- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-16
- Bylos Nr.
- 2-43-228/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Stacevičienė
- Ieškovas
- J. L.
- Atsakovas
- J. L.
- Kategorijos
- 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Sandrai Pečionienei, dalyvaujant ieškovei J. L., jos atstovui advokatui A. Š., atsakovui J. L., jo atstovei advokatei I.Maskoliūnaitei, išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės J. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo,
Aprašomoji dalis
n ustato:
Šalies argumentai
Ieškovė J. L. prašė pagal pridedamą G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesio parengtą gyvenamojo namo padalinimo į du butus kaip du atskirus kadastrinius vienetus projektą atidalinti ieškovės J. L. dalį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 66,89 kv.m, padalinant jį į du butus kaip du kadastrinius vienetus tokiu būdu: patalpas, plane pažymėtas raudona spalva (1-1 -12,70 kv. m; 1-2 – 16,71 kv. m; 1-3 – 4,72 kv. m), priteisti ieškovei J. L., patalpas, plane pažymėtas žalia spalva (2-1 – 12,70 kv.m; 2-2 -16,71 kv.m; 2-3 – 3,35 kv. m), priteisti atsakovui J. L., krosnis pasilieka atsakovui J. L., projekte nurodytas projektuojamas sienas įrengia ieškovė, dėl projekte nurodytų griaunamų pertvarų paliekama apsispręsti atsakovui, o pagal pridedamą S. B. individualios įmonės parengtą 3,85 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo projektą ieškovei J. L. priteisti sklypo dalį A (plotas 18 450 kv.m), atsakovui J. L. priteisti sklypo dalį B (plotas 18451 kv. m), plane pažymėtą žemės sklypo dalį C (plotas 1 600 kv. m) priteisti bendron ieškovės J. L. ir atsakovo J. L. nuosavybėn.
Ieškovė taip pat prašė atidalinti ir priteisti jos nuosavybėn ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, plane pažymėtą 6I1ž (raudona spalva) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvę, plane pažymėtą 3I1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. L. atidalinti ir priteisti ūkinį pastatą, plane pažymėtą 4I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, plane pažymėtą 2I0b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinį – lauko tualetą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) palikti ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui.
Ieškovė taip pat prašė nustatyti 1,97 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimosi tvarką, ieškovei J. L. nustatant naudotis plane pažymėtą A žemės sklypo dalį, o atsakovui paliekant naudotis plane pažymėta B žemės sklypo dalimi, taip pat įpareigoti atsakovą J. L. nugriauti be ieškovės leidimo neteisėtai pastatytą pirtį bei užkasti neteisėtai iškastą kūdrą žemės sklype, atstatant turtą į pirmykštę padėtį bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje ir posėdžių metu nurodė, kad ieškovei ir atsakovui pagal 2003-04-22 dovanojimo sutartį lygiomis dalimis, tai yra po ½ dalį, atiteko 3,85 ha ploto žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kiemo statiniais: šuliniu k., lauko tualetu v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pagalbiniai pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys Alžutėnų k., Utenos r., taip pat 1,97 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Nors ieškovė su atsakovu yra brolis ir sesuo, tačiau jų tarpusavio santykiai yra konfliktiški, todėl jie negali pilnaverčiai įgyvendinti savo teisių į jiems priklausantį turtą. Atsakovas, nesuderinęs su ieškove ir negavęs jos sutikimo, jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame 3,85 ha ploto sklype neteisėtai pastatė pirtį ir iškasė kūdrą. Dėl nesutarimų naudojant bendrą turtą, ieškovė prašo pagal G. K. tyrinėjimų įmonės parengtą projektą atidalinti gyvenamąjį namą į du butus, patalpas, plane pažymėtas raudona spalva atidalinti ieškovei, patalpas, plane pažymėtas pažymėtas žalia spalva, atidalinti atsakovui, krosnis lieka atsakovui J. L., projekte nurodytas sienas įrengia ieškovė, dėl projekte griaunamų pertvarų paliekama apsispręsti atsakovui. Ūkiniai pastatai, pažymėti plane 5I1m, 6I1ž, lieka ieškovei, kadangi dėl atsakovo kaltės sudegė ūkinis pastatas, pažymėtas 4I1m, kuris tenka atsakovui. Kiemo rūsys ir lauko tualetas tenka atsakovui, lauko virtuvė – ieškovei, o šulinys bendram naudojimui. Taip pat ieškovė nurodė, kad 1,97 ha ploto žemės sklypo atidalinti negalima, todėl prašo nustatyti juo naudojimosi tvarką bei atidalinti 3,85 ha ploto žemės sklypą pagal S. B. parengtus planus.
Atsakovas J. L. su ieškovės ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad gyvenamojo namo atidalijimo projektas nėra parengtas tinkamai, kadangi nesutampa projekte nurodyto namo plotas su registruotais namo duomenimis. Be to atidalijus į du butus pagal pateiktą projektą bus pažeisti insoliacijos reikalavimai. Kaip nurodė ieškovė, savo namo dalies apšildymo klausimą ji spręs pati, įsirengdama krosnį, prisijungdama prie bendro kamino, tačiau visiškai neaišku, ar nebus pažeisti priešgaisrinės saugos reikalavimai, neaišku, ar galima prie vieno dūmtraukio prijungti dvi krosnis. Taip pat atsakovas nurodė, kad atidalinimas pagal tokį projektą negalimas, nes atsakovui kūrenant jo pusėje esančią plytą, šiltų ir ieškovės dalis, atsakovas patalpų apšildymui kūrena krosnį, tačiau šios krosnies suodžių valymo anga yra ieškovės pusėje, prie kurios po atidalinimo jis nebegalės prieiti, be to nėra siūlomas joks palėpės atidalinimo variantas. Atsakovas nesutiko ir su ieškovės siūlymu atidalinti ūkinius pastatus, nes tai pažeidžia jo interesus, nes atsakovui pagal ieškovės reikalavimus atitenka tik kiemo rūsys, sudegęs ūkinis pastatas ir lauko tualetas, taigi tenka žymiai mažesnė ūkinių pastatų dalis, nors pagal dovanojimo sutartį kiekvienam iš jų teko po ½ dalį visų ūkinių pastatų. Atsakovas taip pat nesutinka su ieškovės motyvais, kad jai turi tekti didesnė dalis ūkinių pastatų, kadangi dėl atsakovo kaltės buvo sudegintas ūkinis pastatas, todėl jai turi būti kompensuota, perduodant jos nuosavybėn didesnę ūkinių pastatų dalį. Dėl pirties ir kūdros atsakovas nurodė, kad pirtį jis pradėjo statyti dar esant gyvai motinai iki ginčo turto padovanojimo ir su jos sutikimu. Pradėjo statyti kaip sandėliuką, o vėliau įsirengė pirtį, tokiam statiniui projektas nereikalingas. Kūdrą atsakovas išsikasė be ieškovės sutikimo, tačiau kūdra neviršija leistino 3 arų ploto. Jis mano, kad ieškovės interesų iškasdamas kūdrą nepažeidė, o jeigu ieškovė mano, kad kūdros iškasimu padarė žalą, prašo taikyti ieškovės reikalavimams užkasti kūdrą ir priteisti kompensaciją už sudegintą ūkinį pastatą didesne ūkinių pastatų dalimi trejų metų ieškinio senaties terminą, numatytą LR CK 1.125 str. 8 d., kurį ieškovė praleido, nes gaisras kilo 2004-05-22, kūdra iškasta po metų po pirties statybų. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė be jo sutikimo jos naudojamoje namo dalyje yra įsirengusi apšildymą, savavališkai prisijungdama prie bendro kamino. Atsakovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovės ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal 2003-04-22 privačios žemės sklypų su pastatais dovanojimo sutartį ieškovei ir atsakovui teko lygiomis dalimis – kiekvienam po ½ dalį 3,85 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais: šuliniu k ir lauko tualetu v, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1,97 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre (7-15 b.l.). Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-22 kilusio gaisro metu sudegė (18, 191-192 b.l.). Byloje esančiais duomenimis šalių motina T. L. leido sūnui J. L. pastatyti ūkio pastatą – sandėliuką (52 b.l.), kuriame įrengta pirtis ir duomenys apie pirtį nurodyti 2005 metų kadastrinių matavimų byloje (37-50 b.l.). Ieškovė gyvenamojo namo atidalijimui teikė tris projektus (15-17, 67-81, 115-129 b.l.), paskutinis projektas, pagal kurį pateiktas paskutinis patikslinto ieškinio variantas, parengtas G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesį (115-129 b.l.). 3,85 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo planas parengtas S. B. IĮ 2008-03-26 (64 b.l.), pagal kurį dalis, pažymėta A (18450 kv.m), atitenka ieškovei, dalis, pažymėta B (18451 kv. m), atitenka atsakovui, dalis, pažymėta C (800 kv.m), lieka šalims bendram naudojimui. 1,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka siūloma nustatyti pagal S. B. IĮ 2009-05-08 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį ieškovei naudotis tenka sklypo dalis, pažymėta A (9567 kv.m), atsakovui tenka dalis, pažymėta B (9567 kv.m). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyrius 2010-07-26 ieškovei J. L. išdavė leidimą rengti 3,85 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (146 b.l.), tačiau šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas 2008-03-26, tai yra neturint leidimo.
LR CK 4.80 straipsnio 1 dalis nustato vieną iš bendraturčio teisių - teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, kurią jis gali įgyvendinti bendru sutarimu su kitais bendraturčiais. LR CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios nuosavybės įgyvendinama bendru susitarimu arba, bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė su atsakovu nesutaria dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, gyvenamojo namo ir kitų statinių naudojimosi, todėl kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų atidalijimo bei žemės klypo atidalijimo
Pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tiek reikalaujant atidalyti iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Tokios pozicijos šio pobūdžio bylose laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Teismų praktikoje pažymėta, kad galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės yra nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. J. v. A. J.; bylos Nr. 3K-3-459/2007), todėl tai turi būti įgyvendinama tik tada, kai yra nustatomos visos kiekvienam bendraturčiui tenkančios dalys bendrojoje nuosavybėje, nes kitu atveju, likus nepadalytoms patalpoms, nebūtų pasiekiamas CK 4.80 straipsnyje įtvirtinto atidalijimo instituto rezultatas.
Esant nesutarimų dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo
Ieškovė prašė nustatyti 1,97 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal S. B. IĮ parengtą naudojimosi tvarką, ieškovei J. L. nustatant naudotis plane pažymėtą A žemės sklypo dalį, o atsakovui paliekant naudotis plane pažymėta B žemės sklypo dalimi. Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad nors dėl šio miško sklypo didelio ginčo nekelia, tačiau iš esmės su prašymu nesutinka, kadangi šis miško sklypas pagal augmeniją nėra vienodos vertės, vienoje dalyje yra daugiau ąžuolų ir beržų, kitoje - daugiau spygliuočių, o ieškovė vertingumo prasme sklypo nevertino ir įrodymų, kad bendraturčio interesai nepažeidžiami neteikė (181 b.l.). Ir nors ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje nurodė, jog jai nėra skirtumo, kuria miško sklypo dalimi naudosis, tačiau palaikė ieškinio reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. S. B. – projekto autorius parodė, kad rengiant projektą, į miško vertę atsižvelgta nebuvo, patikra nedaryta.
Vienas iš nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų yra nustatytas LR CK 4.81 str. Tai daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarkos nustatymas. Pagal šį būdą nustatoma, kuria turto dalimi bendraturčiai naudosis bendrai ir kuriomis dalimis autonomiškai, t. y. individualiai, taikant šį nuosavybės teisių įgyvendinimo būdą, atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nepasibaigia.
Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą, arba kaip tai dažnai vadinama - realiųjų dalių nustatymu. Tačiau naudojimosi tvarkos nustatymo tikslas nėra tik realios dalies, kuri atitinka idealiąją dalį, paskyrimas bendrasavininkui naudotis. Labai svarbu, kad bendraturčių naudojimui tenkančios dalys būtų vienodos pagal savo naudingąsias savybes.
Kadangi rengiant naudojimosi tvarkos miško sklypu planą, nebuvo atsižvelgta į kiekvienos iš dalių vertingumą, ieškovė neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog abiems tenkančios naudojimosi miško sklypu dalys yra vienodai vertingos, atsakovas teigė, kad dalys nevienodo vertingumo, todėl laikytina, kad ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas naudojimosi tvarkos 1,97 ha ploto žemės sklypu planas nepažeidžia atsakovo interesų ne tik naudojimuisi tenkančios sklypo dalies ploto prasme, bet ir abiejų sklypo dalių vertingumo prasme, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir 3,85 ha ploto žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės
LR CK 4.75 str. 1 d. nustato pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka LR CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų.
Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, tačiau tokiu atveju, atidalijant patalpas, turi būti atsižvelgta į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai taip pat reikalauja, sprendžiant dėl atidalijimo bei parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą, įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį, taip pat tai, ar siūlomas atidalijimo variantas nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų jiems tenkančių naudotis patalpų vertingumo prasme. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose.
Ginčai tarp bendraturčių gali būti sprendžiami dviem būdais: atidalijant iš bendrosios dalinės nuosavybės arba nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką.
LR CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės yra bendraturčio nuosavybės teisės į dalį bendrojoje nuosavybėje įgyvendinimo būdas, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų, nes, šiuo būdu bendraturčiui įgyvendinus subjektinę nuosavybės teisę, pasikeičia bendro daikto teisinis režimas – suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, kurie valdomi ir naudojami bei jais disponuojama savarankiškai, bendroji dalinė nuosavybės teisė pasibaigia.
LR CK 4.80 str. 2 d. nustato, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.
Ieškovė bylos nagrinėjimo eigoje šešis kartus tikslino ir pildė ieškinį, tris kartus keitė gyvenamojo namo atidalijimo projektus.
Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tai reiškia, kad turi būti laikomasi šio įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų statybos techninių reglamentų reikalavimų. Priklausomai nuo statinio tipo, jam nustatyti ir atitinkami techniniai reikalavimai. Su tuo tiesiogiai susijusi nuosavybės teisės objekto padalijimo, kartu ir bendraturčio teisės atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyvendinimo galimybė. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, t. y. suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems keliamus reikalavimus.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė prašo atidalinti gyvenamąjį namą į du butus, kaip du kadastrinius vienetus pagal G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesį parengtą priešprojektinį pasiūlymą. Pagal šį pasiūlymą gyvenamasis namas padalijamas į dvi dalis, nurodytoje vietoje ieškovės sąskaita įrengiant projektuojamą sieną, griaunamų pertvarų klausimą paliekant kiekvienai iš šalių, ieškovei jos dalyje įsirengiant krosnį, kurios dūmų kanalą planuojama pajungti į tą patį jau esantį kaminą, į kurį yra pajungti atsakovo dalyje likusios plytos ir krosnies dūmų kanalai.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagal pateiktą projektą nebus užtikrintas dviejų dviejų visiškai savarankiškų nuosavybės teisės objektų suformavimas, kadangi ieškovui kūrenant plytą, šyla ir ieškovės namo pusė, atsakovui kūrenamos krosnies suodžių valymo anga pagal projektą liktų ieškovės namo dalies pusėje, dėl ko atsakovas negalės išvalyti suodžių. Atsakovas siūlė ieškovei projekte pertvarą patraukti toliau, kad jam liktų galimybė prieiti prie valymo įrangos, ieškovė sutiko, tačiau kito projekto neteikė. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad rengiant projektą, nebuvo skaičiuota patalpų insoliacija, taip pat ieškovė neįrodė, ar bus užtikrinti priešgaisrinės saugos taisyklių klausimai, nes visiškai neaišku, kokio tipo siena skirs du atidalinamus butus, būtent, ar planuojamas priešgaisrinės sienos rengimas, taip pat neįrodė ir tų aplinkybių, ar yra galimybė, nepažeidžiant priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, pastatyti krosnį, kurios dūmų kanalas bus pajungtas į tą patį esantį senąjį dūmtraukį.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad siekiant atidalinti gyvenamąjį namą į dvi lygias dalis, nėra išspręstas palėpės atidalijimo klausimas.
Taigi laikytina, kad dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų neišsprendimo, dėl palėpės atidalijimo klausimo neišsprendimo, ir dėl kitų aukščiau nurodytų trūkumų, ieškovės pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neužtikrina tinkamo gyvenamojo namo atidalijimo į du savarankiškus butus. Tokių trūkumų buvimas reiškia, kad tampa negalimas nei daikto padalijimas (kartu ir bendraturčio atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės) ieškovės prašomu būdu, todėl ieškovės reikalavimas atidalinti gyvenamąjį namą pagal pateiktą projektą laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Kaip jau buvo minėta, šalims visas nekilnojamasis turtas priklauso lygiomis dalimis. Taigi ir ūkinių pastatų atidalijimas turi būti atliekamas, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkui priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovė gi reikalauja atidalinti ūkinius pastatus, jai priteisiant ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 97 kv. m, ūkinį pastatą, plane pažymėtą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 16 kv. m, lauko virtuvę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 4 kv. m, atsakovui J. L. atidalinti ir priteisti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra sudegęs, kiemo rūsį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinus – lauko tualetą, šulinį palikti ieškovės ir atsakovo bendram naudojimui. Taigi ieškovei pagal jos reikalavimus tektų didesnės vertės ir didesnio ploto ūkiniai statiniai. Tokio ūkinių statinių atidalijimo ieškovė prašo todėl, kad būtų kompensuota jai padaryta žala dėl atsakovo kaltės 2004 m. sudegus ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovas prašė taikyti ieškovės reikalavimui kompensuoti žalą, padarytą ieškovei dėl 2004 m. gegužės 22 d. kilusio gaisro metu sudegusio ūkinio pastato, ieškinio senatį, kadangi pagal LR CK 1.125 str. 8 d. tokiems reikalavimams taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė prašė šį terminą atnaujinti, nes jį praleido dėl senyvo amžiaus, teisinių žinių stokos, manant, kad visi ginčai su broliu išsispręs geruoju. Laikytina, kad ieškovė praleido įstatymo numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui kompensuoti jos manymu atsakovo sukeltu gaisru jai padarytą žalą (LR CK 1.125 str. 8 d.), kadangi teisė į reikalavimą dėl gaisro metu padarytos žalos ieškovei atsiranda 2004-05-22, reikalavimą kompensuoti žalą ieškovė pareiškia 2009-11-16, tai yra praėjus daugiau nei penkiems metams, o ieškovės nurodytos priežastys, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą, nelaikytinos pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant dar ir į tai, kad apie gaisrą ieškovei buvo žinoma gaisro dieną, po gaisro ieškovė akte (191 b.l.) yra nurodžiusi, jog dėl kilusio gaisro pretenzijų nereiškia, todėl ieškovės reikalavimas kompensuoti žalą atmestinas, kai pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.
Byloje esančiais NTR duomenis (kitų duomenų šalys neteikė) visų ūkinių pastatų (neskaitant sudegusio) vertė 2312 Lt, taigi ½ dalis sudaro 1156 Lt, ieškovė prašo jai atidalinti ūkinius pastatus, kurių vertė sudarytų 2088 Lt, taigi jos prašomos ūkinių pastatų dalies vertė didesnė nei ½ turto dalies vertė 932 Lt (2088-1156) (vertinant, kad šulinys paliekamas bendram naudojimui, jo vertę laikant apie 69 Lt, lauko tualeto vertę laikant apie 20 Lt). Pagal ieškovės reikalavimą atsakovui tenka kiemo rūsys (plotas 16 kv.m) ir lauko tualetas, ieškovei tenka ūkiniai pastatai, kurių bendras plotas sudaro 117 kv.m.
Kadangi ieškovės reikalavimas atidalyti ūkinius pastatus ir kitus statinius jos nurodytu būdu neatitinka kiekvieno iš šalių turimų dalių ir tuo pažeidžiami atsakovo interesai, todėl ieškovės reikalavimas atidalyti ūkinius pastatus jos nurodytu būdu atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovė ieškinyje reikalavo atidalinti ir 3,85 ha ploto žemės sklypą, kuriame yra ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, ieškovei paskiriant žemės sklypo dalį, pažymėtą A, atsakovui žemės sklypo dalį, pažymėtą B, bei palikti bendro naudojimo žemę, pažymėtą C, tai yra ieškovė prašė jai atidalinti tą žemės sklypo dalį, kuria faktiškai šiuo metu naudojasi atsakovas, o atsakovui tą dalį, kuria šiuo metu faktiškai naudojasi ieškovė.
Ieškovės reikalavimas atidalyti gyvenamąjį namą pagal pateiktą projektą bei ūkinius pastatus dėl reikalavimo nepagrįstumo atmestas.
Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis ginčo atsiradimo ir jo sprendimo metu galiojančių teisės normų reikalavimų. Įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos šiems bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys, suformuojant iš jų atskirus žemės sklypus (Žemės įstatymo 2 str. 18, 20 d.). Tuo tikslu privataus sklypo savininkas turi organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimą. Toks projektas rengiamas Žemės įstatymo 40 str. nustatyta tvarka. Formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, kas reiškia, kad neatidalijus gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, negalimas šioje byloje ir 3,85 ha ploto žemės sklypo atidalijimas. Todėl ieškinys atmestinas ir šioje dalyje.
Dėl pirties nugriovimo ir kūdros užkasimo
Ieškovė prašė įpareigoti atsakovą J. L. nugriauti be ieškovės leidimo neteisėtai pastatytą pirtį bei užkasti neteisėtai iškastą kūdrą žemės sklype, atstatant turtą į pirmykštę padėtį.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas nesutaria dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos. Ir nors šalys nesutaria, tačiau tarp jų jau keletas metų yra nusistovėjusi 3,85 ha žemės sklypo, ant kurio stovi ir statiniai, naudojimosi tvarka. Atsakovas naudojasi dešinėje kelio pusėje esančia žemės sklypo dalimi, ieškovė naudojasi kairėje kelio pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Atsakovas pripažįsta, kad jis savo naudojamo žemės sklypo dalyje yra pasistatęs pirtį. Byloje esančiais duomenimis (20 b.l.) atsakovo pastatyta pirtis priklauso I grupės nesudėtingiems statiniams ir pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ 12 p. tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas ir neprivalomas statybos projektas. Atsakovas nurodė, kad statinį jis pradėjo statyti dar iki jų motinai padovanojant turtą jiems su ieškove, tai yra apie 2002-2003 metus, motinai leidus statyti jai priklausančiame žemės sklype sandėliuką, kuriame vėliau jis įsirengė pirtį. Šių aplinkybių patvirtinimui atsakovas pateikė motinos 2007-08-16 pasirašytą pareiškimą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, kur nurodyta, jog 2002 metais ji leido sūnui pastatyti namų ūkio pastatą - sandėliuką. Ieškovė nesutiko su šiomis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, teigė, jog tai ne motinos parašas, tačiau nepateikė įrodymų, kad motinos parašas minėtame pareiškime yra nuginčytas. Todėl teismas vertina, kad pirties statybai ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas, nes sutikimą atsakovui statyti statinį davė tuo metu buvęs žemės savininkas – šalių motina.
Atsakovas pripažįsta, kad jo naudojamoje žemės sklypo dalyje jis išsikasė kūdrą jau po to, kai motina buvo padovanojusi jiems su ieškove žemę ir statinius, tačiau kūdrą išsikasė be ieškovės sutikimo. Atsakovas nurodė, kad kūdra neviršija 3 arų.
Ieškovė teigė, kad jog atsakovo iškasta kūdra didžiulė - 30x15 metrų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė.
Pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ kūdra iki 300 kv.m privačiame žemės sklype yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam pagal to paties reglamento 12 p. nereikalingas statybos leidimas ir neprivalomas projektas.
Reikia sutikti su ieškovės teiginiu, kad atsakovas kūdros iškasimui bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiame žemės sklype turėjo gauti ieškovės sutikimą, tačiau ieškovės sutikimo nebuvimas nėra pagrindas griauti statinį ar užkasti kūdrą.
Ieškovė, prašydama teismą įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį ir užkasti kūdrą, nepateikė įrodymų, jog šie atsakovo statiniai yra savavališka statyba, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip šių objektų buvimas esmingai pažeidžia jos interesus ar suvaržo teises.
Pažymėtina ir tai, kad nors šalys ir nesutaria dėl bendro turto naudojimo, tačiau jau keletą metų naudojasi žemės sklypo dalimis pagal nusistovėjusią tvarką. Atsakovas naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jo pastatyta pirtis ir iškasta kūdra, ieškovė naudojasi kita žemės sklypo dalimi.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nenustačius savavališkos statybos faktų bei esminių ieškovės interesų pažeidimo ar jos teisių suvaržymo dėl pirties statybos ir kūdros iškasimo, taip pat remiantis tuo, kad pagal CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad ieškovės reikalavimas nugriauti pirtį ir užkasti kūdrą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kadangi šis ieškovės reikalavimas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ieškinio senaties taikymo klausimas neaptariamas.
Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas advokato pagalbos išlaidas, kurios sudaro 800 Lt (149 b.l.), kurios pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, 8.2 p., 8.18 p. numatytomis sąlygomis ir maksimaliais dydžiais, laikytinos pagrįsto dydžio, todėl atmetus ieškovės ieškinį, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės J. L. atsakovo J. L. naudai (LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Ieškovė, pateikdama ieškinį, jį apmokėjo 654 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (2 b.l.). Pagal galutinį patikslintą ieškinį ieškovė nurodė tris savarankiškus reikalavimus (nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, atidalinti žemės sklypą ir pastatus bei nugriauti neteisėtai pastatytą pirtį ir užkasti neteisėtai iškastą kūdrą), kurie yra neturtinio pobūdžio, kiekvienas iš jų apmokestinamas 131 Lt dydžio (po indeksacijos) žyminiu mokesčiu (LR 80 str. 1 d. 2 p., 82 str.) ir bendrai sudaro 393 Lt. Taip pat ieškovė reikalavo atidalinti jai didesnę ūkinių pastatų dalį, kompensuojant žalą, patirtą dėl atsakovo kaltės kilusio gaisro metu. Šis reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir jis turėjo būti apmokėtas 65 Lt dydžio žyminiu mokesčiu (indeksuoto dydžio) (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.), skaičiuojant, kad pagal NTR duomenis (kitų duomenų šalys neteikė) visų ūkinių pastatų (neskaitant sudegusio) vertė 2312 Lt, taigi ½ dalis sudaro 1156 Lt, ieškovė prašo jai atidalinti ūkinius pastatus, kurių vertė sudarytų 2088 Lt, taigi jos prašoma didesnė nei ½ turto dalis sudaro 932 Lt (2088-1156) (vertinant, kad šulinys paliekamas bendram naudojimui, jo vertę laikant apie 69 Lt, lauko tualeto vertę laikant apie 20 Lt), nuo kurios skaičiuojamas nustatyto dydžio žyminis mokestis (932x3:100).
Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovė J. L. sumokėjo 261 Lt (654-393) perdaug žyminio mokesčio, kuris ieškovei grąžintinas (LR CPK 8/7 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus ieškovės ieškinį iš ieškovės J. L. valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.), kurios šioje byloje sudaro 35,60 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasisi išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 142, 259, 262, 285, 286, 287 straipsniais,
n usprendžia:
Ieškovės J. L. ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. L. valstybės biudžeto naudai 35,60 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės J. L. atsakovo J. L. naudai 800 Lt atsakovo turėtų advokato pagalbos išlaidų.
Grąžinti ieškovei J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), perdaug sumokėto žyminio mokesčio dalį - 261 Lt.
Nutartį dalyje dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Utenos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.