- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-04
- Bylos Nr.
- 2S-1161-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-45772-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Ieškovas
- I. B., I. G.
- Atsakovas
- Luminor Bank AS
- Trečiasis asmuo
- V. D., L. D.
- Kategorijos
- 3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. B. (G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl atsisakymo leisti paruošti buto kapitalinio remonto projektą pripažinimo nepagrįstu ir leidimo ruošti kapitalinio remonto projektinę dokumentaciją bei vykdyti kapitalinį remontą be atsakovo sutikimo; tretieji asmenys V. D. ir L. D..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. G. (B.) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, dėl atsisakymo leisti paruošti buto kapitalinio remonto projektą pripažinimo nepagrįstu ir leidimo ruošti kapitalinio remonto projektinę dokumentaciją bei vykdyti kapitalinį remontą be atsakovo sutikimo. 2019 m. balandžio 16 d. ieškovė pateikė prašymą nutraukti civilinę bylą, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pasibaigė hipotekos materialiniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu pareikštas ieškinys. Pasak ieškovės, dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jos valios (dėl priverstinio turto pardavimo), ieškinio reikalavimų nagrinėjimas nesukels atsakovui jokių teisinių padarinių. Taip pat prašė grąžinti žyminį mokestį, o šalių turėtas teisinės pagalbos išlaidas priskirti tai šaliai, kuri šias išlaidas patyrė.
2. Atsakovas su ieškovės prašymu sutiko; pažymėjo, kad yra pateikęs įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios turėtų būti atlygintos, priimant nutartį dėl bylos užbaigimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė, grąžino ieškovei I. G. 41 Eur žyminį mokestį, priteisė atsakovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iš ieškovės 847 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė, kad ginčo objektas – ieškovei nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas pardavimo iš varžytinių pagrindu parduotas UAB „Tarp pušų“, todėl atsakovo hipoteka į turtą išregistruota. Kadangi ieškovės reikalavimo patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas ieškovės prašymą tenkino ir civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu; taip pat ieškovei grąžino už ieškinį sumokėtą 41 Eur žyminį mokestį (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vadovaudamasis CPK 94 straipsnio 1 dalimi, bei atsižvelgęs į tai, jog bylos nutraukimą sąlygojo ne atsakovo veiksmai, kuriais būtų įvykdyti ieškovės reikalavimai, o kitos nuo atsakovo nepriklausančios aplinkybės (išnyko ginčo objektas), ieškovės reikalavimo patenkinimas nebesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas padarė išvadą, jog ieškinį palikus nenagrinėtą, ieškovė turi atlyginti atsakovo patirtas 847 Eur bylinėjimosi išlaidas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Ieškovė I. B. (G.) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutarties dalį dėl teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo – atsakovo teisinės pagalbos išlaidas palikti atsakovui, arba, teismui nusprendus, kad pareiškėja privalo atlyginti atsakovui teisinės pagalbos išlaidas, minėtas išlaidas sumažinti 40 procentų. Atskirajame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į reikšmingas aplinkybes, t. y. į tai, kad ieškinys buvo pareikštas, nes ieškovė ketino remontuoti jai nuosavybės teise priklausantį butą, kuris buvo žemės sklype, įkeistame atsakovui, tačiau atsakovas kaip hipotekos kreditorius, atsisakė suteikti sutikimą dėl buto remonto. Hipotekos santykiai pasibaigė, kai žemės sklypas buvo parduotas iš varžytinių (2018 m. vasario 6 d.), o naujas savininkas netapo žemės sklypo hipotekos turėtoju, todėl negalėjo perimti atsakovo procesinių teisių. Teigia, kad bylos baigtį lėmė ne pareiškėjos, o byloje nedalyvaujančių asmenų veiksmai, todėl pareiškėjai negali tekti atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų našta. Pasak apeliantės, aplinkybė, kad byla pradėta ieškovės ieškiniu, nesudaro pagrindo išvadai, jog ji atsakinga už atsakovo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, nes ieškinys sąlygotas atsakovo veiksmų; ieškinio tenkinimo atveju atsakovo išlaidos nebūtų atlygintos. Papildomai nurodė, kad byloje vyko tik du teismo posėdžiai (2017-03-27 tęsėsi apie 5 minutes; 2019-04-02 – tęsėsi apie 13 minučių; šalys į posėdžius atvyko žinodamos, kad bylos nagrinėjimas neįvyks). Apeliantės įsitikinimu, už šiuos posėdžius paskaičiuotos 240 Eur išlaidos yra akivaizdžiai neprotingos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepime prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės apie ginčo šalis ir trečiuosius asmenis siejusius materialinius teisinius santykius neturi esminės reikšmės sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Teisminį ginčą inicijavo ieškovė, o byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kad atsakovas savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis būtų naudojęsis netinkamai ar neteisėtai. Banko atžvilgiu nebuvo priimtas nepalankus teismo sprendimas nei šioje, jei kitose ieškovės inicijuotose bylose. Banko bylinėjimosi išlaidos patirtos dar iki ginčo objekto išnykimo ir sužinojimo apie ieškovės prašymą nutraukti bylą. Atsakovo manymu, nėra jokio pagrindo šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas priskirti Banko atsakomybei. Taip pat teigia, kad ieškovės atskirojo skundo teiginiai, jog advokato teisinių paslaugų teikimas šioje byloje apsiribojo tik atstovavimu dviejuose teismo posėdžiuose, nepagrįsti. Pažymi, kad Banką atstovaujantis advokatas susipažino su bylos medžiaga, ieškinio reikalavimais, parengė išsamų atsiliepimą į ieškinį, o atstovavimą teismo posėdyje sudaro ne tik fizinis dalyvavimas teisme, tačiau ir pasirengimas bylos nagrinėjimui, aktualios ginčui informacijos prieš kiekvieną posėdį atnaujinimas ir pan. Atsižvelgdamas į tai, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija tokių išlaidų dydžių rekomendacijų sumos, teigia, jog pagrindo kitaip vertinti ir spręsti šių išlaidų atlyginimo klausimą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacine tvarka sprendžiamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs bylą CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka), pagrįstai paskirstė atsakovo turėtas teisinės pagalbos išlaidas, jas priteisdamas iš ieškovės; taip pat apeliantė ginčija priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumą. Kadangi atskiruoju skundu ginčijama tik nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų, apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys tik dėl šios dalies nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bylos nutraukimo atveju
8. CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Taigi, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta turi tekti šaliai, atlikusiai tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi.
9. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties byloje Nr. 3K-3-454-969/2017, 41 p.). CK 1.137 straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat nustatyta, kad veikti sąžiningai, protingai ir teisingai asmenys turi ne tik vykdydami pareigas, bet ir įgyvendindami savo teises; draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai.
10. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė 2016 m. gruodžio 14 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti AB DnB banko 2013 m. birželio 11 d. rašte Nr. 30.56-17/1108 nurodytą atsisakymą leisti ieškovei paruošti buto, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektinę dokumentaciją nepagrįstu, ir leisti ieškovei paruošti minėtą dokumentaciją bei vykdyti buto, adresu (duomenys neskelbtini), kapitalinį remontą be AB DnB banko sutikimo.
12. Taigi, teisminį ginčą inicijavo ieškovė, bylos nutraukimo pagrindas taip pat nėra susijęs su atsakovo veiksmais. Jokių aplinkybių, kad atsakovas savo materialinėmis ar procesinėmis teisėmis būtų naudojęsis netinkamai ar neteisėtai, nenustatyta. Akivaizdžių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie nepagrįstą atsakovo atsisakymą tenkinti ieškovės reikalavimą, nėra, todėl atskirojo skundo argumentas, kad ieškinio tenkinimo atveju atsakovės išlaidos nebūtų atlygintos, neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui. Pažymėtina, kad materialinio pobūdžio aplinkybes būtų galima nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Vien faktas, kad ieškovės kreipimąsi į teismą sąlygojo atsakovo veiksmai (atsisakymas išduoti sutikimą rengti statybų projektinę dokumentaciją), nereiškia, kad jie buvo neteisėti. Be to, kaip ir nurodė atsakovas, šiuo atveju reikšminga ir tai, kad banko bylinėjimosi išlaidos buvo patirtos dar iki ginčo objekto išnykimo ir sužinojimo apie ieškovės prašymą nutraukti bylą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatuota, kad nutraukus bylą, ieškovė turi atlyginti atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio
13. Byloje nustatyta, kad atsakovė už atsiliepimo į ieškinį parengimą bei pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 847,55 Eur bylinėjimosi išlaidų (atitinkamai - 500 Eur ir 200 Eur plius PVM), kurias prašė priteisti iš ieškovės. Apeliantė prašymą sumažinti priteistų atsakovės teisinės pagalbos išlaidų dydį 40 procentų grindžia trumpa posėdžių trukme (bendra trukmė 18 minučių). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad minėta suma paskaičiuota ne tik už dalyvavimą teismo posėdžiuose, tačiau ir pasirengimą jiems. Apeliantės teiginiai, kad šalys atvyko žinodamos, jog teismo posėdžiai neįvyks, savaime nereiškia, kad atstovai neturėjo susipažinti su susidariusia situacija, parengti ir derinti poziciją ir pan. Be to, atsakovas yra parengęs atsiliepimą į ieškinį, už kurį advokatui sumokėjo 500 Eur (plius PVM), todėl prašymas mažinti priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą 40 procentų, atsižvelgiant vien į posėdžių trukmę niekuo nepagrįstas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra teisinio ar faktinio pagrindo kitaip vertinti ir spręsti skundžiama nutartimi priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.
14. Remdamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė procesinės teisės normų. Atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 7 d. nutartį palikti nepakeistą.