- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- eAS-834-629/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02817-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Milda Vainienė (pirm.), Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- R. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos, Lietuvos kariuomenė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Č. (R. Č.) atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Č. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenei dėl pažymos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. Č. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos kariuomenės Karinės medicinos ekspertizės komisijos Regioninės pakomisės Klaipėdoje 2022 m. gegužės 13 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1146 (toliau – ir Nutarimas). Be to, pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną veiksmų, susijusių su 2022 m. rugsėjo 15 d. Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Klaipėdos poskyrio nurodymo Nr. 13698 (toliau – ir Nurodymas) vykdymu, atlikimo uždraudimą.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. spalio 7 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo R. Č. skundą ir administracinę bylą pagal teismingumą perdavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas konstatavo, kad įvertinus tai, jog skundo dalykas yra ne Nurodymo, o Nutarimo teisėtumas, pareiškėjas jokiais argumentais nepagrindė prašomos taikyti užtikrinimo priemonės būtinumo, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkintinas.
II.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir išspręsti klausimą iš esmės arba panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad Nurodymas yra sudėtinė Nutarimo dalis, kadangi minėtas dokumentas sukuria pakankamą teisinį pagrindą įpareigoti pareiškėją nurodytu laiku atvykti į konkrečią vietą tam, kad būtų inicijuoti pirminiai karo prievolės Lietuvos kariuomenėje veiksmai. Nurodymo nepaisymas pareiškėjui užtraukia administracinę atsakomybę, o esant tam tikriems teisiniams pagrindams, ir baudžiamąją atsakomybę.
Pareiškėjas kreipdamasis į teismą nori apginti savo konstitucinę teisę į sveiktos išsaugojimą. Pareiškėjas ne kartą raštu, žodžiu ir mobiliojo ryšio priemonėmis buvo informavęs atsakovą apie tai, kad nėra iki galo pasitikrinęs savo sveikatos būklės ir neturi galimybės greitai ir operatyviai pristatyti visų būtinų dokumentų. Atsakovui yra žinoma, kad pareiškėjas, būdamas paaugliu aktyviai ir profesionaliai sportavo, tačiau nebegalėjo toliau tęsti sportininko karjeros dėl sveikatos negalavimų. Medicinos specialistai nesugebėjo laiku diagnozuoti su profesionaliu sportu susijusių susirgimų, todėl jam šiuo metu tenka lankytis pas plataus profilio specialistus, kurie ne tik diagnozuotų turimus sveikatos negalavimus, bet ir patartų, kaip tinkamai dozuoti fizinius krūvius tam, kad paauglystėje gautos traumos nevirstų chroniškais susirgimais. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi pakankamą pagrindą manyti, kad teismas gali jo atžvilgiu priimti palankų sprendimą ir teismui teiktą skundą tenkinti. Be to, pareiškėjo manymu, nepilna sveikatos patikra ir atsakovo nepagrįstas skubėjimas gali sukelti jo sveiktai didelę žalą, nes tinkamai neįvertinus jam skirtinus fizinius krūvius, yra reali grėsmė chroniškų susirgimų atsiradimui, kurie iš esmės pablogintų jo tolimesnę gyvenimo kokybę bei galimai ateityje sukeltų rimtų sveikatos negalavimų.
Pareiškėjo manymu, egzistuoja pakankamai svarūs faktiniai ir teisiniai pagrindai teismui taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų.
Tik išnagrinėjus ginčą ir nustačius, kiek pagrįsti yra Nutarime nurodyti apribojimai, susiję su tarnyba Lietuvos kariuomenėje, galima vertinti, kiek savalaikis yra Nurodymas, įpareigojantis pareiškėją atvykti į tarnybos vietą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsakovo vertinimu, teismo proceso šalis, norėdama vienokio ar kitokio procesinio sprendimo, privalo pateikti tai patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus. Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Klaipėdos poskyriui ir Vilniaus apygardos administraciniam teismui iki šios dienos nėra pateikti jokie įrodymai, paneigiantys 2022 m. balandžio 28 d. Lietuvos kariuomenės dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos centro regioninės pakomisės Klaipėdoje „Medicininės ekspertizės aktą“ Nr. 1146/2022.
Vadovaujantis tuo, kad pareiškėjo skundo pagrindas yra Nutarimas, kuris nėra paneigtas kitais įrodymais ir jų apskritai šioje byloje nėra, šis administracinis teisės aktas negali būti naikinamas. Todėl negali būti stabdomi kiti įstatymuose ir kituose teisės aktuose reglamentuoti valstybinių institucijų veiksmai, nes kitaip būtų paneigti teisės ir įstatymo viršenybės principai.
Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas turėjo beveik 3 (tris) metus laiko rūpintis sveikatos pažymomis, patvirtinančiomis jo nurodomas aplinkybes (nes kaip jis pats teigia – sveikatos sutrikimai yra nuo paauglystės), tačiau, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo kvestionuoti Nurodymo privalomumo, tai pat nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtiems: įstatymų pagrindu, laikantis nustatytų procedūrų bei terminų, priimtiems administraciniams teisės aktams. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo atlikti ir iš jų išplaukiančių veiksmų sustabdymo.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas nesuteikia teismui įgalinimų tenkinti reikalavimus prevenciškai ginti teises ir apsaugoti nuo galimų būsimų veiksmų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).
Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).
Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus. Be to, pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-516-525/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę motyvavo tuo, kad nepilna sveikatos patikra ir atsakovo nepagrįstas skubėjimas gali sukelti jo sveikatai didelę žalą, nes tinkamai neįvertinus jam skirtinus fizinius krūvius, yra reali grėsmė chroniškų susirgimų atsiradimui, kurie iš esmės pablogintų jo tolimesnę gyvenimo kokybę bei galbūt ateityje sukeltų rimtų sveikatos negalavimų.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nei atskirajame skunde nepagrindė, kad laikinai nesustabdžius veiksmų, susijusių su Nurodymo vykdymo atlikimu, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, ir kad būtent laikinas Nurodymo vykdymo sustabdymas užkirstų kelią tokiai žalai atsirasti. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog netaikant prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo teiginiai dėl ateityje galinčios kilti žalos padarymo yra tik deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtinti jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, patirtų pareiškėjas, todėl jie nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Taip pat pažymėtina, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai teikti prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kartu pateikiant ir nurodomas aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. Č. (R. Č.) atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.