- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-04-28
- Bylos Nr.
- 1A-129-744/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17887-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Gražvydas Poškus, Nijolė Matuzevičienė
- Nuteistasis
- N. O., ir N
- Civilinis atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Vida Povilaitienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. O. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendžio, kuriuo N. O. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 1 metams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bausmių dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir N. O. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo N. O. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį, dienos; N. O. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) bei bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį nuteistas ir N. S., tačiau dėl jo apeliacinių skundų nepaduota.
Skundžiamu nuosprendžiu D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš N. O. ir N. S. solidariai priteisiant D. K. 664,52 Eur turtinės ir 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o nepilnamečiui N. O. neturint pajamų ar turto, pakankamų žalai atlyginti, – iš jo atstovo pagal įstatymą, kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Iki visiško civiliniu ieškiniu priteisto žalos atlyginimo paliktas galioti laikinas nuosavybės teisių apribojimas į civilinės atsakovės A. N. pinigines lėšas, sumažinus apribojimo mastą iki 964,52 Eur.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. N. O. ir N. S. nuteisti už tai, kad jie 2020 m. gegužės 9 d., laikotarpiu nuo 14 val. iki 16.30 val., (duomenys neskelbtini), veikdami kartu, pagrobė D. K. priklausantį 300 eurų vertės automobilį „Renaut Megane“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. O. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendį ir jam paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra pagrindo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 92 straipsnyje. Be to, mano, kad jam gali būti skiriamos švelnesnės bausmių rūšys, nei laisvės atėmimas, ar poveikio priemonės. Nuteistasis skunde nurodo, kad jis visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi. Jis pripažino nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl žalos, jos atsiprašė. Nurodo, kad yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje, nori toliau tęsti mokslus. Nusikaltimą padarė dėl jauno amžiaus ir spontaniškumo. Pažymi, kad jis bando keisti savo gyvenimo būdą į geresnę pusę, lankosi pas (duomenys neskelbtini), keičia savo požiūrį į draugus. Prašo atsižvelgti į jo skunde nurodytas aplinkybes ir jam neskirti realios laisvės atėmimo bausmės. Prižada ateityje naujų nusikalstamų veikų nebedaryti.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo N. O. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. O., jo atstovė pagal įstatymą A. N. bei gynėja advokatė Vida Povilaitienė prašė nuteistojo N. O. apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Aurelija Rakštienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
1. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
2. Nuteistasis N. O. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme, prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 92 straipsnis). Taigi teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
Dėl nuteistajam N. O. paskirtos bausmės rūšies.
1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bendroji bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
2. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Turi būti atkreipiamas dėmesys ir į kaltininko šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skirdami bausmę nepilnamečiui, teismai, be bendrų bausmės skyrimo pagrindų, atsižvelgia ir BK XI skyriuje išdėstytas teisės normas bei į BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, nepilnamečio elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. BK 80 straipsnyje numatyta nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtis: 1) užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą; 2) riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes; 3) padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; 4) sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.
4. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni, arba aiškiai neteisinga.
5. Pirmosios instancijos teismas N. O. už jo įvykdytą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrė sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams. Kadangi baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis), pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino N. O. paskirtą laisvės atėmimo bausmę vienu trečdaliu iki 8 mėnesių laisvės atėmimo (BK 64¹ straipsnis). Kadangi N. O. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė iki Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai už šią nusikalstamą veiką paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su ankstesniu 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirta bausme (BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
6. Nors nuteistasis N. O. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas jam galėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka ir konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam N. O. bausmės rūšis (laisvės atėmimas) parinkta teisingai, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis, 91 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas N. O. griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmių rūšį bei parinkdamas laisvės atėmimo bausmės dydį, žymiai mažesnį nei sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis, įvertino tai, kad N. O. yra nepilnametis, padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis), nusikalto Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, po šios jo įvykdytos nusikalstamos veikos teistas dar (duomenys neskelbtini) kartus laisvės atėmimo bausmėmis (t. 3, b. l. 150-155), teistas išmimtinai už nusikalstamas veikas (duomenys neskelbtini) (BK (duomenys neskelbtini) skyrius), mokosi, mokyklos charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 148), taip pat į tai, kad N. O. yra galimai įvykdęs (duomenys neskelbtini) (dėl šių veikų, skirtingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, administracinės teisenos šio nuteistojo atžvilgiu buvo nepradėtos arba nutrauktos, kadangi jų padarymo metu N. O. nebuvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nuo kurios galima administracinė atsakomybė) (t. 1, b. l. 114-138). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę N. O. ir parinkdamas jos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas)). Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas N. O. už jo įvykdytą nusikaltimą paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, todėl skirti švelnesnę bausmę apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Šiuo atveju, įvertinus tai, kad N. O. nusikalto jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu įvykdė ne tik šią nusikalstamą veiką, tačiau ir dar (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas, numatytas BK (duomenys neskelbtini), už kurias atitinkamai nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiais (t. 3, b. l. 150-155, teismų informacinė sistemos „LITEKO“ duomenys), skirti jam kitokią nei laisvės atėmimo bausmę būtų neteisinga, todėl toks nuteistojo N. O. apeliacinio skundo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios švelnesnės nei laisvės atėmimas bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.
Dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
7. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. O. prašo atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo vykdymą, kaip tai numato BK 92 straipsnis. Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai, o nepilnamečiui – viena ar kelios auklėjamojo poveikio priemonės; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.
8. Tuo metu, kai N. O. įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, galiojusi BK 92 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja BK 92 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija. Šios redakcijos 2 dalis visiškai sutampa su anksčiau galiojusios redakcijos BK 92 straipsnio 1 dalimi. Joje taip pat nurodyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų; bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be to, šiuo metu galiojančio BK 92 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Ši nauja nuostata iš esmės reiškia, kad arešto arba laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, jei kaltininkas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas, iš esmės tampa bendrąja norma, ir teismai, nagrinėjantys bylas dėl nepilnamečių įvykdytų nusikaltimų po 2020 m. liepos 1 d. privalo motyvuoti, kodėl neatidėjo nepilnamečiui paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Dėl paminėtų aplinkybių teisėjų kolegija naująją, šiuo metu galiojančią BK 92 straipsnio redakciją vertina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, turinčiu grįžtamąją galią, kuris taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis). Kadangi skundžiamas nuosprendis priimtas jau po naujos BK 92 straipsnio redakcijos įsigaliojimo, pirmosios instancijos teismas privalėjo motyvuoti savo sprendimą neatidėti N. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tačiau to nepadarė, tuo nesilaikydamas BK 92 straipsnio 6 dalies reikalavimų.
9. Paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 ir 92 straipsniuose numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 ir 80 straipsniuose numatytų bausmės tikslų. Taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 ir 92 straipsniuose numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje ar 92 straipsnio 2 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje bei 80 straipsnio 2 dalyje. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, tai yra įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, jo sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir panašiai). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimas, bet ir tikra ar tariama socialinė pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (tai yra jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-268-942/2017). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad bausmės vykdymo atidėjimo negalima prilyginti nebaudžiamumui ir prioritetą suteikti tik nukentėjusiųjų interesams dėl griežto kaltininko nubaudimo. Nubaudimo tikslas, net ir sunkaus nusikaltimo padarymo atveju, pasiekiamas ne vien tik nuteistojo įkalinimu. Bausmės vykdymo atidėjimas savo esme nėra priešingas bausmės tikslams, o yra viena iš teisinių priemonių, padedančių juos pasiekti. Bausmės vykdymo atidėjimas leidžia kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą, įvertinus veikos pavojingumą, nuteistojo asmenines savybes, resocializacijos poreikį, svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis, o realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėta atnaujinta baudžiamoji byla Nr. 2K-391/2013). Pažymėtina, kad sprendžiant nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimą, įstatyme teikiama pirmenybė ne tokio asmens griežtam nubaudimui, tačiau siekiama riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes (BK 80 straipsnis).
11. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta aplinkybė, kad N. O. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, savaime nereiškia, kad nagrinėjamu atveju jam negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Todėl teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl N. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, dar kartą įvertina aplinkybes, apibūdinančias tiek padarytą nusikalstamą veiką, tiek nuteistojo asmenybę. Apie tai, kad N. O. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdė ne tik šį nusikaltimą, tačiau ir kitus nusikaltimus (duomenys neskelbtini) (už kuriuos nuteistas kitais nuosprendžiais), kad yra padaręs veikas, turinčias administracinių nusižengimų požymių, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jau buvo paminėta. Tačiau būtina įvertinti ir aplinkybes, kurioms apylinkės teismas dėmesio neskyrė. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, N. O. padaryto nusikaltimo pavojingumą mažina tai, kad jo ir bendrininko pagrobto automobilio vertė tesiekė 300 eurų, automobilis (duomenys neskelbtini), juo nuteistieji tenorėjo pasivažinėti. Vertinant N. O. asmenybę svarbu tai, kad nors jis po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, be nusikalstamos veikos, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdė dar (duomenys neskelbtini) nusikalstamas veikas, numatytas BK (duomenys neskelbtini) (už kurias, kaip jau minėta, nuteistas atitinkamai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiais), tačiau pažymėtina, šios nusikalstamos veikos taip pat nėra labai pavojingos ((duomenys neskelbtini) N. O. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) jis (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini0 (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys)). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad N. O. nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdymo metu tebuvo teistas (duomenys neskelbtini) kartą, šio nusikaltimo įvykdymo metu jam tebuvo (duomenys neskelbtini) metų ((duomenys neskelbtini) metų jam sukako (duomenys neskelbtini)), nusikalto su bendrininku, kuris yra vyresnis už jį, (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, svarstant nuteistajam N. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, svarbu ir tai, kad visais trimis nuosprendžiais, kurie buvo priimti po nusikalstamos veikos, už kurią šis nuteistasis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, įvykdymo, tai yra Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d., 2020 m. spalio 12 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiais, N. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, pritaikius BK 92 straipsnio nuostatas (teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys). Visi šie trys nuosprendžiai yra įsiteisėję ir yra vykdomi. Vadinasi visais šiais trimis atvejais teismai nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai N. O. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 3 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylose, kuriose buvo priimti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. rugpjūčio 28 d. ir 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiai, buvo susidariusi iš esmės tokia pati faktinė ir teisinė situacija, kaip ir byloje, kurioje priimtas skundžiamas nuosprendis (N. O. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė du apysunkius ar vieną nesunkų nusikaltimą, visos šios veikos padarytos per (duomenys neskelbtini) laiką). Tačiau pirmosios instancijos teismas į šią labai svarbią aplinkybę neatsižvelgė, skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kodėl analogiškoje situacijoje priima visiškai kitokį sprendimą (dėl bausmės vykdymo atidėjimo), nei kiti teismai, be to, net nebandė aiškintis, kaip N. O. vykdo minėtais ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, nors įstatymas (BK 91 straipsnio 2 dalies ir 4 punktai) tai teismą įpareigoja padaryti.
12. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byloje nebuvo duomenų apie nuteistojo N. O. atžvilgiu vykdomos probacijos rezultatus, jam paskirtų auklėjamojo poveikio priemonių vykdymą bei jų įtaką nuteistojo elgesiui, nuteistojo socialinę aplinką, kriminogeninius veiksnius, pavedė Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriui parengti nuteistojo N. O. socialinio tyrimo išvadą (BPK 36¹ straipsnis, 253¹ straipsnio 1 dalis), be to, išsireikalavo šio nuteistojo charakteristiką iš jo mokymosi įstaigos, ir gautus duomenis nustatyta tvarka ištyrė (BPK 324 straipsnio 6 dalis).
13. (duomenys neskelbtini) mokyklos išduotoje charakteristikoje nurodyta, kad N. O. mokosi šios mokyklos (duomenys neskelbtini) klasėje ((duomenys neskelbtini) atvyko iš (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ mokyklos). Jis auga (duomenys neskelbtini) šeimoje. Juo rūpinasi mama A. N., kuri domisi sūnaus ugdymu, lankomumu, į pedagogų pastabas stengiasi reaguoti. Nors N. mama deda visas pastangas auklėdama sūnų, tačiau draugų įtaka vaikinui yra stipresnė nei mamos. N. mokosi pagal (duomenys neskelbtini) programą, pamokoms būna pasiruošęs, turi reikalingas priemones. Grįžęs į laisvę po suėmimo vangiai jungiasi prie nuotolinių pamokų, jas praleidinėja (per pastaruosius mokslo metus iš (duomenys neskelbtini) pamokų N. yra praleidęs (duomenys neskelbtini) pamokas be pateisinamų priežasčių). Jaunuolis komunikabilus, gerai sutariantis su klasės draugais, yra mėgiamas kitų mokinių, mandagiai bendrauja su pedagogais ir kitais bendruomenės nariais, stengiasi laikyti mokinio elgesio taisyklių, tačiau ne visada pavyksta. (duomenys neskelbtini) N. per pamoką (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 24).
14. Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis N. O. probacijos skyriaus registre pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį yra nuo (duomenys neskelbtini). N. gyvena su motina, (duomenys neskelbtini) seserimi ir (duomenys neskelbtini) metų broliu. Mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (duomenys neskelbtini) klasėje. Per šiuos mokslo metus yra praleidęs (duomenys neskelbtini) pamokas be pateisinamos priežasties. Pirmąjį šių mokslo metų trimestrą iš (duomenys neskelbtini) mokomųjų dalykų – (duomenys neskelbtini) neatestuota. Jo pažymių vidurkis – (duomenys neskelbtini) balo. Nuteistasis (duomenys neskelbtini) neturi, jo mama, jam paprašius, skiria (duomenys neskelbtini), o darydamas teisės pažeidimus, dalį pinigų gaudavo neteisėtais būdais. Nuteistasis palaiko artimus ryšius su savo motina. Nuteistojo teigimu jis yra tvirtai apsisprendęs, kad vengs situacijų, kurios gali jį išprovokuoti nusikalsti. Su buvusiais draugais, pasibaigus suėmimo terminui, nebendrauja. Pripažįsta, kad yra vartojęs alkoholį bei narkotines medžiagas, rūko. N. O. nėra socialiai atsiskyręs, jis nėra linkęs sureikšminti savo netinkamų poelgių, juos vertina paviršutiniškai. Nuteistasis save apibūdina kaip nekonfliktišką asmenybę, kuri gali susidoroti su neigiamomis emocijomis, lankosi pas (duomenys neskelbtini). Šiuo metu aktyviai bendradarbiauja su jį prižiūrinčiais pareigūnais. Nuteistasis pirmenybę teikia veiksmui, siekdamas (duomenys neskelbtini), kuris dažnai priveda prie teisės pažeidimų, nors vėliau, nesėkmės atveju, jis gailisi dėl savo veiksmų. N. O. būdingi nepakankami (duomenys neskelbtini) įvertinimo įgūdžiai. Apibendrinant, N. O. nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau jo elgesys rodo, kad nuosekliai bei sąmoningai vykdyti teisės pažeidimai, suponuoja prielaidas apie nuteistajam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei visuomenėje priimtinų taisyklių ignoravimą, nepakankamą gebėjimą priimti jo atžvilgiu taikomas poveikio priemones. Nuteistajam rekomenduojamos probacijos sąlygos: a) mokytis, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; b) nustatytu laiku būti namuose; c) dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse; d) tęsti (duomenys neskelbtini) konsultacijas (t. 4, b. l. 29-34).
15. Teismo posėdžio metu nuteistasis N. O. nurodė, kad šiuo metu lankosi pas (duomenys neskelbtini), kuri jam padėjo suprasti, ką jis daro blogai. Suprato, kad elgėsi netinkamai. Jo atžvilgiu naujų ikiteisminių tyrimų nėra pradėta. Atsiribojo nuo buvusių draugų. Šiuo metu yra susiradęs draugę, kuri jį kontroliuoja, daro teigiamą įtaką. Lanko pamokas, (duomenys neskelbtini) treniruotes. Po suėmimo buvo sunku susikaupti mokykloje, tačiau, padedamas (duomenys neskelbtini), susikaupė ir toliau mokosi. Baigęs (duomenys neskelbtini) klasių planuoja (duomenys neskelbtini). Norėtų įgyti (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini) specialybę. Neberūko, nebegeria.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, taip pat N. O. elgesį po nusikaltimų įvykdymo (po 2020 m. rugsėjo 24 d., kada įvykdė paskutinį nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, naujų nusikaltimų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė (tokių duomenų byloje nėra), tinkamai vykdo paskutiniu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones bei probacijos sąlygas, mokosi, planuoja (duomenys neskelbtini), kritiškai vertina savo elgesį) bei atsižvelgusi į jo amžių ((duomenys neskelbtini) metų) konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnio 2 dalis, 80 straipsnis) N. O. atžvilgiu dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 92 straipsnio 3 dalis), atidėjus jam pirmosios instancijos teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 92 straipsnio 2 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas). Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pasiuntus nuteistąjį N. O. atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę į įkalinimo įstaigą, iš esmės būtų pasiekta tik dalis BK 41 straipsnio 2 dalyje ir 80 straipsnyje numatytų tikslų: jis bus nubaustas, jam bus atimta ar bent labai apribota galimybė bausmės atlikimo metu daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau abejotina, ar tokia bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei taip paveiks nuteistąjį, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nebenusikalstų (BK 41 straipsnio 2 dalies 4-5 punktai, 80 straipsnio 4 punktas). Kaip jau buvo minėta, atidėjus bausmės vykdymą, nuteistasis ilgą laiką bus kontroliuojamas probacijos tarnybos pareigūnų, privalės vykdyti teismo jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, laikytis nustatytų taisyklių, vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos veiklose, o jam netinkamai vykdant teismo paskirtus įpareigojimus ar kitas probacijos plane numatytas priemones, gali būti atiduotas į specialią auklėjimo įstaigą. Be to, tokia atsakomybės forma labiau atitiks N. O. amžių ir socialinę brandą (kaip jau minėta, nuteistajam šiuo metu tik (duomenys neskelbtini) metų, nusikalstamos veikos padarymo metu tebuvo (duomenys neskelbtini) metų), ir, dalyvaujant specialistams (probacijos tarnybos pareigūnams, psichologams, pedagogams), padės jam pakeisti gyvenimo būdą, atsiriboti nuo neigiamų įtaką darančių draugų (BK 80 straipsnio 1-3 punktai). Be to, nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai (BK XI skyrius) lemia tai, kad realią laisvės atėmimo bausmę nepilnamečių pataisos namuose atlieka tik tie nepilnamečiai, kurie padarė itin sunkias ir pavojingas nusikalstamas veikas, yra patys pavojingi visuomenei arba jų antivisuomeninės nuostatos yra tokios stiprios, kad jų pakeisti neizoliavus nuo visuomenės praktiškai neįmanoma, todėl abejotina, kad N. O. paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jam būnant tokioje aplinkoje, padės pakeisti jo gyvenimo būdą. Realus laisvės atėmimas, be jokios abejonės, pakenktų ir nuteistojo N. O. socialiniams ryšiams su šeima (motina, kuri viena rūpinasi šiuo nuteistuoju, seserimi ir (duomenys neskelbtini) broliu).
17. Parenkant N. O. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą bei auklėjamojo poveikio priemones (BK 82 straipsnis), atsižvelgtina į Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyriaus socialinio tyrimo išvadoje nurodytas rekomendacijas bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu (su kuriuo paskirta bausme buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė) šiam nuteistajam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir nustatytą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis). Į paskirtų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų laiką (valandų skaičių) įskaitytinas nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų laikas (valandų skaičius), kurį N. O. atidirbo vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį. N. O. išaiškintina, kad nemokami auklėjamojo pobūdžio dabai gali būti vykdomi tik jam sutikus (BK 85 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo N. O. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 7 d. nuosprendį pakeisti:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 ir 5 dalimis, N. O. paskirtos 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, 83 straipsniu, 85 straipsniu, 87 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 2 ir 5 punktais, jam paskirti auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą; nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį, nustatant 6 (šešių) mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus, kai iš namų būtina išvykti dėl mokslo ar darbo; tęsti mokslą arba dirbti; dalyvauti probacijos tarnybos parinktose valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamosiose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į paskirtų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų laiką (valandų skaičių) įskaityti nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų laiką (valandų skaičių), kurį N. O. atidirbo vykdydamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. lapkričio 20 d. nuosprendį. N. O. išaiškinti, kad nemokami auklėjamojo pobūdžio dabai gali būti vykdomi tik jam sutikus.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 83 straipsnio 2 dalimi, N. O. išaiškinti, kad jam šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, už naują nusikalstamą veiką paskirta bausmė bus subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme, be to, gali būti nuspręsta nebetaikyti nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 89 straipsnio 2 dalimi, įspėti nuteistąjį, kad jeigu jis nevykdys ar netinkamai vykdys jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones ir dėl to bus ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, galės pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.