- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-08
- Bylos Nr.
- 2A-288-618/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-09354-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- S. K.
- Ieškovas
- D. V., K. G.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Larisos Šimanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. K. (S. K.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. V. ir K. G. patikslintą ieškinį atsakovui S. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, teisės atlikti statinio paprastąjį remontą be atsakovo sutikimo pripažinimo, nuostolių atlyginimo ir pagal atsakovo S. K. priešieškinį ieškovams D. V.ir K. G. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: 1) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams D. V.ir K. G. priklausančias ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 2I1p, 7/10 dalis, priteisiant ieškovams 66,88 kv. m ploto patalpas, pažymėtas atestuoto architekto S. B. atidalijimo plane indeksais 1-1 ir 1-2, o atsakovui S. K. priteisiant 28,64 kv. m ploto patalpą, pažymėtą atidalijimo plane indeksu 2-1; 2) atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams priklausančias 193/200 dalis pastato – gyvenamojo namo su prekybos patalpomis, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 1A1p, ir 193/200 dalis kiemo aikštelės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisiant ieškovams natūra visą gyvenamąjį namą su prekybos patalpomis bei visą kiemo aikštelę, o atsakovui už ieškovams natūra atitenkančias jo turėtas 7/200 gyvenamojo namo dalis ir 7/200 kiemo aikštelės dalis priteisti iš ieškovų 2321,30 Eur dydžio kompensaciją; 3) pripažinti ieškovų teisę atlikti ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 2I1p, paprastąjį remontą, įrengiant sieninę pertvarą tarp atidalytų ieškovų ir atsakovo dalių pagal atestuoto architekto S. B. parengtą projektą; 4) priteisti ieškovams iš atsakovo 3410 Eur nuostolių atlyginimą; atlikus šalių tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymą ieškovams iš atsakovo priteisti 1090 Eur (3410 Eur – 2320 Eur) bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 5) priteisti ieškovams iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovai nurodė, kad jiems kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statinys, ginčo pastatas). Statinys laikina pertvara yra padalytas į dvi patalpas, kurios kadastrinių matavimų byloje esančioje schemoje pažymėtos indeksu 1-1, plotas 57,82 kv. m, ir indeksu 1-2, plotas 37,74 kv. m. Atsižvelgiant į bendraturčiams Statinyje nuosavybės teise priklausančias dalis, ieškovams patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-1, priklauso 29,152 kv. m, o atsakovui 28,668 kv. m. Nuo pat Statinio įsigijimo nuosavybės teise pagal 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 5445 ieškovai galėjo naudotis tik Statinio dalimi, kadastrinių matavimų byloje esančioje schemoje (toliau – ir Schema) pažymėta indeksu 1-2, kuri yra izoliuota nuo likusio Statinio ploto. Likusia Statinio dalimi (patalpa), Schemoje pažymėta indeksu 1-1, kurios plotas sudaro 57,82 kv. m, naudotis dėl atsakovo savavališkų veiksmų ieškovai negalėjo ir negali iki šiol – atsakovas nederindamas su ieškovais šioje Statinio dalyje vykdo komercinę automobilių remonto veiklą, nors tokia veikla, atsižvelgiant į tikslinę ūkinio pastato paskirtį, negalima ir neteisėta. Savo užraktais S. K. yra užrakinęs visus įėjimus į Statinio dalį, schemoje pažymėtą 1-1, nesuteikdamas ieškovams jokios galimybės į ją patekti. Nei žodiniai, nei rašytiniai ieškovų prašymai ir pretenzijos reikalaujant leisti naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-1, kurios plotas 57,82 kv. m, iš kurios ieškovams priklauso 29,152 kv. m, jokių rezultatų nedavė. Todėl ieškovai nusprendė atidalyti jiems tenkančią Statinio dalį ir atliekant paprastąjį remontą ją sienine pertvara atskirti nuo atsakovui priklausančios Statinio dalies. Statinio padalijamas natūra pagal parengtą projektą ir ieškovams tenkančio Statinio ploto (66,892 kv. m) atidalijimas iš bendrosios nuosavybės bei atskirų turtinių vienetų suformavimas jokios žalos Statinio paskirčiai nepadarytų ir atsakovo teisių nepažeistų, kadangi jam atitenkanti 28,668 kv. m Statinio dalis yra pakankamo dydžio, kad ją būtų galima naudoti pagal ūkinio pastato tikslinę naudojimo paskirtį, abi atskirtos statinio dalys turėtų savo atskirus įėjimus ir langus. Ieškovų prašoma atidalyti dalis susideda iš ieškovų ir taip jau faktiškai naudojamos Statinio dalies, Schemoje pažymėtos indeksu 1-2, o ieškovų prašoma jiems atidalyti patalpa, Schemoje pažymėta indeksu 1-1, ribojasi su patalpa 1-2, todėl toks atidalijimas būtų racionalus ir logiškas – po atidalijimo ieškovai galėtų suformuoti vieną vientisą patalpą Statinyje ir maksimaliai naudingai išnaudoti ją pagal tikslinę jos paskirtį. Įgyvendinant atsidalijimo projektą ieškovai taip pat nori atlikti Statinio paprastąjį remontą ir įrengti sieninę pertvarą tarp ieškovams po atidalijimo atiteksiančios 66,892 kv. m ir S. K. atiteksiančios 28,668 kv. m Statinio dalies pagal architekto S. B. parengtą projektą. Pertvara tarp atidalytų Statinio dalių suprojektuota ieškovams tenkančioje pusėje. Pagal galiojančius teisės aktus tokiam remontui būtinas bendraturčio, t. y. S. K., sutikimas. Ieškovai taip pat nurodė, kad atsakovo priešieškiniu siūlomas jam priklausančių 7/200 dalių gyvenamajame name atidalijimo variantas, pagal kurį atsakovui atitektų patalpa, pažymėta indeksu 1-7 (3,15 kv. m), patalpa, pažymėta indeksu 1-1 (1,63 kv. m), šalys naudotųsi bendrai, o visos likusios patalpos atitektų ieškovams, yra visiškai nepriimtinas. Ieškovai visame name gyvena nuo pat gyvenamojo namo įsigijimo 2016 m. birželio 28 d. Atsakovas gyvenamajame name niekada negyveno, jokiomis jo patalpomis nesinaudojo ir niekada nėra pareiškęs reikalavimo naudotis kokia nors gyvenamojo namo dalimi. Atsakovo siūlomas jam priklausančių gyvenamojo namo dalių atidalijimo projektas techniškai yra neįgyvendinamas. Patalpa, pažymėta indeksu 1-1, liktų bendrojo naudojimo, nes fiziškai padalyti ji yra per maža – tik 3,78 kv. m ploto, be to, ši patalpa yra ieškovų įėjimas į gyvenamąjį namą. Jokios kitos patalpos gyvenamajame name, kuri pagal plotą atitiktų atsakovui priklausančias 7/200 dalis (4,79 kv. m) ir kurios atidalijimas būtų techniškai įmanomas ir galėtų turėti kokią nors praktinę reikšmę ir naudą atsakovui, kartu nepažeidžiant ieškovų teisių ir interesų, nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybės bei tai, kad atsakovui priklauso labai maža gyvenamojo namo ir kiemo aikštelės dalis – tik 7/200 dalys arba 3,5 proc., atidalyti natūra atsakovui tenkančią namo dalį be neproporcingos žalos namui ir ieškovų teisėtiems interesams nėra jokių galimybių, todėl vienintelis įmanomas bendraturčių dalių gyvenamajame name atidalijimo būdas – palikti visą gyvenamąjį namą su jo priklausiniu – kiemo aikštele natūra ieškovams, o atsakovui už ieškovams atitenkančią atsakovo dalį name ir kiemo aikštelėje priteisti 2321,30 Eur pinginę kompensaciją, kuri apskaičiuota pagal valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro duomenis apie namo ir kiemo aikštelės vidutinę rinkos vertę. Dėl nuostolių atlyginimo ieškovai pažymėjo, kad nuo pat ūkinio pastato dalies įsigijimo iki šiol negalėdami naudotis jiems priklausančia Statinio dalimi ieškovai patiria nuostolių, o atsakovas jų sąskaita gauna naudą. Atsakovas, be jokio teisinio pagrindo naudodamas ir ieškovams priklausančią nekilnojamojo turto dalį, tokiu būdu sutaupė piniginių lėšų, todėl tai laikytina ieškovų patirtais nuostoliais. Ieškovai, apskaičiuodami patirtų nuostolių dydį, kaip kriterijų taikė analogiško nekilnojamojo turto vidutinę mėnesinę 1 kv. m nuomos kainą centrinėje Klaipėdos miesto dalyje, kuri, vadovaujantis prekyba nekilnojamuoju turtu užsiimančių bendrovių nekilnojamojo turto nuomos skelbimais, yra ne mažesnė kaip 3,60 Eur už kvadratinį metrą. Negalėdami naudotis nuosavybės teise priklausančia ūkinio pastato dalimi nuo 2017-09-12 iki patikslinto ieškinio teisme pareiškimo dienos ieškovai iš viso patyrė ne mažesnį nei 3410 Eur nuostolį (32,5 mėn. x 104,94 Eur = 3410 Eur), kurį atsakovas privalo atlyginti. Be to, atsakovas privalo sumokėti kompensuojamąją funkciją atliekančias procesines 5 procentų nuo ieškinio sumos dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
3. Atsakovas su patikslintu ieškiniu sutiko tik iš dalies. Nurodė, kad sutinka su patikslintame ieškinyje nurodyta gyvenamojo namo ir kiemo aikštelės atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka ir 2321,30 Eur kompensacijos priteisimu, tačiau dėl kitų patikslinto ieškinio reikalavimų nesutiko. Atsakovo teigimu, ieškovų siūlomas ūkinio pastato atidalijimo būdas prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, taip pat faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijui (faktinei atidalijimo ir naudojimo tvarkai), todėl šis patikslinto ieškinio reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Atsakovas nuo pat dalies pagrindinio statinio ir kitų statinių įsigijimo pasidalijo ūkinį pastatą taip, kad ieškovų siūloma priteisti ūkinio pastato dalis priklausė buvusiam savininkui R. B. , o vidurinioji dalis – atsakovui. Tuo pagrindu atsakovas nuo pat pradžių įsirengė savo dalyje duobę automobiliams tvarkyti, taip pat dar vienus vartus, privažiavimą iš kitos pusės (už sklypo ribos, nes ieškovai yra užstatę atsakovo vartus jiems priklausančiais daiktais), pasidarė lentynas, metalinį karkasą iš vamzdžių, prie kurio pritvirtino variklių kraną, atsivedė elektrą, įsirengė apšvietimą, t. y. investavo daugybę savo lėšų ir laiko. Atsakovo manymu, būtent jo priešieškiniu siūloma atidalijimo tvarka geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus. Tuo pagrindu atmestinas ir patikslinto ieškinio reikalavimas pripažinti ieškovų teisę atlikti Statinio paprastąjį remontą įrengiant sieninę pertvarą tarp atidalytų ieškovų ir atsakovo Statinio dalių pagal atestuoto architekto S. B. parengtą projektą, kadangi atidalijus statinį taip, kaip prašo atsakovas, atsakovas neprieštaraus įrengti atitvarą tarp šalių atidalytų statinio dalių. Atsakovas taip pat nurodė, kad ieškovų reikalavimas priteisti tariamai negautas pajamas kaip žalos atlyginimą vertintinas kaip siekimas nesąžiningai praturtėti piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Atsakovas byloje pareiškė priešieškinį, juo prašė: 1) atidalyti šalims priklausantį pagrindinį pastatą – gyvenamosios paskirties namą su prekybos patalpomis, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal atidalijimo planą, parengtą matininkės R. R., pagal kurį: atsakovui S. K. priklausytų patalpa, pažymėta indeksu 1-7 (3,15 kv. m), ir 43/100 dalys (1,63 kv. m) patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, o ieškovams D. V. ir K. G. priklausytų 57/100 dalys (2,15 kv. m) patalpos, pažymėtos indeksu 1-1, ir visos likusios patalpos, pažymėtos indeksais: 1-2 (3,14 kv. m), 1-3 (11,52 kv. m), 1-4 (22,04 kv. m), 1-5 (14,33 kv. m), 1-6 (11,39 kv. m), 2-1 (3,08 kv. m), 2-2 (13,51 kv. m), 2-3 (7,49 kv. m), 2-4 (37,80 kv. m), 2-5 (2,35 kv. m), 2-6 (3,05 kv. m); 2) atidalyti šalims priklausantį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal atidalijimo planą, parengtą matininkės R. R., pagal kurį: atsakovui priklausytų ūkinio pastato patalpa, pažymėta indeksu 1-2 (28,67 kv. m), o ieškovams priklausytų ūkinio pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (29,15 kv. m) ir 1-3 (37,74 kv. m); 3) priteisti iš ieškovų visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
5. Ieškovai su priešieškinio reikalavimais nesutiko. Pažymėjo, kad atsakovas savavališkai yra užėmęs visą ūkinio pastato patalpą, pažymėtą indeksu 1-1, kurios plotas 57,82 kv. m, o toks atsakovo „faktinis naudojimasis“, niekaip nepagrįstas bendraturčių sutarimu, pažeidžiantis ieškovų, kaip turto savininkų, teises ir teisėtus interesus, negali būti pripažintas teisėtu. Ieškovų teigimu, atidalijus atsakovo dalį ūkiniame pastate pagal jo siūlomą planą, ūkinis pastatas būtu padalytas į tris atskirus turtinius vienetus, o ieškovams tenkančios ūkinio pastato dalys būtų atskirtos atsakovui priklausančia dalimi, todėl ieškovai prarastų galimybę jiems priklausančias ūkinio pastato dalis sujungti į vieną patalpą, o toks ieškovų teisių ribojimas vien dėl atsakovo pageidavimų ir jo patogumo negalėtų būti pripažintas teisėtu. Atsižvelgiant į šalių santykius toks padalijimas neišvengiamai provokuotų konfliktines situacijas ir keltų ginčus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino iš dalies. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams D. V.ir K. G. priklausančias 193/200 dalis gyvenamojo namo su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 1A1p, ir 193/200 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtos plane indeksu k, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieškovams D. V.ir K. G. nuosavybės teise natūra visą gyvenamąjį namą su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir visą kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui S. K. iš ieškovų D. V. ir K. G.2321,30 Eur dydžio kompensaciją už ieškovams natūra atitenkančias jo turėtas 7/200 dalis gyvenamojo namo su prekybos patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 7/200 dalis kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams D. V.ir K. G. priklausančias 7/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 2I1p, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė ieškovams D. V.ir K. G. nuosavybės teise 66,88 kv. m ploto patalpas, pažymėtas atestuoto architekto S. B. atidalijimo plane indeksais 1-1 ir 1-2. Atidalijo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsakovui S. K. priklausančias 3/10 dalis ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 2I1p, adresu (duomenys neskelbtini), ir priteisė atsakovui S. K. nuosavybės teise 28,64 kv. m ploto patalpą, pažymėtą atestuoto architekto S. B. atidalijimo plane indeksu 2-1. Pripažino ieškovams D. V.ir K. G. teisę atlikti ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 2I1p, adresu (duomenys neskelbtini), paprastąjį remontą, įrengiant sieninę pertvarą tarp atidalytų ieškovų D. V., K. G. ir atsakovo S. K. dalių pagal atestuoto architekto S. B. parengtą projektą. Priteisė ieškovams D. V. ir K. G. iš atsakovo S. K. 375 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą patikslinto ieškinio dalį atmetė. Priešieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovų D. V. ir K. G. 7,29 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei. Priteisė iš atsakovo S. K. 21,87 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.
7. Teismas nurodė, kad ieškovai ir atsakovas buvo pareiškę skirtingus reikalavimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo, atsakovas atidalyti kiemo aikštelės apskritai neprašė, tačiau bylos nagrinėjimo metu atsakovas sutiko su patikslinto priešieškinio reikalavimu, jog ieškovams būtų priteistas visas gyvenamasis namas su prekybos patalpomis bei visa kiemo aikštelė, o atsakovui už ieškovams natūra atitenkančias jo turėtas gyvenamojo namo ir kiemo aikštelės dalis iš ieškovų būtų priteista kompensacija, su kurios dydžiu atsakovas taip pat sutiko. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo dėl gyvenamojo namo ir kiemo aikštelės atidalijimo tarp šalių nėra, taip pat į tai, kad atsakovui priklauso tik labai nedidelė gyvenamojo namo ir kiemo aikštelės dalis (po 7/200 dalis), teismas nusprendė, kad ieškovų siūlomas atidalijimo variantas yra racionalus ir geriausiai atitinka visų bendraturčių interesus, todėl tenkino patikslinto ieškinio reikalavimą dėl gyvenamojo namo ir kiemo aikštelės atidalijimo.
8. Nustatė, kad bendras ginčo ūkinio pastato plotas 95,56 kv. m. Ieškovams 2016 m. birželio 28 d. ir 2017 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu priklauso 7/10 dalys ūkinio pastato, o atsakovui 1994 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu priklauso 3/10 dalys ūkinio namo. Bendraturčių turimos idealiosios dalys sudaro atitinkamai ieškovų – 66,89 kv. m, atsakovo – 28,67 kv. m. Ieškovai faktiškai valdo ir naudojasi 37,74 kv. m plotu, atsakovas – 57,82 kv. m plotu. Tai yra, ieškovai naudojasi 29,15 kv. m ploto mažiau, nei formaliai yra įgiję minėtų pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu.
9. Pažymėjo, kad nors atsakovas itin akcentavo esą nusistovėjusią tarp bendraturčių naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, tačiau į bylą nepateikta duomenų, kad tarp buvusių pastato bendraturčių būtų buvusi nustatyta konkreti naudojimosi tvarka. Nurodė, jog 1994 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos tik atsakovo įsigyjamos gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo įrenginių idealiosios, bet ne realiosios dalys, naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra aptarta. Taip pat pažymėjo, kad tarp bendraturčių faktiškai nusistovėjusi, sutartimi ar teismo sprendimu nustatyta naudojimosi bendru daiktu tvarka nėra privaloma, atsidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės, o gali būti vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl konkretaus atidalijimo būdo, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės. Teismas nustatė, kad atsakovas faktiškai naudojamojoje 57,82 kv. m ploto ūkinio pastato patalpoje yra įsirengęs garažą, tiek remontuoja savo, savo šeimos narių, pažįstamų automobilius, tiek leidžia šioje patalpoje remontuotis automobilius savo draugams bei pažįstamiems. Be to, įsirengtame garaže atsakovas su draugais leidžia laisvalaikį (vartoja alkoholį, išsikepa šašlykų). Teismas pastebėjo, kad ieškovų šeima gyvena gyvenamajame name ir atsakovo ginčo patalpose vykdoma automobilių remonto veikla, laisvalaikio praleidimo būdas, pašalinių asmenų lankymasis ieškovams yra nepriimtina.
10. Teismo nuomone, nors byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovo vykdoma automobilių remonto veikla apskritai yra neteisėta, tačiau šiuo atveju pagrįstais laikė ieškovų argumentus, kad atsakovas ūkinį pastatą naudoja ne pagal jo tikslinę paskirtį, o tai pažeidžia teisėtus ieškovų, kaip pagrindinio daikto savininkų, interesus į tinkamą gyvenamąją aplinką. Vien tai, kad atsakovas į ginčo patalpą investavo savo lėšas ir darbą, teismo vertinimu, minėto ieškovų intereso nepaneigia. Taip pat pagrįstu pripažino ir ieškovų argumentą, kad, atidalijus atsakovo dalį ūkiniame pastate pagal jo siūlomą planą, ūkinis pastatas būtu padalytas į tris atskirus turtinius vienetus, o ieškovams tenkančios ūkinio pastato dalys būtų atskirtos atsakovui priklausančia dalimi, dėl to ieškovai prarastų galimybę jiems priklausančias ūkinio pastato dalis sujungti į vieną patalpą.
11. Įvertinęs byloje pateiktus siūlymus dėl ūkinio pastato atidalijimo, teismas nusprendė, jog, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų siūlomą variantą, atsakovo interesai naudoti jam priklausančią pastato dalį pagal tikslinę pagalbinio ūkio, o ne garažo paskirtį nebūtų pažeisti, sudarytų sąlygas kiekvienam bendraturčiui įgyvendinti jų nuosavybės teisę į bendrą daiktą. Teismo vertinimu, būtent ieškovų pateiktas ūkinio pastato atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas atitinka atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės instituto paskirtį ir tikslus, kadangi pagal ieškovų pateiktą projektą būtų suformuoti du atskiri nekilnojamojo turto objektai, o tai sukurtų prielaidas kiekvienam iš bendraturčių įgyvendinti savo nuosavybės teisę į bendrąjį turtą, racionaliai naudotis pastato patalpomis. Todėl ūkinio pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpas atidalijo pagal ieškovų pateiktą atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektą.
12. Sprendimą tenkinti ieškovų reikalavimą pripažinti jų teisę atlikti ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėto plane indeksu 2I1p, paprastąjį remontą, įrengiant sieninę pertvarą tarp atidalytų ieškovų ir atsakovo dalių pagal atestuoto architekto S. B. parengtą projektą, motyvavo siekiu išvengti naujų teisminių ginčų tarp šalių dėl faktinio atidalijimo įgyvendinimo.
13. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovas jokių reikalavimų dėl kompensacijos jam priteisimo tuo atveju, jeigu būtų atidalyta pagal ieškovų siūlomą projektą, nepareiškė, įrodymų apie ginčo patalpos pagerinimo išlaidas nepateikė, šio klausimo nesprendė.
Žemesnės instancijos teismas
14. Vertindamas ieškovų reikalavimo priteisti jiems 3410 Eur nuostolių atlyginimą pagrįstumą pažymėjo, kad šis ieškovų reikalavimas grindžiamas vien deklaratyviais ieškovų teiginiais. Teismas nurodė, kad ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, galinčių patvirtinti, jog jie iš tiesų ketino išnuomoti įsigyto ūkinio pastato dalį, o pateikti skelbimai apie turto nuomos kainas nei ieškovų ketinimų, nei juo labiau negautų pajamų realumo ir pagrįstumo neįrodo. Todėl šį patikslinto ieškinio reikalavimą atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl ūkinio pastato atidalijimo ir reikalavimas dėl teisės ieškovams be atsakovo sutikimo atlikti paprastąjį remontą pripažinimo, ir prašo dėl šių dalių priimti naują sprendimą – atidalyti šalims priklausantį ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal atidalijimo planą, parengtą matininkės R. R., pagal kurį: S. K. priklausytų ūkinio pastato patalpa, pažymėta indeksu 1-2 (28,67 kv. m); D. V. ir K. G. priklausytų ūkinio pastato patalpos, pažymėtos indeksais 1-1 (29,15 kv. m) ir 1-3 (37,74 kv. m). Kartu su apeliaciniu skundu prideda naujus įrodymus:1988 m. kišeninio kalendoriaus su vertimu kopiją, UAB „Traktona“ 2020 m. gruodžio 21 d. komercinio pasiūlymo kopiją, ieškovų garažo nuotrauką. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
15.1. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai nustatydamas visas bylos faktines aplinkybes, neįsigilindamas į statinių kiekį, išsidėstymą ir priklausymą šalims, priimdamas tik ieškovams naudingą sprendimą, ignoruodamas ne tik faktinę ūkinio pastato naudojimosi tvarką, bet ir atsakovo padarytas investicijas į ūkinį statinį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Šalies argumentai
15.2. Pažymėtina, kad atsakovas nuo pat dalies pagrindinio statinio ir kitų statinių įsigijimo pasidalijo ūkinį pastatą taip, kad teismo priteista atsakovui ūkinio pastato dalis priklausė buvusiam savininkui R. B. , iš kurio ir nusipirko ieškovai nekilnojamąjį turtą, o vidurinė ūkinio pastato dalis buvo paskirta naudotis atsakovui pagal žodinį tarpusavio susitarimą. Tuo pagrindu atsakovas dar 1988 m. įsirengė savo dalyje duobę automobiliams tvarkyti, taip pat dar vienus vartus, privažiavimą iš kitos pusės, taip pat pasidarė lentynas, metalinį karkasą iš vamzdžių, prie kurio pritvirtino variklių kraną, atsivedė elektrą, įsirengė apšvietimą, t. y. investavo daugybę savo lėšų ir laiko. Šias aplinkybes patvirtina kartu su apeliaciniu skundu pateikiami įrodymai. Teismas, nuspręsdamas atsakovo ilgą laiką naudotą pastato dalį priteisti ieškovams, faktiškai leido jiems nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
15.3. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad prie ūkinio pastato yra pristatytas ieškovams priklausantis ir identiškai kaip ūkinis pastatas atrodantis garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p. Neatsižvelgta į tai, kad nepriklausomai nuo to, kuri dalis būtų priteista ieškovams, siekdami sujungti savo patalpas jie turės bet kuriuo atveju griauti sieną – vienu atveju, priteisiant ieškovams šoninę ūkinio pastato dalį, kaip buvo siūlyta atsakovo, tektų griauti sieną tarp ieškovams priklausančio garažo ir ūkinio pastato mažesnės priklausytinos dalies, kitu atveju, priteisus ieškovams vidurinę ūkinio pastato dalį, ieškovams teks griauti sieną, esančią ūkinio pastato viduje, siekiant sujungti jiems priklausančias ūkinio pastato dalis. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, kad bet kuriuo atveju ieškovai patirtų nepatogumų griauti vieną ar kitą sieną.
15.4. Atsakovo priešieškiniu siūlyta atidalijimo tvarka yra teisingiausia, protingiausia ir sąžiningiausia abiejų šalių atžvilgiu, kadangi manytina, kad ieškovams nėra didelės reikšmės, kuri ūkinio statinio dalis jiems būtų priteista, o atsakovui priešingai – jis į vidurinę ūkinio pastato dalį yra investavęs daug lėšų ir pritaikęs ją pagal savo poreikius.
Atsiliepimas
16. Ieškovai atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Prašo prie bylos nepridėti naujų kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nusprendus priešingai, prašo prie bylos pridėti 2021 m. sausio 27 d. UAB „Oregas“ komercinį pasiūlymą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Apelianto argumentai, susiję su faktiniu ginčo patalpų naudojimu, neturi teisinės reikšmės, kadangi atsakovas faktiškai naudojosi daug didesne patalpų dalimi, nei jam priklauso. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pripažino, jog yra savavališkai užėmęs dalį ieškovams priklausančių patalpų. Atsakovui priklauso 28,66 kv. m dydžio patalpa, tačiau jis faktiškai naudoja 57,82 kv. m patalpą. Tokia atsakovo nurodoma „faktinė susiklosčiusi ūkinio pastato naudojimo tvarka“ pažeidžia ieškovų, kaip turto savininkų, teises ir teisėtus interesus, todėl negali būti pripažinta teisėta ir į tai negali būti atsižvelgta sprendžiant dėl atsakovui priteistinos patalpų dalies pagal jo pateiktą projektą.
16.2. Atsakovo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su savavališkai užimtų patalpų pagerinimu, jų pritaikymu savo veiklai, atsakovui nereiškus priešieškinio ir šių aplinkybių neįrodinėjant, negali būti vertinamos apeliacinės instancijos teisme. Pastebėtina, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas negalėjo įvardyti atliktų pagerinimų vertės, todėl kartu su apeliaciniu skundu pateikti nauji įrodymai neturėtų būti priimti ir vertinti arba jie vertintini kritiškai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
19. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 15 punkte. Būtinybę pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme motyvuoja argumentais, jog tik susipažinus su pirmosios instancijos teismo sprendimu paaiškėjo, kad teismas neįvertino esminių aplinkybių, susijusių su atsakovo investicijomis į naudotas patalpas. Ieškovai prašo teikiamų įrodymų nepridėti prie bylos ir jų nevertinti, tačiau, apeliacinės instancijos teismui nusprendus priešingai, prie bylos prašo pridėti kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktą komercinį pasiūlymą.
20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo išlygos. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo priimti nei apelianto, nei ieškovų teikiamų naujų įrodymų. Visų pirma, kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovai, šioje byloje nebuvo reikštas reikalavimas dėl kompensacijos už atsakovo atliktus pagerinimus priteisimo ir nebuvo įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su atsakovo atliktais ginčo patalpų pagerinimo / įrengimo darbais ir (ar) investicijomis. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad procesiniuose dokumentuose atsakovas nuolat akcentavo, jog ginčo patalpas yra pritaikęs savo vykdomai veiklai, t. y. teigė, jog įrengė duobę automobiliams tvarkyti, taip pat dar vienus vartus, privažiavimą iš kitos pusės, taip pat pasidarė lentynas, metalinį karkasą iš vamzdžių, prie kurio pritvirtino variklių kraną, atsivedė elektrą, įsirengė apšvietimą. Taigi, manydamas, jog nagrinėjamai bylai aktualu išsiaiškinti atsakovo atliktų darbų apimtis bei įvertinti investicijų mastą, turėjo pareigą pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodomas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 143 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Beje, kaip matyti iš teikiamų įrodymų, vienas iš jų yra 1988 m. stalinis kalendorius, t. y. labai tikėtina, jog minėtu įrodymu atsakovas disponavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, tačiau teismui jo neteikė.
23. Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog apeliantas nepagrindė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Taip pat nenustatyta, jog teikiami įrodymai būtini siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija nepriima ir nevertina nei atsakovo, nei ieškovų teikiamų naujų įrodymų.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo
24. Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamojoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nuspręsta atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovams ir atsakovui priklausantį ūkinį pastatą pagal ieškovų pateiktą atestuoto architekto S. B. atidalijimo planą, ir dėl sprendimo dalies, kuria ieškovams pripažinta teisė atlikti ūkinio pastato paprastąjį remontą, įrengiant sieninę pertvarą tarp atidalytų ieškovų ir atsakovo dalių pagal atestuoto architekto S. B. parengtą projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
25. Apelianto teigimu, skundžiamo sprendimo dalys naikintinos dėl šių esminių priežasčių: 1) nepagrįstai neatsižvelgta į ilgametę nusistovėjusią faktinę ginčo pastato patalpų naudojimo tvarką; 2) neįvertinta, jog, tenkinus ieškovų reikalavimus, atsakovas patirs nuostolių, o ieškovai nepagrįstai praturtės ir tai turės įtakos naujų ginčų tarp šalių kilimui; 3) neatsižvelgta į tai, kad bet kuriuo atveju ieškovai patirs nepatogumų – turės griauti sieną bei įrengti pertvarą.
26. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis bei skundžiamo teismo sprendimo motyvus, minėtus apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį (-is). Šią išvadą apeliacinės instancijos teismas grindžia toliau nurodytais motyvais.
27. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis).
28. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32-701/2021).
29. CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 2 dalis reglamentuoja atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės būdus. Joje nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Taigi, bendraturčių nesutarimus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės sprendžiantis teismas iš esmės yra apribotas juos išspręsti dviem būdais – padalydamas daiktą natūra arba priteisdamas kompensaciją pinigais.
30. Klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).
31. Šioje byloje teisminio nagrinėjimo dalykas yra visiškas atsidalijimas – tiek ieškovai, tiek atsakovas siekia atsidalyti ūkinį pastatą. Ir ieškovai, ir atsakovas prašė padalyti ūkinį pastatą natūra, tačiau nesutarė, kuris atidalijimo variantas labiausiai atitiktų bendraturčių interesus.
32. Atsakovas, nesutikdamas su ieškovų siūlomu ūkinio pastato atidalijimo projektu, akcentavo, jog tokio pobūdžio bylose privalu vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad parenkant atidalijimo variantą svarbu atsižvelgti į bendraturčių faktiškai nusistovėjusią naudojimosi bendru daiktu tvarką. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apelianto pastebėjimu. Išties kasacinis teismas yra akcentavęs poreikį atsižvelgti ir į iki ginčo kilimo buvusią naudojimosi bendru daiktu tvarką sprendžiant ne tik ginčus bylose dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau ir bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019). Tačiau apeliantas, akcentuodamas būtinybę atsižvelgti į buvusią naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, ignoruoja esmines aplinkybes, kurios, kolegijos įsitikinimu, nesudaro pagrindo suteikti prioriteto faktinei naudojimosi tvarkai.
33. Visų pirma, šioje byloje nustatyta ir to neneigia apeliantas – faktiškai atsakovas naudojasi visa 57,82 kv. m ploto ūkinio pastato patalpa (29,15 kv. m daugiau, nei jam priklauso nuosavybės teise). Antra, byloje nėra įrodymų, kad tarp buvusių pastato bendraturčių būtų buvusi nustatyta konkreti naudojimosi tvarka. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1994 m. kovo 29 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos tik atsakovo įsigyjamos gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo įrenginių idealiosios, bet ne realiosios dalys, taip pat tarp bendraturčių nėra aptarta naudojimosi tvarka. Nors apeliantas teigė, jog ūkinio pastato naudojimosi tvarką buvo žodžiu aptaręs su buvusiu patalpos savininku R. B., šių aplinkybių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu R. B. nebuvo apklaustas, nors atsakovas buvo išreiškęs norą jį apklausti kaip liudytoją ir teismui nurodė užtikrinsiantis liudytojo atvykimą į teismo posėdį (2020 m. birželio 3 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašo 4 min. 24 s.–7 min. 22 s.). Trečia, kolegija pastebi ir tai, jog įstatyme yra įtvirtinta, kad susitarimas dėl naudojimosi tvarkos, nepriklausomai nuo jo formos, yra privalomas susitariantiems bendraturčiams, tačiau, pasikeitus kuriam nors iš susitarusių bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009). Tai yra, net jei ir būtų egzistavęs žodinis susitarimas su buvusiu patalpos savininku R. B., pasikeitus bendraturčiams, t. y. ūkinio pastato dalį įsigijus ieškovams, toks susitarimas neturėtų / neturi privalomosios galios. Ketvirta, faktinė naudojimosi bendru daiktu tvarka yra tik vienas iš kriterijų, reikšmingų parenkant atidalijimo variantą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog, sprendžiant dėl konkretaus atidalijimo būdo, turi būti įvertintos ir kitos reikšmingos aplinkybės.
34. Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, negalima ignoruoti aplinkybės, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ūkinio pastato padalijimo, kai tuo tarpu atsakovas neneigia, jog ūkinio pastato dalies pagal jo tikslinę paskirtį nenaudoja – įsirengtose patalpose laiko ir remontuoja automobilius.
35. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ginčo ūkinio pastato pagrindinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 (toliau – ir Reglamentas), 7.17 punkte nurodyta, jog pagalbinio ūkio paskirties pastatai – tai sodybų ūkio pastatai, pagalbinio ūkio pastatai (tvartai, daržinės, sandėliai, garažai, vasaros virtuvės, dirbtuvės, pirtys, kietojo kuro sandėliai (malkinės) ir panašiai, kurie tarnauja pagrindiniam daiktui. Pagal to paties Reglamento 7.7 punktą garažų paskirties pastatai – tai pastatai, skirti transporto priemonėms laikyti ir (ar) remontuoti: automobilių garažai, antžeminės automobilių saugyklos, elingai, geležinkelio vagonų depai, autobusų ir troleibusų garažai, orlaivių angarai, laivų ir aerostatų elingai ir panašiai). Taigi, pagrįstai pirmosios instancijos teismo atkreiptas dėmesys į tai, kad šiuo atveju ginčo pastatas yra pagalbinio ūkio paskirties pastatas, tarnaujantis pagrindiniam daiktui – gyvenamajam namui. Todėl visiškai sutiktina su skundžiamame sprendime nurodytais motyvais, jog, atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovų siūlomą variantą, atsakovo interesai naudoti jam priklausančią pastato dalį pagal tikslinę pagalbinio ūkio, o ne garažo paskirtį nebūtų pažeisti, sudarytų sąlygas kiekvienam bendraturčiui įgyvendinti jų nuosavybės teisę į bendrą daiktą.
36. Taip pat apeliaciniame skunde nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog, atidalijus atsakovo dalį ūkiniame pastate pagal jo siūlomą planą, ūkinis pastatas būtu padalytas į tris atskirus turtinius vienetus, o ieškovams tenkančios ūkinio pastato dalys būtų atskirtos atsakovui priklausančia dalimi, dėl to ieškovai prarastų galimybę jiems priklausančias ūkinio pastato dalis sujungti į vieną patalpą. Taigi šiuo atveju atsakovo siūlomas ūkinio pastato atidalijimo projektas neleistų šalims racionaliai išnaudoti pastato patalpų.
37. Nors apeliaciniame skunde apeliantas didelį dėmesį teikia argumentams, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad į ieškovams atitenkančią ūkinio pastato dalį atsakovas yra investavęs dideles lėšas, ir akcentuoja, jog nepakeitus sprendimo atsakovas bus priverstas ginti savo teises teisme, kolegija pažymi, kad apeliantas, manydamas, jog tuo atveju, jeigu būtų atidalyta pagal ieškovų siūlomą projektą, jam turi būti priteista kompensacija už ieškovams atitenkančios ūkinio pastato dalies pagerinimą, turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo kartu su priešieškiniu ir šio reikalavimo pagrįstumą įrodinėti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, tokio reikalavimo atsakovas nereiškė ir įrodymų, susijusių su atliktu ūkinio pastato dalies pagerinimu, neteikė. Todėl įvertinus civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, atsižvelgus į tai, jog teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, ir tai, kad teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis), nuspręstina, jog šiuo atveju teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai netyrė aplinkybių, susijusių su atsakovo galbūt atliktais pagerinimais ūkinio pastato dalyje. Taip pat, kolegijos įsitikinimu, vien tik atsakovo nurodyta aplinkybė, jog nepanaikinus skundžiamo sprendimo dalies kils naujų teisminių ginčų grėsmė, atsižvelgiant į jau aptartas anksčiau aplinkybes, nėra pakankama konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad labiausiai bendraturčių interesus atitinka ieškovų pateiktas ūkinio pastato atidalijimo projektas.
38. Dar vienas nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi motyvas susijęs su argumentais, jog teismas nepagrįstai neįvertino, kad nepriklausomai nuo to, kuri ūkinio pastato dalis būtų priteista ieškovams, siekdami sujungti savo patalpas, jie turės bet kuriuo atveju griauti sieną – vienu atveju, priteisiant ieškovams šoninę ūkinio pastato dalį, kaip buvo siūlyta atsakovo, tektų griauti sieną tarp ieškovams priklausančio garažo ir ūkinio pastato mažesnės priklausytinos dalies, kitu atveju, priteisus ieškovams vidurinę ūkinio pastato dalį, ieškovams teks griauti sieną, esančią ūkinio pastato viduje, siekiant sujungti jiems priklausančias ūkinio pastato dalis. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio apeliacinio skundo argumento, visų pirma pastebi, jog šioje byloje ieškovai nenurodė aplinkybių, kad turi ketinimų ateityje sujungti jiems nuosavybės teise priklausantį garažą (žymėjimas plane 4I1p) su ūkiniu pastatu. Antra, iš pateiktų procesinių dokumentų bei architekto S. B. parengto projekto dėl paprastojo remonto atlikimo matyti, jog ieškovai siekia suformuoti vientisą patalpą ūkiniame pastate ir patalpas naudoti pagal jų tikslinę paskirtį – pagalbinio ūkio. Taigi apelianto pasvarstymai, jog ieškovai bet kuriuo atveju privalės griauti sieną, laikytini hipotetiniais, neatitinkančiais bylos aplinkybių bei neturinčiais teisinės reikšmės sprendžiant, kuris iš šalių pateiktų ūkinio pastato padalijimo projektų labiausiai atitinka šalių interesus.
39. Taigi šių anksčiau nurodytų aplinkybių viseto pagrindu nuspręstina, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad būtent ieškovų pateiktas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės projektas labiausiai atitinka bendraturčių interesus, teisingumo bei protingumo principus.
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog apeliaciniame skunde nėra nurodyta konkrečių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pripažinti ieškovams teisę atlikti ūkinio pastato paprastąjį remontą, įrengiant sieninę pertvarą tarp atidalytų ieškovų ir atsakovo dalių pagal atestuoto architekto S. B. parengtą projektą, motyvų, plačiau šiuo klausimu nepasisako.
41. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
44. Atsakovo apeliacinį skundą atmetus jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
45. Ieškovas D. V. pateikė prašymą iš atsakovo priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
46. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.11 punkte nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio dydžio, iš atsakovo ieškovui priteistina 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui D. V. iš atsakovo S. K. 400 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.