- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-16
- Bylos Nr.
- 2A-111-252/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01415-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Ramunė Čeknienė, Margarita Dzelzienė
- Atsakovas
- J. L.
- Ieškovas
- J. L.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A - 111 - 252 - 2015
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. balandžio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Čeknienės, Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-100-842-2014 pagal ieškovo J. L. ieškinį atsakovei J. L. dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo bei atsakovės J. L. priešieškinį ieškovui J. L., institucijom, teikiančiom išvadas, - Utenos rajono savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Utenos apskrities priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas J. L. prašė: nustatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal S. B. IĮ 2003-03-26 padalijimo projektą, nustatant, kad sklypo dalimi A naudojasi ieškovas J. L., sklypo dalimi B – atsakovė J. L., sklypo dalimi C – bendrai J. L. ir J. L.; nustatyti, kad statiniais: kiemo rūsiu (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus (duomenys neskelbtini)), lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. L. ir J. L. naudosis bendrai; nustatyti gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal UAB ,,Romas ir Virgis“ parengtą Gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patalpų padalijimo schemą, nustatant, kad J. L. naudosis patalpomis 1-1, 1-2, 1-6, o J. L. naudosis patalpomis 1-3, 1-4, 1-5, suteikiant teisę ieškovui J. L. perkelti sieną (pertvarą) tarp patalpų 1-2 ir 1-3 į patalpos 1-3 pusę schemoje numatytu būdu ir atstumais; nustatyti, kad gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mansarda (palėpe) J. L. ir J. L. naudosis bendrai; priteisti iš ieškovo atsakovės naudai ne didesnę nei 2 000 Lt kompensaciją šildymo įrengimams įsirengti; priteisti iš atsakovės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas: 50 proc. valstybei, 50 proc. ieškovui.
Nurodė, kad anksčiau į teismą dėl nuosavybės padalinimo buvo kreipusis ieškovė, tačiau Utenos rajono apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-43-228/2010 jos ieškinį atmetė, po šio teismo proceso bendro turto naudojimas ir valdymas tapo dar labiau apsunkintas dėl atsakovės piktavališkumo, nepagrįstų sprendimų, siekio keisti turto valdymo tvarką, kuri faktiškai jau ilgą laiką buvo susiklosčiusi. Ieškovo teigimu, jo siūloma ir prašoma nustatyti naudojimosi turtu tvarka yra patogi bendraturčiams, racionali ir užtikrintų tinkamą nuosavybės valdymą ir naudojimą, be to, atitinka jau susiklosčiusį faktinį turto naudojimą. Naudojimosi tvarka, nurodant, kokia dalimi kuris savininkas naudosis, nustatytina žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamajam namui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Kiti ūkio pastatai, kiemo rūsys, lauko virtuvė ir kiti kiemo statiniai bei dalis žemės sklypo paliekami naudoti bendru savininkų sutarimu, kadangi jų funkcinė paskirtis sodyboje skirtinga ir yra reikalinga tenkinant abiejų savininkų poreikius. Naudojimosi namu tvarka, kurią prašoma nustatyti pagal pateiktą projektą, yra nusistovėjusi ir šiuo metu, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei priklausančių patalpų plotas yra didesnis apie 10 kv. m. bei kad ieškovas turi prižiūrėti jo dalyje esančią krosnį ir kaminą, pertvara tarp patalpų 1-2 ir 1-3 perkeltina į atsakovės pusę (pertvarą ieškovas perkels savo lėšomis). Tai jokiais būdais nepakenks statinio konstrukcijoms, nes siena yra pertvarinė (lentų), neturinti įtakos laikančiosioms konstrukcijoms. Krosnies palikimas ieškovo pusėje nepažeis atsakovės teisių, nes savo pusėje ji įsirengusi atskirą šildymą. Be to, kad krosnis liktų ieškovo pusėje atsakovė neprieštaravo (pati taip siūlė) ir byloje dėl turto atidalinimo. Dėl žemės sklypo ir dalies jame esančių statinių naudojimosi tvarkos ieškovas nurodė, kad pagal 2008-03-26 parengtą žemės sklypo padalijimo projektą matyti, jog visas žemės sklypas yra padalintas į 3 dalis: A, B ir C. Toks padalijimas atitinka ir esamą faktinį šio sklypo padalijimą. Sklype A yra ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausanti, ieškovo jėgomis ir lėšomis pastatyta pirtis bei iškasta kūdra. Kad būtent šia dalimi naudojasi ieškovas jau nuo 2003 m., konstatuota ir įsiteisėjusiais tiek Utenos rajono apylinkės teismo (civilinė byla Nr. 2-43-228/2010), tiek Panevėžio apygardos teismo (civilinė byla Nr. 2A-140-212/2011) procesiniais sprendimais. Tokia naudojimosi tvarka yra geriausia ir racionaliausia, sklypų plotai skiriasi tik 1 kv. m., juos skiria kelias, kuris užtikrina patekimą tiek prie sklypo dalies A, tiek prie B, vienintelis statinys sodyboje (pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris asmeninės nuosavybės teise priklauso tik ieškovui, yra būtent sklypo dalyje A. Sklypo dalyje C yra visi sodybos statiniai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys šalims.
Atsakovė J. L. teismui pateiktu priešieškiniu prašė: atmesti ieškovo patikslintą ieškinį dėl naudojimosi bendros nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo; nustatyti gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi namu tvarką pagal G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. parengtą Gyvenamojo namo padalinimo į du butus kaip atskirus kadastrinius vienetus techninį projektą, nustatant, kad J. L. naudojasi patalpomis 2-2 - Virtuve (plane nurodyta - Gyvenamasis kambarys - virtuvė), 2-3 - Tambūru ir 2-1 - Sandėliu (plane nurodyta - Gyvenamasis kambarys), nustatant, kad atsakovė savo lėšomis techniniame projekte nurodytoje vietoje įrengia pertvaras, skiriančias gyvenamojo namo dalis, nustatyti, kad J. L. naudojasi patalpomis 1-1 (plane nurodyta - Gyvenamasis kambarys), 1-2 - Kambariu (plane nurodyta - Gyvenamasis kambarys - virtuvė) ir 1-3 - Veranda, J. L. neprieštarauja, kad J. L. šildymo įrenginį prisijungtų į esamą gyvenamojo namo kaminą, prieš tai suderinęs šį klausimą su Priešgaisrinės apsaugos inspekcija; nustatyti, kad kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais kiemo statiniais, lauko tualetu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi J. L., ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojasi J. L., šuliniu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. L. ir J. L. naudojasi bendrai; nustatyti žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal S. B. IĮ 2008-03-26 parengtą padalijimo projektą, nustatant, kad sklypo dalimi B naudojasi J. L., sklypo dalimi A – J. L., o sklypo dalimi C – bendrai J. L. ir J. L.; priteisti iš ieškovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias paskirstyti taip: 50 procentų valstybei ir 50 procentų atsakovei.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nustatė žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką pagal S. B. IĮ 2003-08-26 padalijimo projektą, nustatant, kad projekte pažymėta sklypo dalimi A naudojasi ieškovas J. L., sklypo dalimi B – atsakovė J. L., sklypo dalimi C – bendrai J. L. ir J. L.. Nustatė, kad S. B. IĮ 2003-08-26 padalijimo projekte indeksais S1, S2, S3 ir S4 pažymėtais keliais bendrai naudojasi J. L. ir J. L.. Nustatė, kad statiniais: kiemo rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), lauko virtuve (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kitais kiemo statiniais – šuliniu ir lauko tualetu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) J. L. ir J. L. naudojasi bendrai. Nustatė, kad pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi J. L.. Likusiose dalyse ieškinį ir priešieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad šalių motina T. L. 2003-04-22 Privačios žemės sklypų su pastatais dovanojimo sutartimi šalims lygiomis dalimis – kiekvienam po ½ dalį padovanojo 3,85 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais: šuliniu k ir lauko tualetu v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1,97 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). (Utenos rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-43-228/2010). Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl naudojimosi 3,85 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniais – šuliniu k ir lauko tualetu v, kiemo rūsiu, lauko virtuve, ūkiniais pastatais – tvarkos. Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo negali būti tenkinamas, kadangi pastatas yra 1942 metų statybos, neįvertinta, ar dar vieno kamino įrengimą atlaikytų pastato konstrukcijos; atsižvelgiant į namo būklę ir pertvarkymų pobūdį, nepateikti įrodymai, patvirtinantys techninę galimybę atlikti numatomus pertvarkymus; tinkamai neišspręstas ir kompensacijos atsakovei už ieškovo pusėje liekančius kaminą, pečių klausimas. Be to, tenkinant ieškovo reikalavimą, atsakovei, įvertinus jos amžių, vertinant tai, kad jai skirtina pusė būtų paliekama be šildymo įrenginio, reikalingų pertvarkų mastą, būtų užkrauta pernelyg didelė našta. Teismas pripažino, kad tarp šalių susiklostę santykiai yra itin konfliktiški, atsakovė nori tos pusės, kuria pagal susiklosčiusią faktinę situaciją naudojasi ieškovas, jos iš esmės netenkina jokia naudojimosi tvarka, kadangi jos pagrindinis interesas – turtą atsidalinti, tačiau tokia atsakovės pozicija nesudaro pagrindo nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kuri neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, be to, pagal pateiktus duomenis neaišku, ar yra techniškai įmanoma. Nustatė, kad abi šalys, prašydamos nustatyti naudojimosi sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tvarką, remiasi S. B. individualios įmonės 2008-03-26 rengtu žemės sklypo padalijimo planu. Plane pažymėtos trys sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalys - A (18450 m²), B (18451 m²) bei C (1600 m²), kurioje yra gyvenamasis namas bei pagalbinio ūkio ir kitos paskirties statiniai. Kad sklypo dalimi C būtų nustatyta naudotis bendrai ieškovui ir atsakovei tarp šalių ginčo nėra. Kadangi šioje sklypo dalyje esančių pagalbinių statinių paskirtis skirtinga, tenkindamas ieškovo reikalavimą teismas nustatė, jog ieškovas su atsakove pagalbiniais statiniais naudojaisi bendrai. Atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, teismas nustatė, jog pagal S. B. individualios įmonės 2008-03-26 rengtą žemės sklypo padalijimo projektą sklypo dalimi A naudojasi ieškovas J. L., sklypo dalimi B – atsakovė J. L., sklypo dalimi C - bendrai J. L. ir J. L.. Siekiant, kad tarp šalių kiltų kuo mažiau konfliktų, taip pat nustatė, kad plane indeksais S1, S2, S3 ir S4 pažymėtais keliais bendrai naudojasi ieškovas ir atsakovė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. L. prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – priešieškinį patenkinti bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir neobjektyviai. Teismas pažeidė CPK normas, nes rėmėsi liudytojos N. L. parodymais civilinėje byloje Nr. 2-43-228/2010, kurios dalykas iš esmės skyrėsi nuo nagrinėjamos, šios liudytojos nagrinėjamoje byloje net neapklausė. Teismas buvo nenuoseklus vertindamas sklypo A ir B puses, t. y. spręsdamas, kad abi sklypo pusės savo verte, galimybėmis jose ūkininkauti yra lygios, tuo pačiu vertina, jog šiuo metu esanti situacija susiklostė dėl blogesnės sklypo B dalies priežiūros. Be to, teismas nepasisakė, dėl kokios priežasties sklypo dalimi B apeliantė nebesinaudoja, taip pat kad ieškovas sklypo dalimi A naudojasi savavališkai. Byloje yra 2007-07-17 Utenos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento raštas, kuriame nurodyta, kad pirtis pastatyta bendros nuosavybės žemės sklype, todėl reikalingas raštiškas žemės sklypo bendrasavininko sutikimas. Tokio sutikimo statyti pirčiai nei apeliantė, nei šalių mama nėra davusi. Remiantis CPK 210 str., esant byloje duomenų apie tai, kad ieškovo veiksmai sąlygojo tai, jog žemės sklypo dalimi, plane pažymėtu raide B, negalima naudotis pagal jo tikslinę paskirtį, tokią aplinkybę teismas turėjo patikrinti atlikdamas apžiūrą vietoje, tuo labiau, kad apie galimybę naudotis žemės sklypo dalimis spręsta tik iš liudytojų parodymų. Apeliantės teigimu, teismas iš esmės visiškai nemotyvavo sprendimo dalies dėl atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo. Šiuo atveju apeliantės pasiūlytas ginčo sprendimo variantas yra artimesnis tikslui pasiekti, kadangi jokių papildomų didelių namo pertvarkymų, kurie lemtų namo konstrukcijos keitimą, nereikalautų, o tokiu būdu atidalinus namą, ginčo šalys iš esmės būtų viena nuo kitos izoliuotos, kas atitiktų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos įgyvendinimą siekiant išvengti ginčo šalių konflikto kilimo ateityje.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą institucija, teikianti išvadą, - Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Utenos teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros skyrius nurodo, kad dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo palieka spręsti teismui teismo nuožiūra.
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas J. L. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliantė tik deklaratyviai nurodo, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teikia daug proceso teisės aiškinimo taisyklių ir teismų praktikos pavyzdžių, tačiau pagrįstai niekaip nenurodo, kaip šias teisės normas pirmosios instancijos teismas pažeidė. Vien tai, kad teismo sprendimas yra nepalankus atsakovei, nereiškia, jog jis yra ydingas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės J. L. pateikto apeliacinio skundo ribose.
Kiekvienas asmuo turi konstitucinę teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str.). Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl šio ieškinio priėmimo, privalo išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties. Pagal CPK 259 str. 1 d. teismas iš esmės bylą išsprendžia priimdamas sprendimą. Įsiteisėjus išnagrinėtoje byloje priimtam teismo sprendimui, šalių teisės ir pareigos tampa nustatytos, t. y. pasiekiamas tam tikras procesinis rezultatas, dėl kurio ir vyko procesas. Kartu subjektinė teisė kreiptis į teismą laikoma įgyvendinta ir ji išnyksta. Tam, kad dėl vieno ir to paties ginčo nebūtų priimta kelių teismo sprendimų, CPK 279 str. 4 d. įtvirtinta nuostata, jog sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo teisme pareikšti tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. CPK 293 str. 3 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
Kaip nustatyta iš prijungtos civilinės bylos Nr. 2-43-228/2010, ieškovė J. L. buvo pareiškusi ieškinį atsakovui J. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo. Prašė pagal G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesio parengtą gyvenamojo namo padalinimo į du butus kaip du atskirus kadastrinius vienetus projektą atidalinti jos dalį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalinant jį į du butus kaip du kadastrinius vienetus tokiu būdu: priteisti jai patalpas, plane pažymėtas raudona spalva (1-1 – 12,70 kv. m.; 1-2 – 16,71 kv. m.; 1-3 – 4,72 kv. m.), atsakovui - patalpas, plane pažymėtas žalia spalva (2-1 – 12,70 kv. m.; 2-2 – 16,71 kv. m.; 2-3 – 3,35 kv. m.), krosnis pasilieka atsakovui, projekte nurodytas projektuojamas sienas įrengia ieškovė, dėl projekte nurodytų griaunamų pertvarų paliekama apsispręsti atsakovui; pagal pridedamą S. B. individualios įmonės parengtą 3,85 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo projektą jai priteisti sklypo dalį A (plotas 18 450 kv. m.), atsakovui priteisti sklypo dalį B (plotas 18 451 kv. m.), plane pažymėtą žemės sklypo dalį C (plotas 1 600 kv. m.) priteisti bendron su atsakovu nuosavybėn; atidalinti ir priteisti jai ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); atsakovui – ūkinį pastatą, plane pažymėtą 6I1ž (raudona spalva) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); taip pat prašė nustatyti 1,97 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, jai nustatant naudotis plane pažymėtą A žemės sklypo dalį, o atsakovui paliekant naudotis plane pažymėta B žemės sklypo dalimi; įpareigoti atsakovą nugriauti be jos leidimo neteisėtai pastatytą pirtį bei užkasti neteisėtai iškastą kūdrą žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atstatant bendrą turtą į pirmykštę padėtį bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. balandžio 22 d. nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, įvertinusi buvusį ir esamą ginčą dėl atsakovės J. L. priešieškinio, daro išvadą, kad šioje byloje su anksčiau vykusiu ginču dėl naudojimosi bendrosios nuosavybės teise valdomu nekilnojamuoju turtu tvarkos nustatymo sutampa šalys, ieškinio (šioje byloje – priešieškinio) dalyko, t. y. reikalavimo, kurį ieškovė pareiškė atsakovui, ir pagrindo kriterijus, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis paremta atsakovės J. L. procesinė pozicija bei jos materialusis reikalavimas. Pažymėtina, jog ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas 2014-02-25 priimdamas atsakovės J. L. priešieškinį pažeidė aukščiau minėtas CPK normas ir be pagrindo jį nagrinėjo. Dėl nurodytų aplinkybių šioje dalyje, kurioje buvo iš dalies patenkintas J. L. priešieškinys, teismo sprendimas yra keistinas teismui netinkamai taikius procesinės teisės normas (CPK 293 str. 3 p.) ir byla šioje dalyje pagal pareikštus atsakovės J. L. reikalavimus yra nutrauktina (CPK 329 str.).
Apeliacinės instancijos teismas panaikina sprendimo dalį dėl naudojimosi pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) tvarkos nustatymo ir kartu atmeta su tuo susijusius apeliantės argumentus. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Utenos rajono apylinkės teismo 2010-11-16 sprendimas byloje Nr. 2-43-228/2010, Panevėžio apygardos teismo 2011-04-22 nutartis byloje Nr. 2A-140-212/2011) nustatyta, kad pirtį statė J. L., kuri jam ir priklauso nuosavybės teise. Nagrinėjamoje byloje šios aplinkybės šalys neginčija. Tokiu būdu, konstatuotina, jog skundžiamu sprendimu teismas be pagrindo nustatė naudojimosi pirtimi tvarką, t. y. kad pirtimi naudojasi J. L., kuri jam priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamame sprendime iš esmės detaliai ir motyvuotai atsakyta į visus apeliantės argumentus dėl naudojimosi žemės sklypu, apeliaciniame skunde yra atkartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliantei jas savaip interpretuojant, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą nepateikta, jų neatkartodamas, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nesudarantiems pagrindo tenkinti J. L. apeliacinį skundą. Šiuo atveju apeliantės argumentus, jog teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisėjų kolegija vertina kaip deklaratyvius. Priešingai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176 str. – 185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo. Šioje byloje teismas rėmėsi ir vertino byloje pateiktus tiek ieškovo, tiek atsakovės dokumentus, byloje apklaustų šalių ir liudytojų paaiškinimais.
Minėtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad jau tuo metu, t. y. 2009 – 2010 metais, pagal nusistovėjusią tvarką J. L. naudojosi plane pažymėtu sklypu B, J. L. – sklypu A. Tuo tarpu šioje ginčo byloje, vadovaujantis ieškovo, liudytojų V. L., R. L. parodymais nustatyta, jog ieškovas J. L. su savo šeimos nariais sklype A daugiau ūkininkauja ir tvarkosi, o atsakovė stengiasi ūkininkauti toje vietoje, kur jai patogiau, norint įdirbti žemę reikia mažiau pastangų. Liudytojai teisme liudijo ir davė parodymus tiek apie šalių naudojimąsi žeme ankščiau, tiek dabar. Teismas aiškiai nustatė ir sprendime pasisakė, kad J. L. pastaruoju metu naudojasi žemės sklypo dalimi A, tačiau tokią jos valią lemia ne objektyvios priežastys, o subjektyvus siekis naudotis sudarytomis geresnėmis ūkininkavimo sąlygomis sklypo dalyje A. Tokiu būdu, argumentas, kad teismas nevertino šalių žemės sklypo naudojimo pastaruoju laikotarpiu, atmestinas kaip nepagrįstas.
Be pagrindo apeliantė teigia, neva teismas, nurodęs, kad abi sklypo pusės (A ir B) savo verte yra lygios, tačiau pažymėjo, kad dabartinė situacija susiklostė dėl blogesnės sklypo B dalies priežiūros, padarė prieštaringas išvadas. Šiuo atveju teismas teisingai pažymėjo, jog galimybės žemės sklypuose ūkininkauti yra lygios, tačiau sklypo B dabartinė būklė yra prastesnė ne dėl sklypo dalių savybių, o išimtinai tik dėl to, jog sklypo dalis B yra užleista ir šiuo metu nedirbama bei neprižiūrima. To neneigė nei pati atsakovė, nei liudytojas R. L. (sūnus), kuris parodė, kad mama yra moteris ir jai sunkiau įdirbti žemę, o jis neturi tiek laiko, kad galėtų visada padėti. Taip pat apeliantė nepagrįstai nurodo, kad teismas neanalizavo aplinkybių, neva dėl ieškovo kaltės sklypo dalimi B tapo neįmanoma naudotis (kaupiasi vanduo). Priešingai, teismas vertino visus turimus duomenis, dėl apeliantės nurodomų aplinkybių pasisakė liudytojai, buvo teikiamos foto nuotraukos, kiti įrodymai, net pačios atsakovės sūnus R. L. apeliantės nurodomų aplinkybių nepatvirtino, o paaiškino, kad abi sklypo dalys panašios, kad sklypo dalimi B naudojosi motina, po to dėl jos amžiaus ir jo negalėjimo padėti sklypo dalis buvo apleista.
Kartu pažymėtina, jog J. L. pagrįstai nurodo, kad N. L. (J. L. marti) parodymai kitoje civilinėje byloje negali būti įrodymais šioje civilinėje byloje, civilinės bylos Nr. 2-43-228/2010 teismo sprendimas turi prejudicinį faktą ne to teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų atžvilgiu, bet teismo konstatuotų faktų aspektu, tačiau šios liudytojos parodymais vadovavimasis ginčo byloje nesudaro pagrindo priešingai pirmosios instancijos teismo išvadai dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarkos nustatymo. Kolegijos nuomone, atsakovė, norėdama paneigti teismo nustatytas aplinkybes dėl naudojimosi žemės sklypu, pati turėjo teisę prašyti paskirti vietos apžiūrą (CPK 210 str. 1 d.), todėl nepagrįstai mano, jog tai turėjo daryti teismas savo iniciatyva.
Atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, kolegija konstatuoja, kad nustatydamas naudojimosi žemės sklypu ir jame esančiais statiniais tvarką pirmosios instancijos teismas vadovavosi visais kriterijais, suformuluotais kasacinio teismo teisminėje jurisprudencijoje: teisėtumą, adekvatumą dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinę taiką ir proporcingumą, naudojimosi daiktu racionalumą (patogumą) ir efektyvumą, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumą (LAT 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007; kt.), todėl pagrįstai nustatė, kad pagal S. B. individualios įmonės 2008-03-26 rengtą žemės sklypo padalijimo projektą sklypo dalimi A naudojasi ieškovas J. L., sklypo dalimi B – atsakovė J. L., sklypo dalimi C – bendrai J. L. ir J. L.. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantės pateiktas skundas dėl naudojimosi žemės sklypu su jame esančiais statiniais, tačiau argumentų, kodėl nesutinka su nustatyta naudojimosi jais tvarka, nepateikia, t. y. šioje dalyje apeliacinio skundo nemotyvuoja. Todėl kolegija šiuo klausimu išsamiau nepasisako.
Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-05-06 sprendimu Nr. (1.2)-SP1-01077 ieškovas J. L. civilinėje byloje atleistas 50 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 1, b. l. 29). Už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą Panevėžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-12-18 pažymoje Nr. PP-2077 nurodyta, kad advokatės J. M. užmokestis 120 Lt, valstybei priteistina 60 Lt (17,38 Eur) suma. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, 17,38 Eur priteistini ieškovui iš apeliantės bei 17,38 Eur iš apeliantės valstybei (CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
pakeisti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje iš dalies tenkintas atsakovės J. L. priešieškinys, ir šioje dalyje bylą pagal atsakovės pareikštus reikalavimus nutraukti.
Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. sprendimą dalyje, kurioje nustatyta, kad pirtimi (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojasi J. L. panaikinti.
Likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 17,38 Eur (septyniolika eurų ir 38 euro centus) bylinėjimosi išlaidų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 17,38 Eur (septyniolika eurų ir 38 euro centus) ieškovui teiktos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630.