Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje, V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), neturintis pilietybės, gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, 37 kartus teistas (paskutinius šešis kartus):

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4. Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių 8 (aštuonių) dienų laisvės atėmimo bausmė, pakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paliekant 16 (šešiolikos) parų arešto bausmę;

5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė;

kaltinamas padaręs tris nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 20 d., apie 16.25 val., būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), į maišiuką įdėjo „Helly Hanson“ striukę, (artkl. 30343-597) 159,95 Eur vertės, po ko išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už minėtą prekę, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį 159,95 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje.

Taip pat V. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 23 d., apie 15.15 val., būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), į maišiuką įdėjo „Helly Hanson“ striukę (artkl. 53757-990), 199,95 Eur vertės, po ko išėjo iš parduotuvės nesumokėjęs už minėtą prekę, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį 199,95 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

V. B. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. balandžio 26 d., apie 19.18 val., būdamas UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), į maišiuką įdėjo „Helly Hanson“ striukę (artkl. 53757-990) 199,95 Eur vertės, po ko išėjo iš parduotuvės, nesumokėjęs už minėtą prekę, tokiu būdu pagrobė nedidelės vertės UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausantį 199,95 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais V. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. B. savo kaltę pripažino ir parodė, kad atvykdamas į UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvę balandžio 20 d., 23 d. ir 26 d. išankstinės nuostatos vogti neturėjo. Minėtomis dienomis turėjo pinigų, ėjo pirkti „maikės“, tačiau striukei pinigų neturėjo. Užėjo į parduotuvę, vaikščiojo. Tikslas vogti kilo spontaniškai. Turėtų klausimą dėl kainų civilinio ieškovo atstovei. Striukių vertės nepamena. Ant striukių buvo dvi kainos, viena raudona kaina, kita – žalia. Jo vogtų striukių kaina buvo su nuolaida ir mažesnė nei 150,00 Eur. Ieškinys surašytas pagal seną kainą. Pirma striukė yra ta pati, jos kainos nepamena. Antros striukės kaina ant raudonos etiketės gal buvo 130,00 Eur ar 140,00 Eur, mažiau nei 150,00 Eur. Vogtas striukes pardavė turguje. Už kiek pardavė nepamena, galbūt po 50,00 Eur. Įdėjo striukes į maišą ir išnešė. Ne ant visų striukių yra apsauga. Nuo jų nieko nekirpo. Balandžio mėnesį buvo registruotas Užimtumo tarnyboje, gaudavo pašalpą. Balandžio mėnesį nevartojo narkotikų. Yra užregistruotas (duomenys neskelbtini) programoje. Pinigai buvo reikalingi pragyvenimui. Apie kainas kalbėjo su tardytoja. Ji sakė, kad dėl kainų aiškintis teisme. Ant kiekvienos prekės buvo kaina įprasta ir su nuolaida, o ieškinį pateikė pagal įprastą kainą. Tardytoja sakė, kad vagims nuolaida netaikoma.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi įstatyme nustatyta išskirtinė bylą nagrinėjančio teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. B. kaltė, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Visi anksčiau aptarti bei tarpusavyje sugretinti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje pagrobė tris „Helly Hansen“ striukes.

Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta civilinio ieškovo atstovė Ž. M. parodė, kad vienos iš striukių vertė buvo 159.95 Eur, kitos dvi kainavo po 199.95 Eur. Vagystės metu striukių kainos buvo nurodytos žalioje etiketėje. Tai yra pradinė kaina, nuolaida taikoma nebuvo. 2022 m. balandžio 20 d., 23 d., 26 d. nuolaidos minėtoms prekėms taikomos nebuvo. Iš įvykio vietos apžiūros 2022 m. gegužės 6 d. protokolo taip pat matyti, kad apžiūrėjus kaltinime nurodytų „Helly Hanson“ striukių atitikmenis, buvusius UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje, nustatyta, kad ant jų etikečių buvo išimtinai tik viena kaina – atitinkamai 159,95 Eur bei 199,95 Eur suma, jokių nuorodų į taikomas nuolaidas nebuvo (b. l. 30-31). Kartu pabrėžtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis V. B. apie ant pagrobtų prekių etikečių buvusias nuolaidų kainas nieko nenurodė. Priešingai, jis nuosekliai tvirtino, kad atliko jam inkriminuotus veiksmus, įskaitant ir kaltinime nurodytos vertės prekių pagrobimą. Taip pat sutiko su civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio suma (b. l. 44-46, 50-51).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Prekei gali būti taikomos nuolaidos, tačiau pažymėtina, kad nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne vagims (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015).

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau aptartus įrodymus, o būtent – civilinio ieškovo atstovės parodymus, taip pat įvykio vietos apžiūros protokolus bei nenuoseklius kaltinamojo parodymus, juos sugretinęs su anksčiau aptarta teismų praktika, pripažįsta, kad kaltinamajam V. B. inkriminuotų, pagrobtų prekių vertė buvo tinkamai nustatyta. Pastarojo bylos nagrinėjimo metu išsakyti teiginiai, tiek atsižvelgiant į anksčiau aptartų įrodymų visumą, tiek į kaltinamojo ankstesnę kriminalinę praeitį, susijusią ir su analogiškų nusikalstamų veikų padarymu, pripažintini išimtinai pastarojo gynybine pozicija, skirta jo veiksmus vertinti ne baudžiamosios, bet administracinės atsakomybės kontekste.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, pagrobusiam turto už daugiau nei 3 MGL, bet mažiau nei 5 MGL, o tuo atveju, kai pagrobiamo turto vertė yra mažesnė nei 3 MGL asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį. Remiantis anksčiau aptartais įrodymais, byloje nustatyta iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, tačiau neviršija 5 MGL, todėl kaltinamajam inkriminuotos trys nusikalstamos veikos, yra pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Visų anksčiau aptartų, tiek kartu, tiek atskirai įvertintų įrodymų visuma, patvirtina, kad kaltinamasis V. B. jam inkriminuotu laiku ir vietoje, o būtent – 2022 m. balandžio 20 d., 16.25 val., 2022 m. balandžio 23 d., 15.15 val., 2022 m. balandžio 26 d., 19.18 val. iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė vieną 159,95 Eur vertės „Helly Hansen“ striukę, bei dvi 199,95 Eur vertės „Helly Hansen“ striukes. Šiame nuosprendyje aptarti įrodymai ir jų pagrindu nustatyti kaltinamojo jam inkriminuotu laiku atlikti konkliudentiniai veiksmai, o būtent – pastarojo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ priklausančių prekių paėmimas, jų apsaugos priemonių nuėmimas, jų pernešimas per apsaugos vartelius ir greitas pasišalinimas iš įvykio vietos, patvirtina, kad kaltinamasis V. B. suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir norėjo pagrobti svetimą turtą, kurio vertė viršija 3 MGL dydį, bet neviršija 5 MGL vertės dydžio. Tai reiškia, kad pastarasis veikė jo veiksmuose esant tiesioginei tyčiai.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam, įvertina jo kaltės formą, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją – kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė tris baudžiamuosius nusižengimus (BK 178 straipsnio 4 dalis).

Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamojo V. B. baudžiamąją atsakomybę lengvina pastarojo prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis dėl jo padarytų nusikalstamų veikų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau teismas pagrindo kaltinamojo veiksmuose konstatuoti šią aplinkybę nenustatė.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuotina tik nustačius dvi aplinkybes: 1) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, ir vieną iš alternatyvių aplinkybių: 2) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pažymėtina, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir atskleidžia jo pažiūrų bei dorovinių nuostatų nepastovumą. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014).

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015).

Teismas, anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei teismų praktikos kontekste, pripažįsta, kad nors kaltinamasis V. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, kad iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ pagrobė striukes, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nesutiko su jam inkriminuotų pagrobtų prekių verte, ir apeliavo į mažesnę šių prekių vertę, tokiu būdu siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybes. Teismo vertinimo, ši kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu akcentuota aplinkybė yra esminė įvykdytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybė, kuri neabejotinai atskleidžia tiek didesnį pačios nusikalstamos veikos, tiek ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą. Todėl, šiuo atveju teismas neturi pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis V. B. buvo nuoširdus ir nesiekė sumenkinti savo padarytų nusikalstamų veikų ir jų pavojingumo.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, teismas pripažįsta, kad nors kaltinamasis ir pripažino pagrobęs UAB „(Duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančias prekes, tačiau bylos nagrinėjimo teisme neigė pagrobtų prekių vertę, todėl teismas neturi pagrindo kaltinamojo veiksmuose nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, taip pat atsižvelgia į pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent – į tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamasis anksčiau teistas trisdešimt septynis kartus, daugumoje atvejų - už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Paskutinį kartą V. B. teistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, jam paskirta 30 parų arešto bausmė.

Pabrėžtina, kad recidyvas kaltinamajame akte nėra nurodytas kaip kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė, šios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nenurodė ir prokuroras. Kita vertus, ankstesnis kaltinamojo teistumas yra nurodytas kaltinamajame akte, taigi jam žinomas. Taip pat ši aplinkybė buvo minima ir bylos nagrinėjime teisme metu – kaltinamasis buvo apklausiamas apie jo ankstesnį teistumą ir jo pobūdį. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, esant kaltinamajame akte aprašytiems recidyvą liudijantiems faktams, teismas turi galimybę spręsti dėl šios sunkinančios atsakomybę aplinkybės pripažinimo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 304- 648/2019). Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad šioje baudžiamojoje byloje nustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš baudžiamosios bylos matyti ir tai, kad kaltinamasis baustas ir administracine tvarka, duomenų apie paskirtų baudų apmokėjimą nėra, nedirbantis.

Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį V. B. charakterizuojančių duomenų visumą, pripažįsta, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už kiekvieną padarytą baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus šioje straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą.

Teismo vertinimu, atitinkamai skirtinos 20 parų, 25 parų bei 30 parų trukmės arešto bausmės, atitinka kaltinamojo V. B. asmenybę ir jo padarytų baudžiamųjų nusižengimų pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, kaltinamajam V. B. skirtinas bausmes subendrina dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės – 30 parų arešto bausmės, pridedamas dalį švelnesnių bausmių o būtent – po 10 parų arešto, pastarajam paskiriant galutinę subendrintą 50 parų arešto bausmę.

BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Šios normos 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu V. B. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė. Šio nuosprendžio priėmimo metu kaltinamasis jam aptariamu Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės nėra atlikęs.

Teismas, atsižvelgdamas į neatliktos arešto bausmės dydį, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 bei 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės prideda dalį pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį neatliktos bausmės, ir kaltinamajam V. B. galutinę subendrintą bausmę skiria 65 parų arešto bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2021 m. gegužės 25 d. pareiškė civilinį ieškinį dėl 559,85 Eur dydžio žalos atlyginimo (b. l. 14).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas.

Turtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje apibūdinama kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi, baudžiamojoje byloje sprendžiamas deliktinės civilinės atsakomybės klausimas, kai civilinio ieškinio dalykas yra žala, tiesiogiai atsiradusi dėl baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo. Kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atlyginti žalą, ar asmuo (fizinis arba juridinis) turi teisinę pareigą atlyginti žalą, turi būti įvertintos visos faktinės bylos aplinkybės, atskleidžiančios konkretaus asmens padarytą nusikalstamą veiką, kaltę, žalą ir parodančios priežastinį ryšį, t. y. tai, kad būtent padaryta veika lėmė žalingų padarinių atsiradimą.

Iš anksčiau nuosprendyje aptartų įrodymų matyti, kad iš UAB „(Duomenys neskelbtini)“ parduotuvės 2022 m. balandžio 20 d., 23 d., 26 d. buvo pavogtas 559,85 Eur vertės turtas, o būtent – „Helly Hanson“ striukė (artkl. 30343-597) 159,95 Eur vertės, „Helly Hanson“ striukė (artkl. 53757-990) 199,95 Eur vertės ir „Helly Hanson“ striukė (artkl. 53757-990) 199,95 Eur vertės. Minėto turto netekimo priežastis – nusikalstami V. B. veiksmai – vagystė. Tai reiškia, kad tarp atsiradusių padarinių – 559,85 Eur turtinės žalos bei V. B. veiksmų buvo tiesioginis priežastinis ryšys. Kaip buvo minėta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nors kaltinamasis V. B. nesutiko su jam inkriminuotų prekių verte bei nepripažino civilinio ieškovo pareikšto civilinio ieškinio, tačiau teismas pagrindo remtis šiais kaltinamojo bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktais parodymais nenustatė. Juos paneigė ankstesnėje nuosprendžio dalyje išsamiai aptarti civilinio ieškovo atstovės Ž. M. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu pateiktų parodymų turinys. Atsižvelgiant į tai, UAB „(Duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodyta 559,85 Eur suma priteistina iš kaltinamojo V. B. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai.

Kaltinamajam V. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje nepaskirtas. Proceso išlaidų nėra.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 25 (dvidešimt penkių) parų arešto bausmę.

V. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 bei 4 dalimis, V. B. paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu bei paskirti galutinę subendrintą 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 bei 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu V. B. paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant galutinę subendrintą 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo atvykimo į pataisos įstaigą atlikti bausmės dienos ar sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos (paieškos atveju).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „(Duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį 559,85 Eur sumai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš V. B. UAB „(Duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 559,85 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir aštuoniasdešimt penkis euro centus).

Kompaktinį diską su vaizdo įrašu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtiesiems – nuo nuosprendžio nuorašo jiems įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.