- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-03
- Bylos Nr.
- 1S-1192-327/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-1-00208-2010-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
- Nuteistasis
- V. K.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo V. K. skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi atmetė nuteistojo V. K. prašymą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, dėl įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, taikymo ir atleidimo nuo bausmės. Teismas nurodė, kad materialaus pagrindo V. K. taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 75 straipsnio nuostatas šiuo atveju nėra. Apylinkės teismas taip pat pažymėjo, kad V. K. nuteistas už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymą, todėl BK 190 straipsnio pakeitimas, kuris taikomas BK XXVIII skyriui, įtakos minėtos veikos kvalifikavimui neturi. Nuteistasis V. K. skunde prašo peržiūrėti jo bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad yra jaunas ir darbingas, jau atliko didelę bausmės dalį. Skunde pažymi, kad BK 190 straipsnio ir BK 75 straipsnio pakeitimai įsigaliojo vėliau, nei V. K. buvo nuteistas, todėl prašo jam sušvelninti bausmę. Nuteistojo V. K. skundas atmetamas.Vilkaviškio rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai netenkino nuteistojo prašymo, tačiau argumentuodamas savo sprendimą, rėmėsi klaidingais motyvais. Apylinkės teismas nurodė, kad nėra materialaus pagrindo tenkinti nuteistojo prašymą ir vertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, nagrinėdama BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo ribas laiko atžvilgiu, pažymėjo tai, kad įstatymo leidėjas, priimdamas naują BK 75 straipsnio 1 dalį, nenumatė neriboto jos atgalinio veikimo. Numatant galimybę taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą ir asmenims, nuteistiems net už sunkius nusikaltimus, kartu įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės švelninimo prielaidos, nes teismai buvo netiesiogiai įpareigoti neatimti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma. Tačiau baudžiamieji įstatymai paprastai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo. Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas (Konstitucinio Teismo 1998 m. liepos 9 d., 2001 m. sausio 11 d. nutarimai). Tai svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą.Pagal kasacinę jurisprudenciją laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-386-746/2015).Kaip matyti iš bylos nagrinėjimui pateiktų duomenų, V. K. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis įsiteisėjęs, bylos nagrinėjimas visų instancijų teismuose yra pasibaigęs. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, tokiu atveju nėra pagrindo svarstyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo galimybės. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, taigi bendrosios kompetencijos teismai privalo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais vadovautis ir jais remtis, taikant tuos pačius įstatymus ir teisės aktus. Pakeistas BK 190 straipsnis numato, kad XXVIII skyriuje (Nusikaltimai nuosavybei) numatytas turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (redakcija Nr. XII-1481, 2014-12-18). V. K. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kuri numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui už viešosios tvarkos pažeidimą. Pažymėtina, kad pasikeitęs turto vertės kriterijus, numatytas BK 190 straipsnyje, įtakos V. K. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijai, neturi. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Atmesti nuteistojo V. K. skundą ir palikti galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.