pareiškėja, tačiau ji negali gauti po tėvo mirties paveldėjimo teisės liudijimo ir savo vardu įforminti tėvo turtą, kadangi jis nesikreipė į notarą dėl A. J. palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad jei visapusiškai išnagrinėjęs bylą ir joje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad R. J. priėmė A. J. palikimą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo patenkinimui. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjų R. J. ir A. J. palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikto turto priėmimą valdyti (el. b. l. 45-47).

Suinteresuotas asmuo A. J. nepateikė į bylą atsiliepimo, atitinkančio įstatymo reikalavimus, t. y. tinkamai pasirašyto įprastu originaliu ar elektroniniu suinteresuoto asmens parašu. Suinteresuotas asmuo patvirtino elektroniniu paštu, kad gavo bylos dokumentus (el. b. l. 51, 52).

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims tinkamai pranešta apie šios bylos nagrinėjimą (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 153 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. J., mirusi 2002 m. liepos 30 d., ir R. J., miręs 2021 m. gruodžio 16 d., buvo pareiškėjos ir suinteresuoto asmens A. J. tėvai (el. b. l. 4, 5, 7, 8). A. J. buvo susituokusi su R. J. nuo 1980 m. liepos 10 d. (el. b. l. 6). 1997 m. sausio 31 d. būdami susituokę A. J. ir R. J. įsigijo butą (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 15). Mirus A. J. 2002 m. liepos 30 d. pareiškėjos tėvas R. J. nesikreipė į notarą dėl mirusios sutuoktinės palikimo priėmimo (el. b. l. 11). Iš pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad po A. J. mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), liko gyventi R. J., kuris rūpinosi šiuo butu, mokėjo mokesčius už turto išlaikymą ir naudojimą, remontavo ir jį prižiūrėjo. Šias aplinkybes byloje patvirtina pareiškėjos pateikti rašytiniai įrodymai (el. b. l. 26-34).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad R. J. po savo sutuoktinės mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jai nuosavybės teise priklausiusią nekilnojamojo turto (buto) dalį, elgėsi kaip šio turto savininkas, nuspręsdamas dėl šio turto tolimesnio valdymo ir priežiūros. R. J. likdamas gyventi bute (duomenys neskelbtini), išlaikė butą, mokėjo už jį mokesčius, remontavo ir prižiūrėjo šį būstą.

Teismas, nustatęs šias aplinkybes, daro išvadą, kad R. J. po savo sutuoktinės A. J. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jos palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po A. J. ir R. J. mirties likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2021 m. gruodžio 16 d., priėmė palikimą po savo sutuoktinės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. liepos 30 d., faktiškai pradėjęs valdyti jos turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina