Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-140-212/2011

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-04-22
Bylos Nr.: 2A-140-212/2011
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-01754-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Laimantas Misiūnas (pirm.), Zina Mickevičiūtė (pran.), Margarita Dzelzienė
Atsakovas: J. L.
Ieškovas: J. L.

Kategorijos

121.21pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-140-212/2011Proceso Nr. 2-50-3-01754-2009-8Procesinio sprendimo kategorija:121.21 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. balandžio 22 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

Kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Zinos Mickevičiūtės (pranešėja),Sekretoriaujant Loretai Girdziušienei,Dalyvaujant atsakovui J. L. ir atstovei adv. I. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. L. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. L. ieškinį atsakovui J. L. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto atidalijimo, naudojimosi tvarkos nustatymo ir pažeistų teisių gynimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pagal G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesio parengtą gyvenamojo namo padalinimo į du butus kaip du atskirus kadastrinius vienetus projektą atidalinti jos dalį gyvenamajame name, kurio unikalus Nr.8294-2000-8016, bendras plotas 66,89 kv.m, padalinant jį į du butus kaip du kadastrinius vienetus tokiu būdu: priteisti jai patalpas, plane pažymėtas raudona spalva (1-1 -12,70 kv. m; 1-2 – 16,71 kv. m; 1-3 – 4,72 kv. m), atsakovui - patalpas, plane pažymėtas žalia spalva (2-1 – 12,70 kv.m; 2-2 -16,71 kv.m; 2-3 – 3,35 kv. m), krosnis pasilieka atsakovui, projekte nurodytas projektuojamas sienas įrengia ieškovė, dėl projekte nurodytų griaunamų pertvarų paliekama apsispręsti atsakovui. Pagal pridedamą S. B. individualios įmonės parengtą 3,85 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8224-0005-0015, esančio (duomenys neskelbtini) padalijimo projektą jai priteisti sklypo dalį A (plotas 18 450 kv.m), atsakovui priteisti sklypo dalį B (plotas 18 451 kv. m), plane pažymėtą žemės sklypo dalį C (plotas 1 600 kv. m) priteisti bendron su atsakovu nuosavybėn. Atidalinti ir priteisti jai ūkinį pastatą, plane pažymėtą 5I1m, unikalus Nr. 8294-2000-8056; atsakovui - ūkinį pastatą, plane pažymėtą 6I1ž (raudona spalva) unikalus Nr. 8294-2000-8060. Taip pat prašė nustatyti 1,97 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. 8224-0005-0029) naudojimosi tvarką, jai nustatant naudotis plane pažymėtą A žemės sklypo dalį, o atsakovui paliekant naudotis plane pažymėta B žemės sklypo dalimi; įpareigoti atsakovą nugriauti be jos leidimo neteisėtai pastatytą pirtį bei užkasti neteisėtai iškastą kūdrą žemės sklype, kurio unikalus Nr. 8224-0005-0015, atstatant bendrą turtą į pirmykštę padėtį bei priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės valtybės biudžeto naudai 35,60 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, atsakovo naudai 800 Lt turėtų advokato pagalbos išlaidų. Nustatė, kad pagal 2003-04-22 privačios žemės sklypų su pastatais dovanojimo sutartį ieškovei ir atsakovui teko lygiomis dalimis – kiekvienam po ½ dalį 3,85 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniais: šuliniu k ir lauko tualetu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkiniai pastatai: kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko virtuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 1,97 ha ploto žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), kurie įregistruoti nekilnojamojo turto registre. Ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2004-05-22 kilusio gaisro metu sudegė. Šalių motina T. L. leido sūnui J. L. pastatyti ūkio pastatą – sandėliuką, kuriame įrengta pirtis ir duomenys apie pirtį nurodyti 2005 metų kadastrinių matavimų byloje. Ieškovė gyvenamojo namo atidalijimui teikė tris projektus, paskutinis projektas parengtas G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesį. 3,85 ha ploto žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), padalijimo planas parengtas S. B. IĮ 2008-03-26, pagal kurį dalis, pažymėta A (18 450 kv.m), atitenka ieškovei, dalis, pažymėta B (18 451 kv. m), atitenka atsakovui, dalis, pažymėta C (800 kv.m), lieka šalims bendram naudojimui. 1,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka siūloma nustatyti pagal S. B. IĮ 2009-05-08 parengtą naudojimosi žemės sklypu planą, pagal kurį ieškovei naudotis tenka sklypo dalis, pažymėta A (9 567 kv.m), atsakovui tenka dalis, pažymėta B (9 567 kv.m). Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Utenos žemėtvarkos skyrius 2010-07-26 ieškovei išdavė leidimą rengti 3,85 ha ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tačiau šio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo parengtas 2008-03-26, tai yra neturint leidimo. Iš byloje esančių duomenų, liudytojų parodymų nustatė, kad rengiant naudojimosi tvarkos miško sklypu planą, nebuvo atsižvelgta į kiekvienos iš dalių vertingumą, ieškovė neteikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog abiems tenkančios naudojimosi miško sklypu dalys yra vienodai vertingos. Atsakovo teigimu dalys yra nevienodo vertingumo, todėl teismas laikė, kad ieškovė neįrodė, jog jos pateiktas naudojimosi tvarkos 1,97 ha ploto žemės sklypu planas nepažeidžia atsakovo interesų ne tik naudojimuisi tenkančios sklypo dalies ploto prasme, bet ir abiejų sklypo dalių vertingumo prasme, todėl ieškinį šioje dalyje atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovė prašė atidalinti gyvenamąjį namą į du butus, kaip du kadastrinius vienetus pagal G. K. tyrinėjimų ir projektavimo įmonės 2010 m. gegužės mėnesį parengtą priešprojektinį pasiūlymą. Pagal šį pasiūlymą gyvenamasis namas padalijamas į dvi dalis, nurodytoje vietoje ieškovės sąskaita įrengiant projektuojamą sieną, griaunamų pertvarų klausimą paliekant kiekvienai iš šalių, ieškovei jos dalyje įsirengiant krosnį, kurios dūmų kanalą planuojama pajungti į tą patį jau esantį kaminą, į kurį yra pajungti atsakovo dalyje likusios plytos ir krosnies dūmų kanalai. Nustatė, kad pagal pateiktą projektą nebus užtikrintas dviejų visiškai savarankiškų nuosavybės teisės objektų suformavimas, kadangi atsakovui kūrenant plytą, šyla ir ieškovės namo pusė, atsakovui kūrenamos krosnies suodžių valymo anga pagal projektą liktų ieškovės namo dalies pusėje, dėl ko atsakovas negalės išvalyti suodžių. Atsakovas siūlė ieškovei projekte pertvarą patraukti toliau, kad jam liktų galimybė prieiti prie valymo įrangos, ieškovė sutiko, tačiau kito projekto neteikė. Be to, rengiant projektą, nebuvo skaičiuota patalpų insoliacija, taip pat ieškovė neįrodė, ar bus užtikrinti priešgaisrinės saugos taisyklių klausimai, nes visiškai neaišku, kokio tipo siena skirs du atidalinamus butus, ar planuojamas priešgaisrinės sienos rengimas, taip pat neįrodė ar yra galimybė, nepažeidžiant priešgaisrinės saugos taisyklių reikalavimų, pastatyti krosnį, kurios dūmų kanalas bus pajungtas į tą patį esantį senąjį dūmtraukį. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatė, kad siekiant atidalinti gyvenamąjį namą į dvi lygias dalis, nėra išspręstas palėpės atidalijimo klausimas. Todėl teismas laikė, kad dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų neišsprendimo, dėl palėpės atidalijimo klausimo neišsprendimo, ir dėl kitų aukščiau nurodytų trūkumų, ieškovės pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas neužtikrina tinkamo gyvenamojo namo atidalijimo į du savarankiškus butus. Tokių trūkumų buvimas reiškia, kad tampa negalimas daikto padalijimas (kartu ir bendraturčio atsidalijimas iš bendrosios nuosavybės) ieškovės prašomu būdu, todėl ieškovės reikalavimą atidalinti gyvenamąjį namą pagal pateiktą projektą laikė nepagrįstu ir atmetė. Šalims visas nekilnojamasis turtas priklauso lygiomis dalimis, todėl ūkinių pastatų atidalijimas turi būti atliekamas, atsižvelgiant į kiekvienam bendrasavininkui priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Tačiau pagal peteiktus ieškovės reikalavimus dėl ūkinių pastatų atidalijimo matyti, kad ieškovei tektų didesnės vertės ir didesnio ploto ūkiniai statiniai. Tokio ūkinių statinių atidalijimo ieškovė prašė todėl, kad būtų kompensuota jai padaryta žala dėl atsakovo kaltės 2004 m. sudegus ūkiniam pastatui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas tenkino atsakovo prašymą ir laikė, kad ieškovė praleido įstatymo numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui kompensuoti jos manymu atsakovo sukeltu gaisru jai padarytą žalą, kadangi teisė į reikalavimą dėl gaisro metu padarytos žalos ieškovei atsiranda 2004-05-22, reikalavimą kompensuoti žalą ieškovė pareiškia 2009-11-16, tai yra praėjus daugiau nei penkiems metams, o ieškovės nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido ieškinio senaties terminą, nelaikė pagrindu atnaujinti ieškinio senaties terminą, atsižvelgiant dar į tai, kad apie gaisrą ieškovei buvo žinoma gaisro dieną, po gaisro ieškovė akte yra nurodžiusi, jog dėl kilusio gaisro pretenzijų nereiškia, todėl ieškovės reikalavimą kompensuoti žalą atmetė.

Nustatė, kad visų ūkinių pastatų (neskaitant sudegusio) vertė 2 312 Lt, o ½ dalis sudaro 1 156 Lt, ieškovė prašo jai atidalinti ūkinius pastatus, kurių vertė sudarytų 2 088 Lt, t. y. jos prašomos ūkinių pastatų dalies vertė didesnė nei ½ turto dalies vertė 932 Lt (vertinant, kad šulinys paliekamas bendram naudojimui, jo vertę laikant apie 69 Lt, lauko tualeto vertę laikant apie 20 Lt). Pagal ieškovės reikalavimą atsakovui tenka kiemo rūsys (plotas 16 kv.m) ir lauko tualetas, ieškovei tenka ūkiniai pastatai, kurių bendras plotas sudaro 117 kv.m. Kadangi ieškovės reikalavimas atidalyti ūkinius pastatus ir kitus statinius jos nurodytu būdu neatitinka kiekvieno iš šalių turimų dalių ir tuo pažeidžiami atsakovo interesai, todėl ieškovės reikalavimą atidalyti ūkinius pastatus jos nurodytu būdu teismas atmetė kaip nepagrįstą. Ieškovė ieškinyje reikalavo atidalinti ir 3,85 ha ploto žemės sklypą, kuriame yra ir šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai, tai yra ieškovė prašė jai atidalinti tą žemės sklypo dalį, kuria faktiškai šiuo metu naudojasi atsakovas, o atsakovui tą dalį, kuria šiuo metu faktiškai naudojasi ieškovė. Žemės įstatyme žemės sklypo atidalijimas apibrėžtas kaip žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, o formuojant arba pertvarkant žemės sklypus laikomasi reikalavimo, kad prie statinio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Šis reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, kai žemės sklypas padalijamas ar atidalijama dalis iš bendrosios nuosavybės kartu su statinio padalijimu ar atidalijimu bei suformuojamas atskiras statinys ir šiam statiniui eksploatuoti reikalingas žemės sklypas gali funkcionuoti kaip atskiras daiktas, kas reiškia, kad neatidalijus gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, negalimas šioje byloje ir 3,85 ha ploto žemės sklypo atidalijimas. Todėl teismas ieškinį atmetė ir šioje dalyje.

Šalys nesutaria dėl jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų, gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų naudojimosi tvarkos. Nors šalys nesutaria, tačiau tarp jų jau keletas metų yra nusistovėjusi 3,85 ha žemės sklypo, ant kurio stovi ir statiniai, naudojimosi tvarka. Atsakovas naudojasi dešinėje kelio pusėje esančia žemės sklypo dalimi, ieškovė naudojasi kairėje kelio pusėje esančia žemės sklypo dalimi. Atsakovas pripažino, kad jis savo naudojamo žemės sklypo dalyje yra pasistatęs pirtį, kuri priklauso I grupės nesudėtingiems statiniams ir pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ 12 p. tokiems statiniams nereikalingas statybos leidimas ir neprivalomas statybos projektas. Teismas atsižvelgdamas į atsakovo paaiškinimus bei 2007-08-16 atsakovo mamos pasirašytą pareiškimą Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui, kur nurodyta, jog 2002 metais ji leido sūnui pastatyti namų ūkio pastatą – sandėliuką, darė išvadą, kad pirties statybai ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas, nes sutikimą atsakovui statyti statinį davė tuo metu buvęs žemės savininkas – šalių motina. Atsakovas pripažino, kad jo naudojamoje žemės sklypo dalyje jis išsikasė 3 arų neviršijančią kūdrą jau po to, kai motina buvo padovanojusi jiems su ieškove žemę ir statinius, tačiau kūdrą išsikasė be ieškovės sutikimo. Ieškovė nurodė, kad atsakovo iškasta kūdra didžiulė – 30 x 15 metrų, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes, nepateikė. Pagal STR 1.01.07: 2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) pastatai“ kūdra iki 300 kv.m privačiame žemės sklype yra I grupės nesudėtingas statinys, kuriam pagal to paties reglamento 12 p. nereikalingas statybos leidimas ir neprivalomas projektas. Teismas sutiko su ieškovės teiginiu, kad atsakovas kūdros iškasimui bendrosios dalinės nuosavybės teise šalims priklausančiame žemės sklype turėjo gauti ieškovės sutikimą, tačiau nurodė, kad ieškovės sutikimo nebuvimas nėra pagrindas griauti statinį ar užkasti kūdrą. Ieškovė, prašydama teismą įpareigoti atsakovą nugriauti pirtį ir užkasti kūdrą, nepateikė įrodymų, jog šie atsakovo statiniai yra savavališka statyba, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kaip šių objektų buvimas esmingai pažeidžia jos interesus ar suvaržo teises. Pažymėjo, kad šalys jau keletą metų naudojasi žemės sklypo dalimis pagal nusistovėjusią tvarką. Atsakovas naudojasi ta žemės sklypo dalimi, kurioje yra jo pastatyta pirtis ir iškasta kūdra, ieškovė naudojasi kita žemės sklypo dalimi. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, nenustačius savavališkos statybos faktų bei esminių ieškovės interesų pažeidimo ar jos teisių suvaržymo dėl pirties statybos ir kūdros iškasimo, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnio 1 dalies nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektams, taip pat ir bendraturčiams valdant, naudojant ir disponuojant nuosavybės teisės objektu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), yra nustatyta pareiga elgtis ir veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas nugriauti pirtį ir užkasti kūdrą yra nepagrįstas, todėl atmetė. Atsakovo pateiktas bylinėjimosi išlaidas laikė pagrįstomis, todėl atmetus ieškinį, šias išlaidas priteisė iš ieškovės.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2010-10-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nesutinka su teismo argumentais dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, nes nepagrįstai pirmenybę teikė atsakovo argumentams, kurie nebuvo grindžiami jokiais įrodymais ir tokiu būdu prioritetas teikiamas išimtinai atsakovo interesams, visiškai nepaisant jos argumentų bei interesų. Teismas abstrakčiai sprendė, jog jos siūloma miško sklypo naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo interesus. Įrodinėjimo našta, jog tvarkos projektas nepažeidžia atsakovo interesų, nepagrįstai buvo perkelta jai. Mano, kad teikti įrodymus dėl savo interesų pažeidimo turėjo būtent pats atsakovas. Teismui pakako vien atsakovo pasakymo, nepateikiant jokių įrodymų, kad vienoje dalyje yra daugiau ąžuolų ir beržų, kitoje – daugiau spygliuočių, kad padarytų išvadą, jog šalims atitenkančios dalys yra nevienodos. Teismas šioje dalyje nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jos reikalavimą dėl naudojimosi tvarkos sklypu nustatymo, kuris jos nuomone turėjo būti tenkintinas.

Teismas nepagrįstai sprendė apie gyvenamojo namo atidalijimo trūkumus, kurie neva daro negalimą gyvenamojo namo padalijimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jos pateiktas gyvenamojo namo atidalijimo projektas prieštarautų priešgaisrinės saugos reikalavimams, atsakovas taipogi nepateikė įrodymų dėl ieškovės namo pusės šildymo, dūmų kanalo pajungimo į jo dūmtraukį, negalėjimo išvalyti suodžių, patalpų insoliacijos ir pan. Kadangi palėpė nėra įrengta, naudojama, tai jos atidalijimo klausimą šioje byloje nebūtina spręsti ir tai negali būti vertinama kaip esminis gyvenamojo namo atidalijimo projekto trūkumas, lemiantis gyvenamojo namo atidalijimo negalimumą. Šioje dalyje teismas nevusapusiškai, nepilnai ištyrė ir įvertino esmines bylos faktines aplinkybes bei esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą išvadą, atmetant ieškovės reikalavimus. Be to, atsakovas nepateikė savo atidalinimo varianto, todėl pagal ieškovės pateiktą projektą namo atidalijimas buvo pilnai galimas. Nurodo, kad ieškovė nereiškė reikalavimo atlyginti žalą dėl sudegusio ūkinio pastato, dėl to nesutinka su teismo pasisakytais argumentais. Ieškovė prašė atidalinti ūkinius pastatus, kurių vertė didesnė nei atsakovui atidalintinų pastatų, nes dėl atsakovo kaltės vienas vertingiausių ūkinių pastatų sudegė. Mano, jog ieškovei turėtų būti atidalinta didesnė dalis išlikusių ūkinių pastatų. Į visa tai teismas neatsižvelgė, nepagrįstai peržengė ieškinio reikalavimų ribas, konstatuodamas, jog ieškinio senaties terminas kompensuoti ieškovei žalą dėl vieno iš sudegusių ūkinių pastatų praleistas ne dėl svarbių priežasčių.

Mano, kad toks ieškovės argumentų bei teisėtų interesų ignoravimas yra neteisėtas ir nesąžiningas, o jei teismas laikė, kad ieškinio senatis taikytina, tai vadovaujantis CPK 131 str. 2 d. turėjo jį atnaujinti. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad negalimas šioje byloje 3,85 ha ploto žemės sklypo atidalijimas. Mano, kad negali būti toleruotijama tokia teisinė situacija, kuomet faktiškai yra paneigiama bendraturčio teisė bei galimybė atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Mano, kad šioje byloje bendraturčiams nuosavybės teise priklausantis turtas tikrai gali būti atidalintas ir tai padaryti yra būtina, nes to nepadarius, konfliktuojančios šalys ir toliau liktų neapibrėžtoje padėtyje, kas nepanaikintų iki šiol tebesančias kliūtis visa apimtimi įgyvendinti savo teises į bendrą turtą. Teismo argumentai dėl pirties nugriovimo ir kudros užkasimo yra nevisiškai nuoseklūs, o jo vertinimai yra prieštaringi, todėl nepagrįsti. Jeigu šalių motina ir buvo davusi sutikimą atsakovui ką nors pasistatyti, tai toks sutikimas buvo duotas tik sandėliukui, bet ne pirčiai, o pirtis toli gražu nėra lygiavertė sandėliukui, todėl pirties statyba turėjo būti suderinta su ieškove. Neesant bendrasavininko sutikimui bei jam prieštaraujant, ieškovė turi teisę reikalauti, kad atsakovas pašalintų pažeidimus. Lygiai tas pats pasakytina ir apie kūdrą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, mano, jog teismas ištyręs byloje surinktus įrodymus, atmesdamas ieškovės reikalavimus, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris turėtų būti panaikintas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, o apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliantė nepagrįstai teigė, kad teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus dėl naudojimosi 1,97 ha žemės sklypu tvarkos nustatymo neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad ieškovei nėra skirtumo kuria miško sklypo dalimi ji naudosis. Ieškovė nesutiko su atsakovo pasiūlymu dėl miško sklypo dalies naudojimusi, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti apeliantės pozicijos kitaip nei ji nurodė ieškinyje. Be to, matininkas, rengęs padalinimo projektą patvirtino, kad nebuvo atsižvelgta, jog vienam bendraturčiui tenka mažesnės vertės miško sklypas nei kitam, jokios patikros atliktos nebuvo. Todėl pagal tokį planą nustačius naudojimosi miško sklypu tvarką nebus užtikrinti bendraturčių interesai. Teismas pagrįstai netenkino ieškinio reikalavimo dėl gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, nes apeliantės parengtas atidalinimo projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Iš Registro centro duomenų matyti, kad ginčo gyvenamasis namas yra 65,88 m² ploto, o pagal apeliantės padalinimo projektą – 66,89 m². Kaip susidarė šis skirtumas nei apeliantė, nei atidalinimo projektą rengusi projektuotoja A. U. paaiškinti negalėjo. Nurodo, kad taip pat yra nesutapimų su kambarių plotais lyginant su Registro centro duomenimis ir paruošto atidalinimo projektu. Be to, pagal siūlomą atidalinimo variantą atsakovas netektų 10,12 m² gyvenamojo namo ploto, todėl teismas visiškai pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip pažeidžiančias atsakovo bendraturčio teises. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal apeliantės siūlomą projektą atidalinus ginčo namą, pasikeis tikslinė jo paskirtis, t. y. apeliantei teks virtuvės patalpa ir sandėlis be gyvenamųjų patalpų, o atsakovui teks gyvenamosios patalpos be virtuvės ir jokių komunikacijų. Apeliantė nurodė, kad ketina suformuoti du atskirus butus, tačiau pagal priešgaistrinės saugos įstatymą, Aplinkos ministerijos įsakymus, prie vieno dūmtraukio galima prijungti 2 krosnių, sumūrytų viename bute dūmų kanalus. Kadangi apeliantės nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo name yra galimas antro dūmtraukio įrengimas, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dviejų butų suformavimas yra negalimas neišsprendus kiekvieno iš suformuojamų butų apšildymo klausimo. Apeliantė ir atidalinimo projektą ruošusi projektuotoja A. U. pripažino, kad insoliacijos skaičiavimai nebuvo atlikti, todėl teismo sprendimas pagrįstai ir teisėtai buvo priimtas tos šalies naudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų apie tai, kaip atidalinus gyvenamąjį namą bus naudojamasi palėpe ir apeliantė šios aplinkybės nepaneigė. Pagal ieškovės siūlomą atidalinimo variantą apeliantei tenka 5,5 karto didesnis ūkinių pastatų plotas negu atsakovui. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog apeliantė neturi jokio teisinio pagrindo atsidalindama iš bendrosios dalinės nuosavybės įgyti didesnę nuosavybės dalį, nei įgijo pagal 2003-04-22 privačios žemės sklypų su pastatais dovanojimo sutartį. Apeliantė siekia dalį ūkinių pastatų atidalinti atskirais objektais, tačiau CK 4.39 str. 1 d. nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimu. Pagal ieškinio reikalavimus matyti, kad ieškovė siekia dalį ūkinių pastatų palikti bendram naudojimui, tačiau toks atidalinimo būdas prieštarauja atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės esmei ir negali būti tenkinamas remiantis teismų praktika. Ieškinio reikalavimas dėl namų valdos žemės sklypo atidalinimo negalėjo būti tenkinamas ir teismas pagrįstai jį atmetė, nes dalis žemės sklypo pagal ieškinio reikalavimus prašoma palikti bendrojoje dalinėje nuosavybėje, t. y. pareikštas reikalavimas dėl atidalinimo nepasiekia savo tikslo nutraukti bendrąją dalinę nuosavybę. Kai bendraturtis siekia atidalyti savo dalį iš bendro žemės sklypo, jis privalo laikytis Žemės įstatyme nustatytos tvarkos, tačiau šių reikalavimų ieškovė nesilaikė. Nesant ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nebuvo galimas ieškinio tenkinimas dėl žemės sklypo atidalinimo. Apeliantė ginčydama sprendimo dalį dėl pirties nugriovimo ir kūdros užkasimo neatkreipė dėmesio į tai, kad pirties statybos metu ir kūdros iškasimo metu vienintelė žemės sklypo savininke buvo mūsų motina, kuri davė sutikimą tiek pirties statybai, tiek kūdros iškasimui. Mano, kad teismas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo byloje pateiktus įrodymus ir priėmė teisėtą sprendimą.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, Utenos rajono apylinkės teismas ištyrė svarbias aplinkybes teisingam bylos išsprendimui, visapusiškai ir objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185, 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija sutinka su Utenos rajono apylinkės teismo argumentais, nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir jų vertinimu, dėl kurių ieškinys atmestas, todėl visų jų nekartoja.

Byloje nustatyta, kad šalių motina T. L. 2003-04-22 sudarė dovanojimo sutartį pagal kurią J. L. (ieškovei ir apeliantei) ir J. L. (atsakovui) lygiomis dalimis (kiekvienam po ½) dovanojo 3,85 ha žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu 1A1m, bendro 65,88 kv. m. ploto su kiemo statiniais: šuliniu k, lauko tualetu v, ir pagalbiniais pastatis: kiemo rūsiu 2I0b, lauko virtuve 3I1ž, ūkiniais pastatais 4I1m, 5I1m, 6I1ž, esančius (duomenys neskelbtini) ir 1,97 ha žemės sklypą, iš jo miškas 1,97 ha, esantį (duomenys neskelbtini) savivaldybėje (t. 1, b. l. 7-9). Nuosavybės teises į dovanotą turtą šalys įregistravo 2003-04-30 (gyvenamąjį namą su kiemo statiniais ir ūkiniais pastatais) ir 2003-05-10 (1,97 ha žemės sklypą, t. 1, b. l. 12-14).

Šalys valdo dovanotą turtą pagal nuo 2003 metų nusistovėjusią tvarką: ieškovė gyvenamojo namo patalpas pažymėtas indeksais 2-1, 2-2 ir 2-3, atsakovas – 1-1, 1-2, 1-3, ieškovė valdo 3, 85 ha žemės sklypo dalį pažymėtą raide „B“, atsakovas – raide „A“ (t. 1, b. l. 64, 129).

Ieškovė kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės CK 4. 80 straipsnio pagrindu ir nurodė kokiu būdu turi būti atidalinta bendroji su atsakovu nuosavybė. Taip pat reikalavo, kad atsakovas atstatytų turtą į pirmykštę padėtį, t. y. be jos sutikimo neteisėtai pastatytą pirtį nugriautų ir užkastų kudrą.

Įstatymas reglamentuoja, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 str. 1 d.). CK 4.80 straipsnio, reglamentuojančio atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata yra ta, kad pagal bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Teismas, spręsdamas atidalijimo klausimus, visų pirma turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad atidalijamam bendraturčiui daikto dalis būtų paskirta natūra. Sprendžiant dėl galimybės padalyti daiktą natūra, būtina atsižvelgti į CK 4.6 straipsnio normas, apibrėžiančias daliuosius ir nedaliuosius daiktus. Daliaisiais daiktais laikomi daiktai, kurių, fiziškai juos padalijus, nepasikeičia tikslinė paskirtis ir kiekviena dalis gali būti kaip savarankiškas dalykas, o nedaliaisiais – kurių, fiziškai juos padalijus, pasikeičia tikslinė paskirtis, ir dalieji pagal prigimtį daiktai, kuriuos nedaliaisiais pripažįsta įstatymai (CK 4.6 str. 1, 2 d.).

Iš asmens, norinčio įgyvendinti įstatymos suteiktą teisę atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, reikalaujama suderinti su kitu bendraturčiu atidalijimo būdą, nes tai lemia įrodinėjimo dalyką atidalijimo bylose. Vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, turi būti svarstoma, kaip teisingai atidalyti bendrą turtą. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo pasirinkimo turi pagrįsti jo suformavimo būdą. Teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. įmanomi įgyvendinti, nedaryti neproporcingos žalos daiktui ir atitikti bendraturčio dalį, nepažeidžiant trečiųjų asmenų teisių. Atidalijus iš bendrosios dalinės nuosavybės, pasikeičia buvusio bendro daikto teisinis režimas, nes suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai. Tačiau tam, kad galėtų tokiais būti, šie objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2005-11-04 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2009-06-08 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2009-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-476/2009 ir kt.).

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Apeliantė teigia, kad 1,97 ha žemės sklypo, kurį sudaro miškas naudojimosi tvarka turi būti nustatyta pagal jos pateiktą S. B. IĮ parengtą projektą. Teismas be pagrįstų įrodymų patikėjo atsakovo paaiškinimais, kad sklypai yra nevienodos vertės ir atmetė reikalavimą.

Žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos gyventojų poreikių tenkinimui, gamtinės aplinkos išsaugojimui ir gerinimui, racionaliam žemės naudojimui, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisės apsaugai (Žemės įstatymo 1 str.). Šiais principais būtina vadovautis nustatant kriterijus, pagal kuriuos turi būti sprendžiamas konkretus ginčas dėl sklypo dalių paskyrimo naudotis bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).

Ieškovė, prašydama nustatyti naudojimasi tvarką žemės sklypu – mišku, pateikė S. B. IĮ parengtą projektą pagal kurį sklypo dalimi „A“ naudojasi ieškovė, o sklypo dalimi „B“ naudojasi atsakovas (t. 1, b. l. 19). Ieškovė nepateikė išvadų ir argumentų dėl abiejų miško sklypų vertės, t. y. neįrodė, kad tokia naudojimosi tvarka yra teisinga ir nepažeidžia abiejų savininkų interesų. Projekto autorius S. B. patvirtino, kad ruošiant projektą į miško vertę neatsižvelgta, patikra nedaryta (t. 1, b. l. 178). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei į tarp šalių susklosčiusius konfliktiškus santykius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą.

Dėl gyvenamojo namo, ūkio pastatų, 3, 85 ha žemės sklypo atidlijimo.

Ieškovė prašė atidalinti jos dalį gyvenamajame name, ūkio pastatuose ir 3,85 ha žemės sklype, esančiame prie namų valdos. Iš ieškovės pateikto projekto matyti, kad atidalijus namo dalis kiekvienam savininkui, abu butai sudaro 66,89 kv. m. ploto. Tuo tarpu realus gyvenamojo namo plotas sudaro 65,88 kv. m. (t. 1, b. l. 12-13, 41, 50, 129). Kokiu būdu namo plotas padidėjo ir kaip realiai bus realizuotas atidalijimo projektas, duomenų nepateikta. Kaip bus šildomas atidalijamas butas projekte nenurodoma, ar yra techninės galimybės įrengti antrą krosnį, pajungiant ją į tą patį dūmtraukį, kaip bus padalijama namo paliepė, kuria šalys naudojasi, ieškovė sprendinių nepateikė.

Kaip minėta, pateikiamas atidalijimo variantas turi būti priimtinas ir įmanomas įgyvendinti be neproporcingos žalos daiktui ir atitikti bendraturčio dalį. Kadangi ieškovė nepagrindė savo reikalavimo atidalinti jos namo dalį, teismas pagrįstai jo netenkino.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės 2009-12-09 apžvalgoje Nr. AC-32-1 konstatavo, kad statinio nepadalijus ar neatidalijus jo dalies, negalimas ir žemės sklypo atidalijimas. Utenos rajono apylinkės teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei teismų praktiką šiuo klausimu, todėl pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl 3,85 ha žemės sklypo atidalijimo. Be to, ieškovė nuo 2003 metų realiai naudojasi „B“ žemės sklypu, o atsakovas – „A“ sklypu, kuriame augina vaismedžius (t. 1, b. l. 180). Ieškovė prašydama atidalinti žemės sklypą, prašė jai paskirti atsakovo naudojamą žemės sklypą, o atsakovui – jos naudojamą žemės sklypą. Kodėl būtina keisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovė nemotyvavo.

Prašydama atidalinti ūkio pastatus, ieškovė teigia, kad dėl atsakovo kaltės sudegė vienas ūkio pastatas, todėl jai turi būti už tai kompensuota paskiriant didesnę turto dalį.

Byloje nustatyta, kad šalių sodyboje 2004-05-22 kilo gaisras ir jo metu sudegė ūkio pastatas. Tačiau byloje esami įrodymai nesudaro pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad dėl kilusio gaisro yra kaltas atsakovas (t. 1, b. l. 190-192). Dėl 2004-05-22 kilusio gaisro tiek ieškovė, tiek atsakovas pareiškė, kad pretenzijų niekam neturi.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais, kad ji neprašo atlyginti žalą dėl sudegusio pastato, o prašo tik atidalinti ūkio pastatus. Minėta, šalių dalys yra lygios, todėl ieškovės reikalavimas skirti jai didesnę turto dalį, teigiant, akd atsakovas kaltas dėl sudegusio ūkio pastato, vertintinas kaip kompensacijos reikalavimas už padarytą turtui žalą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes pagrindo jį atnaujinti nėra.

Dėl pirties nugriovimo ir kudros užkasimo.

Nustatyta, kad atsakovo naudojamame žemės sklype, pažymėtame raide „A“ yra iškasta kudra ir yra pirtis. Iš nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad pirtis 7I1m registruota 2005-12-08 (t. 1, b. l. 48). Utenos apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2007-07-17 atsakė ieškovei, kad patikrino skundą dėl statomos pirties ir informavo, kad statiniui projekto ir statybos leidimo nereikia, tačiau reikalngas žemės sklypo bendrasavininko sutikimas. Ieškovė žemės sklypo savininke tapo tik po 2003-04-22 dovanojimo sutarties įregistravimo. Tuo tarpu byloje yra T. L., šalių motinos, 2007-08-16 pareiškimas, kad 2002 metais leido sūnui statyti ūkio pastatą – sandėliuką (t. 1, b. l. 20, 52). Kaip matyti iš atsakovo ir liudytojų paaiškinimų būtent šiame sandėliuke yra įrengta pirtis (t. 1, b. l. 51, 156). Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nesant ieškovės teisių pažeidimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ir šį ieškovės reikalavimą.

Apeliacinės instancijos teismas apeliacinio skundo motyvus pripažįsta nepagrįstais ir teisiškai nereikšmingais, kad būtų pagrindas pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Nepatenkinus apeliacinio skundo, iš apeliantės priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 800 Lt (aštuonis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 5,45 Lt (penkis litus 45 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasMargarita Dzelzienė