Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų teisėja Rima Razumienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Turto bankas ir valstybės įmonei „Regitra“ dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. V. 2019 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus su pareiškimu, prašydamas nustatyti, kad jis įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą – motorinę transporto priemonę motociklą „I“, transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintą laikotarpiu nuo 1934 m. iki 1938 m., variklio Nr. (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad neturėdamas nuosavybės dokumentų, ne mažiau kaip trejus metus (ne vėliau kaip nuo 2013 m.) atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, kaip savo valdo kilnojamąjį daiktą – veikiantį motociklą „I“, pagamintą ne vėliau kaip 1938 m. (laikotarpiu nuo 1934 m. iki 1938 m.), 293 cm³ kubatūros, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nėra įregistruotas registre jokio asmens vardu ir kuris nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Nei pareiškėjas, nei jokie kiti asmenys neturi nuosavybės teises į daiktą patvirtinančių dokumentų. Šis daiktas nėra įregistruotas, nors veikiančiam motociklui – transporto priemonei – būtina registracija. Pareiškėjas yra išnaudojęs visas galimybes gauti nuosavybės teises į daiktą patvirtinančius duomenis bei dokumentus kita tvarka, todėl nuosavybės teisei į daiktą pagal įgyjamąją senatį pripažinti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į daiktą pagal įgyjamąją senatį. Motociklą „I“ (tikėtina, visiškai naują) pirko pareiškėjo senelis, iš motinos pusės, J. V., miręs (duomenys neskelbtini), laikotarpiu, maždaug nuo 1934 m. iki 1938 m. J. V. keletą metų naudojosi motociklu, tačiau nuosavybės teisių į šį daiktą dokumentais niekuomet nebuvo išviešinęs, nebuvo motociklo įregistravęs ir naudojosi juo labai trumpai. Pareiškėjui yra žinoma, kad senelis J. V. buvo pašauktas į karinę tarnybą, iš kurios grįžo 1945 metais sužalotas. Po to, kai buvo išimtos šaudmenų skeveldros, J. V. nebevaldė kojos, vaikštinėjo pasiremdamas lazdomis ir motociklu naudotis fiziškai nebegalėjo. Motociklas buvo pastatytas malkinėje, jo niekas nenaudojo, o ilgainiui apkrovė malkomis. Po J. V. mirties jo turtą paveldėjo sūnus Z. V., o mirusiojo J. V. sutuoktinė – pareiškėjo močiutė T. V. (pareiškėjo mamos A. V. motina) persikraustė gyventi į G. kaimą, Pakruojo r. sav., pas dukrą A. V. (kur iki šiol gyvena pareiškėjas su savo šeima). Kartu buvo pervežtas ir motociklas „I“, kuris, kaip nevertingas daiktas, buvo laikomas daržinėje. Niekam, be pareiškėjo, šis motociklas nerūpėjo, niekas juo nesinaudojo ir niekam jis nebuvo reikalingas, visi laikė jį vertu tik tiek, kiek gali būti vertas metalo laužas. Z. V., kuris priėmė tėvo J. V. palikimą, motociklu nesinaudojo, nesirūpino jo nuosavybės dokumentais, jo net neapžiūrėjo ir niekuomet iš G. k. nepasiėmė. (duomenys neskelbtini) Z. V. mirė, jo palikimą priėmė ir visą paveldimą turtą paveldėjo sesuo A. V. (pareiškėjo motina), o visus su palikimu susijusius dokumentus, pagal 2008 m. gruodžio 5 d. įgaliojimą, tvarkė pareiškėjas, todėl jam yra labai gerai žinoma, kad motociklas „I“ nebuvo įtrauktas į paveldėjimo turto dokumentus, jam nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. Nepriklausomai nuo to, tiek 1964 m. patvirtintas Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK), tiek ir 2000 m. patvirtintas CK, draudžia palikimo priėmimą su išlygomis ar iš dalies (1964 m. patvirtinto CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. patvirtinto CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad palikimą priėmę įpėdiniai paveldėjo visą palikėjo turtą, nepriklausomai nuo to, kad turtas buvo be nuosavybės dokumentų ar nuosavybės išviešinimo. Tapusi motociklo savininke, pareiškėjo motina A. V. atidavė motociklą pareiškėjui, be kita ko, laikydama jį visiškai nevertingu. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo motina A. V. mirė. Kurį laiką pareiškėjas motociklu nesinaudojo, transporto priemonė stovėjo pamiršta daržinėje pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, tačiau maždaug 2013-2014 m. iškraustęs malkinėje esančias senas malkas, pareiškėjas vėl atrado kažkada seneliui J. V. priklausiusį, jo jaunystėje pirktą motociklą, jį nuvalė, sutvarkė, suremontavo ir išbandė, ieškojo motociklo identifikavimo numerių ir rado juos išgraviruotus ant motociklo korpuso ir ant lentelės, pritvirtintos prie motociklo. Manytina, jog tai yra motociklo variklio numeris ir motociklo identifikacinis numeris. Pareiškėjas pradėjo domėtis ir viešai prieinamais duomenimis (internete, kituose šaltiniuose) nustatė, kad tokie motociklai buvo gaminami tik nuo 1934 m. iki 1938 m. J. V. naują motociklą įsigijo kaip tik šiuo laikotarpiu. Viešai prieinami informaciniai šaltiniai skelbia, kad iš viso tokių motociklų buvo pagaminta 3800 vnt. Nuo to laiko, t. y., ne vėliau kaip nuo 2013 m., pareiškėjas šią transporto priemonę valdo kaip savo ir siekia įteisinti nuosavybę. Pareiškėjas naudojasi šia transporto priemone pagal paskirtį, tačiau gali tai daryti ribotai, nes dėl nesamų dokumentų, neatliktos registracijos ir dėl neišviešintos nuosavybės motociklas negali dalyvauti eisme, pareiškėjas negali juo važinėti keliais. Jokių dokumentų, leidžiančių nustatyti valdymo atsiradimo pagrindą, pareiškėjui rasti nepavyko, tai neįmanoma, nes nėra žinoma nei tiksli motociklo pirkimo vieta, nei pardavęs motociklą asmuo. Pareiškėjas mano, kad šie dokumentai galimai egzistavo, tačiau buvo sunaikinti pareiškėjo močiutės T. V., kuri paprastai sunaikindavo nenaudojamus dokumentus. Joks asmuo niekuomet nesikreipė į pareiškėją ar jo artimuosius su kokiomis nors pretenzijomis į motociklą, niekas jo nepasigedo ir neieškojo. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas faktines aplinkybes pareiškėjas mano, kad yra visos sąlygos pripažinti, jog jis įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą – motorinę transporto priemonę – motociklą „I“ įgyjamosios senaties pagrindu, nes motociklas buvo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savas valdomas daugiau kaip trejus metus.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjo nurodytas motociklas nėra valstybės įmonės Turto banko veiklos objektas, todėl prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, banko atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Regitra“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad iš pareiškimo matyti, jog pareiškėjas siekia įgyti vieną iš transporto priemonių registracijai būtinų pagrindų – transporto priemonės valdymą patvirtinantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės įmonė „Regitra“ yra tik valstybės įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka vykdanti motorinių transporto priemonių registravimą, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, įmonės atstovui nedalyvaujant.

2019 m. rugsėjo 6 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartimi šioje civilinėje byloje specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt buvo paskelbtas pranešimas apie bylos nagrinėjimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnis), pranešant apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą, siūlant suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą su pareiškimais dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nurodant, kad jeigu iki teismo posėdžio dienos nebus ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas, teismas pareiškimą nagrinės rašytinio proceso tvarka.

Iki teismo posėdžio dienos nebuvo gauta jokių pareiškimų, ginčijančių pareiškime nurodyto kilnojamojo daikto – motociklo valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, todėl pareiškimas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka (CPK 533 straipsnio 1 dalis).

Iki teismo posėdžio dienos (2019 m. spalio 4 d.) buvo gautas pareiškėjo A. V. pareiškimo dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo patikslinimas, kuriuo prašoma patikslinti kilnojamojo daikto – motociklo identifikuojančius duomenis ir nustatyti, kad pareiškėjas įgijo įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę motociklą I, transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1938 m., variklio Nr. (duomenys neskelbtini), variklio tūris 293 cm³, kur ant motociklo pritvirtintos identifikacinės lentelės su numeriais (duomenys neskelbtini) duomenys šifruotini taip: skaičius „X“ reiškia modelį („I“), X – pagaminimo data (11 diena, penktas mėnuo, 1938 metai); X – variklio numeris, X – pakartotas modelio numeris, X – variklio kubatūra (cm³), X – pagamintų motociklų skaičius, X – galimai eiliškumas. Pareiškėjas, gavęs papildomą informaciją apie duomenis, kurie gali būti reikalingi kilnojamojo daikto - motorinės transporto priemonės (motociklo) įregistravimui po teismo sprendimo, t. y., kad turės būti atliekama ekspertizė, kurios metu pateikiama registruotina transporto priemonė, kuri apžiūrima vizualiai, jos duomenys lyginami su panašiomis transporto priemonėmis ir kad ekspertai, būtent, Nr. (duomenys neskelbtini) pripažins kaip identifikacinį transporto priemonės numerį, pareiškimą tikslina, siekdamas išvengti nesusipratimų ir techninių kliūčių sprendimo vykdymo procese.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Pareiškimas su patikslinimu tenkintinas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); ketvirta, visą valdymo laiką daiktas turi būti valdomas teisėtai. Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai; septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Kasacinis teismas yra pasisakęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Ar nuosavybės teisės gali būti įgyjamos į konkretų daiktą nustatant įgyjamos senaties faktą, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas gali būti nuosavybės teisės objektas, be to, ar tas daiktas gali būti privačios nuosavybės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. rugsėjo mėn. 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009). Daiktai, kaip civilinių teisių objektai, skirstomi į kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus (CK 1.98 straipsnio 4 dalis, 4.2 straipsnis); į daiktus, apibūdintus pagal individualius požymius ir pagal rūšinius požymius (CK 1.99 straipsnio 1 dalis, 4.4 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę būtent į kilnojamąjį daiktą – transporto priemonę ir siekia ją įregistruoti viešame registre – valstybės įmonėje „Regitra“. Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsniu, transporto priemonė – tai priemonė žmonėms ir (arba) kroviniams, taip pat ant jos sumontuotai stacionariai įrangai vežti. Kasacinis teismas dėl transporto priemonės, kaip daikto, yra nurodęs, jog sisteminė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo bei poįstatyminių teisės aktų, reglamentuojančių motorinėms transporto priemonėms ir jų priekaboms keliamus techninius reikalavimus bei šių daiktų registravimo tvarką, nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad transporto priemonė tampa daiktu – civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo – pardavimo sutarties dalyku, jeigu atitinka jai keliamus privalomus techninius reikalavimus ir yra identifikuojama, t. y. turi tam tikrą identifikavimo (tapatumo) elementą – paprastai gamintojo suteiktą kodą. Transporto priemonė, neturinti identifikavimo elemento, negali būti registruojama Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, dalyvauti civilinėje apyvartoje ir saugiame viešajame eisme, t. y. negali būti naudojama pagal tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2014). Bylos duomenys liudija, kad pareiškėjo nurodoma transporto priemonė turi identifikavimo (tapatumo) elementą. Todėl teismas daro išvadą, jog ši transporto priemonė yra civilinių teisinių santykių objektu ir gali būti pirkimo – pardavimo sutarties dalyku.

Iš pareiškėjo A. V. pareiškime nurodytų aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų: motociklo foto nuotraukų, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato, valstybės įmonės „Regitra“ duomenų apie transporto priemonę, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro išrašo nustatyta, kad transporto priemonė – motociklas „I“, transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1938 m., variklio Nr. (duomenys neskelbtini), variklio tūris 293 cm³, Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra registruota, ieškomų numeruotų daiktų ir transporto priemonių registruose nėra duomenų apie šios transporto priemonės paiešką, yra matoma transporto priemonės būklė.

Kaip minėta, viena iš nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo sąlygų – pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Pareiškėjas A. V. nurodė, jog šią transporto priemonę – motociklą jam atidavė jo motina A. V., tačiau šis motociklas iki 2013 – 2014 m. stovėjo malkinėje užmirštas. Ši transporto priemonė Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre nėra registruota. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas A. V. valdo transporto priemonę neteisėtai. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad transporto priemonė buvo remontuojama, kas įrodo, kad pareiškėjas įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, nežino apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn. Šie duomenys liudija, kad pareiškėjas transporto priemonę valdė teisėtai ir atvirai, šis daiktas iš tiesų buvo valdomas kaip savas, ieškoma būdų jį įteisinti. Tuo pačiu teismas pažymi, jog byloje nenustatyta, kad nuo pareiškėjo nurodomos pradėjimo valdyti daiktą datos, t. y., nuo 2013 – 2014 metų, valdymas būtų nutrūkęs, kas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas valdo šį kilnojamąjį daiktą daugiau nei tris metus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Kartu pažymėtina, kad jokių suinteresuotų asmenų į šį turtą neatsirado ir paskelbus apie šios bylos nagrinėjimą teisme viešai (CPK 532 straipsnis).

Esant nustatytoms aplinkybėms, yra pagrindas konstatuoti, jog byloje yra įrodytos visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas A. V. įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę motociklą I, transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1938 m., variklio Nr. (duomenys neskelbtini), variklio tūris 293 cm³, įgyjamosios senaties pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 – 4.71 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 271, 533 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti faktą, kad A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis Pakruojo r., Ž. sen., G. k., įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į kilnojamąjį daiktą - motorinę transporto priemonę motociklą I, transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1938 m., variklio Nr. (duomenys neskelbtini), variklio tūris 293 cm³.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.