- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- 1A-53-526/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Edita Lapinskienė, Eugenijus Antanauskas, Linas Pauliukėnas
- Nuteistasis
- G. P.
- Advokatai
- Marina Saveljeva
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nuosprendžiu nuteistas G. P., tačiau dėl jo nuosprendis nėra skundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. V. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2021 m. liepos 23 d., apie 16.20 val., Plungės r. sav., kelyje Plungė - Vėžaičiai 17-tame kilometre, V. L. vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, vykdė posūkio (apsisukimo) manevrą nuo dešiniojo kelkraščio į kairę, ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam vilkikui „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Janmil“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. P., dėl ko automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivė L. Š., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 106 p. (prieš sukdamas į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria V. L. išteisintas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti V. L. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
2.1. Prokuroras nurodo, kad specialisto išvados (ekspertizės aktai) – svarbus informacijos šaltinis, tačiau teisinis aplinkybių vertinimas – ne specialisto (eksperto), o teismo kompetencija. Nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: vieta, kelių eismo saugumo ir transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, padariniai. Turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp padarytos veikos ir atsiradusių pasekmių. Tam, kad įvyktų eismo įvykis, turi būti ir kito asmens tam tikri veiksmai, tam tikras kelių eismo taisyklių pažeidimas. Pirmiausia, G. P. veiksmai, vairuojant sunkvežimį ir viršijant 20 km/h greitį nesukelia kažkokių pasekmių, jeigu neatsiranda papildomos aplinkybės. Prokuroro nuomone, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu ,,Ford Focus“ vairuotojas V. L. nebūtų apsisukinėjęs kelyje ir nebūtų sudaręs kliūties sunkvežimio vairuotojui. Vertinant 2022-05-26 atliktos komisijinės ekspertizės išvadas matyti, kad ekspertai pasako, jog automobilis ,,Ford Focus“ apsisukinėjo ant kelio būdamas nuo ašinės linijos, ne mažesniu kaip 1,20 m atstumu. Teismo posėdžio metu apklausti ekspertai patvirtino, kad atstumas buvo ne mažesnis kaip 1,20 m, bet galėjo būti ir didesnis. Ekspertai, atlikę komisijinę ekspertizę, neskaičiavo (netyrė) situacijos, kad automobilis ,,Ford Focus“ apsisukinėjo nuo dešinio kelkraščio, nors byloje yra duomenys, kad būtent taip ir buvo (G. P. parodymai). Prokuroro manymu, ekspertai viršijo savo kompetenciją ir jie vertino duomenis teisine prasme, nurodydami, kad nėra objektyvių duomenų, jog V. L. automobilis apsisukinėjo nuo dešinio kelkraščio, ir netyrė visų galimų automobilio apsisukimo variantų. Atsižvelgiant į jų neobjektyvumą, teismas turi remtis ikiteisminio tyrimo metu atlikta ekspertize Nr. 11K 300(21). Sutinkamai su KET 106 p. reikalavimu, V. L., prieš sukdamas į kairę arba apsisukdamas privalėjo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, tačiau to nepadarė. Netgi ekspertai, atlikę komisijinę ekspertizę, tvirtina, kad automobilis ,,Ford Focus“ apsisukinėjo ant kelio būdamas nuo ašinės linijos, ne mažesniu kaip 1,20 m atstumu. Šiuo atveju abu vairuotojai pažeidė kelių eismo taisykles.
2.2. Prokuroro nuomone, šiuo konkrečiu atveju, abu eismo dalyviai, tiek G. P., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tiek V. L. pažeidė KET reikalavimus ir abiejų eismo dalyvių veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei kilusiomis pasekmėmis. Prokuroras nurodo, jog ekspertizės akte Nr. 11K 300(21) pateikta išvada, kad techniniu požiūriu tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu bei pagrindine sąlyga šiam įvykiui kilti buvo abiejų vairuotojų veiksmai – V. L. vairuodamas automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, vykdė posūkio (apsisukimo) manevrą nuo dešiniojo kelkraščio į kairę, ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam vilkikui ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Janmil“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. P., o G. P., viršydamas didžiausią leistiną 70 km/h greitį, važiuodamas apie 90 km/h greičiu, dėl greičio viršijimo neteko galimybės savalaikiai sustabdyti ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį V. L. vairuojamą automobilį ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris vykdė posūkio (apsisukimo) į kairę manevrą, dėl ko automobiliai susidūrė. Tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais (kasacinės nutartys Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas leidžia daryti išvadą, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, būtinąja baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga pripažįstama tada, kai analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų eismo įvykis neįvyktų. Ji nustatoma modeliuojant situaciją tokiu būdu: paeiliui eliminuojamas vieno iš eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, paliekant kito eismo dalyvio KET pažeidimą, ir sprendžiama, ar tokiu atveju kiltų eismo įvykis su atsiradusiais padariniais (kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2012). Prokuroro nuomone, nagrinėjamoje byloje, jeigu V. L. būtų laikęsis KET 9 p., 106 p. reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Taigi V. L. veika buvo eismo įvykio metu kilusių padarinių (nesunkaus sveikatos sutrikdymo) priežastimi. Nurodo, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad jei abu eismo įvykio dalyviai pažeidė KET reikalavimus, ir dėl to kilo pasekmės, jų abiejų atžvilgiu priimami apkaltinamieji nuosprendžiai (kasacinės nutartys Nr. 2K-632-507/2015, Nr. 2K-276-696/2016). Taigi, prokuroro manymu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, neatsižvelgė į jau suformuotą teismų praktiką ir nepagrįstai išteisino V. L..
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą išteisintasis V. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, o Plungės rajono apylinkės teismo Plungės rūmų 2022 m. spalio 28 d. nuosprendį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą patenkinti, išteisintojo gynėja prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.
7. Prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog V. L. išteisintas nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos ir neteisingos. Tokie argumentai atmestini.
8. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. L. išteisintas pagrįstai.
10. V. L. buvo kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkai sutrikdyta kito asmens sveikata, o būtent: 2021 m. liepos 23 d., apie 16.20 val., Plungės r. sav., kelyje Plungė - Vėžaičiai 17-tame kilometre, V. L. vairuodamas automobilį „Ford Focus“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies kairiojo krašto, skirto važiuoti ta kryptimi, vykdė posūkio (apsisukimo) manevrą nuo dešiniojo kelkraščio į kairę, ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam vilkikui „Scania“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Janmil“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vairuojamam G. P., dėl ko automobiliai susidūrė. Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „Ford Focus“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleivė L. Š., kuriai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais veiksmais V. L. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 106 p. (prieš sukdamas į kairę arba apsisukdamas vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto <...>) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
11. BK 281 straipsnyje numatytiems nusikaltimams tirti dažnai pasitelkiama specialisto išvada ar ekspertizės aktas. Išvadai dėl priežastinio ryšio ir padarinių kilimo paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes. Specialisto išvada pati savaime neturi išskirtinio pranašumo prieš kitus byloje esančius įrodymus, ją teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų byloje esančių įrodymų ištyrimu, ir ji yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ir laikėsi aptartų nuostatų, priimdamas galutinį sprendimą, specialisto išvadą vertino kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais, nei vienam iš jų nesuteikdamas išskirtinės įrodomosios reikšmės, kaip to ir reikalauja įstatymas.
12. Pažymėtina, jog šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo atliktos net trys eismo įvykio ekspertizės. 2021-09-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-300(21) išvadoje Nr. 11K 300(21) konstatuota:
1. Eismo įvykio metu važiuojamųjų dalių sankirtoje su lauko keliuku, iš anksto nepasitraukus prie jo važiavimo krypties važiuojamosios dalies kairiojo krašto, tai yra iš padėties, esančio didesniu nei 0,6 m. atstumu dešiniau priešpriešines eismo juostas skiriančios kelio ženklinimo linijos, automobiliu ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo vykdomas posūkio ar apsisukimo į kairę manevras. Manevro metu automobiliui ,,Ford Focus“ skersai išvažiavus į kairiąją važiuojamosios dalies pusę ir priekinei daliai dalinai esant už kairiojo važiuojamosios dalies krašto, galinei daliai esant apie 4,95 m. atstumu nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kelio išilgine kryptimi automobiliui ,,Ford Focus“ esant ties eismo įvykio vietos apžiūros metu aptiktų šio automobilio nubloškimo nuo kelio pėdsakų pradžia, į automobilio ,,Ford Focus“ kairiojo šono galinę dalį atsitrenkė ta pačia kryptimi iš kairės važiavęs, į kairę nusukinėtas, stabdomas automobilis ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (su puspriekabe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Susidūrimo metu tarp automobilio ,,Scania“ dešiniojo šono ties priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo apie 4 m. atstumas. Transporto priemonių išdėstymo kelyje padėtys pavaizduotos schemoje masteliu. Susidūrimo metu transporto priemonės persidengė per visą automobilio ,,Scania“ kairės pusės plotį ir apie 0,3 m. pločiu į dešinę nuo vidurio. Prieš eismo įvykį automobiliu ,,Scania“ su puspriekabe ,,Janmil“ buvo važiuojama 90±1 km/h greičiu, stabdant prieš susidūrimą greitis buvo sumažintas iki apie 63±1m km/h. Po susidūrimo automobilis ,,Scania“ su puspriekabe ,,Janmil“ nuvažiavo į priekį ir buvo sustabdytas dešinėje kelio pusėje, vietoje, kurioje aptiktas po eismo įvykio, o automobilis ,,Ford Focus“ įstrižai nublokštas į kairiąją pakelę, į vietą, kurioje aptiktas po eismo įvykio.
2. Susidūrimo metu tarp automobilio ,,Ford Focus“ galinės dalies ir dešiniojo važiuojamosios dalies krašto buvo apie 4,95 m. atstumas, o automobilio ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dešiniojo šono ties priekiniu dešiniuoju kampu ir dešiniojo važiuojamosios dalies krašto - apie 4 m. atstumas. Kelio išilgine kryptimi susidūrimo metu automobilis ,,Ford Focus“ buvo ties eismo įvykio vietos apžiūros metu aptiktų šio automobilio nubloškimo nuo kelio pėdsakų pradžia. Transporto priemonių išdėstymo kelyje padėtys pavaizduotos schemoje masteliu.
3. Prieš eismo įvykį automobiliu ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Janmil“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo važiuojama 90±1 km/h greičiu (įvertinant tachografo fiksavimo paklaidą), o prieš pat susidūrimą automobilio ,,Scania“ su puspriekabe ,,Janmil“ greitis buvo apie 63±1 km/h. Dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių negalima nustatyti automobilio ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), judėjimo greičio prieš pat susidūrimą.
4. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo:
- automobilio ,,Ford Focus“, vairuotojo V. L. veiksmai, - vykdė manevrą iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui ,,Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Janmil“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);
- automobilio ,,Scania“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ,,Janmil“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo G. P. veiksmai, - važiavo 90±1 km/h greičiu, viršydamas didžiausią leistiną eismo įvykio vietoje 70 km/h greitį ir dėl greičio viršijimo neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu ,,Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1., b. l. 81-89).
13. 2022-03-30 Valentino Mitunevičiaus atliktoje ekspertizės išvadoje Nr. MV2022-20 konstatuota:
1. Eismo įvykio, užregistruoto 2021-07-23 apie 16 val. 23 min., Plungės m., kelio Plungė - Vėžaičiai 17,650 km, kurio metu susidūrė krovininis automobilis „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe ir lengvasis automobilis „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eigos esminiai fragmentai detalizuoti tiriamojoje dalyje ir apibendrinti 2.5 p.
2. Šį eismo įvykį sąlygojo (buvo pagrindine eismo įvykio priežastimi) techniniu požiūriu nepriimtini vilkiko „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo veiksmai:
- prieš pat eismo įvykį važiavo apie 90 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį ir keldamas grėsmę eismo saugumui, dėl to neteko techninės galimybės sustabdyti vairuojamą sąstatą iki buvusio susidūrimo vietos;
- prieš pat eismo įvykį įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur tai draudžia kelių ženklinimas (šiam vairuotojui važiuojant tuo pačiu režimu, kaip ir prieš buvusį eismo įvykį (pradiniu 90 km/h greičiu ir stabdant), bet tam skirta eismo juosta, buvęs eismo įvykis nebūtų kilęs) (T. 2., b. l. 73-78).
14. 2022-05-26 atlikus komisijinę eismo įvykio ekspertizę buvo pašalinti eksperto išvadoje Nr. 11K 300(21) ir eksperto išvadoje Nr. MV 2022-20 atsiradę prieštaravimai ir eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11-966(22) konstatuota:
1. Eismo įvykio mechanizmas buvo toks. Automobilio „Ford Focus“ vairuotojas V. L. suko į kairėje esantį lauko keliuką. Iš paskos prie jo apie 90 km/h greičiu artėjusio vilkiko „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ vairuotojas G. P. nusuko į kairę ir intensyviai stabdė. Intensyviai stabdomas vilkikas priekinės dalies kaire puse, persidengdamas per apie 1,2 m, trenkėsi į kairio posūkio kreive judėjusio automobilio „Ford Focus“ kairiojo šono užpakalinę dalį. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 6 ir 7 pav. Vilkiko su puspriekabe greitis susidūrimo metu buvo 50-63 km/h. Nuo smūgio automobilis „Ford Focus“ buvo apsuktas kryptimi prieš laikrodžio rodyklę ir nublokštas nuo kelio į priekį ir kairę. Vilkikas „Scania“ su puspriekabe po susidūrimo vairuotojo buvo sustabdytas dešinėje kelio pusėje.
2. Važiuodamas leistinu km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą vilkiką „Scania“ su puspriekabe G. P. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“ vairuojamu V. L.. Be to, susidūrimas neįvyktų jei vilkikas „Scania“ su puspriekabe judėtų kelio važiuojamosios dalies dešine puse.
3. Techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ vairuotojo G. P. veiksmai. Jis važiavo apie 90 km/h greičiu, viršydamas leistiną įvykio vietoje 70 km/h greitį, dėl to neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, vairuojamu V. L.. Be to, vengdamas susidūrimo G. P. nusuko į kairę ir, įvažiavęs į kairę kelio pusę, susidūrė su į kairėję esantį lauko keliuką sukusį automobilį „Ford Focus“, kai važiuojant tuo pačiu režimu dešine važiuojamosios dalies puse susidūrimo būtų išvengta (T. 2., b. l. 134-143).
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teismo komisijinės eismo įvykio ekspertizės akte Nr. 11-966(22) konstatuota, kad vilkiko „Scania“ su priekaba „Janmil“ vairuotojo G. P. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.
16. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai yra susiję su komisijinės ekspertizės vertinimu, t. y. prokuroro manymu, reikia vadovautis ne komisijine, o pirmąja, t. y. 2021-09-24 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11K-300(21) išvada Nr. 11K 300(21), kurioje konstatuota, jog techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo bei priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu buvo abiejų vairuotojų veiksmai, o ne vien tik G. P. veiksmai. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
17. 2021-09-24 atliktos eksperto V. Pačebuto ekspertizės tiriamojoje dalyje pasisakyta, kad automobilio „Ford Focus“ judėjimo manevras į kairę pradėtas iš vietos, esančios 0,6 m dešiniau priešpriešinės eismo juostos (T. 1., b. l. 86), išvadoje konstatuota, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojo V. L. veiksmai, - vykdė manevrą iš anksto nepasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, kairiojo krašto ir sudarė kliūtį ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ (T. 1., b. l. 88). 2022-05-26 atliktos komisijinės ekspertizės tiriamoje dalyje nustatytas ne mažesnis kaip 1,2 m atstumas automobilio „Ford Focus“ judėjimo manevro į kairę pradėjimas iš vietos, esančios dešiniau priešpriešinės eismo juostos, kad likusio tarpo tarp linijos ir automobilio kairio šono nepakanka saugiam vilkiko „Scania“ su puspriekabe „Janmil“ pravažiavimui, tačiau nėra pagrindo teigti, kad V. L. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu, nes ekspertizės akto išvadose konstatuota, kad važiuodamas leistinu 70 km/h greičiu ir stabdydamas vairuojamą vilkiką su puspriekabe G. P. turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu „Ford Focus“, susidūrimas neįvyktų jei vilkikas su puspriekabe judėtų kelio važiuojamosios dalies dešine puse, techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo vilkiko su puspriekabe vairuotojo G. P. veiksmai (T. 2., b. l. 142-143).
18. Be to, eksperto V. Pačebuto ekspertizės akte Nr. 11K 300(21) nepasisakyta dėl G. P. nurodytos aplinkybės, kad prieš eismo įvykį automobilis „Ford Focus“ stovėjo dešiniame kelkraštyje ir įvažiavus į važiuojamąją dalį iš karto buvo sukamas į kairėje esantį lauko keliuką, komisijinės ekspertizės akte nurodoma, kad nepakanka duomenų patvirtinti ar paneigti šią G. P. nurodytą aplinkybę.
19. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė komisijinę eismo įvykio ekspertizę tam, kad būtų pašalinti prieštaravimai ekspertų išvadose Nr. 11K 300(21) ir Nr. MV 2022-20. Iš komisijinės ekspertizės akto išvadų matyti, kad automobilio „Ford Focus“ vairuotojo V. L. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu. Todėl apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas vadovaujasi komisijinės ekspertizės išvadomis, kurios nagrinėjamos bylos kontekste yra objektyviausios, labiau atitinkančios eksperto V. Mitunevičiaus išvadas, nei eksperto V. Pačebuto išvadas.
20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadą, jog V. L. nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo prokuroras, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
21. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių nebuvimo V. L. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.
Dėl proceso išlaidų
22. 2023-01-11 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą V. L. priteisimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 130,00 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi V. L. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė M. Saveljeva BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kadangi šiuo nuosprendžiu V. L. paliekamas išteisintu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš V. L. nepriteisiamos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.