- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- e2-1448-1174/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00453-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Klimaitė
- Ieškovas
- G. A.
- Atsakovas
- P. R.
- Advokatai
- Irmantas Tumas, Algimantas Ruginis
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Agnei Liaučienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui P. R., išvadą teisme teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo ir išlaikymo skolos nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. Ieškovė G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo P. R. materialinį išlaikymą jų nepilnametei dukrai E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis kasmėnesinėmis po 250 Eur dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui datos iki vaiko pilnametystės, išlaikymą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę G. A., šio išlaikymo administratore uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius (2023 metų gruodį ir 2024 metų sausį) pagal reikalaujamą kasmėnesinį išlaikymo vaikui dydį (250 Eur), viso sumoje - 500 Eur; nustatyti dukters, E. R. gyvenamąją vietą su ieškove G. A. pagal jos pasirinktą gyvenamąją vietą; nustatyti atsakovo bendravimo su savo nepilnamete dukterimi E. R. tvarką, sekančiai: tėvas, P. R. bendrauja su savo nepilnamete dukra - dukrai ir jos motinai G. A. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką; ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su dukterimi nepažeidžiant vaiko interesų, priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė G. A. ieškinyje nurodė, kad 2012 m. liepos 26 d. su atsakovu susilaukė dukters E., po išsiskyrimo su atsakovu, jis geranoriškai kas mėnesį mokėdavo vidutiniškai po 70 - 90 Eur dukters išlaikymui, tačiau per pastaruosius du mėnesius išlaikymo nebeteikė. Teiktas išlaikymas nebuvo oficialus ir ji neturi jokių garantijų, kad atsakovas šį išlaikymo mokėjimą vaikui kada nors nenutrauks, nes išlaikymo nemoka jau antras mėnuo. Mokama išlaikymo suma vaikui, atsižvelgiant į jo amžių ir tuo pačiu išaugusius jo poreikius, kylančias komunalines, maisto bei kitas kainas, yra per maža ir nebeatitinka šiuolaikinių vaiko išlaikymo poreikių. Vaikas yra augantis ir aktyvus (papildomai lanko dailės mokyklą ir Mažeikių vaikų ir jaunimo daugiafunkcinį centrą), vidutiniškai maistui kas mėnesį išleidžia apie 100 Eur, dienpinigiai sudaro apie 60 Eur, drabužiams ir avalynei apie 80 Eur, internetui ir telefonui - 35 Eur, kuro išlaidoms - 40 Eur, už būrelius reikia mokėti po 26 Eur kas mėnesį, išlaidoms higienai ir vaistams - 30 Eur, apmokėjimui už komunalines paslaugas išleidžia apie 280 Eur per mėnesį (E. dalis apie 100 Eur). Dukters poreikių tenkinimui, norint, kad šiuo vaiko amžiaus laikotarpiu ji normaliai augtų ir vystytųsi, kad nors minimaliai patenkinti jos socialiniai poreikiai, kai dabar ji lanko mokyklą, būrelius, kas mėnesį jos išlaikymui būtina skirti apie 500-550 Eur. E. gyvena su ieškove, o tai reiškia, kad jai tenka didesnė jos išlaikymo našta, kuri susijusi su kasdiene vaiko priežiūra, rūpesčiu, kasdienėmis jos problemomis ir pan., kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nuo minėtų pareigų atsakovas yra „atleistas“, iš jo reikalaujama tik prisidėti prie vaiko išlaikymo. Deda visas pastangas, kad dukrai nieko netrūktų, nors šiuo metu niekur nedirba, iki 2023 m. liepos 1 d. dirbo AB „O. L.“, yra užsiregistravusi užimtumo tarnyboje ir gauna apie 400 Eur dydžio kasmėnesinę nedarbo socialinio draudimo išmoką ir 96,25 Eur išmoką E., padeda naujasis draugas, į kurio valdomą įmonę planuoja įsidarbinti nuo gegužės mėnesio. Nekilnojamojo turto ir savo vardu registruotos transporto priemonės neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau du mėnesiai visiškai nebevykdo pareigos teikti materialinio išlaikymo dukrai, prašo priteisti ir išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo už pastaruosius dvejus mėnesius, bendroje 500 Eur sumoje. Dukra gyvena su ieškove, jai yra sudarytos visos vystymosi, ugdymo ir gyvenimo sąlygos jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, todėl prašo E. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, vietos nustatymas su manimi pilnai atitiks jos interesus ir lūkesčius. Neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su dukterimi, bendravimas turi atitikti vaiko interesus ir visais atvejais turi būti suderintas su ieškove.
Atsiliepimas
3. Atsakovas P. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka mokėti 200 Eur išlaikymo sumą, nes dabartinėje šeimoje augina dar du savo mažamečius vaikus ir kartu auga žmonos nepilnametis sūnus. Gyvena nuomojamame būste, už nuomą moka 250 Eur, šiuo metu nedirba, gauna vaiko priežiūros išmoką, socialinę pašalpą, registruotas užimtumo tarnyboje. Turi antstoliams skolų apie 18 000 Eur, dukrai išlaikymą teikė pagal galimybes.
Šalies argumentai
4. Ieškovė G. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu buvo bandyta sutarti geranoriškai, kad jis dukrai teiktų didesnį išlaikymą, tačiau nepavyko. Dukros išlaikymui reikalinga apie 500 Eur suma: 100 Eur maistui, mokykloje pietums duoda po 2-3 Eur, reikalinga 60 Eur, drabužiams ir avalynei apie 80 Eur, dukra auga, todėl kiekvieną sezoną reikalingi nauji rūbai, avalynė, nori pasipuošti, reikalingi rūbeliai ir batai šokių būreliui, internetui ir telefonui išleidžia apie 35 Eur, dukrą veža į mokyklą, į būrelius, kurui išlaidžia 40 Eur, už dukters lankomus būrelius moka po 26 Eur kas mėnesį, 18 Eur už dailės būrelį ir 8 Eur už šokių būrelį, higienai išleidžia apie 50 Eur, dukrai perka šampūną, dezodorantą, kremą, higienos priemones, kirpykloje lankosi kas pusmetį, plaukų kirpimas kainuoja 20 Eur, dukra serga labai retai, tačiau ji nuolat vartoja vitaminus, žuvų taukus, išleidžia per mėnesį po 30 Eur, mokyklinėms reikmėms išleidžia po 50 Eur, daug pinigų išleidžia dailės būreliui, reikalingi flomasteriai, teptukai, dažai, taip pat perka ir mokyklai reikalingas priemones, vyksta su mokykla į ekskursijas, gyvena draugo name, namas šildomas elektra, todėl didžioji komunalinių mokesčių dalis mokama už elektrą, apmokėjimui už komunalines paslaugas išleidžia apie 280 Eur per mėnesį (E. dalis apie 100 Eur). Šiuo metu su dukra sutaria gerai, dukra noriai eina į mokyklą, jų santykiai keičiasi. Dukra vienintelis vaikas, šiuo metu pradėjo dirbti, už pirmą darbo mėnesį gavo apie 800 Eur darbo užmokesčio. Dėl bendravimo su atsakovu jokių konfliktų nekyla, dukra yra pakankami didelė, todėl dukra su atsakovu bendrauja pagal savo poreikius, norus, ieškovė tam neprieštarauja, tik nori būti informuota.
5. Ieškovė G. A. atstovas advokatas Algimantas Ruginis teismo posėdžio metu palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti, papildomai nurodydamas, kad ieškovas prašomas dukrai priteisti išlaikymo dydis yra minimalus, todėl atsakovas turi dėti pastangas, kad būtų patenkinti dukros būtiniausieji poreikiai, nes neturėdamas sveiktos problemų nenurodė priežasčių, dėl kurių galėtų dirbti ir gauti pajamas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas P. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka dukros išlaikymui mokėti po 200 Eur, nes neturi galimybių teikti didesnio išlaikymo. Šiuo metu nedirba, gauna vaiko priežiūros išmoką, socialines pašalpas, moka už nuomą, dar turi du nepilnamečius vaikus. Darbo nepavyksta rasti, kad gautų tinkamą darbo užmokestį, vykdė individualią veiklą, tačiau ją uždarė, nepavyko. Visada dukros išlaikymui skyrė pagal galimybes, pripažįsta, kad yra dviejų mėnesių įsiskolinimas. Turi įsiskolinimų antstoliams, nes buvo paėmęs greitųjų kreditų, kol dirbo užsienyje mokėjo, šiuo metu susidaręs įsiskolinimas beveik 20 000 Eur. Turto jokio neturi, su šeima gyvena nuomojamame būste. Su dukra bendrauja, susitinka pagal galimybes, jokių konfliktų su atsakove dėl bendravimo su dukra nekyla, sutinka, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su mama.
7. Atsakovo P. R. atstovas advokatas Irmantas Tumas teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti iš dalies, nurodydamas, kad atsakovas šiuo metu dukros išlaikymui gali skirti tik 200 Eur sumą, kad ieškovė augina tik vieną nepilnametį vaiką, todėl gali didesne dalimi prisidėti prie dukros išlaikymo, be to ji šiuo metu yra dirbanti ir gauna pajamas, o atsakovas nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose. Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo dėl dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos nustatymo ginčo nėra. Taip pat nurodė, kad ieškovei nereikia mokėti nuomos, nes ji gyvena draugo name, o atsakovas neturi jam priklausančio nekilnojamojo turto, gyvena nuomojamame būste, moka nuomos mokestį. Atsakovas turi įsiskolinimų kreditoriui, ieškovė skolų neturi. Atsakovas ieškosi geriau apmokamo darbo, todėl šiuo metu nedirba.
8. Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) atstovė Agnė Liaučienė teismo posėdžio metu palaikė byloje pateiktą pirminę išvadą ir nurodė, kad ieškinio reikalavimams neprieštarauja, nes vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove, siūloma bendravimo tvarka ir prašomo dydžio išlaikymo suma atitinka nepilnametės E. R. interesus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė G. A. ir P. R. yra nepilnametės E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus informacijos nustatyta, kad G. A. laikotarpiu nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. iki 2024 m. birželio 1 d. skirta nedarbo socialinė draudimo išmoka. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad ieškovės G. A. vardu nuosavybės teise registruotų transporto priemonių nėra. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad ieškovė G. A. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi. Iš 2024 m. gegužės 2 d. pateiktos darbo sutarties, sudarytos tarp ieškovės G. A. ir UAB „J. B.“ nustatyta, kad ieškovė įsidarbino, numatyta 40 val. darbo savaitė, valandinis darbo užmokestis 6,90 Eur.
10. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus informacijos nustatyta, kad P. R. turi teisę į vaiko priežiūros išmoką nuo 2024 m. vasario 28 d. iki vaikui sukaks 18 mėnesių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažymos nustatyta, kad atsakovui P. R. laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. išmokėta 719,17 Eur vaiko priežiūros išmoka. Iš 2023 m. balandžio 2 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nustatyta, kad E. R. sudariusi nuomos sutartį dėl būsto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Iš gimimo įrašų nustatyta, kad atsakovas P. R. yra N. R., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovui P. R. nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Volvo V50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 2006 metų. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad atsakovas P. R. nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi.
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
11. Tėvų pareiga ir teisė auklėti savo vaikus, tėvams nutraukus tarpusavio santykius, nekinta, kaip nekinta ir vaiko teisės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 5, 6 dalys). CK 3.169 straipsnyje įtvirtinta, kad tėvui ir motinai gyvenant skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
12. Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką nurodytu klausimu, atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
13. Teismas, iš byloje pateiktų duomenų ir šalių paaiškinimų bylos nagrinėjimo metu nustatė, kad tarp šalių ginčo dėl jų nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nekyla, šalių dukra gyvena su ieškove, atsakovas nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio reikalavimo nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove. Skyrius pateikė informaciją, kad buvo gauti trys pranešimai apie vaiko teisių pažeidimus, kurių metu nustatyta, kad pažeista vaiko teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad santykiai su dukra yra pasikeitę, jog po suteiktos pagalbos ji pajėgi savarankiškai užtikrinti dukters poreikius, Skyriaus atstovė patvirtino, kad ieškovė šiuo metu gali tinkami pasirūpinti šalių nepilnamete dukra.
14. Atsižvelgiant į tai, kad šalių dukra E. R. nuo pat gimimo gyvena su ieškove, kuri užtikrina nepilnametės dukros būtinuosius poreikius, gyvenimo sąlygas, saugią aplinką ir tinkamai ja rūpinasi, todėl atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis ir tai, jog ginčo tarp šalių dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove nėra, teismas sprendžia, kad nepilnametės E. R. gyvenamoji vieta šiuo atveju turi būti nustatytina su ieškove, vaiko mama G. A., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, kadangi tai geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo.
15. Pagal CK 3.170 straipsnio nuostatas, tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis).
16. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
17. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo nustatyti byloje pateiktą atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamete dukra nurodant, kad tėvas P. R. bendrauja su savo nepilnamete dukra - dukrai ir jos motinai G. A. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką; ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su dukterimi nepažeidžiant vaiko interesų. Be to ieškovė tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad tarp šalių dėl atsakovo bendravimo su dukra konfliktų nekyla, ji nedraudžia dukrai bendrauti su atsakovu, tačiau norėtų būti informuota apie atsakovo atvykimą pas dukrą.
18. Atsakovas prieštaravimų prašomai nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarkai nepateikė, patvirtindamas, kad tarp šalių dėl bendravimo su dukra konfliktų nekyla, bendrauja su dukra pagal galimybes, atsižvelgdamas į nepilnametės dukros interesus, norus.
19. Skyriaus atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, kad pritaria ieškovės nurodytai atsakovo bendravimo tvarkai su vaiku, nes tai atitinka nepilnamečio vaiko amžių ir interesus.
20. Teismas susipažinęs su ieškovės ieškinyje pasiūlyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko amžių, abiejų tėvų turimas vienodas teises ir pareigas bendraujant su vaikais bei juos auklėjant, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko interesus, sprendžia, kad ieškovės pateikta atsakovo su nepilnamečiu vaiku bendravimo tvarka atitinka ir užtikrina nepilnamečio vaiko interesus, todėl nustatytina ieškovės ieškinyje nurodyta atsakovo ir nepilnametės dukters bendravimo tvarka.
21. Toks bendravimo tvarkos nustatymas užtikrins vaiko ir tėvo emocinio ryšio susiformavimą ir palaikymą, tėvo teisės bei pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant bei vaiko teisės tiesiogiai bendrauti su tėvu tinkamą įgyvendinimą (CK 3.170 straipsnis). Pasikeitus aplinkybėms, bendravimo tvarka gali būti patikslinta.
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo
22. Ieškovė prašo teismo priteisti iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.
23. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką bei jį prižiūrėti numato ir CK 3.155 straipsnis, 3.156 straipsnis bei 3.192 straipsnio 1 dalis. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo pareigų savo nepilnamečiui vaikui negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, todėl tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011).
24. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismų praktikoje formuojama nuostata, kad, siekiant, jog vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo forma ir jo dydis negali būti ribojami vien nepilnamečio vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas nepilnamečiui vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, auklėjimui, mokymui, laisvalaikiui ir kt.
25. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šių poreikių tenkinimui turi būti protingo ir realaus dydžio. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog nepilnametės dukters - E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro apie 500-550 Eur per mėnesį: maistui - 100 Eur, dienpinigiai - 60 Eur, drabužiams ir avalynei - 80 Eur, internetui ir telefonui - 35 Eur, kuro išlaidos - 40 Eur, būreliai - 26 Eur, išlaidoms higienai – 50 Eur, vaistai, vitaminai - 30 Eur, komunalinės paslaugos - 100 Eur. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, į teismo posėdžio metu ieškovės duotus paaiškinimus, jog dukra yra sparčiai auganti, kad dukrai reikalinga pilnavertė mityba, vitaminai, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, užsiėmimai, teismas sprendžia, kad per mėnesį 500-550 Eur suma nepilnamečiui vaikui, yra pakankama jo poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir atitinka vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).
26. Byloje nėra ginčo dėl vaiko poreikių, tačiau atsakovas tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad dukros išlaikymui galėtų skirti po 200 Eur per mėnesį, nes šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, nedirba, jog turi išlaikyto dar du savo nepilnamečius vaikus, turi kreditorinių įsiskolinimų. Jo atstovas advokatas papildomai paaiškino, kad šiuo metu ieškovė yra geresnėje finansinėje padėtyje, dirba, gauna darbo užmokestį, gyvendama pas draugą nemoka nuomos mokesčio, turi tik vieną nepilnametį vaiką, kurį reikia išlaikyti, todėl prie šalių dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi.
27. Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais bei teismo posėdžio metu duotais paaiškinimais nustatyta, jog ieškovė įsidarbino nuo 2024 m. gegužės 2 d., šiuo metu gauna apie 800 Eur darbo užmokesčio, iki 2024 m. birželio 1 d. jai buvo skirta nedarbo socialinė draudimo išmoka, kilnojamojo/nekilnojamojo turto neturi. Atsakovui P. R. nuo 2024 m. vasario 28 d. mokama vaiko priežiūros išmoka, laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 15 d. iki 2024 m. gegužės 15 d. išmokėta 719,17 Eur vaiko priežiūros išmoka, nekilnojamojo turto neturi, nuosavybės teise priklauso transporto priemonė Volvo V50, 2006 metų, turi dar du nepilnamečius vaikus: N. R., gimusį (duomenys neskelbtini), ir A. R., gimusios (duomenys neskelbtini).
28. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaiku, priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto švaistymo ir kt.), jie negali teisėtai remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo dydžio nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006).
29. Atmestini atsakovo atstovo advokato nurodyti argumentai, kad ieškovė yra geresnėje finansinėje padėtyje ir prie šalių dukters išlaikymo turėtų prisidėti didesne dalimi, nes dukrai gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti dukrą maistu, suteikti būstą, pasirūpinti, kad dukra būtų aprengta pagal sezoną, pavalgiusi, suteikta reikiama pagalba susirgus, kas neabejotinai reikalauja ir laiko sąnaudų, ir išlaidų. Tėvas, negyvenantis kartu su dukra, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda, o ieškovei tenka didžiausioji rūpinimosi dukra našta. Atkreiptinas dėmesys, jog P. R. yra darbingo amžiaus vyras, teismui nurodė, kad sveikatos problemų neturi, todėl žinodamas, jog privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, turėtų į tai žiūrėti atsakingai bei stengtis užtikrini vaikams geresnes jų poreikių tenkinimo sąlygas, taip pat galimybę deramai augti bei tobulėti. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius: subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo nurodyti konkrečių priežasčių, kodėl nedirba, teigdamas, kad ieško geriau apmokamo darbo. Nors šiuo metu atsakovas yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau pagal šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus ir iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas dukros išlaikymui skirdavo lėšas pagal savo galimybes 50-150 Eur, t. y. ir nebūdamas vaiko priežiūros atostogose atsakovas nedirbo, neskyrė dukros išlaikymui pakankami lėšų, todėl remdamasis sunkia savo finansine padėtimi, susidariusiais įsiskolinimais kreditoriams, negali dukros išlaikymo naštos perkelti ieškovei.
30. Ieškovės teisme nurodytos vaiko būtinos išlaidos atitinka vaiko amžių, socialinį statusą ir nėra aiškiai per didelės, nes remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, laikytina, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikui, siekiant gero išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvams tenka dalytis normalaus vaiko vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą pasirūpinti vaikais.
31. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui priteistina po 250,00 Eur išlaikymo suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos, t. y. nuo 2024 m. vasario 12 d., iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė vaiko mama G. A..
32. Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).
33. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnis). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams (CK 3.203 straipsnio 1 dalis).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo
34. Teisė reikalauti išlaikymo teisme atsiranda, kai vaiko tėvas (motina) nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju ieškinio pareiškime dėl išlaikymo priteisimo reikia nurodyti datą, nuo kurios prašoma jį priteisti. Teismas, priteisdamas išlaikymą, už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki teismo sprendimo priėmimo dienos, iš skolininko priteisia įsiskolinimą. Vadovaujantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Šiose nuostatose įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti.
35. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011).
36. Nagrinėjamu atveju ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 500 Eur vaikų išlaikymo įsiskolinimą už du mėnesius (2023 metų gruodį ir 2024 metų sausį). Atsakovas išlaikymo įsiskolinimą pripažino, kad dėl sunkios finansinės padėties išlaikymo dukrai ieškovės nurodytus mėnesius neteikė.
37. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad iš atsakovo P. R. priteistinas nepilnametei dukrai E. R. išlaikymo įsiskolinimas už du mėnesius (2023 metų gruodį ir 2024 metų sausį), t. y. 500 Eur suma (CK 3.200 straipsnis).
38. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą, todėl skiriama vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
IV. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
39. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
40. Ieškovei G. A. byloje 2023 m. liepos 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr)ATP-C-2023-06533 suteikta antrinė teisinė pagalba, 50 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
41. Atsakovui P. R. byloje 2024 m. balandžio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2024-03059 suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.
42. Teisme gauta pažyma Nr. APD-2024-06445 „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, patvirtina, kad G. A. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudarė – 361,25 Eur.
43. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, o atsakovas 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, visos bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnametės E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.
Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. vasario 12 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui E. R., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) už du mėnesius (2023 metų gruodį ir 2024 metų sausį), skaičiuojant po 250,00 Eur už kiekvieną mėnesį, iš viso 500,00 Eur (penkis šimtus eurų).
Skirti nepilnametės E. R., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise jos motiną G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Nustatyti kad atsakovas P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamečiu vaiku E. R., gimusia (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tokia tvarka:
- tėvas P. R. bendrauja su savo nepilnamete dukra - dukrai ir jos motinai G. A. patogiu laiku, prieš kiekvieną atvykimą pas vaiką informuojant vaiko motiną ir suderinant bendravimo laiką;
- ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas bendrautų (tiesiogiai, telefonu, el. paštu, kitomis ryšio priemonėmis) su dukterimi nepažeidžiant vaiko interesų.
Bylinėjimosi išlaidas padengti iš valstybės biudžeto lėšų.
Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.